Lietuvos verslas
Naujausia informacija apie pinigus ir ekonomiką: atlyginimai, pensijos, įvairios išmokos, kainos, mokesčiai, bendrovių naujienos, aktualūs teisės aktų pasikeitimai. Lietuvos verslo naujienos vienoje vietoje.
Investuojant į studentus tikimasi naudos
Lietuvoje dar tik formuojasi tradicija, kai verslo įmonės remia aukštąjį mokslą ir gabiausius universitetų studentus.
Reikia rasti gabiausius
Bendradarbiaudami su universitetais verslininkai dairosi darbuotojų, tačiau dažnai parama apsiriboja tik stipendijų dalijimu. Remdamos aukštąsias mokyklas įmonės garsina savo vardą, tad kartais gali kilti įtarimas, ar verslas nesivaiko tik savo interesų.
Teismuose pakvipo šių metų derliaus duona
Aukštos grūdų kainos kiršina supirkėjus su ūkininkais. Vis daugiau jų santykius aiškinasi teismuose ar ketina į juos kreiptis.
Supirkėjai skundžiasi dėl nesąžiningų žemdirbių patiriantys milijoninius nuostolius. Pastarieji atkerta, kad ankstesniais metais, kai išankstinės sutartys buvo palankesnės augintojams, supirkėjai visaip gudravo, kad numuštų kainas.
Vis daugiau žmonių keliasi gyventi į kilnojamus namelius
Sunkmetis sumažino bendrą kilnojamųjų namelių pirkėtų būrį, tačiau, anot importuotojų ir pardavėjų, būtent dabar randasi vis daugiau žmonių, kurie tokius namukus perka kaip nuolatinį būstą. Patys pirkėjai, įprastus butus ar namus iškeitę į šiuos, pabrėžia, kad norint namelyje gyventi nuolat dar reikia į jį investuoti. Bet užtat ateityje bus taupu.
REKLAMA
REKLAMA
Kodėl Lietuvoje brangsta maisto produktai?
Atrodo, kainų didėjimui mūsų šalyje nėra galo. Pagrindinių maisto produktų kainos, palyginti su praeitais metais, pakilo apie 20 procentų, o kai kurių – net 50 procentų ir daugiau. Brangsta pieno produktai, daržovės, duona, praktiškai viskas. Kodėl taip yra? Kokios šio nuolatinio maisto produktų brangimo priežastys?
Į šiuos ir kitus susijusius klausimus pabandėme atsakyti šioje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusijoje.
Ekspertai toliau Lietuvai buria turtingos šalies ateitį
Šį rudenį Lietuvoje viešėjo keletas užsienio ekspertų, jie negailėjo gražių ateities prognozių mūsų šaliai.
Vieni žadėjo turtus ir galią, kiti gyrė Lietuvos interneto galimybes ir gyventojų sumanumą, treti siūlė mūsų šaliai rinktis laisvosios rinkos kelią. Visi jie kaip susitarę išsakė mintį, kad Lietuva po 20 metų gali būti viena labiausiai klestinčių šalių pasaulyje.
Apsimestinis džiaugsmas dėl bedarbių
„Vien per pirmąją spalio savaitę verslo liudijimus įsigijo beveik 1600 bedarbių“, – savaitės pradžioje džiaugėsi Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis ir darė išvadą, kad tai akivaizdus rodiklis, kalbantis apie bedarbių verslumo augimą. Vis dėlto, „Respublikos“ duomenimis, džiūgauti dar ankstoka.
REKLAMA
REKLAMA
Netinka prekė – tavo bėdos
Programine įranga prekiaujančių tinklų lentynos lūžta nuo prekių gausos, tačiau nėra jokių garantijų, kad įsigytas daiktas pateisins lūkesčius. Netiks brangi prekė pirkėjui – dėk ją kur nori. Prekybininkai visada ras motyvų, kodėl negali jos pakeisti ar negrąžinti pinigų.
Programine įranga prekiaujančių tinklų lentynos lūžta nuo prekių gausos, tačiau nėra jokių garantijų, kad įsigytas daiktas pateisins lūkesčius. Stasio Žumbio nuotr.
