Lietuvos verslas

Didžiuliai prekybos centrai – XXI a. koncentracijos stovyklos. Užsienio investiciniam fondui priklausančiame Panevėžio neoficialiu simboliu laikomame „Babilone I“ pardavėjoms gresia lėkti iš darbo net už per ilgą užsisėdėjimą tualete. Vienuolika valandų per dieną už prekystalių praleidžiančios moterys skundžiasi nepakeliamomis darbo sąlygomis. „Tarpusavyje ironizuojame, kad savo valia esame uždarytos moterų griežtojo režimo pataisos namuose. Iš darbo vietų bijome net pajudėti.

Lietuvos apeliacinis teismas išsprendė ginčą dėl vaisto „Citramonas“ pavadinimo vartojimo Lietuvoje. Teismas nusprendė, kad „citramon“ - ne prekės ženklas, o bendrinis tam tikros sudėties vaisto pavadinimas. Teismas pripažino pagrįstu Latvijos bendrovės „SIA Stirolbiofarm Balticum“ prašymą pripažinti pavadinimą bendriniu, taip pat panaikino bendrovės „Sanitas“ vaisto „Neocitramonas“ prekės ženklo registraciją.

Pasisekė tiems, kurie šįmet per Kalėdas gaus nuoširdų, ranka užrašytą atviruką ar artimo žmogaus pagamintą suvenyrą. Nes tokias dovanas sparčiai keičia tūkstančiai elektroniniu paštu išsiuntinėjamų šabloniškų sveikinimų ar internete užsakytos prekės.

Šalies vadovei pareiškus, kad ji sutiks su PVM mažinimu, nes nori pažiūrėti, ar viešbučiai mažins kainas, kalbinti didmiesčių viešbučiai savo paslaugų piginti nelinkę. Kaip priežastys nurodamos brangios komunalinės paslaugos ir tai, kad viešbučiai paslaugų nebrangino, kai PVM buvo pakeltas. Prezidentė, anksčiau priešinusis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai viešbučiams, jas numatančias pataisas vis dėlto sutiko pasirašyti.

Vis labiau populiarėja greitasis bendrovių registravimas ministerijų rengiamiems konkursams laimėti. Užsienio institucijoms Lietuvoje spalį organizuojant elektromobilių pristatymą „Žaliasis paradas“, Susisiekimo ministerija dosniai atvėrė kišenę ką tik įkurtai bendrovei. Dano vadovaujamam „uabui“ buvo atseikėta veik 20 tūkstančių litų.

Kaip teigia notarė Dalija Svirbutienė, sutarčių, pagal kurias perleidžiamas turtas su sąlyga, kad jo gavėjas rūpinsis jo perdavėju iki mirties, iš tiesų pagausėjo. Anot ekspertės, tokių sutarčių dabar sudaroma iki 15 proc. daugiau nei anksčiau. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė pastebi, jog jau dabar šalyje trūksta profesionalių slaugytojų (nemažai jų išvyksta į užsienį), o ateityje situacija gali dar labiau prastėti. Lrt.

Metų pabaigos šventes lietuviai mini ne tik su artimaisiais, bet ir su kolegomis. Didžiųjų šalies įmonių vaišių stalas šiemet bus turtingesnis nei pernai. Su krize iš Lietuvos po truputį traukiasi ir beribis taupymas. Lietuvos bendrovės pernai itin karpė metų pabaigos šventėms skirtus biudžetus, o šiemet darbuotojų vakarėliams ar dovanėlėms pinigų skaičiaus nebemažins arba skirs šiek tiek daugiau.

Vyriausybės skaičiavimai ir pažadai, kad padidintas akcizas stipriajam alkoholiui papildys valstybės biudžetą šimtais milijonų litų, o lietuviai atsisakys vartoti alkoholį, nepasitvirtino. Praėjus dvejiems metams po to, kai per vadinamąją naktinę reformą buvo padidinti mokesčiai ir akcizo tarifas stipriajam alkoholiui, dabartinė padėtis susiklostė taip, kad valdžia kalba apie milijardo litų ištraukimą iš šešėlio.

Šiais laikais jau įprastu dalyku tampa įvairios su vietove susiejamos informacijos pateikimas skaitmeniniuose žemėlapiuose. Įmonių katalogas internete ar nekilnojamojo turto portalas be integruoto žemėlapio – jau sunkiai įsivaizduojamas. Skaitmeninių žemėlapių naudojimas pagyvina svetaines, palengvina jų naudojimą, suteikia naujas funkcines galimybes ir galiausiai padeda pritraukti daugiau naudotojų.

