Lietuvos verslas

Atrodo, kad keletą artimiausių metų į Rusiją krovinius gabenančios Lietuvos įmonės galės dirbti ramiai. Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl leidimų skaičiaus viršijo ir politikų, ir daugelio vežėjų lūkesčius, rašo „Lietuvos rytas“. Šiems metams Lietuva iš Rusijos buvo gavusi 147 tūkst. dvišalių leidimų. Pagal susitarimą, ateinančiais metais lietuviai jų turėtų gauti 170 tūkst.

Tauragės rajono savivaldybė galutinai nutraukė verslo „ryšius“ su Pietų Korėjos bendrove „LK Development“. Savivaldybės Taryba nusprendė nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, 2011-aisiais sudarytą su korėjiečiais. Viskas, kas liko iš garsių kalbų apie milijonines investicijas, – dvylika jų paliktų lempų.

„Nė viena valdžia nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nepriėmė tokių griežtų sprendimų, liečiančių smulkųjį verslą ir ypač individualią veiklą, kaip pastaroji. Ypač sunkūs buvo dveji pastarieji metai“, – paklausta, kaip vertina darbą baigiančios vyriausybės veiklą ir sprendimus, turėjusius įtakos jų darbui, portalui Balsas.lt sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.

Pre­ky­bos cent­ro priei­go­se vėl pa­dvelks jū­ros dva­sia. Šį sa­vait­ga­lį kar­tu su ru­dens gė­ry­bių mu­ge su­grįž­ta žve­jai su švie­žia žu­vi­mi. Nuo šiol jos bus ga­li­ma įsi­gy­ti kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį nuo 8 iki 14 val. Šiau­lie­čių sta­lui žu­vies at­veš Klai­pė­dos bend­ro­vė „Ste­ku­tis“. Žve­jai ža­da net 5 rū­šių jū­ros gė­ry­bių.

„Ši vyriausybė nebuvo pati blogiausia, bet didesnės dalies visuomenės lūkesčių nepateisino. Premjeras Andrius Kubilius bene labiausiai iš visų buvusių premjerų stengėsi, bet jam daugiau dalykų nepasisekė, negu pasisekė“, – paklaustas, kaip vertina darbą baigiančios vyriausybės veiklą, Balsas.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Anot jo, ši valdžia per daug giriasi, kad ji susitvarkė su krize.

Praėjusią savaitę bendrovės „Izobara“ akcininkai nusprendė restruktūrizuoti įmonės veiklą. Toks žingsnis žengtas susidūrus su finansiniais sunkumais ir siekiant išvengti įmonės bankroto bei išsaugoti vykdomą ūkinę komercinę veiklą. 2010 m. „Izobara“ patyrė beveik 6 mln. Lt nuostolį, 2011 m. – 8,36 mln. Lt. Preliminariais duomenimis, šių metų pirmo pusmečio bendrovės nuostoliai siekia 1,71 mln. Lt. „Izobara“ yra numačiusi atsisakyti nuostolingos veiklos ir pajamas gauti iš šilumos tiekimo.

„Pastaroji valdžia labai daug nuveikė, kad į Lietuvą ateitų užsienio investicijos, todėl per kelerius metus ir sugebėjome pritraukti tiesioginių užsienio investicijų už 10 mlrd. litų. Ir subsidijos verslininkams – tik „saldainiukas“, kuris atsipirko su kaupu, nes įmonės tokią pačią sumą per metus gražina mokesčių pavidalu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF Šveicarijos kompanija „Holle baby food GmbH“ pranešė, kad iš rinkos atšaukiamos prekinio ženklo „Holle (Eco-Bio)“ košelės kūdikiams. Šis nurodymas išplatintas visiems kompanijos partneriams Europos Sąjungos šalyse.

