Lietuvos verslas

Kiekvieną kartą planuojant atostogas bandoma susižiūrėti, kada ir koks ilgasis šventinis savaitgalis išpuola. Turime jums gerą žinią – šiemet ilgųjų savaitgalių bus net keli, o atostogas prailginti galite ir dar kelis kartus, prie šventinės dienos pasiėmus laisvą dieną.

Nuo gegužės 1-osios siekiant reguliuoti transporto priemonių srautus ir apriboti individualiais automobiliais trumpam laikui atvykstančių žmonių srautą, kinta vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai, pranešė Neringos savivaldybė. Lengviesiems automobiliams nuo gegužės 1 iki gegužės 30 dienos bus taikoma 10 eurų rinkliava, o nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 dienos – 30 eurų. Nuo rugsėjo 15 dienos ji vėl mažės iki 5 eurų.

Pramonės įmonės išgyvena sunkų laikotarpį, dalis jų stabdo ar mažina gamybą. Todėl dalį darbuotojų išleidžia į prastovas, o vėliau apskritai atleidžia iš darbo. Vienoje tokių įmonių dirbanti moteris skundėsi, kad darbdavys be įspėjimo, ketina ją atleisti. Ji tikino, kad yra verčiama sutikti nutraukti darbo sutartį abipusiu susitarimu, tik tokiu atveju jai bus mokama išeitinė.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka beveik sustojo, gyventojai nepirko būstų, laukė kainų kritimo. Tačiau šiemet sandorių skaičius vėl ėmė augti. NT specialistai skaičiuoja, kad žmonės turi sukaupę milijardus eurų ir nesulaukę NT kainų kritimo, nusprendė pinigus išleisti. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiavo, kad nepaisant palūkanų augimo, sandorių skaičius atėjus pavasariui ėmė augti. Taip pat auga ir būstų kainos. „Tai lemia keletas priežasčių.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo įpareigoti „Regitrą“ įspėti vairuotojus apie artėjančią civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros galiojimo pabaigą. Seimo narė registravo pataisą, kad likus penkioms darbo dienoms iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pabaigos ir transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros galiojimo termino pabaigos „Regitra“ apie tai praneštų savininkui elektroniniu paštu arba SMS žinute.

Karantinas ir nuotolinis darbas, regis, buvo taip seniai ir liko praeityje, tačiau kai kurie darbdavių ir vadovų įpročiai, panašu, nepasikeitė. Neretas darbuotojas iki šiol sulaukia jų skambučių ar žinučių net pasibaigus darbo valandoms ar net savaitgalį. Teisininkai paaiškino, kokias teises darbuotojas turi tokiais atvejais.

Gyventojai, norintys pasistatyti nedidelį gyvenamąjį namą ar ūkinės paskirties statinį, neretai kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) klausdami, ar planuojamam statyti pastatui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Statybos inspekcija, atsižvelgdama į dažnai užduodamus panašaus pobūdžio klausimus, informuoja, kokiems statiniams SLD nereikalingas.

Užstrigus spynai ar durims, nulūžus raktui ar tiesiog jį pametus bei kitais panašiais atvejais tenka kviesti avarinių durų atrakinimo meistrus. Priklausomai nuo situacijos, ši paslauga gali kainuoti ir 2 eurus, o kartais atsieiti ir kelis tūkstančius eurų. Pastebima, kad lietuviai tampa itin išsiblaškę savaitgaliais, švenčių metu ar tiesiog atšilus orams: pameta raktelius miške ar kanalizacijoje, užtrenkia juos bute ar automobilyje, kartais raktus išsiveža giminės.

Praėjusią savaitę telekomunikacijų bendrovei „Telia“ paskelbus projektą „Taksofonai grįžta“ buvo sulaukta daugiau nei 80 paraiškų su pačiomis įvairiausiomis idėjomis kaip antram gyvenimui prikelti taksofonų būdeles, šią savaitę pranešė bendrovė. „Telia“ konkurso būdu į viešąsias erdves ketina grąžinti 15 taksofonų būdelių ir šiuo metu organizuoja kūrybinį konkursą.