Svajonę atsijungti nuo centralizuoto šildymo tiekimo (CŠT) ir bute įsirengti individualų šilumos šaltinį daugiabučių namų gyventojai pagaliau gali įgyvendinti – supaprastinta atsijungimo tvarka jau nustatyta. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos ekspertai detaliai išanalizavo, kokios naudos gali tikėtis nuo pastato centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atjungto buto gyventojai ir kaip jų sprendimas gali atsiliepti kaimynams.

Šaliai pasitaikė puiki proga dabar sustoti ir susimąstyti, ar didžiulių šalies biudžeto išlaidų pareikalausianti jėgainė yra apskritai reikalinga, teigia prof. Rimantas Rudzkis. Pietų Korėjos bendrovei „Korea Electric Power Corp.“ (KEPCO) atsiėmus savo siūlymą tapti strateginiu investuotoju į Visagino atominės elektrinės (AE) statybą, ir Energetikos ministerijai Koncesijos konkurse neišrinkus konkurso laimėtojo, Visagino AE kol kas lieka be potencialaus strateginio investuotojo.

Turizmo rinkoje Lietuva išsiskiria etnografiniais regionais, saugumo ir ramybės atmosfera. Š. Mažeikos nuotr. Nuomonė, kad turistus į Lietuvą traukia krepšinio ir dailių moterų šalies įvaizdis – jau stereotipas. Anot lrt.lt kalbintų turizmo rinkos ekspertų, šiandien užsieniečiai vis intensyviau domisi kitu anksčiau nuošalyje likdavusiu Lietuvos veidu.

Vilnietis R. B. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) ilgai prisimins šios žiemos pradžią. Jam su šeima važiuojant į darbą, pradėjo trūkčioti, o vėliau – ir apskritai sustojo jų 2006 m. pagamintas visureigis „Honda CR–V". Apynaujė mašina buvo niekuo dėta – dėl sugadintų nervų ir sugaišto laiko buvo kalti netinkami degalai. Incidentas judrioje gatvėje „Jei šitaip būtų atsitikę man vienam, triukšmo nekelčiau.

Pajūrio verslininkai sako kol kas nejaučiantys itin didelio norinčiųjų Kalėdas ir Naujuosius metus sutikti prie jūros susidomėjimo, nes esą dar ankstoka. Kol kas aktyviau galimybėmis pailsėti Lietuvos pajūryje per šventes domisi tik rusai. Bet kai kurių palangiškių teigimu, svečių gali būti mažiau nei pernai, mat daugelį gali nuvilti tai, kad uždarytas Palangos tiltas. Kalėdinį rūbą besivelkančio pajūrio verslininkai sako, kad vietų žiemos šventėms lietuviai užsisakinėti neskuba jau pora metų.

Parlamentas be jokių diskusijų atmetė Civilinio proceso kodekso pataisą, kuria būtų uždrausta iš žmogaus atimti paskutinį būstą už 7 tūkst. litų ir didesnę skolą. Motyvas – dėl tokios pataisos nukentėtų bankai. O motyvo, kad tai apsaugotų žmogų nuo išmetimo į gatvę, Seimas neįžvelgė. Pusantrų metų stalčiuje Parlamentarai dar kartą pademonstravo savo ištikimybę. Ištikimybę bankams. Seime atmestas siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodekso nuostatas žmonių naudai.

Socialinės atskirties mažinimas – politikų demagogijose dažnas žodis. Valdžia, vis kalbėdama apie pažeidžiamas visuomenės grupes, nepamiršta pasipuikuoti milijonais litų, skirtų efektyvesnei integracijai. Tačiau didžioji dalis jų, pasak ekspertų, yra iššvaistoma veltui. Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama virš ketvirčio milijonų piliečių, turinčių nedarbingumo pažymėjimus. Per trejus pastaruosius metus įvairioms neįgaliųjų integracijos programoms buvo skirta 75 milijonai litų.