Apie 200 svečių, daugiausia įvairių sričių verslo atstovai, ketvirtadienio vakarą atvyko į sostinės senamiestyje esančiame kokteilių klube surengtą logistikos įmonės „Rhenus Logistics“ jubiliejinį vakarėlį. Tarp kviestinių svečių buvo Lietuvoje gerai žinomų įmonių vadovai ar jų atstovai. Tarp svečių buvo galima sutikti Lietuvos geležinkelių atstovus Albertą Šimėną ir Saulių Stasiūną, bendrovės „ICC Lietuva“ prezidentą Valdą Sutkų, organizacijos „Linava“ prezidentą Algimantą Kondrusevičių.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, patikrinę kai kurių sostinės mokyklų valgyklas, nustatė nemažai pažeidimų. Patikrinimų metu Baltupių, E. Pliaterytės progimnazijose ir J. Lelevelio vidurinės mokyklos valgyklose nustatyta higienos pažeidimų maisto tvarkymo patalpose, rasta neženklinto gamybos ir valymo inventoriaus, valgyklose neefektyviai veikė ventiliacijos sistemos. Savikontrolės žurnalai buvo pildomi atmestinai.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus čekiškos žolelių trauktinės „Becherovka“ mėginius, taršos metanoliu nenustatyta, visi tirti mėginiai atitiko stipriesiems alkoholiniams gėrimams keliamus saugos ir kokybės reikalavimus. Reaguojant į naujausią informaciją, nedelsiant buvo dar kartą patikrintos alkoholiu prekiaujančios didmeninės ir mažmeninės šalies įmonės.

Šeimininkėms, nusprendusioms šeimos narius ar svečius pavaišinti skaniu vištienos kepsniu, nereikės vargti  stengiantis supjaustyti mėsytę kuo  vienodesniais gabalėliais.  Atnaujinantis gaminių iš paukštienos  asortimentą „Vilniaus paukštynas“ šį rudenį Lietuvos vartotojams pasiūlė gaminius iš paukštienos, suskirstytos itin tiksliomis porcijomis.

Kauno technologijos universitetui „Schneider Electric Lietuva“ padovanojo pažangios techninės ir programinės įrangos. Jau dešimtus metus tarptautinės energijos valdymo sprendimų ir elektros įrangos bei automatikos įrenginių gamintojos parama reikšmingai prisideda ruošiant studentus paklausiausiose elektros inžinerijos specialybėse, tokiose kaip valdymo sistemos, robotika, elektros energetika, atsinaujinantieji šaltiniai.

Vilniaus mažajame teatre septintą kartą išdalinti Švedijos verslo apdovanojimai („Swedish Business Awards 2012“). Ceremoniją pradėjo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin kartu su Švedijos prekybos tarybos biuro Vilniuje vadovu Mariu Zalatoriumi. Pasveikinimo žodį tarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į renginį susirinko gausus būrys garbingų svečių, tarp kurių galėjai pamatyti ir prezidentą Valdą Adamkų.

Baltijos ministrų Tarybai pirmininkaujanti Lietuva rugsėjo 19–20 dienomis priima Latvijos ir Estijos ministrus pirmininkus Valdį Dombrovskį ir Andrusą Ansipą. Nuo dabar Lietuva pirmininkavimo vairą perduoda į latvių rankas. Šiandien ministrai pirmininkai kartu su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi pasirašė memorandumą dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu.

Antrąjį šių metų ketvirtį verslo vėlavimo atsiskaityti rizika, priešingai nei pirmąjį ketvirtį, sumažėjo daugelyje sektorių. Sparčiausiai ši rizika mažėjo tarp statybos, apgyvendinimo paslaugų bei transporto bendrovių. Rizika padidėjo komunalinių paslaugų bei išgaunamosios pramonės veiklose, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ ekonometrinis vėlavimo atsiskaityti reitingas. „Statistikos departamento paskelbti antrojo ketvirčio įmonių finansiniai rodikliai išliko stabilūs.

Apie Akmenės rajoną girdėjęs ne vienas, ypač vyresnis lietuvis. Dažniausiai rajono vardas skamba ten, kur kalbama apie nedarbą, skurdą, sparčiai senstančią visuomenę. Nuvykus į Akmenės rajoną išankstinė nuostata keičiasi žaibiškai. Tai pripažįsta ir patys akmeniškiai: „Visi apie mus mano, kad esame paskendę cemento dulkėse, o atvažiuoti pažiūrėti nenori. Gyvename tikrai ne taip, kaip mus vaizduoja.“ Įvaizdis kinta Į Naująją Akmenę, Akmenės rajono centrą, atvykome vos prasidėjus rudeniui.