Turgaus pirkėjams – nesaugūs mėsos gaminiai
Turint duomenų apie neteisėtą mėsos perdirbimą bei jos paleidimą į apyvartą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, pasitelkę į pagalbą Valstybinės maisto ir veterinarijos audito tarnybą, atliko kratas Druskininkų ir Alytaus turgavietėse bei gamybinėse patalpose.
Policijos operacijos metu užkirstas nesaugių mėsos gaminių patekimo į Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių turgavietes kelias.
Supaprastins atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją sąlygas
Seimas priėmė naujos redakcijos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, kuriuo tikslinamos žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipinės sąlygos, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją sąlygos ir tvarka, pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, atsiskaitymo kontrolė ir informacijos teikimas apie atsiskaitymo būklę.
REKLAMA
REKLAMA
Siūloma vienodinti verslo sąlygas prekiaujantiems pirotechnika
Siekdama suvienodinti verslo sąlygas prekiautojams pirotechnikos gaminiais, Vyriausybė šiandien pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės bei Rinkliavų įstatymų pataisoms. Jei Seimas šias pataisas patvirtins, bus nustatyti vienodi valstybės rinkliavos dydžiai už prekybą visų kategorijų fejerverkais.
„Pagal dabartinį reglamentavimą, valstybės rinkliava imama už leidimą prekiauti visų kategorijų (2, 3 ir 4 kategorijos) fejerverkais.
Gyventojai norėtų daugiau vėjo elektrinių Lietuvoje
Dauguma Lietuvos gyventojų pasisako, kad šalyje būtų gaminama daugiau atsinaujinančios vėjo energijos – tam pritaria 73 proc. piliečių, rodo tyrimų bendrovės „Socialinės informacijos centras“ (SIC) atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.
Už mažesnį vėjo energijos gaminimą ir vartojimą pasisako tik 1 proc. gyventojų. Nesusidaro nė vienas procentas manančiųjų, kad vėjo elektrinių reiktų visiškai atsisakyti.
Apdraustos lietuvių brangenybės
Anot draudimo bendrovių, lietuviai brangina ne tik meno vertybes, bet ir prisiminimus. Nuo prabangių laikrodžių iki gyvūnų iškamšų – tokius asmeninius daiktus norintys apsaugoti Lietuvos turtuoliai pastaruoju metu kreipiasi į draudimo bendroves.
Brangiausi sandoriai
Brangiausių apdraustų vertybių sąraše puikuojasi kelias dešimtis tūkstančių eurų kainuojantys kailiniai, juvelyriniai dirbiniai, vardiniai laikrodžiai ir prabangių svaigiųjų gėrimų kolekcijos.
REKLAMA
REKLAMA
Švaros verslas gimė po emigracijos
Šiaulietis, valymo paslaugas teikiančios įmonės savininkas Edvinas Mačiulis, tik įėjęs į patalpą, akimirksniu įvertina tvarką ir švarą. Pakilimo metais įkūręs įmonę, jis atsilaikė ir sunkmečiu. Visgi 25-erių verslininkas nėra tikras, ar liks Lietuvoje. Skaičiuodamas daugybę emigravusių draugų ir giminaičių, neatmeta galimybės verslą pradėti kurioje nors iš užsienio šalių.
Laiku ir vietoje
Edvino verslo priešistorė prasideda nuo emigracijos.
Kaulų nelaužanti šiluma – prabanga piniginėms
Vasaros vėtroms išlaužius miškus prognozės apie pigsiančią medieną neišsipildė. Kietojo kuro kainos jau aplenkė praėjusių metų šalčiausio sezono lygį.
Delsiantieji praloš
Miškininkai, anglių ir įvairiausių briketų pardavėjai vis dar delsiančius vartotojus perspėja kainų kritimo nebesitikėti – pirkti dabar, jei nenori vėliau už šilumą mokėti dar brangiau.