Pirmoji maždaug 500 mln. eurų subsidija iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvą pasieks gegužės viduryje, šeštadienį pranešė Finansų ministerija. Šį klausimą Stokholme aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir komisaras Paolo Gentiloni. Politikai susitikime taip pat aptarė planuojamą „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą iki 1,9 mlrd. eurų ir tolimesnį plano įgyvendinimą.

Pavasarį gyventojai užplūdo modulinių namelių statytojus. Jie pastebi, kad žmonės modulinius namus perka ne tik poilsiui, bet ir nuolat gyventi ar investuoti. Tokiam nameliui įsigyti užtenka ir 12 tūkst. eurų. Todėl jeigu gyventojai neįperka butų ar namų, renkasi gyvenimą moduliniuose nameliuose arba juos nuomoja kitiems poilsiui. Įmonės „Namų alėja“ atstovas Antanas pasakojo, kad vos atšilus orams žmonės ima domėtis moduliniais namais.

Keleivių skaičiui Lietuvos oro uostuose, kaip tikimasi, 2030 metais viršijus 10 mln., turėtų būti atverstas naujas jų istorijos puslapis – valdytoja aiškinasi, kaip jie atrodys ir veiks pasiekus šį tikslą.   Oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) jau sutarė, kad ilgalaikius vystymo planus parengs Nyderlandų bendrovė „Haskoning“ – su ja pasirašyta 1 mln. eurų vertės (su PVM) sutartis.

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Ilgasis savaitgalis į Palangą ir Neringą privilios nemažai žmonių – kai kurie viešbučiai nebeturi laisvų vietų, kainos dar „kaip šaltojo sezono“, nors ir didesnės nei praėjusiais metais.   Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė BNS teigė, kad kai kurie viešbučiai jau prieš kelias dienas nebeturėjo laisvų vietų.  „Pas mus atvykstančių žmonių skaičius labai priklauso nuo orų.

Statinio griovimas Statybos įstatyme apibūdinamas kaip viena iš statybos rūšių, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pataria, kokiais teisės aktais reikėtų vadovautis ir kuriais atvejais griovimo darbų vykdymui prireiks statybą leidžiančio dokumento (SLD), kurį išduoda atitinkama savivaldybės administracija.

Nuo penktadienio gyventojai jau gali teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbė, kad tam skirta 40 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija. Skaičiuojama, kad įsirengusieji saulės elektrines sąskaitas už suvartotą elektrą gali sumažinti iki 70 proc.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojamos vienos didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos įmonių „Auga Group“, pernai patyrusi 2,4 mln. eurų nuostolių, šiemet dividendų nemokės. Įmonės akcininkai penktadienį sprendė dėl 7,5 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 650 tūkst. eurų numatyta į rezervą akcijoms suteikti, o 6,9 mln. eurų perkeliama į kitus metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Auga Group“. Įmonės pardavimo pajamos pernai augo 19,2 proc.

SBA tekstilės įmonių grupė „Utenos trikotažas“ per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 6,1 mln. eurų pajamų – 29,8 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.  Pasak įmonės atstovų, tokius rezultatus lėmė makroekonominiai pokyčiai, mažėjančio vartojimo tendencija pagrindinėse eksporto rinkose, pranešė „Utenos trikotažas“. „Šiuo metu tekstilės sektorius, kaip ir visa pramonė Lietuvoje, susiduria su išties nemenkais iššūkiais – dėl mažėjančio vartojimo eksporto rinkose, ypač Vokietijoje ir Skandinav...

