Tuo metu antstoliai komentuoja, kad geriausia iš viso neprisidaryti skolų. O, jeigu jų jau yra, būtina tartis tiek su kreditoriumi, tiek su antstoliais.
Skolingi tūkstančius eurų
Socialiniame tinkle gyventojai pastaruoju metu nemažai diskutuoja apie paimtas skolas ir jų grąžinimą.
Viena moteris pasidalijo savo istorija apie skolą, kurios niekaip nesiseka grąžinti.
„Esu antstoliams skolinga beveik 10 tūkst. eurų. Skolų prisidariau jaunystėje, dabar noriu susitvarkyti savo gyvenimą, bandau grąžinti skolas, per mėnesį nuo atlyginimo nuskaičiuoja 800 eurų. Tačiau to neužtenka dėl didelių delspinigių. Kiek per mėnesį nuskaičiuoja, tiek vėl priauga.
Tokiu tempu niekada nesugebėsiu grąžinti skolos, ką daryti, kaip išeiti iš šio užburto rato“, – patarimų prašė moteris.
Komentatoriai jai siūlė įvairius sprendimo būdus.
„Ieškokite darbo su dar didesniu atlyginimu arba dirbkite papildomai. Tik didesnės pajamos nei skola galėtų išgelbėti“, – siūlė komentatorė.
Kiti siūlė skolintis.
„Jūsų skola nėra tokia ir didelė, galbūt kažkas iš artimųjų galėtų jums paskolinti visą sumą be procentų. Tada atsiskaitytumėte su antstoliais, o artimiesiems skolą grąžintumėte kiekvieną mėnesį mokėdama po tuos 800 eurų.
Dar viena išeitis – greitieji kreditai, tačiau vėlgi reikėtų patikrinti, kokius jie procentus siūlo, kad neprisidarytumėte dar daugiau skolų“, – patarė kita moteris.
Dar vienas komentatorius siūlė susitikti ir pasikalbėti su antstoliu.
„Tokia situacija nėra normali, galbūt kažkas negerai su tais skaičiuojamais delspinigiais. Juk negali taip būti, kad procentai didesni nei jūsų mokami 800 eurų per mėnesį. Juk tai tikrai nemaža suma“, – pastebėjo vyras.
Kitas vyras tikino, kad tokios situacijos stumia žmones į šešėlį.
„Tokiose situacijoje vienintelė išeitis atrodo, kad gali būti tik darbas šešėlyje ir atlyginimas vokelyje. Labai keista, kad mokant net 800 eurų per mėnesį skola nemažėja. Galbūt antstoliai specialiai taip daro“, – svarstė komentatorius.
Ne visi kreditoriai sutinka skolą atgauti dalimis
Antstolių rūmų garbės teismo narė, antstolė Brigita Tamkevičienė sakė, kad ne visada galima susitarti dėl skolos grąžinimo dalimis.
„Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Vienais atvejais susitarti gali būti lengva, kitais – sunku, dar kitais – apskirtai neįmanoma.
Tartis dėl skolos mokėjimo mažesnėmis dalimis pirmiausia reikėtų su kreditoriumi. Jei susitarti nepavyksta, galima kreiptis į teismą. Teismas gali išdėstyti skolos mokėjimą ir tais atvejais, kai išieškojimo procesą jau būna pradėjęs antstolis. Antstolis gali patarti, bet įstatymas nesuteikia teisės antstoliui savarankiškai keisti nustatytos skolos grąžinimo tvarkos be kreditoriaus sutikimo ar teismo sprendimo“, – tikino antstolė.
Anot jos, palyginti dažnai yra atidedamas arba išdėstomas dalimis mokestinių nepriemokų ar baudų už administracinius nusižengimus mokėjimas.
„Turint įsiskolinimų valstybei ir negalint jų padengti dėl laikinų finansinių sunkumų, galima, nelaukiant, kol skolos išieškojimas bus perduotas antstoliams, kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl mokestinės paskolos sudarymo ir skolą sumokėti dalimis. Prašymą galima išsiųsti paštu arba pateikti internetu, portale Mano VMI renkantis el. paslaugą „Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimas arba išdėstymas“.
VMI suteikia mokestinę lengvatą nustačiusi, kad, nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. Tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau“, – komentavo B. Tamkevičienė.
Taip pat ji pažymėjo, kad kreditorių finansinė padėtis gali būti netgi blogesnė už skolininkų.
„Fiziniams asmenims dažnai trūksta pinigų gydymui ar kitoms neatidėliotinoms reikmėms, įmonėms trūksta apyvartinių lėšų atsiskaitymams su paslaugų teikėjais ir pan.