Penki savaitgaliai spalį – darbymetis pramogų organizatoriams
Ne vienas, planuodamas spalio savaitgalių poilsį, žūklę ar kitas pramogas, tikriausiai maloniai nustebo, nes kalendoriuje šių metų spalį savaitgaliai yra net penki. Žinoma, dirbantiems pamaininį darbą ar slenkančiu grafiku, toks kalendoriaus dosnumas nieko ypatingo nereiškia, bet plušantiems penkių darbo dienų savaitės ritmu, spalis išties dėkingas. Įdomu tai, kad toks reiškinys, kai spalio mėnuo turi net penkis savaitgalius, pasikartoja kas 823 metus.
REKLAMA
REKLAMA
Jaunas verslas bus mokomas inovatyvumo
Visos jaunos įmonės, gyvuojančiuos nuo vienerių iki penkerių metų, kviečiamos diegti inovacijas versle ir tokiu būdu išgyventi krizės sąlygomis. Šį projektą įgyvendins Šiaurės miestelio inovacijų parkas (ŠMTP) kartu su Lietuvos Inovacijų centru (LIC) bei Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacija.
Įmonės, norinčios dalyvauti projekte, turi registruotis interneto svetainėje www.versloturnyras.lt ir pasirinkti jiems tinkamą laiką nemokamoms konsultacijoms.
Už „Star1 Airlines“ bilietus pinigus atgaus tik dalis keleivių
Balsas.lt žiniomis, dalis bankrutuojančios bendrovės „Star1 Airlines“ bilietus turinčių klientų už juos atsiskaitinėjo kreditinėmis kortelėmis ir per bankus galės atgauti savo sumokėtus pinigus.
Balsas.lt skaitytojams, įsigijusiems šios bendrovės bilietus ir norintiems atgauti savo pinigus, tik kreditine kortele sumokėję žmonės galės atgauti savo pinigus.
Tačiau buvusiems šios oro bendrovės klientams, kurie mokėjo naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslauga, tokios galimybės neturės.
Eligijaus Masiulio neatlikti namų darbai
Susisiekimo ministerija neturi jokios strategijos, kaip vystyti civilinę aviaciją ir per visą savo darbo laiką nesugebėjo priimti jokių reikalingų bei svarbių sprendimų, - mano buvęs ministras, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius portalui „Balsas.lt“ teigia, kad susisiekimo ministras, liberalas E. Masiulis neatliko namų darbų ir civilinės aviacijos ateitis šalyje lieka miglota.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvos senjorai važinėja naujutėliais „Porsche“ ir BMW automobiliais
75 m. moteris, važinėjanti „Porsche“ „Cayenne“, 84 m. senjorė – BMW 735 savininkė ar 79 m. vyras prie „Mercedes Benz“ S320 vairo – tokių klientų yra tarp apdraustų transporto priemonių savininkų. Tačiau, anot draudimo bendrovės UADB „Seesam Lietuva“, tai nereiškia, kad Lietuvoje staigiai pakilo pensijos, tiesiog tai – būdas jaunesniems automobilių savininkams apeiti kai kurias draudikų taisykles ir mokėti mažesnes įmokas.
Valstybiniai auditoriai namų nesirenovuotų
Valstybės kontrolė, atlikusi daugiabučių namų renovavimo programos vykdymo auditą, konstatavo, kad ji per artimiausius kelis šimtus metų nebus baigta. Be to, auditoriai prisipažino: patys programoje dabartinėmis sąlygomis nedalyvautų, nes po renovacijos namai sutaupo daug mažiau energijos, nei žadama.
Baigsime XXIV amžiuje
Įvertinę, kaip Lietuvoje vyksta daugiabučių namų atnaujinimas, valstybiniai auditoriai konstatavo: per 5 metus pavyko modernizuoti tik 1,5 proc.
Vyriausybė kapituliavo branduoliniame kare su Rusija. O kaip Seimas?
Vyriausybė patvirtino naują energetikos strategiją, t.y. pritarė vyriausybės vykdomai energetikos politikai. Svarstymas persikels į Seimą. Kadangi viešų diskusijų beveik nebuvo, o mes matome akivaizdžias grėsmes valstybės saugumui, norime pasidalinti savo mintimis su politikais ir specialistais. Uždarius IAE nutrūko viena mūsų priklausomybės nuo Rusijos vieningos energetinės sistemos grandis.