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST), praėjusiais metais patyrusi 1,72 mln. eurų nuostolį, dividendų nemokės. Visą paskirstytiną pelną, kuris siekia 14,2 mln. eurų, įmonės akcininkai nutarė perkelti į kitus finansinius metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST. PST pernai gavo 79,2 mln. eurų pajamų – 20 proc. daugiau nei 2021 metais (65,7 mln. eurų) ir patyrė 1,72 mln. eurų nuostolį, kai 2021 metais grynasis pelnas siekė 0,3 mln. eurų.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonė „Grigeo“, pernai uždirbusi 16,4 mln. eurų grynojo pelno, išmokės beveik 6,6 mln. eurų dividendų, arba 5 centus vienai akcijai. Toks sprendimas priimtas akcininkų susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“ Iš viso akcininkai paskirstė 24,6 mln. eurų pelno: 819,5 tūkst. eurų pervesta į privalomąjį rezervą, o likę 17,2 mln. eurų perkelti į kitus finansinius metus.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“, pernai uždirbusi 20,7 mln. eurų grynojo pelno, šiemet išmokės 15,5 mln. eurų dividendų arba 28 centus vienai akcijai. Įmonės akcininkai tam ketvirtadienį priarė susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Iš viso akcininkai sprendė dėl 32 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 16,5 mln. eurų nuspręsta perkelti į kitus metus. Grupės mažmeninė prekių apyvarta šiemet siekė 65,1 mln.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“, pernai patyrusi 6,7 mln. eurų nuostolių, dividendų šiemet nemokės. Dėl to įmonės akcininkai nusprendė susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Pernai įmonė taip pat dividendų nemokėjo. 2021 metais akcininkams išmokėta 7,538 mln. eurų dividendų, 2020-aisiais – 7,9 mln. eurų, arba 100 proc. grynojo pelno.   Konsoliduoti grupės nuostoliai pernai siekė 5,9 mln. eurų.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ akcininkai nutarė kiek pakeisti restruktūrizavimo planą, kurio anksčiau nepatvirtino teismas,  per „Nasdaq“ biržą pranešė „Snaigė“. Tačiau jo pokyčiai neesminiai – bendrovė atsižvelgė į teismo pastabas ir pateikė nenuasmenintus kreditorių ir debitorių sąrašus, įvardijo hipotekinius kreditorius, pridėjo antru etapu dengiamus finansinius reikalavimus.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ išmokės 5,25 mln. eurų dividendų, arba 15 centų vienai akcijai. Toks sprendimas priimtas akcininkų susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Rokiškio sūris. Iš viso akcininkai sprendė dėl 84,49 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jo 30 tūkst. eurų skirta tantjemoms, o 79,24 mln. eurų  – perkelta į kitus metus.   „Rokiškio sūrio“ grupė 2022 metais uždirbo 12,5 mln.

Mažmeninės degalų kainos pastarąją savaitę smuktelėjo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausias populiariausios markės benzinas – Estijoje, o dyzelinas brangiausias Latvijoje.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia, kad parlamente svarstant valstybės tarnybos pertvarką pasiektas sutarimas dėl stažo. „Vidaus reikalų ministerijos parengtas siūlymas sistemiškai pertvarkyti viešojo sektoriaus valdymą sulaukė daug diskusijų. Džiaugiamės, jog jos buvo vaisingos ir galime judėti toliau“,  – penktadienį VRM išplatintame pranešime cituojama vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovė „INVL Technology“ per tris šių metų mėnesius patyrė 0,37 mln. eurų nuostolį. Pernai tuo pačiu metu buvo gauta 0,7 mln. eurų  grynojo pelno. Metų pradžios rezultatui įtaką padarė pernai tuo pačiu metu negaliojęs ir vėliau atstatytas sėkmės mokesčio atidėjinys, penktadienį pranešė „INVL Technology“. Bendrovės nuosavas kapitalas pirmąjį siekė 37,9 mln. eurų, o jo vertė akcijai – 3,14 euro – nuo metų pradžios sumažėjo 0,97 proc.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė, praėjusiais metais uždirbusi 12,6 mln. eurų grynojo pelno, išmokės 3,17 mln. eurų dividendų, arba 26,5 cento akcijai. Tai bendrovės akcininkai nusprendė penktadienį susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė.  Akcininkai iš viso paskirstė 39,1 mln. eurų pelno, iš kurio 35,9 mln. eurų perkelta į kitus metus.   2022 metais Vilkyškių pieninė išmokėjo 2,4 mln. eurų dividendų.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praneša konstatavusi, kad UAB „Egto energija“ neatitinka Elektros energetikos įstatyme nurodyto reikalavimo bei įpareigojo​ bendrovę iki 2023 m. birželio 9 d. ištaisyti nustatytus trūkumus ir pateikti VERT tai įrodančius dokumentus.