Prasidėjus mokslo metams dukrai kompiuterinės įrangos ketinusi nupirkti mama užkibo ant „Topo centro“ „akcijos“ kabliuko. Pirkdama kompiuterinę pelę už 250 litų su nuolaida, pirkėja iš tikrųjų gavo 139 litų vertės prekę. Išeitų, kad moteris ne tik gavo pigesnę prekę nei buvo išsirinkusi, bet ir už ją sumokėjo 111 litų daugiau. Paprašyti atiduoti 250 litų vertės prekę, „Topo centro“ darbuotojai pirkėją galutinai pribloškė įteikdami dar pigesnę – 109 litus kainuojančią kompiuterinę pelę.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje atsigauna. Rugpjūtį būstui ir žemei įsigyti sudaryta pusdevinto tūkstančio pirkimo sandorių, t.y. 4,5 proc. daugiau nei liepą. Tuo metu finansininkai sako, kad valdydami būsto pirkimui paimtas bankų paskolas žmonės padaro daug klaidų ir patiria nuostolių. Lietuvoje butų rinkoje rugpjūtį užfiksuotas didžiausias pirkimo sandorių skaičius po nekilnojamojo turto krizės. Paskutinį vasaros mėnesį šalies gyventojai įsigijo 8,5 tūkst.

Vyriausybė prieštarauja siūlomoms įstatymo pataisoms uždrausti energinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams, tačiau pritarė, kad būtų ribojama jų reklama. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys sako, kad atlikus tyrimus paaiškėjo, jog 10 procentų moksleivių energinius gėrimus vartoja net kelis kartus per savaitę, o 25 procentai nepilanmečių – keletą kartų per mėnesį.

„Ne paslaptis, kad esame rakštis minkštojoje komercinių bankų vietoje.... Užimdami itin mažą rinkos dalį esame ignoruojami... Kredito unijos atliko savo pareigą Lietuvai sunkiu metu“ – šiandien Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Kooperatinės bankininkystės plėtros tendencijos ir perspektyvos“ dalis akademikų ir kredito unijų atstovų diskutuodami nerinko žodžių.

Dvi stambios Lietuvos įmonės pradėjo naudoti sertifikuotą, iš šalies atsinaujinančių išteklių (AEI) pagamintą elektros energiją. Daugiausia parduotuvių šalyje turintį prekybos tinklą „Iki“ ir degalinių tinklą „Lukoil“ „Žalia lietuviška energija“ pilnai aprūpins vienintelis šalyje tokios elektros energijos tiekėjas – UAB „Energijos tiekimas“. „Rinkai pristačius sertifikuotą „Žalią lietuvišką energiją“, aplinkosauginės atsakomybės programas vykdančios organizacijos įgijo galimybę naudoti net 100...

Kadenciją baigianti Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę už sužlugusią renovacijos programą. Didžiausia Vyriausybės klaida yra ta, kad ji nesugebėjo įžvelgti ir panaikinti kliūčių biurokratinėje sistemoje, privalėjusioje organizuoti modernizacijos procesą, teigia Nacionalinė daugiabučių administratorių asociacija (NPAA). „Premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad renovacija patyrė nesėkmę, bet to nepakanka – reikia žengti kitą žingsnį ir įvardyti priežastis, dėl kurių patirta nesėkmė.

Atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. Lietuvos vartotojų neatpažįsta netikro pranešimo. Vertinant situaciją pasauliniu mastu, šis rodiklis yra gerokai mažesnis ir siekia 50 proc. Šiuo metu potencialios internetinės aukos yra lengvai įviliojamos į kenkėjišką puslapį arba įkalbamos atsiversti paštu atsiųstą virusu užkrėstą failą. Įtartini laiškai „Didžioji netikrų pranešimų dalis patenka per elektroninį paštą arba socialinius tinklus. Tai dvi pagrindinės žmonių tarpusavio bendravimo priemonės.