REKLAMA
REKLAMA
Komerciškai neapsimoka – atiduok valstybei
„Kiek bedarbių užsiregistravę, o dar niekas badu nemirė. Vadinasi, turi iš ko gyventi!" Šios palyginti neseniai paleistos reto ciniškumo frazės autoriaus galima ir neprisiminti, bet nekyla abejonių, jog tai žmogus, kaip sakoma, artimas imperatoriui. Tikrai ne koks paprastas žmogelis ar smulkios įmonės savininkėlis.
Lopyti valstybės biudžeto skyles yra gausybė būdų, jais naudojamasi, bet visada buvo ir bus lengviausia ir paprasčiausia ką nors naudinga pasiglemžti iš mažiausių.
Bankų voratinkliuose
Daug prikalbėta apie vadinamosios ekonominės krizės priežastis. Viena iš nurodomų priežasčių – užsienio bankų veikla Lietuvoje ir jų gerai koordinuota verslo „politika“, sukuriant sąlygas bei vykdant savivalę finansuose. Kad būtų aiškiau, tiesiog pateiksiu vieno verslininko istoriją, o jau išvadas tedaro skaitytojai.
Rožinis verslo planas
Verslininko A. bendrovė nusprendžia pirkti sklypą ir jame pastatyti daugiabutį namą. Paruošia verslo planą ir kreipiasi į banką paskolos.
Al Caponės verslas lietuviškai
Šiukšlių verslas nekvepia, bet yra aukso vertės. Šitą tiesą pasauliui liudijo legendinis Čikagos gangsteris Al Caponė, šiukšlių ir valymo verslui skyręs ne mažesnį dėmesį nei prostitucijai, lošimui ir narkotikų verslui. Nuo Niujorko iki Tokijo šiukšlių verslą kontroliuoja mafija ir nusikalstamos grupuotės. Kalbama, kad jeigu nebūtų pelninga, niekas nesiteptų rankų.
REKLAMA
REKLAMA
Abejoja, ar programa įsibėgės
Valstybės kontrolė konstatuoja, kad daugiabučių renovacija stringa, o ir renovuotų pastatų energijos sąnaudos neatitinka lūkesčių.
Aplinkos ministerija aiškina, kad pirmieji penki renovacijos metai tebuvo įsibėgėjimo stadija, esą atnaujinti planuotus 24 tūkst. daugiabučių iki 2020-ųjų metų dar įmanoma.
Energetinės iliuzijos
Ekonomikos konsultantas Egidijus Kabašinskas perspėja, kad nepriklausomos energetinės sistemos nekurianti Lietuva gyvena iliuzijomis ir tikisi pasipelnyti iš prekybos elektra.
Lietuva be žiedo
– Ką reikia daryti, kad ta nepriklausoma sistema atsirastų? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi E. Kabašinsko.
– Pagrindinis dalykas, kurį reikia įsidėmėti – vienas nepriklausomos energetinės sistemos bruožų – jos tinklų sujungiamas į žiedą.
Vilniečiai lengviau apsirūpins baltarusiškomis prekėmis
Šiuo metu vyksta derybos su Baltarusija dėl supaprastintos pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Užsienio reikalų ministerija nesiima prognozuoti, kada ir koks susitarimo variantas bus pasirašytas, tačiau tikisi sprendimo sulaukti artimiausiu metu.
Anksčiau skelbta, kad ruošiamasi nustatyti 50 – ties kilometrų pasienio zoną, kurios gyventojai, atitinkantys susitarime numatytus reikalavimus, galės gauti vietinio eismo per sieną leidimus.
REKLAMA
REKLAMA
Vežėjų nuostoliai sieks mažiausiai dešimtis milijonų
Vežėjai teigia, kad per kelto „Lisco Gloria" nelaimę patirti nuostoliai bus labai dideli.
Asociacijos „Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius Lietuvos radijui sakė, kad žala gali siekti mažiausiai dešimtis milijonų litų.
„Sunaikintos 144 puspriekabės ir 77 vilkikai. Tai gana rimti skaičiai. Tradiciškai iš Vokietijos beveik visada važiuoja pilnos transporto priemonės su kroviniais. Daugiausiai tai šaldytuvų ūkis, kuris veža greitai gendančius produktus - vaisius, daržoves, mėsą.
