Lietuvos verslas

Iš Vokietijos vėžį sukeliančio nuodo dioksino skandalas plinta po pasaulį. Vokiškos kiaulienos atsisako Kinija ir Pietų Korėja, importuojamų produktų kontrolę griežtina Ukraina ir Rusija. Gerokai arčiau skandalo centro esančios Lietuvos maisto ir veterinarijos specialistai įsitikinę, kad panikuoti neverta. Pavojingas sveikatai Dioksinai paprastai susidaro deginant buitines atliekas, kaip pašaliniai cheminės ir medžio apdirbimo pramonės produktai.

Nors Tunisas apimtas neramumų, Lietuvos kelionių agentūros pardavinėja kelionių bilietus į šią valstybę, o kai kurių iš jų darbuotojai netgi tikino, kad Tunise dabar saugu. Tačiau Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja rimtai apsvarstyti, ar verta šiuo metu vykti į šią Afrikos valstybę. Tunise pradėjus bruzdėti vargingiems gyventojams, susirėmimai su policija oficialiai nusinešė 23 gyvybes, tačiau žmogaus teisių organizacijos priskaičiuoja jau 60 aukų.

Šiauliuose miesto biudžetinių įstaigų vadovai trimituoja, kad padėtis bloga, o patalpos verslininkams nuomojamos pusvelčiui. Štai Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas  už 600 litų per mėnesį maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei išnuomojo patalpas. Šiaulių miesto savivaldybėje maitinimo paslaugas teikianti įmonė už nuomą moka dar kur kas mažiau. Maža to – valdiškų patalpų nuomininkai iškreipia rinką, nes nemoka nekilnojamojo turto mokesčio.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos bei pramogų centruose „Akropolis“ 2010 metais pirko ir pramogavo 44,8 mln. svečių. Bendras „Akropolių“ lankytojų skaičius, lyginant su 2009 m., padidėjo 3 mln. žmonių arba 7,1 proc. 2009 m. „Akropoliuose“ apsilankė 41,8 mln. žmonių. „2010 m. buvo vieni sudėtingiausių Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai – iki tol kritęs vartojimas kiek atsigauti pradėjo tik antroje metų pusėje, tačiau šis atsigavimas kol kas yra labai trapus.

Pasiekti geresnių verslo rezultatų įmonėms ateityje bus nelengva, jei jos informacinių technologijų (IT) biudžete nenumatys daugiau lėšų inovacijoms, rodo įmonių IT vadovų apklausos rezultatai. Verslo programinės įrangos lyderė SAP inicijavo 500 IT vadovų tyrimą aštuoniose Europos ir Azijos šalyse. Daugiau nei trečdalis apklaustų IT vadovų pripažino, kad jų įmonės IT strategija yra orientuota į tai, kad esamos IT sistemos tiesiog gerai veiktų šiuo metu. Net 60 proc.

Valdančioji dauguma ir šalies Vyriausybė visomis įmanomomis priemonėmis agituoja Lietuvos gyventojus būti verslesnius. Atrodytų, praėjusiais metais valdančiųjų svajonės pradėjo pildytis – statistikai pranešė apie padidėjusį ūkio subjektų steigimąsi. Tačiau abejojama, ar išaugęs įmonių skaičius duoda kokios nors apčiuopiamos naudos ūkiui. Profesinių sąjungų teigimu, dažnoje jų darbuotojams netgi atlyginimų nėra iš ko mokėti.

Vyriausybės nutarimas nuo gegužės turgaviečių maisto prekybos paviljonuose įvesti kasos aparatus siutina prekeivius ir kelia abejonių dėl priemonės efektyvumo. Patvirtintas Vyriausybės apynasriu verslininkams vadinamas nutarimas, keičiantis kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos turgavietėse aprašą. Nuo gegužės pirmosios įsigalioja reikalavimas dengtuose, maisto produktais prekiaujančiuose paviljonuose finansinę apskaitą vesti pagal kasos aparatų čekius.