Ekonomikos krizė konkrečiam žmogui baigiasi ne tada, kai pradeda augti valstybės bendrasis vidaus produktas (BVP), o tada, kai jis gali susirasti tinkamą darbą ir nesibaiminti dėl ateities. Ne tik kritikuoja, bet ir teikia pasiūlymus Šią savaitę premjeras netikėtai pakeitė savo nuomonę apie jo vadovaujamos Vyriausybės sėkmės istoriją ir pripažino, kad valstybė iš krizės dugno dar nepajudėjo. Tiesa, tai padaryta tik Seimo opozicijai pasiūlius padidinti pensijas.

Kai kurie gyventojai mano, kad namų renovacija neduos efekto, kol nebus atnaujintos šilumos trasos. Šaltiniai nurodo, kad Lietuvos šilumos tinkluose vidutiniškai prarandama 17 procentų šilumos energijos, Šiauliuose — apie 19 procentų, o Vilniuje — tik 14 procentų. Gyvenimas ant parako statinės Šiaulių universiteto docentas Mykolas Pelikša netiki šiais skaičiais: „Šilumininkai sugalvojo tokią skaičiavimo metodiką, kad nuostoliai atrodytų mažesni.

Konfiskuotus automobilius saugantys verslininkai skundžiasi, kad jų aikštelėse laikomų mašinų metų metais niekas neatsiima. Pasak verslininkų, saugojimo kaina dažnai net kelis kartus viršija tų automobilių vertę. Policijos pareigūnai ramina, kad pastaruoju metu automobilių konfiskavimas mažėja, bet kaip spręsti jau susikaupusių mašinų klausimą – neaišku. Automobilių stovėjimo aikštelėje Panevėžyje – per du šimtus  konfiskuotų mašinų.

Nors iki Kalėdų liko dar beveik mėnuo, tačiau parduotuvėse jau pasirodė pirmieji kalėdiniai kepiniai.Kepykloms tai pats aktyviausias laikotarpis per visus metus, kai gamyba išauga kelis kartus, praneša Lietuvos radijas. Kūčiukai parduotuvėse pasirodo dar lapkričio mėnesį. Taip kepyklos pasitikrina, ar jų produkcija bus perkama. Prognozuojama, kad šiemet kepinių paklausa turėtų išaugti. Vis dėlto gamintojams tai neatneš didesnio pelno. Kadangi brango grūdai, išaugo ir kepinių kainos.

Penktadienį, gruodžio 3 d., Energetikos ministerijoje vykusiame susitikime su žurnalistais buvo oficialiai pranešta, kad konkursas dėl strateginio investuotojo statyti Visagino atominę elektrinę iš esmės žlugo. Apie tai informavo Energetikos viceministras Romas Švedas. Iki lapkričio 10 d. buvo sulaukta dviejų įpareigojančių siūlymų dalyvauti paskelbtame konkurse, iš kurių vienas neatitiko konkurso sąlygų.

SEB bankas nuo gruodžio 3 dienos platina dar vieną su akcijomis susietųobligacijų emisiją, kurios pelningumas priklausys nuo Rusijos įmonių akcijų krepšelio vertės pokyčio. Naujos trejų metų trukmės obligacijos bus platinamos litais iki gruodžio 21 dienos imtinai. „2009 metais Rusijos ekonomika smuko, tačiau šiemet SEB banko analitikai prognozuoja atsigavimą, o artimiausiais metais – Rusijos bendrojo vidaus produkto augimą beveik po 5 proc. kasmet.

Atsigavimą rinkose fiksuojantys, Klaipėdoje veikiantys PET granulių gamintojai šiemet jau išnaudoja beveik visą turimą pajėgumą, rašo „Verslo žinios“. Pripažįstama, kad apyvarta grįžta į prieškrizinį laikotarpį, o šiųmetis pelningumas pranoks ir jį. Šių metų devynių mėnesių UAB „Neo group“ pradavimai siekė 856 mln. litų ir 84 proc. viršijo to paties laikotarpio praėjusių metų rezultatą. Pasak Lino Bulzgio, UAB „Neo group“ generalinio direktoriaus, įmonės apyvarta šiemet pasieks 2007 m. lygį.

Dvi Lietuvos bendrovės pirmą kartą pateko į sparčiausiai Vidurio Europoje augusių įmonių penkiasdešimtuką. Į tarptautinės audito bendrovės „Deloitte“ sudaromą reitingą iš Estijos pateko viena bendrovė, o iš Latvijos nėra nė vienos įmonės, rašo „Verslo žinios“. „Darbas yra vienintelė pajamų augimo priežastis. Dirbti ir mažiau verkti. Štai ir visas atsakymas“, - lakoniškai spartaus finansinių rezultatų augimo priežastis nurodo Artūras Mrazauskas, UAB „Arginta“ direktorius.

Maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, nuo vasaros sugriežtinus turgaviečių kontrolę, jose legaliai parduodamos kiaulienos padvigubėjo. Žemės ūkio ministerija neatsisako minties, kad turgavietėse prekiaujantieji mėsa turėtų kasos aparatus. Esą tai padėtų riboti prekybą įvežtine, daugiausia lenkiška produkcija, o ūkininkai ir bendrovės galėtų pateikti daugiau lietuviškos mėsos, kitų produktų.

Kailinius ir gaminius iš kailio siuvantys meistrai pastebi, kad šiemet, kaip niekad, klientai užsisakinėja naujus apdarus ir neša taisyti turimus. Nemažai užsakymų į tokias siuvyklas plaukia iš emigravusių tautiečių. Pagyvėjimą sako jaučiantys ir prekiautojai kailiais turguje, tačiau kol kas žmonės daugiau dairosi, o ne perka, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kailinius ir kitas grožybes iš kailių siuvanti klaipėdietė sako, kad jai darbymetis prasidėjo kartu su oro atšalimu.

Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė giriasi sukūrusi Nacionalinę energetikos strategiją (NES), garantuosiančią Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tačiau, specialistų požiūriu, strategija, neparemta realiais skaičiavimais, tėra nieko vertas šūkių kratinys. Seimo Ekonomikos komiteto vakar surengtoje diskusijoje paaiškėjo, kad Lietuvos energetikos ateitis tebėra po tiršta dūmų uždanga. Pasak energetikos eksperto habil. dr.

Seimas, priėmęs Darbo kodekso pataisas, sudarė galimybę darbuotojams nutraukti darbo sutartis, kai jų darbdavio (ar jo atstovo) buvimo vieta nėra žinoma. Už šias pataisas balsavo 78 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 1. Parlamentarų teigimu, daugėja atvejų, kai darbdavys neįformina darbuotojo atleidimo iš darbo ir yra nesurandamas. Tokiems darbuotojams iškyla problemos registruojantis darbo biržoje ir įgyvendinant atitinkamas teises, nes formaliai darbo santykiai yra nenutrūkę.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ rengia ketvirtąjį viešą AB „SEB Lizingas“ aukcioną, kuriame bus parduodami 34 AB „SEB Lizingas“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: gyvenamosios paskirties 4, komercinės – 30 objektų. „Tai - didžiausias objektų skaičiumi iki šiol rengtas mūsų aukcionas. Aukcione parduodamo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pradinės kainos svyruoja nuo 30 000 iki 100 000 litų.

Seimas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nustatančioms prekybos alkoholiu laiką nuo 8 val. iki 24 val. Daugiabučiuose įsikūrusios mažmeninės prekybos įmonės alkoholiu galės prekiauti iki 22 val. vakaro. Už įstatymo pataisą balsavo 60 Seimo narių, nepritarė – 40, o susilaikė 9 parlamentarai.

Šiaulių apskrityje vis dažniau kryžiuojasi ietys dėl galimybių studijų, kurių reikalaujama rengiant įvairius projektus, naudos, nes dažnai jos būna tik popierinės, realiai neįgyvendinamos, nors už jas sumokami milijonai. Galimybe lengvai uždirbti naudojasi daugybė šalyje įsisteigusių konsultacinių firmų ir firmelių, kurios dirba be jokios atsakomybės ir kurioms nekeliami jokie reikalavimai.

Iš pyragų kepimo ir nekilnojamojo turto užsimojusių praturtėti verslininkų spąstuose atsidūrė ir gyventojai, ir verslo partneriai. Vieną po kitos Jungtinio duonos centro (JDC) bandelių parduotuves atidarinėjusių, planus naujam gyvenimui prikelti istorinį konservų fabriką kurpusių, modernų daugiaaukštį Savanorių a. stačiusių, bet tik dar vieną vaiduoklį miesto centre palikusių verslininkų brolių Sauliaus ir Ryčio Rimkevičių mėtomais pėdsakais seka kone pora šimtų kreditorių, neprarandančių vilt...