Maisto kainos didėjo ne dėl ekonominių priežasčių
Pirmadienį paskelbta tyrimo išvadą, pagal kurią nepasitvirtino prielaidos, kad maisto produktų kainos pastaruoju metu didėjo išimtinai dėl objektyvių ekonominių priežasčių, o ne dėl susilpnėjusios konkurencijos.
Kas įkąs maisto kainas?
Maisto kainos kyla. Prekybos tinklai, padedami valdžios, per ilgus metus išstūmė smulkiąją prekybą. Dabar politikai tinklams grasina kainų kontroliavimu.
Sąmokslo teorija
Prieš gerus metus su raudonomis vėliavomis ir reikalavimais kontroliuoti maisto kainas po gatves blaškėsi „Fronto“ atstovas Algirdas Paleckis su tuomet dar savo bendražygiu Audriumi Butkevičium. Jie rideno pilną karutį svogūnų.
REKLAMA
REKLAMA
Naujasis derlius – sunkiai įperkamas
Rudenį gerokai pasikeitė dalies maisto produktų kainos parduotuvių lentynose. Deja, į pirkėjams nepalankią pusę. Brangsta pieno produktai, makaronai, aliejus, o kruopų kainos pakilo kelis kartus.
Lentynose atsiradus naujojo derliaus grikiams, etiketėje įraityta net iki keturių kartų didesnė jų kaina,rašo "Lietuvos rytas".
Pardavėjai viliasi, kad gamintojai ir tiekėjai bus priversti ją mažinti, mat daliai pirkėjų šios kruopos tapo nebeįperkamos.
Žmonės savų daržovių pirkti nebijo
Penktadienis, truputėlis po aštuntos ryto. Vilniaus “Akropolyje" įsikūrusi parduotuvė “Maxima" dar snūduriuoja. Kiek gyviau tiktai jos vaisių ir daržovių skyriuje.
Pirkėjai kokybe neabejoja
Čia besisukinėjančios daugiausia moterys stengėsi nusipirkti ką tik į “Maximą" atvežtų šviežių vaisių, uogų, daržovių.
Prekybos centrai vėl džiaugiasi apyvarta
Prekybos ir pramogų centrai skaičiuoja didesnę apyvartą, tačiau ploti rankomis neskuba – svarsto, ar tai jau ilgai laukiamo atsigavimo pradžia, ar viso labo sezono poveikis.
Baigiantis vasarai ar įsibėgėjus rudeniui visuomet ūgteli prekyba – kur kas daugiau tuo metu išlaidauja tėvai, auginantys mokyklinio amžiaus vaikus, rašo „Lietuvos rytas".
Nors išaugo ne tik vaikiškų prekių paklausa, prekybininkai dar bijo džiaugtis – nežino, kokių pokyčių atneš šildymo sezonas.
REKLAMA
REKLAMA
Olimpiniai žiedai gali virsti riestainio skylėmis
Lietuvos politikai mėgsta sveikinti medalius laiminčius sportininkus, bet meilė baigiasi, kai ateina laikas dalyti pinigus. Specialistai įspėja, kad šalies sportas verčiasi „senu bagažu". Jei padėtis nesikeis, greitai politikai neturės ko sveikinti. Olimpinėse žaidynėse skaičiuosime ne medalius, o matysime liūdnas diržų veržimo pasekmes.
Pirmąjį spalio šeštadienį švenčiama kūno kultūros ir sporto diena. Ta proga geriausius sportininkus jau apdovanojo prezidentė.
Pieno perdirbimo bendrovėse – kratos
Didžiąsias pieno perdirbimo įmones, priklausančias asociacijai Pieno centrui, užgriuvo Konkurencijos tarybos inspektoriai. Bendrovių būstinėse užvakar jie atliko kratas.
Rinką išplaksime botagu
„Sumokėjau už butą. Pradės šildyti, vėl reikės skolintis. Vyras dabar be darbo“, – tyliai pasakojo eilutėje prie kasos stovinti moteris, kol kasininkė dėliojo pieno pakelius. Jie maždaug 25 procentais brangesni nei prieš metus.