Tokiais atvejais kreditoriai yra nelinkę laukti skolų grąžinimo ilgiau, nei numatyta įstatyme. Bet visos situacijos – skirtingos. Tikrai turime pavyzdžių, kai kreditoriai atsižvelgia į skolininko padėtį ir neprieštarauja skolų grąžinimui mažesnėmis dalimis“, – sakė antstolė.
Palūkanos ir delspinigiai
B. Tamkevičienė tikino, kad palūkanos ir delspinigiai yra labai dažnas ir labai svarbus skolų palydovas.
„Kartu su skola palūkanos išieškomos didesnėje pusėje antstolių vykdomų skolų išieškojimo procesų. Būna, kad žmonės stengiasi atitolinti skolos grąžinimą, nes tai palengvina jų padėtį šiuo metu. Bet ilgalaikėje perspektyvoje tai – nuostolinga: besikaupiančios teismo priteistos palūkanos labai padidina finansinę naštą.
Reikėtų turėti galvoje, kad, atidėjus skolos mokėjimą ar su kreditoriumi suderinus mokėjimo dalimis grafiką, palūkanų skaičiavimas – nesustabdomas. Grąžinant skolą mažesnėmis dalimis, taip pat didėja mokesčiai už banko paslaugas, nes atliekama daugiau lėšų pervedimų“, – pastebėjo antstolė.
Pasak jos, svarstant apie ilgesnį skolos grąžinimą vertėtų atsakyti sau į paprastą klausimą – kiek tai man kainuos?
„Reikėtų labai atidžiai išsinagrinėti paskolos, išperkamosios nuomos ar kitą turimą sutartį ir susiskaičiuoti, kokias papildomas sumas tektų sumokėti, jei galutinis atsiskaitymo terminas būtų vėlinamas.
Kaip tik dėl šios priežasties mes, antstoliai, labai atsargiai vertiname praėjusiais metais pasigirdusius siūlymus dar kartą (tai jau buvo padaryta 2018 m.) mažinti skolų išskaičiavimo dydžius iš minimaliosios mėnesinės algos (MMA) neviršijančių pajamų ir kitų asmens pajamų“, – komentavo B. Tamkevičienė.
Daugiau pinigų palikti skolininkui – ne išeitis?
Lietuvos antstolių rūmų atliktais skaičiavimais, vien tik siūlymas du kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš MMA neviršijančių skolingo asmens pajamų vienos 2000 eurų skolos išieškojimo trukmę prailgintų 2,6 karto (nuo 23 mėn. iki 59 mėn.), o finansinę naštą MMA uždirbančiam skolininkui papildomai padidintų apie 800 eurų.
„Asmeniui, turinčiam dvi skolas po 1000 eurų ir uždirbančiam MMA, išieškojimo trukmė pagal siūlomą tvarką ilgėtų beveik 4 kartus (nuo 15 mėn. iki 59 mėn.), o papildomai mokėtina suma didėtų iki 960 eurų. Tai – ne tik priverstinio išieškojimo išlaidos, bet ir teismų priteisiamos palūkanos, kurios įprastai yra pradedamos skaičiuoti nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos.
Užsitęsusio išieškojimo atvejais palūkanos, delspinigiai, netesybos ir administravimo mokesčiai pirmines pradelstų skolų sumas išaugina po 8–9 kartus. Būna ir tokių situacijų, kai išieškojimo metu skola nemažėja, nes skolingo asmens pajamų pakanka tik palūkanoms, delspinigiams, netesyboms dengti“, – skaičiavo B. Tamkevičienė.
Anot jos, geriausias sprendimas yra nedelsti: kuo aktyviau bendradarbiauti su kreditoriumi, konsultuotis su antstoliu ir aiškintis, kaip būtų galima įvykdyti piniginę prievolę palankiausiu būdu.
„Dar vienas bendras patarimas – nesiskolinti pinigų skolų grąžinimui, nes taip įsisukama į nesibaigiančią prievolių ir įsipareigojimų karuselę. Kai kuriais atvejais žmonės randa išeitį parduodami galbūt nelabai reikalingą nekilnojamąjį turtą, kartais atsiskaityti su kreditoriais padeda šeimos nariai ar kiti artimi žmonės.
Geriausia apsauga nuo nepakeliamos delspinigių ir palūkanų naštos – dėmesingas paskolos sąlygų vertinimas prieš skolinantis. Grėsmingos delspinigių ir palūkanų sumos juk ne iš dangaus nukrenta. Žmonės patys sutinka su tokiomis sąlygomis, pasirašydami sutartis ir per mažai dėmesio skirdami realiai paskolos kainai tuo atveju, jeigu nepavyktų su kreditoriumi atsiskaityti laiku“, – pastebėjo B. Tamkevičienė.