Vyriausybei paspaudus, didžiausias valstybės įmones valdančios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos jau mato galimybių kitų metų biudžetui surasti šimtus milijonų litų. Tiesa, į biudžeto pajamas tokios sumos neįtrauktos. Didžiausios valstybės valdomos įmonės kitąmet turi surasti ir į biudžetą sumokėti 300 mln. litų daugiau, nei planavo iki šiol.

Realaus nedarbo lygio Lietuvoje niekas neskaičiuoja. Šviežiausiais Darbo biržos duomenimis, registruotas nedarbas Lietuvoje – 14,2 procento, Statistikos departamento – 17,8 procento. Šie skaičiai nelabai ką turi bendro su realiu nedarbu. Darbo birža skaičiuodama darbingais laiko net mokyklos suole sėdinčius 16-mečius, o statistikai procentus išveda apklausę 0,5 procento gyventojų.

Jei per pastaruosius dvejus metus būtų dalijami apdovanojimai „įmonėms", sparčiausiai auginančioms apyvartas ir pelnus, jie neabejotinai atitektų šešėlinio verslo struktūroms. Šitaip teigia alkoholio pramonės atstovai, bene labiausiai nukentėję nuo vadinamosios naktinės mokesčių reformos, kuria buvo padidinti akcizai stipriajam alkoholiui.

Mindaugas Marcinkevičius traukiasi iš bendrovės „Akropolis Group“ direktoriaus, valdybos pirmininko ir valdybos nario pareigų. „Akropolis Group“valdyba įpareigojo laikinai eiti direktoriaus pareigas  finansų direktorių Aurimą Namajušką. „Esame dėkingi p. M.Marcinkevičiui, už jo indėlį vystant „Akropolio“ prekybos centrus“, - sako bendrovės akcininkų įgaliota atstovė D. Dominienė.

Atlikus verslo įmonių apklausą apie ekologinį ženklinimą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir šiaurės vakarų Rusijoje, paaiškėjo, kad lietuvių verslas yra labiausiai linkęs tikėti ekologinio ženklinimo nauda ir mano, kad tai padidintų produkcijos eksportą, teigia Šiaurės ministrų tarybos biuras. Taip mano daugiau nei 60 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje, o mažiausiai optimistiški yra verslininkai Estijoje, kur tik 37 proc. apklaustųjų įžvelgia ekologinio žymėjimo naudą.

Valdančioji Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos frakcija Seime, Vyriausybė ir Energetikos ministerija džiaugiasi tik pavadinimu „energetinė nepriklausomybė“, tačiau daro viską, kad jos nebūtų, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.

Rinkos informacinės sistemos duomenimis, šiemetinį spalį šalies įmonėse padidėjo paukštienos gamyba. Paukščių skerdimų apimtys Lietuvos įmonėse sudarė 3,58 mln. vnt. ir, lyginant su rugsėjo mėnesiu, padidėjo 7,1 proc., o lyginant su 2009-ųjų spaliu - 3,2 proc. Iš to skaičiaus broilerių skerdimų skaičius 2010-ųjų spalį, lyginant su rugsėju, padidėjo 11,4 proc., o kalakutų bei vištų dedeklių buvo paskersta 4,8 ir 47,7 proc. mažiau.

Panevėžio verslininkai, nors ir sunkiai, atveria pinigines kalėdiniams įmonių vakarėliams. Tokio darbdavių dosnumo rinkodaros ekspertai girti neskuba ir abejoja, ar linksmybės sužadins pavaldinių norą dirbti. Renginių organizatoriai atsigauna Sunkmečiu įmones apleidusi Kalėdų dvasia sugrįžta. Pernai šventinį laikotarpį užsakymų nesulaukę renginių organizatoriai šįmet trina rankas: nors ir sunkiai, bet Panevėžio verslininkai pamažu atveria pinigines pramogoms.

Kariotiškių sąvartyne, netoli Vilniaus, atidaryta pirmoji jėgainė Lietuvoje, iš sąvartyno išskiriamų dujų gaminanti elektros energiją. Per du dešimtmečius į Kariotiškių sąvartyną suvežta daugiau kaip 3 milijonai tonų atliekų, kurios pūdamos išskiria metano dujas ir teršia orą. Nutraukus sąvartyno eksploataciją, šiukšlių kaupai užpilti žemėmis. O metano dujos pradėtos naudoti tik dabar, kai sąvartyne įrengti gręžiniai, dujų surinkimo sistema, pastatyta jėgainė, gaminanti elektrą.