Kam priskirsime kaltę?
Ministrai, parlamentarai, aukšti valdininkai tiesiogiai ar užuominomis kaltina pieno perdirbėjus ir stambiuosius prekybos tinklus.
REKLAMA
REKLAMA
Gariūnuose šeimininkaus Ūkio ministerija
Vyriausybės sprendimu Ūkio ministerija perima Gariūnų turgavietės administravimą. Iki šiol jį kontroliavo Vilniaus apskrities administracija.
„Esame gavę visą pluoštą skundų, kuriuose smulkūs Gariūnų verslininkai, prekybininkai skundžiasi savivale, kai Gariūnus administruojančios bendrovės vadovai renka mokesčius ir reikalauja, kad jie paliktų savo senus kioskus, o už naują susimokėtų įmokas, kurios nenumatyto s sutartyje.
„Rail Baltica" koordinatorius: priverskite konkurentus sunerimti
Šiuo metu vis dar svarstoma, kur steigti Kauno viešąjį logistikos centrą. Specialistų studijos kreipia link Palemono, Karmėlavos ar Markučių. Tuo tarpu „Rail Baltica" projekto koordinatorius Pavelas Telička ragina mąstyti strategiškai ir kartu apjungti Palemono, Kauno laisvosios ekonominės zonos ir Tarptautinio Kauno oro uosto teritorijas.
Radviliškį šildys biokuras
Pastebima, kad biokuro katilinių tinklas Lietuvoje plečiasi gana vangiai. Vienintelė per pastaruosius trejus metus penktadienį atidaryta Radviliškyje.
Anot specialistų, šiuo metu šalyje biokuru pagaminama vos 19 proc. šilumos energijos, nors kuro yra tiek, kad šį kiekį galima didinti iki 80 proc., praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
11 mln.
REKLAMA
REKLAMA
Konkurencijos taryba bus atviresnė verslininkams
Nuo šiol Konkurencijos taryba ir Lietuvos verslo konfederacija ICC Lietuva bendradarbiaus organizuodamos seminarus, konferencijas ir kitus panašius renginius, taip pat rengdamos ir leisdamos įvairius informacinius leidinius aktualiais konkurencijos verslo bendruomenės švietimo klausimais.
Lietuva rems turtingą Europą
Šimtai milijonų litų išplukdyti iš skurdaus valstybės biudžeto Lietuvos įvaizdžiui kurti, Vilniui kaip Europos kultūros sostinei garsinti pasižymėjo tik skandalais, bet nepriviliojo į šalį nei užsienio turistų, nei investuotojų. Dabar įgyvendinamas naujas planas –jų nusipirkti.
Vilnius vysis Rygą
Susisiekimo ministerija skuba kuo greičiau “įsisavinti" 15 mln. litų savo pačios sukurtai Tarptautinio Vilniaus oro uosto Maršrutų skatinimo programai.
Žadamos švediškų bankų jungtuvės
Švedijos žiniasklaida penktadienį paviešino informaciją, apie Lietuvoje aktyviai veikiančių Skandinavijos bankų galimą susijungimą. Pranešama, kad apie susijungimą su „Swedbank“ galvoja SEB ir „Nordea“ bankai.
Švedijos dienraščio „Dagens Industri"paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad šalies finansų milžinai SEB ir „Swedbank" jau daugiau nei metus derasi dėl galimo susijungimo. Teigiama, kad dviejų bankų susijungimui pritaria ir dabartinis „Swedbank"prezidentas Michaelas Wolfas.
REKLAMA
REKLAMA
Verslininkas L. Pinkevičius siekia nuginčyti banko nutartį
Verslininkas Laimutis Pinkevičius siekia nuginčyti su „Parex banku“ pasirašytas laidavimo sutartis. Tai penktadienį paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjamas banko verslininkui pareikštas ieškinys dėl 36 mln. Lt kredito grąžinimo.
Ketvirtadienį teismui buvo įteiktas ieškinys dėl laidavimo sutarčių nuginčijimo, tačiau sprendimas, ar ieškinys bus nagrinėjamas, dar nėra priimtas.