Nedarbo lygiui šalyje siekiant per 13 proc., jaunimui, ypač neturinčiam patirties, susirasti darbą pagal specialybę vis dažniau tampa neįmanoma misija. Mat potencialūs darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, jau turinčių bent kelių metų patirtį tam tikroje srityje. O tie, kurie krimto sunkius mokslus universitetuose ir neturėjo laiko dirbti, „išmetami“ iš darbo rinkos, net neįsigilinus į jų kompetenciją ir nedavus progos parodyti, ką gali.

Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, kad iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių  Lietuvoje gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali būti pensininkai.

Kitąmet Lietuvoje atsidarysianti baldų prekybos tinklo „Ikea“ parduotuvė kitus rinkos dalyvius privers pasitempti, o to nepadariusiems gali tekti net bankrutuoti. Manoma, kad kitais metais šalyje atsidarysianti didžiausio pasaulyje baldų prekybos tinklo „Ikea“ parduotuvė neišgąsdins tik nišinių šalies baldininkų, skelbia „Kauno diena“. „Toks didžiulis žaidėjas su visomis savo galimybėmis ir kainų politika kaip „Ikea“ tikrai turės įtakos prekybos rinkoje veikiančioms bendrovėms.

Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, kad 2021 m.  gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., darbingo amžiaus žmonių iki 2025 m. gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusę gyventojų gali sudaryti pensininkai.

Išankstiniais duomenimis, rugpjūtį „Sodros" įplaukos buvo 918,9 mln. Lt, o išlaidos - 1 mlrd. 103,5 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,7 proc. (41,5 mln. Lt) ir 3,3 proc. (35,5 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugpjūčio mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 184,6 mln. Lt. Per aštuonis šių metų mėnesius „Sodros" įplaukos buvo 7 mlrd. 446,8 mln. Lt, o išlaidos - 8 mlrd. 964,2 mln. Lt, tai yra atitinkamai 5,6 proc. (396,2 mln. Lt) ir 3,7 proc. (322,6 mln.

Vis labiau aiškėja, kad Energetikos ministro Arvydo Sekmoko kalbos apie didžiules permainas šilumos ūkyje tėra muilo burbulas. Viena vertus energetikos ekspertai džiaugiasi, kad Energetikos ministerijos biurokratai vėl „nepriskaldė malkų“, kita vertus – gaila prarasto laiko dėl sukeltos sumaišties. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ savarankiškai tęsia Vilniaus šilumos ūkio reformą, kurios pagrindinis tikslas – sumažintas šilumos tarifas vilniečiams.

Paklausą akivaizdžiai viršijanti senesnės statybos butų pasiūla trečiąjį ketvirtį lėmė bendro būsto kainų indekso smukimą. Didesnėje šalies dalyje brangusių naujos statybos butų nepakako atsverti Lietuvoje vyraujančias būsto kainų mažėjimo tendencijas. Registrų centro duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniaus mieste parduotų senesnės statybos butų vidutinė kaina, išankstiniais duomenimis, siekė vidutiniškai 3630 Lt/kv. m ir buvo 1 proc. mažesnė nei antrąjį ketvirtį.

Lietuvos pašto duomenimis pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė suteikė 24 proc. daugiau spausdinimo paslaugų nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Augimą labiausiai įtakojo naujų klientų pritraukimas bei įrangos atnaujinimas. „Viena iš sparčiausiai augančių Lietuvos pašto paslaugų – informacijos parengimo, spausdinimo ir pristatymo adresatams.

Nors vaistažolininkystė skatinama kaip alternatyvus žemės ūkio verslas, ji vis dar yra tarsi podukra. Vaistažolių perdirbėjai sako, kad lietuviškos žolelės labai paklausios. Tačiau ūkininkai, atsikandę alternatyvių žemės ūkio verslų, grįžta prie javų ir rapsų. Anot jų, supirkėjų siūloma kaina neatperka savikainos, todėl bendradarbiauti su jais nenaudinga.