Vasarai nenumaldomai artėjant, kaip ir kasmet, nuo gegužės 1 dienos pagrindinių miesto paplūdimių prieigose pradedama rinkti vietinė rinkliava už parkavimą gatvėje, praneša savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU). Atkreipiame dėmesį, kad Žaliųjų ežerų, Valakampių pirmojo ir antrojo paplūdimio, Tapelių ir Balžio ežerų prieigos patenka į geltonosios zonos ribas. Čia nustatyta 0,60 Eur už valandą rinkliava, kuri renkama visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 20 val.

Klaipėdos uosto direkcija teisėtai vienašališkai nutraukė akvatorijos gilinimo sutartį su Danijos įmone „Rohde Nielsen“, paskelbė teismas.  Danijos bendrovė prašė pripažinti, kad direkcija sutartį nutraukė neteisėtai, bei priteisti daugiau nei 1 mln. eurų negautų pajamų su 8 proc. palūkanomis, tačiau Klaipėdos apygardos teismas penktadienį ieškinį atmetė konstatavęs, jog darbai vėlavo. „Sutarties priede numatytas darbų terminas – 309 dienos.

Gediminui Norkūnui penktadienį paliekant finansų viceministro postą, kitas žmogus į jo vietą kol kas nebus skiriamas.  Kaip BNS pranešė finansų ministrės atstovė Hermantė Brandišauskaitė, viceministro darbų tęstinumas bus užtikrintas juos perskirstant kitiems viceministrams. Ji negalėjo pasakyti, ar naujas viceministras bus skiriamas ateityje.

Valdžiai ketinant įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kuris mažėtų bankams mažinant grynąsias palūkanų pajamas, visi bankai skubiai ėmėsi veiksmų ir padėjo kelti indėlių kainą. Tačiau piginti paskolų neskubama.  Bene pirmasis „ledus“ teigia pralaužęs nedidelis Medicinos bankas, pranešęs, kad šiemet naujoms būsto paskoloms 12 mėnesių netaikys savo maržos. Kiti bankai tokiu pavyzdžiu kol kas neseka ir teigia stebintys situaciją.

Iki pirmadienio, gegužės 1 d., gyventojai dar gali pateikti prašymus, kad jiems būtų kompensuotos išlaidos už namų šildymą visą praėjusį šildymo sezoną. Nors sistemos vėl stringa, siūlomos ir alternatyvos, kaip galima kreiptis paramos. Dėl gerokai padidėjusio prisijungimų srauto, laikinai sulėtėjo ir protarpiais stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikimas, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Lietuvą ragina pasitempti mažinant oro taršą, gerinant natūralių gyvūnų ir augalų rūšių buveinių apsaugą bei aktyviau išnaudoti žiedinės ekonomikos galimybes.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) vasario pabaigoje sugriežtinus krovinių gabenimo kontrolę, krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sulaukė 37 įmonių, institucijų ir įstaigų iš šalių agresorių priekaištų – iš viso 60 pretenzijų. Daugiausiai jų sulaukta dėl atšauktų krovinių vežimo iš Baltarusijos paraiškų, penktadienį pranešė įmonė.

Lietuvos regionai gali pretenduoti į beveik 332,6 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijas darniam judumui miestuose skatinti, penktadienį pranešė Susisiekimo ministerija.  Lėšos skiriama savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti, alternatyviųjų degalų įkrovimo ir papildymo infrastruktūros plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takams ir kitoms judumo miestuose planuose numatytoms priemonėms.

