Bendrovės teigimu, įtraukimas į šį sąrašą neužkerta tokios galimybės – tai patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
„Nereiškia, kad šiame sąraše esančios įmonės jokiomis aplinkybėmis nebegali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Priešingai, perkančiosios organizacijos turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti tiekėjų įtraukimo į sąrašą aplinkybes ir priimti savarankišką sprendimą dėl pasitikėjimo tokiais tiekėjais kiekvienu konkrečiu atveju“, – BNS nurodė „Alvora“.
Spręs, ar skųsti sprendimą
Bendrovė teigimu, ar skųsti sprendimą ją įtraukti į sąrašą, ji apsispręs per teisės aktuose numatytą terminą.
„Nepriklausomai nuo to, koks bus priimtas sprendimas, „Alvora“, iš esmės nesutikdama su „Amber Grid“ vertinimu, imsis visų teisės aktuose numatytų priemonių, kad galėtų tęsti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose“, – teigė bendrovė.
Į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sudaromą sąrašą „Alvora“ įmonės „Amber Grid“ prašymu įtraukta kovo 15 dieną – iki 2027 metų kovo 14 dienos.
Anot VPT, „Alvora“ į sąrašą įtraukta dėl esminio sutarties su „Amber Grid“ pažeidimo. Vis dėlto, tarnybos teigimu, į sąrašą įtraukta įmonė gali dalyvauti kituose pirkimuose, jei įrodo, kad yra pašalinusi ankstesnius trūkumus.
„Tiekėjo buvimas nepatikimų tiekėjų sąraše pirkimo vykdytojams gali būti to tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindu, jeigu tiekėjas siekia dalyvauti kitame pirkime, kuriame nustatytas toks pašalinimo pagrindas. Tiesa, tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti nepašalintas jeigu įrodo, jog yra „apsivalęs“, – BNS teigė VPT.
„Tiekėjui leidžiama pasitaisyti pateikiant perkančiajai organizacijai jo „apsivalymą” patvirtinančius dokumentus. Konkretaus pirkimo atveju dėl tiekėjo „apsivalymo“ priemonių tinkamumo sprendžia ir sprendimą priima pirkimo vykdytojas“, – aiškino tarnyba.
VPT teigia esanti atsakinga tik už sąrašo administravimą, tačiau nevertina aplinkybių, dėl kurių perkančiosios įmonės įtraukia arba pašalina tiekėjus iš šio sąrašo.
Pagrindinė GIPL rangovė kartoja visus darbus atlikusi laikydamasi „Amber Grid“ nurodytų ir saugumo plane patvirtintų reikalavimų, taip pat siekianti išspręsti detalių sertifikavimo problemas.
„15min“ anksčiau rašė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl jame galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.
Pasak portalo „Amber Grid“ dar sausio 16 dieną pateikė 21 punkto pretenziją „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.
Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.
Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis GIPL pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