LLRI: valdžios noras reguliuoti kainas – planinės ekonomikos reliktas (papildyta)
17-07: Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) nepritaria maisto kainų reguliavimui IR primena, kad maisto kainų reguliavimas yra akivaizdus planinės ekonomikos reliktas, nepasiekiantis teigiamų pokyčių ir pirmiausia žalingas vartotojams.
Maisto kainų reguliavimas tiesiogiai prieštarauja ūkinės veiklos laisvei, kaip tai suvokiama liberalioje visuomenėje ir garantuojama Konstitucijoje.
Turgavietės kratosi kontrolės
Kritikuodami kontroliuojančias institucijas turgaviečių vadovai elgiasi lyg pradinukai – gelbėdamiesi patys bando skųsti, jų nuomone, mažiau kontroliuojamus mobiliuosius ūkininkų turgelius. Tačiau populiarėjančių turgelių atstovai ginasi ir tikina, kad kontrolieriai juos tikrina ne mažiau, be to, jie ir patys naudoja itin veiksmingus savikontrolės mechanizmus.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuviškas elektrinės galios užtaisas ant dviejų ratų
Elektra varomas motoroleris, prilygstantis sportiniam ir varomam benzinu. Savotiškai ekstremalu. Negana to, sukurtas ir pagamintas Lietuvoje. Manote, kad tai utopija? Nė velnio! Būtent tokia transporto priemonė išvydo dienos šviesą Kaune.
„ELINTA E-FORCE" - toks vardas suteiktas neseniai pradėtam eksploatuoti motoroleriui su elektriniu varikliu. Jį sukūrė ir pagamino Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Laurynas Jokužis.
Tai išties labai įdomi transporto priemonė.
Įmonių įsiskolinimų augimo tempai toliau mažėja
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, rugsėjį įmonių pradelsti įsiskolinimai padidėjo 2 proc. (50 mln. Lt), lyginant su rugpjūčiu, ir siekė 4,05 mlrd. Lt.
Tačiau trečiojo šių metų ketvirčio įmonių pradelstų skolų augimo tempai buvo vieni mažiausių, lyginant su kitais ketvirčiais. Rugsėjo mėnesį įmonės padengė įsiskolinimų už 128 mln. litų arba 11 proc. daugiau nei rugpjūčio mėnesį.
„Remiantis verslo įsiskolinimų duomenimis tikėtina, kad metų pabaigoje skolų pokyčiai pasieks nulinį augimą.
Lietuviškos kojinės Vakaruose išstumia kiniškus gaminius
Vienos iš Lietuvos kojinių rinkos lyderių Kauno bendrovės „Skinija“ pardavimai per devynis šių metų mėnesius pasiekė 15,9 mln. litų – 12 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (14,2 mln. litų).
Bendrovės eksportas per pirmuosius tris 2010 metų ketvirčius siekė beveik 9 mln. litų – 28 proc. daugiau nei per atitinkamą 2009 m. laikotarpį.
REKLAMA
REKLAMA
Dėl neįvykusių „Star1 Airlines" skrydžių – į banką
Žlugusios oro bendrovės „Star1 Airlines" bilietus įsigiję ir niekur neišskridę žmonės, jei atsiskaitė mokėjimo kortele, turi galimybę susigrąžinti pinigus iš banko, rašo „Lietuvos rytas".
Didžiausia našta užgultų tą banką, kuris yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį su veiklą sustabdžiusia skrydžių bendrove. Tai yra Latvijos bankas "DnB Nord Latvia".
Keleiviai, už bilietus atsiskaitę mokėjimo kortelėmis, pirmiausia turėtų kreiptis į bendrovę dėl lėšų grąžinimo.
Vartotojai neranda kelio pas gynėjus
Vartotojo teisės, viešasis interesas, uoliai ginamas ES senbuvėse, Lietuvoje tebegyvena kūdikystės amžiuje ir dar toli gražu nematyti, kada išaugs iš šliaužtinukų. Dėl teisės ginti vartotojus grumiasi dešimtys valstybinių ir nevalstybinių organizacijų, bet apie jų buvimą patys vartotojai maža ką težino.