Vakarų partneriams susitelkus ir mobilizavus tarptautinių finansinių įstaigų lėšas, šių metų Ukrainos biudžetiniai poreikiai yra iš esmės padengti, tačiau akivaizdus lėšų trūkumas išlieka kalbant apie šalies atstatymą – tiek artimiausiu metu, tiek ir vėlesniu laikotarpiu, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Ukrainos atstatymas pareikalaus virš 400 mlrd. eurų, ši suma auga su kiekviena karo diena.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022 metais patyrė 17,8 mln. eurų nuostolį – 2,3 karto daugiau nei 2021 metais, kai  nuostolis siekė 7,8 mln. eurų. Pernai pasirašytų įmokų suma siekė 131 mln. eurų, arba 6 proc. daugiau, nei 2021 metais (123,5 mln. eurų), teigiama Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose. Tik Lietuvoje pasirašytų įmokų suma siekė 77,8 mln.

Ukrainietiškus produktus per Lenkiją į Lietuvą gabenantiems  verslininkams sakant, kad lenkai laisvai jiems keliauti neleidžia, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos teigia deda visas pastangas, kad ukrainietiška produkcija Lietuvą galėtų pasiekti be trikdžių, penktadienį rašo „Delfi“.  Aliejų ir majonezą iš Ukrainos importuojančios bendrovės „Alterega“ pirkimų vadovo Jono  Čitavičiaus teigimu, Lenkija vežti krovinius iki Lietuvos sienos leidžia tik su policijos konvojumi,...

Lietuvos paštas penktadienį išleidžia menininkės Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą skirtą rašytojo ir diplomato Jurgio Baltrušaičio 150-osioms gimimo metinėms. Pašto ženklo tiražas siekia 20 tūkst. vienetų, jo nominalas – 1,50 euro. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte. 1873 metais gimęs J. Baltrušaitis – žymi kultūros ir valstybės asmenybė, poetas simbolistas, rašęs rusų ir lietuvių kalbomis, vertėjas, diplomatas.

Nusprendę įsigyti būstą gyventojai skaičiuoja, kad susitaupyti vien tik pradiniam įnašui neužtenka. Papildomiems mokesčiams dar gali tekti išleisti daugiau nei 5 tūkst. eurų. Specialistai vardijo, kokiems pirkėjams tie papildomi mokesčiai atsieina daugiausia. Patirtimi dalijosi ir portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė, kuri neseniai įsigijo būstą. „Butas atsiėjo 130 tūkst. eurų. Jam įsigyti ėmiau banko paskolą.

Aplinkosaugininkai primena, kad ūkininkams, laikantiems mėšlą ir tręšiantiems laukus, svarbu laikytis nustatytų reikalavimų. Jie reikalingi tam, kad į aplinką nepatektų srutos ir mažėtų nemalonių kvapų. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ir šiuo metu draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant užtvindytos, įmirkusios žemės, rašoma pranešime.  Mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse.

Lietuvoje yra sukurtos sąlygos Vokietijos finansų sektoriaus įmonių plėtrai, sako šioje šalyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda. G. Nausėda ketvirtadienį Berlyne susitiko su banko „Deutsche bank“ Šiaurės ir Rytų vykdomuoju direktoriumi Joergu Bongartzu ir Europos reikalų atstovu Lotharu Meenenu, su jais aptarti Lietuvos investicinės aplinkos privalumai, galimi banko plėtros planai ir perspektyvos plačiau bendradarbiauti su Lietuva, pranešė Prezidentūra.

„Litexpo“ galimai paskleidė klaidinančius teiginius, jog atliekant rinkos vertinimą paslaugų pirkime NATO viršūnių susitikimui neva gavo ir „Bitės“ pasiūlymą, ketvirtadienį pranešė telekomunikacijų bendrovė.

Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma riboti suminio darbo laiko apskaitą. Už demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos inicijuojamus pakeitimus balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo tik konservatorius Andrius Vyšniauskas, o susilaikė 41. Toliau pataisos Seime bus svarstomos birželio 20 dieną.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“, pernai uždirbęs 143 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 64 proc. daugiau nei 2021 metais, dėl griežtėjančių reikalavimų sektoriui dividendų už 2022 metus bankas nemokės.  Visą praėjusių metų pelną nuspręsta skirti banko plėtrai, ketvirtadienį pranešė „Swedbank.  Pirmąjį šių metų ketvirtį bankas uždirbo 99 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu (24 mln.