„Daugelis IT įmonių vis rimčiau svarsto galimybę perkvalifikuoti darbuotojus  ar įdarbinti trūkstamus IT specialistus iš trečiųjų pasaulio šalių. Kitas kelias, kuriuo pasukome ir mes, yra išankstiniai būsimų specialistų mokymai ir investicijos į jų kompetencijas.

Tradiciškai nesame laikomi futbolo šalimi, tačiau už bilietus į Lietuvos futbolo rinktinės rungtynes mokame beveik brangiausiai iš visų mūsų grupės komandų. Tiesa, kodėl taip yra, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai pasakyti negalėjo.

Šią savaitę pristatytas tyrimas, kurio metu buvo pristatyti brangiausi pasaulio miestai. Lietuvos sostinė Vilnius per metus brangiausių miestų sąraše iš 60 vietos nukrito į 64-ąją. Pragyvenimo miestuose kaina buvo nustatyta palyginus kainas už 122 prekes ir paslaugas. Iš viso sąraše atsidūrė 72 miestų pavadinimai. Tyrimo duomenys parodė, kad lyginant trijų Baltijos valstybių sostinių situaciją, Vilniuje prekės ir paslaugos kainuoja pigiausiai.

Lietuvos zoologijos sodo laukia permainos. Specialistai jau ruošia teritorijos galimybių studiją ir rengs detalųjį planą. Zoologijos sodas buvo atidarytas dar 1938 metais. Tuomet lankytojus pasitiko 40 gyvūnų, daugiausia – Lietuvos miškų gyventojai, tačiau jau po metų zoologijos sode gyveno 150 augintinių. Dabar čia galima pamatyti beveik 3000 eksponatų. Tarp jų daug retų ir nykstančių gyvūnų.

Latvijos elektros prekybos kompanija „Latvenergo“ paskelbė keičianti savo prekės ženklą Lietuvoje ir nuo trečiadienio oficialiai vadinsis „Elektrum Lietuva“. Toks pats žingsnis bus žengtas ir Estijoje – Estijos elektros prekybos bendrovę pervadinant į „Elektrum Eesti“. Antradienį surengtoje konferencijoje kompanijos atstovai teigė, kad šiuos metus turėtų užbaigti aptarnaudami 11 proc. Lietuvos rinkos klientų, o kitąmet planuoja aprėpti 18 proc.

Nesiliaujančios diskusijos apie šokinėjančias elektros kainas tik dar labiau sustiprėja artėjam šaltajam metų laikui. Taigi, nuo ko priklauso tokie elektros kainų šuoliai ir ko galime tikėtis laukdami ateinančios žiemos? Priklausomybė nuo importo Birželio mėnesį Lietuvai prisijungus prie šiaurės elektros biržos „Nord Pool Spot“,  daugelis tikėjosi sumažėjusių elektros kainų. Deja, realybė pateikė priešingą scenarijų, nei tikėjomės.

Lietuvos įmonės „Valentis“ maisto papildas CIGNON, skirtas sausgyslėms, tapo milijoniniu registruotu ES bendrijos prekiniu ženklu. Tai Lietuvai pranešė ES prekių ženklų ir pramoninio dizaino ženklų tvarkymo institucija Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (OHIM). Bendra ES prekių ženklų ir dizaino registravimo sistema pradėjo veikti 1996 metais, tad milijoninės registracijos teko laukti net 15 metų.

Rusų kapitalo įmonė „Gunvor“ beveik nebetieks rusiškos naftos. Šveicarijoje registruota kompanija yra svarbi naftos tiekėja mūsų šalies gamyklai „Orlen Lietuva“, rašo „Lietuvos rytas“. Pavyzdžiui, šių metų sausio 31 d. „Gunvor“ įsipareigojo patiekti Mažeikių įmonei 80 mln. JAV dolerių (210 mln. litų) vertės naftos. Mažeikių gamyklos savininkas – didžiausias Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ iš „Gunvor“ per metus pirkdavo naftos beveik už 2 mlrd. litų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pirmadienį vykstančiame Verslo forume pristatė savo artimiausių ketverių metų veiklos programą bei pasiūlymus, ką politinės partijos ir po rinkimų suformuota nauja Vyriausybė  turėtų nuveikti, kad Lietuva sėkmingai įveiktų jos laukiančius iššūkius. Apžvelgdamas praėjusius ketverius metus, LPK prezidentas  Robertas Dargis pabrėžė, kad tai buvo sunkus laikas tiek verslui, tiek Vyriausybei.

