Lietuvos verslas

Investavimas Kroatijos vertybinių popierių rinkoje – lyg perlus slepiančių moliuskų paieška gilioje jūroje: panėręs negali būti tikras, ar traukiamoje kriauklėje tikrai bus vertingas mineralas, ar teks nusivilti ir vėl nerti žemyn. Tačiau riziką ir nepasitikėjimą Balkanų rinka vis dažniau nugali analitikų ir investuotojų argumentai, kad būtent ši Kroatijos kriauklė turėtų būti vertinga.

Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo yra inicijuojamas tyrimas dėl „Gazprom„ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. „Energetikos ministerija pateikė skundą Europos Komisijai, kuriuo prašoma įvertinti „Gazprom“ veiksmų teisėtumą ir manome, kad yra pagrindas įtarti bendrovę naudojantis savo dominuojančia, praktiškai monopoline, dujų tiekėjo padėtimi“, – spaudos konferencijoje teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Energetikos ministerija Europos Komisijai (EK) antradienį pateikė skundą, kuriuo inicijuojamas tyrimas dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi. Energetikos ministerija reikalauja įpareigoti „Gazprom“ taikyti skaidrią, sąžiningą bei nediskriminacinę gamtinių dujų tiekimo politiką. Energetikos ministerija siekia, kad Lietuvai taikomas gamtinių dujų tiekimo sąlygas lemtų tik ekonominio pobūdžio argumentai.

Visuomenės sveikatos centro specialistai stebisi, kad net iš anksto informavus apie planuojamą patikrinimą nemažai kirpyklų, soliariumų ar sporto klubų nesivargina pašalinti higienos normų pažeidimų. Teigiama, kad taip elgtis leidžia gana mažos baudos, kurios šiemet dar švelnėja.

Brangs­tant ku­rui kai ku­rios Uk­mer­gės tak­si pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės sa­vo įkai­nius šie­met pa­di­di­no penk­ta­da­liu. Ne­pai­sant to, mū­sų mies­te Iki nau­jų­jų me­tų mies­to ri­bo­se va­žia­vę už 5 li­tus, da­bar įsė­dę į kai ku­rioms įmo­nėms pri­klau­san­tį tak­si au­to­mo­bi­lį pi­ni­gi­nę tu­rė­si­me pra­ver­ti pla­čiau. Pa­si­va­ži­nė­ji­mas mies­te nuo šiol kai­nuo­ja 6 li­tus. Į už­mies­tį ke­lio­nės kai­na skai­čiuo­ja­ma po 1,8 li­to už ki­lo­met­rą.

Vyriausybė siūlo, kad individualia veikla besiverčiantiems gyventojams kasos aparato įsigijimo išlaidos ar jų dalis būtų kompensuojamos iki šių metų gruodžio 10 dienos, priklausomai nuo kasos aparato įsigijimo laiko.

Kurti verslą Lietuvoje – nelengva, tačiau tam, kuris turi drąsos ir idėjų, net ir sunkmetis gali atnešti daugiau galimybių nei kliūčių. „Šiandien nelabai kas tiki, nori bei drįsta kurti verslą“, - lyg apibendrindamas Lietuvos verslo aplinką teigia Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas. To priežastis – dar nuo kooperatyvų suformuota neigiama visuomenės nuomonė apie verslininkus ir verslo kūrimą. „Tais laikais kooperatininkas buvo tolygus vagiui.

Senuosiuose bendrabučiuose besiglaudžiančių žmonių gyvenimo kokybė dažną verčia krūptelėti. Tačiau vilties, kad mokesčius mokantiems gyventojams kas nors gali padėti susitvarkyti šiurpinančią buitį, likę mažai.

Net ir sunkmečiu kavos išsinešti patrauklumas nenuslūgo - per 2009 m. dvigubai pardavimus išauginęs „Vero cafe“ tinklas apyvartą didino ir pernai, rašo „Verslo žinios“. „Galutinių 2010 m. rezultatų dar neturiu, tačiau jie bus geresni nei užpernai. Pagyvėjimą jaučiame jau nuo praėjusių metų rudens“, - neabejoja Laima Vėželienė, bendrovės „Ex Promto“, valdančios kavinių tinklą, direktorė.

Berlyne 76-ąjį kartą vykstančioje „Žalioji savaitėje“ savo produkciją šiemet pristato ir šešios Lietuvos įmonės. Iš viso šioje didžiausioje pasaulyje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje galima susipažinti su 57 pasaulio valstybių kulinariniu paveldu, žemės ūkio, miškininkystės ir kraštovaizdžio eksponatais. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, Berlyno vizitine kortele tapusi paroda vis labiau populiarėja.

Šoktelėjus sąskaitoms už šildymą, Premjeras kitą savaitę šaukia vyriausybės pasitarimą. Tuo metu žmonių nepasitenkinimą kelia ne tik išaugę mokesčiai už šilumą, bet ir sostinės valdžios sprendimas sugriežtinti galimybę keisti namus administruojančias bendroves. Pasak gyventojų, naujoji tvarka nepalieka jiems teisės rinktis. Sostinės Pašilaičių gyventojai, neapsikentę augančių sąskaitų už kitas paslaugas, nutarė susirasti naują namus prižiūrintį administratorių.

