Šį rudenį Lietuvoje viešėjo keletas užsienio ekspertų, jie negailėjo gražių ateities prognozių mūsų šaliai.
Vieni žadėjo turtus ir galią, kiti gyrė Lietuvos interneto galimybes ir gyventojų sumanumą, treti siūlė mūsų šaliai rinktis laisvosios rinkos kelią. Visi jie kaip susitarę išsakė mintį, kad Lietuva po 20 metų gali būti viena labiausiai klestinčių šalių pasaulyje. Ko vertos šios užsienio ekspertų pagyros?
Bus turtinga ir galinga
Garsus švedų filosofas Alexandras Bardas, pakviestas dalyvauti Vilniuje rengiamoje „Swedish Business Awards“ ceremonijoje, teigė, kad Lietuva ateityje gali būti tarp turtingiausių pasaulio šalių.
„Šalys, kurios investuoja į plačiajuosčio interneto plėtrą, ateityje taps turtingiausiomis šalimis pasaulyje. Tarp tokių valstybių gali būti Korėja, Singapūras, Honkongas, Suomija, Švedija ir Baltijos šalys“, – prognozavo švedas.Lietuvai, galinčiai pasigirti vienu sparčiausių plačiajuosčio interneto tinklų pasaulyje, vertėtų suklusti ir pamąstyti, kaip būtų galima išnaudoti šį privalumą.
Anot A. Bardo, mūsų šaliai į naudą gali išeiti net tautiečių emigracija. „Žmonės migruoja pirmyn ir atgal dėl pigių Lietuvoje veikiančių oro linijų. Tai genialu. Lietuviai palieka gimtinę, uždirba svetur pinigų, įgauna žinių, užmezga ryšių, išmoksta laisvai kalbėti angliškai, grįžta į Lietuvą ir tampa jos ekonomikos varikliu. <...> Šalys, kurios turi tarptautinių ryšių, ateityje bus galingiausios. Tarp jų gali būti ir Lietuva. Už tai reikėtų padėkoti „Ryanair“, teikiančiai pigių skrydžių paslaugas, ir lietuvių sumanumui“, – aiškino A. Bardas.
DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius į šią prognozę siūlė žvelgti filosofiškai.
„Vertinant dabartinę makroekonomikos perspektyvą šiuo metu nerimą kelia faktas, kad yra mažai investuojama. Jeigu kalbame apie turtėjimą ilguoju laikotarpiu neinvestuojant į aukštąsias technologijas, vargu ar pavyks tapti turtingiems, tačiau į tokius klausimus reikėtų žiūrėti šiek tiek filosofiškai.
Jeigu labai norima, tai tampa įmanoma... Tai padarė Airija, tuo keliu ryžtingai eina estai. Gerai sudėliojus politines institucijas, kurios netrukdo dirbti verslui, pritraukus užsienio investuotojų, šiek tiek skatinant vietines investicijas, tokia prognozė galėtų išsipildyti“, – svarstė ekonomistas.
Vertindamas A. Bardo išsakytą požiūrį į emigraciją R. Bancevičius iš dalies buvo linkęs jam pritarti. „Į kiekvieną dalyką reikia žiūrėti kaip į iššūkį. Šiuo metu turime didesnę išsilavinusių žmonių bendruomenę Anglijoje, tuo galėtume naudotis. Europa nedidelė – per 2,5 val. galima nuskristi į Londoną arba 3,5 val. nuvažiuoti į Klaipėdą. Aš pats tikriausiai dažniau būnu Londone nei Klaipėdoje. Nieko tragiško nereikėtų įžvelgti“, – sakė DNB analitikas.
Pagyros Lietuvos ekonomikai
„Swedish Business Awards“ dalyvavęs kitas švedas „Swedbank“ vadovas Michaelas Wolfas Lietuvą gyrė dėl stiprybės įveikiant krizę ir teigė, kad jai tai pavyko padaryti bene geriausiai visoje Europoje. „Lietuva greičiausiai yra stipriausia šalis Europoje. Jei yra bent viena valstybė, kuri tiki ateitimi, tai Lietuva, taip pat Latvija ir Estija. Tai matyti iš pasiekimų per praėjusius ketverius metus, palyginti su likusia Europa“, – sakė užsienio svečias.
R. Bancevičius su šia mintimi sutiko: „M. Wolfas yra teisus. Jeigu išgirstame, kad Lietuva yra viena stipriausių šalių, iškart galvojame apie atlyginimus. Tačiau kalbėdami apie BVP augimą, apie ekonomikos subalansuotumą, struktūrą, turime atsižvelgti į augimo regresiją Vakaruose. Pavyzdžiui, Vokietija balansuoja ant minusinės ribos, o Lietuva vis dar neblogai eksportuoja. Šių metų Lietuvos eksportas auga, paskutiniais rugpjūčio mėnesio duomenimis, pramonės augimas siekė 11 proc. – tai dideli skaičiai.“
TIK FAKTAI:
Pasak JAV ekonomisto Dougaso Casey, Lietuva per artimiausią dešimtmetį galėtų tapti naujuoju Singapūru arba Honkongu, jeigu leistų veikti laisvajai rinkai.
D. Casey Lietuvai siūlo steigti naują 100 proc. rezervų banką, pagrindine valiuta pasirinkti auksą, atsisakyti mokesčių ir tokiu būdu pritraukti užsienio kapitalą ir verslininkus.