Panašu, kad iškilmingo sutarties, pagal kurią Baltarusija per Klaipėdos jūrų uostą gabentų Venesuelos naftą, pasirašymo proga skirtas šampanas taip ir liks neiššautas. Mūsų šalies derybininkai pripažįsta, kad atsidūrė aklavietėje, nes jau priartėta prie ribos, kai pasirašyti sutartį ekonomiškai nebenaudinga. Optimizmas nuslopo Dvišalė Lietuvos ir Baltarusijos darbo grupė dar iki lapkričio 1 d. turėjo pasirašyti sutartį dėl Venesuelos naftos tranzito per Klaipėdos jūrų uostą.

Pirkdami žaislus savo vaikams, tėvai tikisi žibančių mažylio akių ir šypsenos. Deja, kartais dėl neapdairumo mažyliui išrenkame tai, kas baigiasi ašarų kalnu. Kišenėje užsidegę šautuvėlio šoviniai, į aštrius kampus įsipjauti pirštukai, pabirusios smulkios dalys, jau seniai atsidūrusios burnytėje, alerginė reakcija... Norėdami to išvengti, žaislus rinktis turime ypač atidžiai.

Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios trys pieno perdirbimo įmonės, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio Sūris“ ir Vilkyškių pieninė, per tris šių metų ketvirčius uždirbo iš viso 30,354 mln. Lt konsoliduoto grynojo pelno, tai 17,05 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Visą pelną įmonėms sužėrė eksporto rinkos. „Pieno centrui“ priklausančių įmonių konsoliduoti pardavimai per tris ketvirčius sudarė 1,023 mlrd. Lt ir buvo 1,85 proc. didesni nei prieš metus (1,005 mlrd.

Didžiausia Suomijos mažmeninės prekybos kompanija SOK, šį penktadienį atidaranti „Prisma“ didcentrį Kaune, 2012 metais planuoja įrengti dar daugiau šio tinklo prekybos centrų Lietuvoje – vieną Vilniuje ir keletą Kaune. „Prieš daugiau nei metus atidarydami pirmąją „Prismą“ Vilniuje, skelbėme apie planus plėstis Lietuvoje ir jų neatsisakome.

Pasirodo, pas mus padėtis ne tokia jau beviltiška. „Respublika“, padedant Lietuvos ambasadoms Europos Sąjungos šalyse, atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad mūsų šalyje veikiančiuose bankuose paskolos verslui yra vienos pigiausių. Tiktai važiuok iš kokios Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos ir griebk kreditus saujomis, rieškučiomis. Bet niekas nevažiuoja ir neima.

Lietuva įdomi šalis: lapkričio 2 skendi rimtyje ir susikaupime, o jau kitą dieną prekybininkai pasidabina girliandomis ir blizgučiais bei vilioja kalėdinėmis akcijomis ir nuolaidomis. Dalis gal ir norėtų Kalėdų senelius ištraukti anksčiau, tačiau pripažįsta, kad situaciją koreguoja Vėlinės. Mėgdžiojame Vakarus „Lietuvoje atskaitos taškas, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, yra lapkričio pradžia. Dėl mūsų Vėlinių, tai nusikelia keliomis dienomis.

Artėjant Kalėdoms daugiau lietuvių dovanų ieško internetu, nors kiti važiuoja jų pirkti į prekybos centrus. Mažesnės kainos Internetu užsakomos prekės dažnai yra pigesnės, nes joms taikomi mažesni mokesčiai savose šalyse. Ten gali būti pigesnė gamyba arba kainą lemia kiti regiono ypatumai.

Yra toks lietuviškas būdas – kas panosėje, to nebrangini. Tokią išvadą galima daryti stebint, kaip Vyriausybė verčiasi per galvą, kai vilioja (ir net primoka) užsienio investuotojus, tačiau nepastebi iš Lietuvos bėgančių verslininkų. Vasarą „Vakarų medienos grupė“ (VMG) pasirašė kontraktą, kuris tapo oficialia jos investicinio projekto Baltarusijoje pradžia. Daugiau nei 200 mln. litų, kurie galėjo būti investuoti Lietuvoje, iškeliavo į šalį kaimynę. Ten pat iškeliauja ir koncerno SBA pinigai.