Rolandas Raščius, kaimo turizmo sodybos šeimininkas, apie savo verslą kalba būtuoju laiku. „Nebeišsilaikėme, šiauliečiai mieliau ilsisi Graikijoje, Palangoje arba Latvijos pajūryje, o vilniečiai čia niekada neatvažiuos — jie turi savo Molėtus, Anykščius ir kitus kampelius“, — sako vyras, jau prieš kelerius metus uždaręs verslą, į kurį investavo nemažai lėšų, darbo ir laiko. Krizė tuština ir kitas kaimo turizmo sodybas.

Kauno savivaldybė puoselėja ambicingus planus jau šį rudenį turėti veikiantį vandens parką. Tiesa, ieškomo privataus investuotojo jam kol kas nėra.Du dabar rinkoje konkuruojantys vandens parkai naujoko laukia skirtingai. Parko Vilniuje valdytoja sako, kad dar vienas parkas mažoje šalyje pasunkins padėtį visiems. Druskininkų vandens parko operatorius kauniečius vertina kaip per mažus, kad jų įtaka būtų didžiulė. Girstučio centre Kaune – darbų įkarštis.

Baigiantis praėjusiems metams šeši iš dešimties – 59 proc. – Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo. 7 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių atsakė, kad ji pagerėjo. Trys iš dešimties – 31 proc. – respondentų teigė, kad ji nepasikeitė.

Brangstančios dujos iš Rusijos riečia į ragą būstų savininkus ir valdytojus Lietuvoje. Žmonės pateikia vis daugiau prašymų gauti kompensacijas už šildymą, darbo netrūksta ir skolas išieškantiems antstoliams. Šių metų sausį bendrovė „Lietuvos dujos„ už rusų dujų koncerno „Gazprom“ parduodamas dujas mokės jau po 356 JAV dolerius (938 litus) už 1000 kub.

„Ergo“ draudimo grupė sujungė savo tris gyvybės draudimo bendroves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje į vieną Europos bendrovę „Ergo Life Insurance SE“. Tai pirmoji Europos bendrovė, kurios pagrindinė būstinė įkurta Lietuvoje. Nors Lietuvoje Europos bendroves steigti galima jau šešerius metus ir joje veikia tokių bendrovių padaliniai, Europos bendrovės centrinė būstinė Lietuvoje įsteigta pirmą kartą.

Atsigaunant ekonomikai ir tikintis didesnio vartojimo dalis įmonių šiais metais planuoja gausinti rinkodaros biudžetus. Ekspertų manymu, tai racionalu: žinant, kaip ir kada save pristatyti, galima daugiau laimėti. Stengsis išnaudoti progą Beveik pusė Lietuvos marketingo asociacijos narių šiemet planuoja vidutiniškai 20 procentų didinti rinkodaros biudžetus. Minėtos asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus teigia, kad tokį įmonių sprendimą lemia dvi pagrindinės priežastys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios 2011 metų dienos mūsų šalies kalendoriuje yra šventinės, bei kuriomis darbo dienomis šiemet galėsime turėti papildomų poilsio dienų. Šiemet planuojami 6 „ilgieji savaitgaliai„. Norintys daugiau laiko praleisti su šeima, ilsėtis, atostogauti Lietuvos kurortuose ar išvykti į užsienį, turėtų atkreipti dėmesį į taip vadinamų „ilgųjų savaitgalių“ datas.

Prieš keletą metų merdėjusi sliekininkystė šiuo metu sparčiai plečiasi. Skaičiuojama, kad vien pernai sliekų augintojų skaičius šalyje padidėjo 10 kartų. Šiuo metu Lietuvos ūkiuose sliekai gamina tik organines trąšas, kurias graibsto užsienio šalys, tačiau ateityje verslininkai planuoja sliekus auginti ir kosmetikos, farmacijos ar žvejybos pramonei, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Apleistoje fermoje pastatytose vermiložėse nepailstamai darbuojasi apie 3 milijonai sliekų.

Energetikos ministerijos numatytas planas keisti privalomų naftos produktų atsargų kaupimo tvarką taip, kad privalomą rezervą kauptų tik valstybė, kiršina importuotojus.