Vieni teigia, kad krizė jau praėjo ir netrukus mus pasieks antroji jos banga. Antri sako, kad ji dar nesibaigė, nes šalyje didelis nedarbas. Daugelio kupiškėnų kelias veda darbo biržos link. Tik ten apsilankiusiųjų kartais tikslai labai skiriasi. Vieni čia ateina tik dėl bedarbiams teikiamų lengvatų, išmokų, o kiti nepraranda vilties tokiu būdu susirasti darbą. Jaučiasi nereikalingas „Ką man daryti.

Lie­tu­vo­je bran­giau­sia ši­lu­ma yra Pak­ruo­jy­je – 37,30 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Kai­nos re­kor­das „Pak­ruo­jo ši­lu­mo­je“ su­muš­tas, nes per va­sa­rą su­var­to­jus ma­žiau gam­ti­nių du­jų ši­lu­mai ga­min­ti, išau­go du­jų tie­ki­mo mo­kes­tis. Gy­ven­to­jams teks ap­mo­kė­ti ir ši­lu­mos tie­kė­jų sko­las. Lau­kia pri­bloš­kian­čios są­skai­tos Dau­ge­lį pa­kruo­jie­čių są­skai­tos už šil­dy­mą rug­sė­jo mė­ne­sį ga­li pri­blokš­ti.

Latvija penktadienį pirma laiko grąžino Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 152 mln. latų tarptautinės paramos. Kaip pažymėjo finansų ministras Andris Vilkas, pirmalaikis dalies paskolos sugrąžinimas - teigiamas ženklas tiek Latvijos ekonomikai, tiek užsienio investuotojams, nes Latvija tuo patvirtina sugebėjimą stabilizuoti savo finansinę sistemą. Be to, grąžindama paskolos dalį pirma laiko, Latvija sutaupys beveik 3 mln. latų paskolos palūkanų, ši suma bus skirta šalies plėtrai.

„Žemaitijos pieno“ generalinio direktoriaus pareigas nuo rugsėjo 17 dienos eis Tadas Arvydas Vizgirda. Bendrovės valdyba patenkino generalinio direktoriaus Algirdo Pažemecko pareiškimą dėl pasitraukimo iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų. Buvęs generalinis direktorius eis bendrovės konsultanto pareigas.

„Aprangos“ grupė šį rudenį į prekybos centrą „Europa“ investavo 3,5 mln. litų. Mažmeninės prekybos tinklas sostinės prekybos centre investavo į penkių naujų drabužių ir aksesuarų parduotuvių atidarymą bei senos parduotuvės rekonstrukciją. Tarp naujų parduotuvių – tokie prekės ženklai kaip „Strellson“, „Coccinele“, „PennyBlack“. Šį savaitgalį taip pat planuojama atidaryti „Marella“ prekės ženklo parduotuvę.

Nuolaidų maratonai, išpardavimai ir akcijos sunkmečiu pardavėjams tapo kone vieninteliu būdu pritraukti pirkėjų. Pasak ekspertų, ilgainiui prie nuolaidų pripratinti pirkėjai tapo gerokai išrankesni, o nuolatiniai nuolaidų maratonai galiausiai kenkia ir vieniems, ir kitiems.

Aiškėja, kad Lenkijos turizmo organizatorius „Filiz Tour“ iš anksto ketino susižerti lietuvių pinigus, o kelionės į Turkijos viešbučius net neplanavo. Užkibo šimtai Dienraščio skaitytoja N.Š. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) rugpjūčio pabaigoje ėmė dairytis poilsinės kelionės ir susigundė itin viliojamu pasiūlymu, kurį pamatė grupinio apsipirkimo portale Grupinis.lt. „Reklamuojami viešbučiai buvo įspūdingi.