„Ekonomika.lt“ pirmą kartą Lietuvos istorijoje publikuoja turtingiausių šalies verslininkų šimtuką. Priešingai, nei daugelyje kitų valstybių, informacija apie turtingiausius Lietuvos žmones kol kas slypi po devyniais užraktais. Vieni baiminasi dėl savo saugumo, kitus trikdo dėmesys, treti nenori turėti reikalų su Mokesčių inspekcija ir kitomis valdiškomis įstaigomis. Todėl informaciją apie jų valdomą turtą reikia rankioti po kruopelytę. Tačiau padėtis pamažu keičiasi.

Lietuvoje atkunta finansų analitikai-orakulai. Ilgokai tūnoję po lapais. O dabar tas baltų apykaklių choras vėl ėmė čirkšti prognozes. Vieni prognozuoja, kad šiemet BVP augs 3,4 proc, kiti žada augimą tik 3 proc. Finansų ministerija duoda tik 2,8 proc. Ir taip toliau ir toliau. Nesijaudinkime. Per daug netikėkime. Tai užslėpta reklama. Analitikai taip reklamuoja savo komercinius bankus. Kad žmonės patikėtų. Kokių protingų analitikų tuose bankuose esama. Dumtų pirkti vertybinius popierius.

Populiariausio 95 markės benzino litro kainai sparčiai artėjant prie simbolinės 4,50 Lt/l ribos, akivaizdžių degalų kainų pasikeitimų artimiausiu metu neturėtų būti, tačiau naftos produktų kainų kritimo, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidento Luko Vosyliaus teigimu, taip pat neturėtų būti.

Niekaip nesibaigiantį sniegą keiksnoja kelininkai, neišvažiuojamus kiemus ir kelius – vairuotojai, o štai druskos tiekėjai, sniego valytojai, prekybininkai ir kai kurie kiti verslininkai trina rankomis. Druskos kalnai Štai Kelių direkcijos kelininkai per gruodį išbarstė apie 45 tūkst. tonų druskos. „Tai yra apie 60 proc. keturių penkių mėnesių norma. Įprastai daugiau nei 10 tūkst. tonų per gruodį nesunaudojame„, – sakė Kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vadovas Henrikas Jurkuvėnas.

Lietuvių verslininkų interesus Jungtinėje Karalystėje atstovaujančių Lietuvos komercijos rūmų (Lithuanian Chamber of commerse in the United Kingdom) prezidento Mariaus Bružo nuomone, verslininkams iš Lietuvos konservatyviosios Anglijos rinkoje įsitvirtinti nėra lengva – reikia sunkiai dirbti, kol pavyksta pasiekti norimų rezultatų.

Vyriausybė pritarė kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašui. Šiuo dokumentu faktiškai įvedami kasos aparatai dengtuose turgaviečių paviljonuose, kur prekiaujama maisto produktais. Pagal naująją tvarką, kasos aparatų turguose reikės jau nuo gegužės pirmosios. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė žadėjo parengti ir kompensacijų mechanizmą.

Šalia didžiųjų prekybos centrų pamažu dygsta vis daugiau smulkių specializuotų parduotuvėlių, kur siūloma šviežios duonos, kavos, vyno ar kitų išskirtinių produktų. Niša tokioms parduotuvėlėms Lietuvoje plėstis tikrai yra, teigia rinkodaros strategijos specialistas Linas Šimonis. Svarbu tik pasirinkti tinkamą strategiją bei ryžtis kažką naujo pradėti pirmam. „Vienintelis būdas mažoms krautuvėlėms konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais – daryti ką nors kitaip.

2010 m. Lietuvoje savo veiklą pradėjo apie dešimt grupinio apsipirkimo portalų – „grupinis.lt“, „beta.lt“, „gruponas.lt“, „bendrai.lt“ ir kt. Juose įmonės siūlo savo prekes ir paslaugas su didele nuolaida, bet tik tuo atveju, jei prekę ar paslaugą įsigis pirkėjų grupė. Pasaulio praktika rodo, jog tokio pobūdžio projektų nauda įmonėms kelia abejonių, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“. „Emarketer.com“ duomenimis, 40 proc.

Panevėžio savivaldybė dar šį mėnesį planuoja padėti tašką daugiau nei dvi dešimtis milijonų litų atsiėjusiose Pramonės parko statybose. Tačiau kad plynas laukas su sutvarkyta infrastruktūra veikiausiai dar bent porą metų stovės geriausiu atveju pustuštis, pripažįsta ne tik verslininkai, bet ir pati jo šeimininkė – miesto savivaldybė.

Ekonomikos atsigavimą mato tik politikai. Kaimo žmonės naujus metus stumia pusnyse ir skurde. Kaimo parduotuvių pardavėjos jau nuo Kalėdų liūdnomis akimis žvelgia į prekių prikrautas lentynas. Su tuščia pinigine kaimo žmonėms nėra prasmės klampoti į parduotuvę. Pirkėjai veržiasi diržus Panevėžio rajono Naujarodžių parduotuvės pardavėja prisipažįsta, kad pasibaigus Kalėdų apsipirkimo laikotarpiui dabar – tikrasis sunkmetis.

Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Kaip ir patirtis bei kelionių įspūdžiai, papildytų daugelis. Tai kodėl gi šių dviejų dalykų nesujungus – nepakeliavus ir nepagerinus sveikatos tuo pat metu? Lietuvoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie medicinos turizmą. Ir ne veltui. Prieš dešimtmetį ar daugiau šią verslo nišą atradusios šalys šiandien skaičiuoja pelnus.

Vieniems verslininkams sniegas nešą pelną, kitiems nuostolį. Kaimo turizmo sodybos dėl žiemos praranda klientus ir patiria papildomų išlaidų. Esą mažiau ir užsienio turistų, nes jiems sunkiau atvykti į Lietuvą. Tiesa, per daug nenusimenama, daugėja stambių užsakymų, o vasarą tikimasi ir dešimtadaliu didesnio klientų srauto. Verslininkai tikina, kad 2010-ieji vienoms sodyboms buvo blogesni, kitoms geresni, tačiau neprastesni už 2009-uosius.

Gyventojai, savo buitinėms reikmėms perkantys dujas iš rezervuarinių įrenginių, nuo 2008 metų gruodžio pirmosios sulaukė nemalonios staigmenos. AB „Suskystintos dujos“, nepakeitusios su vartotoju sutarties sąlygų, už suvartotas dujas pradėjo taikyti dvinarį tarifą, kuriame atsirado 6 Lt/mėn. pastovioji kainos dalis. Vieni, nors keiksnojo bendrovę, mokėjo, kiti – ne.

Į Panevėžio širdį – Laisvės aikštę – prieš keletą metų veržte veržęsi verslininkai dabar guodžiasi dėl mažo klientų srauto ir mano, kad dėl to kalta būtent įmonės vieta – miesto centras. Pademonstravo abejingumą Kad jis verslui nebėra patrauklus, Savivaldybės užsakymu atliktoje apklausoje pripažino 64 proc. joje dalyvavusių aikštėje įkurtų įmonių.

Kol kas toli gražu ne visi patenkinti kompaktinėmis liuminescencinėmis arba kitaip vadinamomis taupiosiomis lempomis, nes jos kainuoja brangiau, dažnai yra abejotinos kokybės, turi įvairių trūkumų. Vartotojams niekas neteikia informacijos apie jų savybes, poveikį sveikatai ir aplinkai. Europos Parlamente kai kurie politikai jau siekia atšaukti kaitinamųjų lempų draudimą, nes kilo abejonių, ar elektros energija nebus taupoma aukojant sveikatą, nes taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio.

Administracinių ginčų komisija nusprendė, jog Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimas neskirti Europos Sąjungos (ES) paramos pareiškėjams, norėjusiems vystyti žaliosios energetikos projektus, prieštarauja teisės normoms ir faktinėms aplinkybėms.

Bergždžias užsiėmimas ieškoti kaltų dėl to, kas atsitiko ir dėsningai tęsis pasaulio ir ypač Lietuvos naftos rinkoje, nes viskas daugmaž aišku: netikėtai prieš šventes šoktelėjus naftos kainai tarptautinėje rinkoje, operatyviai pabrango degalai ir Lietuvoje. Mums tai buvo itin skausminga, idant nuo sausio 1 d. iki Europos Sąjungos nustatyto minimumo teko padidinti dyzelino akcizą.

Nuo pat didžiųjų žiemos švenčių pradžios nagučius parodžiusi žiema draudikus verčia stvertis už galvų. Ypač tuos, kurie su vairuotojais yra sudarę transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei kasko sutartis. Draudikų duomenimis, smarkiai pasnigus ir siaučiant pūgoms, smulkių avarijų šalyje padaugėjo apie du kartus.

Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Kaip ir patirtis bei kelionių įspūdžiai, papildytų daugelis. Tai kodėl gi šių dviejų dalykų nesujungus – nepakeliavus ir nepagerinus sveikatos tuo pat metu? Lietuvoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie medicinos turizmą. Ir ne veltui. Prieš dešimtmetį ar daugiau šią verslo nišą atradusios šalys šiandien skaičiuoja pelnus.

Šią savaitę sostinės autobusuose ir troleibusuose pradėjo veikti vienkartinių elektroninių bilietų sistema. Žadama, kad naujosios tvarkos įdiegimas bus galutinai baigtas iki lapkričio, o iki vasaros turėtų pradėti veikti ir informacinės viešojo transporto švieslentės. Tiesa, dėl projekto vėlavimo Vilniaus miesto savivaldybė galėjo užsitraukti Europos Sąjungos (ES) nemalonę. Anot Vilniaus miesto vicemero Romo Adomavičiaus, iki birželio 1 dienos 90 proc.

Europos oro uostams šią žiemą sunkiai vaduojantis iš sniego ir pūgų apgulties, dėl ko stringa tūkstančiai keliautojų, Tarptautiniam Vilniaus oro uostui žiemos stichija sutrikdė darbą, tik dėl iš kitų Europos šalių atskrendantiems orlaiviams. Vilniaus oro uosto tarnybos skaičiuoja, kad gruodį sniego nukasta ir išvežta net kelis kartus daugiau nei tą patį mėnesį 2009-aisiais ar dar ankstesniais metais. „Paskutinį 2010 metų mėnesį oro uosto perone buvo išvežta 17 000 m3 nukasto sniego.

Bilietai į Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes dar net neišspausdinti, o platintojai jau susikovė dėl teisės juos pardavinėti. Čempionato organizatoriai nemato tragedijos, jeigu ginčui išspręsti teks skelbti konkursą.

Seimo narys klaipėdietis Evaldas Jurkevičius siūlo į verslo liudijimų veiklų sąrašą įtraukti sniego valymą. „Keista, kad asmuo negali gauti verslo liudijimo sniegui valyti. Fizinis asmuo sniego valymo darbus gali atlikti tik išsiėmęs individualios veiklos pažymą, o darbas – sezoninis. Trūksta darbo rankų bei mechanizmų išlaisvinti miestus ir kaimus nuo sniego gniaužtų. O darbo biržoje – keli šimtai tūkstančių registruotų bedarbių, kuriems verslo liudijimo kainą būtų galima sumažinti 50 proc.

Vyriausybė tikina, kad privalomi kasos aparatai dengtose turgavietėse palengvins prekybininkų darbą ir, svarbiausia, šalies biudžetą papildys vos ne šimtais milijonų „šešėlinių“ litų. Prekeiviai su tuo nesutinka. Daugelis jau „renkasi žaislus“ ir ruošiasi keliauti į darbo biržą. Kauno turgavietės dar veikia, bet prekeivių nuotaikos nekokios. Jie išgyvena ne tik niūrų pošventinį laikotarpį, bet ir svarsto, ką daryti toliau.

Palangos verslininkai džiūgauja – po Naujųjų kurortą užplūdo svečiai iš Rusijos. Esą jų skaičius netgi pranoko lūkesčius, praneša Lietuvos radijas. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas Lietuvos radijui teigė, kad intensyviai domėtis poilsiu kurorte rusai pradėjo dar gruodžio pradžioje. Ankstesniais metais tokio susidomėjimo nebūdavo, o atvykusiųjų skaičius, anot jo, net pranoko verslininkų lūkesčius.

Medžioklė, žvejyba, golfas, pasiplaukiojimai jachtomis netrukus gali tapti ne tik prabangos ir elito ženklu, bet ir priemone susimažinti mokesčius valstybei. Vyriausybei siūlomas planas, kad visos šios turčių pramogos, išskyrus azartinius lošimus, būtų laikomos įmonių reprezentacinėmis sąnaudomis. Mat jas nurašius, mažėja įmonių apmokestinamas pelnas. Ministerijos malonė turčiams Apie diržų veržimą tik ir šnekanti Finansų ministerija (FM) šįmet nustebino netikėtu atšilimu.

Plastikinius butelius, stiklo tarą ar popieriaus atraižas į tik šioms atliekoms skirtas talpyklas pritingintys mesti gyventojai teisinasi negalį namie laikyti keturių kibirų visų rūšių atliekoms atskirai kaupti. Kone penktadalį į Panevėžio mišrių komunalinių šiukšlių konteinerius supilamų ir į sąvartyną išvežamų atliekų sudaro dar kartą panaudoti tinkamos antrinės žaliavos.

Gruodžio mėnesį „Klaipėdos arena“ naujai statomos uostamiesčio arenos statyboms skyrė pirmąją investicijų dalį – 0,2 mln. litų. Šios arenos valdytojo investicijos bus skirtos sporto ir kultūros renginių pagrindinės salės įrengimui. Lėšos pervestos Klaipėdos miesto savivaldybei, kuri rūpinsis jų investavimu į areną.

Ekonomikos skatinimo planas (ESP), krizės įkarštyje valdžios plačiai išreklamuotas ir Europos Komisijos palaimintas, savo egzistavimą baigia patylomis. Verslo atstovų teigimu, tai buvo visiškas fiasko  – Lietuvos ekonomikai būtų buvę kur kas geriau, jei nauja valdžia nebūtų išdraskiusi ankstesnių verslui ir visuomenei naudingų sprendimų. Pažadai – burbulai subliūško Niekas negali šiandien atsakyti, kiek lėšų iš viso valstybė skyrė ESP.

Mažeikiuose veikiančios naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotoju pardavimams šią savaitę  tapo 44-erių Andrzejus Wlodzimierzas Berczakas. Jis pakeitė rugpjūčio mėnesį įmonę palikusį Jaceką Szafranskį.

Mokesčių surinkėjai sparčiai įgyvendina pavedimą apmokestinti viską, kas juda. Šįkart pajamų šaltinis – sniegas. Mat nuspręsta rinkti mokesčius iš žmonių, už maistą ir kelis litus padedančių nukasti sniegą kiemuose. Bendruomenių atstovai nesuvokia, kodėl valdžios cinizmas pamirštant valyti gatves ir kelius peraugo į draudimus pasirūpinti tuo patiems. Sniegkasiai – nusikaltėliai Iškritus 50 metų neregėtai gausybei sniego, valdžia sparčiai suuodė puikų būdą papildyti valstybės biudžetą.

Gariūnų turgavietės apsaugininkai įsivėlė į konfliktą su „Vilniaus dienos“ žurnalistais. Diena.lt praneša, kad per susistumdymą sugadintas foto aparatas, žurnalistai skundžiasi patyrę smūgių į veidą bei buvę prievarta išstumti už turgaus tvoros. Gariūnus administruojančių įmonių „Jurgena„, „Gerūda“ ir „Posūkis“ vadovas Ramūnas Šeduikis portalui balsas.lt incidentą vadina žiniasklaidos provokacija.

Naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės turėjo palengvinti norinčiųjų atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo dalią. Bet taisyklėse išliko apsčiai barjerų, neleidžiančių vartotojams taip lengvai pasprukti.