Vandens tiekėjai iš vartotojų įsigudrino imti pinigus ir už tai, ko jie negauna. Pavyzdžiui, už valymo įrenginius, kurių dar net nėra. Kai kuriuose rajonuose neteisėti mokesčiai renkami jau beveik 5 metus, nes tai leidžia vietos savivaldybės. O žmonės ir toliau geria vandenį su fosforu ir kitais “prieskoniais„. Pažadus pamiršo „Ne nuo mūsų priklauso, kad investicijos vėluoja, o nuo statybininkų. Dabar vyksta jau trečias konkursas, nes pralaimėjusios įmonės konkursų rezultatus užginčija.

Pastebima, kad kai kurie Vilniaus troleibusų ir autobusų vairuotojai nebesilaiko nustatytos naujosios tvarkos, pagal kurią visi keleiviai į transporto priemones lipa tik pro priekines duris, BFL nuotr. Dalis Vilniaus viešojo transporto vairuotojų nebesilaiko keleivių laipinimo tik pro priekines duris tvarkos.

Daugiau kaip pusė tūkstančio panevėžiečių šiemet bent keliems mėnesiams galės pamiršti bedarbio vardą. Drauge su nuolatiniais darbuotojais 45 miesto įmonėse plušės ir pagal viešųjų darbų programą įdarbinti žmonės. Viešųjų darbų programai įgyvendinti sausio pradžioje iš miesto biudžeto jau skirta daugiau kaip 1,6 milijono litų, programą finansuoja ir Panevėžio darbo birža.

Didžiausia šalyje elektros gamintoja – Lietuvos elektrinė Elektrėnuose – ragina valdžią jai suteikti daugiau ES išduodamų taršos leidimų. Teigiama, kad tuomet Lietuvos vartotojai sutaupys dešimtis milijonų litų. Už taršos leidimus atsakinga Aplinkos ministerija sutikti neskuba, praneša LTV „Panorama“. Europos Sąjunga kiekvienai narei suteikia tam tikrą kiekį taršos leidimų , kuris paskirstomas tarp šalies įmonių.

Kaimo turizmo sodybų valstybiniame registre yra apie 500, kasmet atsiranda po keliolika naujų. Šie skaičiai neturinčių pinigų lietuvių neguodžia, nes atostogos gerai įrengtoje kaimo sodyboje kainuoja brangiau nei vidutinės klasės viešbutyje Turkijoje prie šiltos jūros. Ramybės ir įprastos gamtos pasiilgusių lietuvių akys krypsta į kaimynę Lenkiją, kur pailsėti su mažesniais patogumais galima už perpus mažesnę kainą.

Premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymai apie šilumos kainas ir būsto renovaciją tik dar kartą papiktins žmones, – teigia Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius. Portalui „Balsas.lt“ A. Butkevičius sakė, kad Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A. Kubiliaus pareiškimas, esą didelės sąskaitos už šilumą paskatins žmones būsto renovavimui, yra šoko būsenos ištikto žmogaus kalbos.

Dauguma astronomines sąskaitas už šildymą šį sausį gavusių panevėžiečių paburba ir jas sumoka. Tačiau atsiranda ir bandančiųjų susimažinti išlaidas – tiesa, kitais būdais, nei taupant. Augant šilumos kainai jos tiekėjams ir prižiūrintiesiems namų šilumos punktus pirmą kartą teko susidurti su didesniais nusikaltimais šilumos punktuose.

Šalies verslas –  šokiruotas. Savo elektros jėgaines turinčioms įmonėms nuo šių metų gerokai padidėjo mokesčiai. Verslininkai guodžiasi, kad jau nebeapsimoka sau gaminti elektros, rašo „Lietuvos rytas“. Apmokestinama kiekviena pagaminta kilovatvalandė. Kuo daugiau įmonės pasigamina elektros sau, tuo daugiau VIAP mokesčių joms reikia sumokėti. Praėjusiais metais VIAP mokesčio tarifas siekė 4,73 cento už vieną kilovatvalandę.

Prekyba internetu sparčiai populiarėja. Tai patogu vartotojui, tačiau perkama prekė dažnai būna matyta tik nuotraukose. Gal pačiupinėjus nepatiks? O gal daiktas bus sugadintas pakeliui pas vartotoją? Siuntinių tarnyba kartais užmiršta, kad pakuotėse ir dėžėse ne „malkos“, bet jautrūs elektroniniai prietaisai. Savaitė galvos skausmų Šiaulietis Modestas internetu užsisakė mobilųjį internetą.

Pramonės atsigavimą eksporto sąskaita prognozuojantys gamintojai neatmeta, kad po kurio laiko kainos Lietuvoje pasieks Vakarų lygį. Kol kas drastiškai augančias žaliavų kainas Lietuvos gamintojai perkelia ant užsienio vartotojų pečių, tačiau ir tokios galimybės netrukus išseks.

Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo 2010 m. lapkričio 18 d. Seimo priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas. Keleivinio transporto įmonių vadovai baiminasi, jog kodekso pataisos įneš sumaišties surenkant baudas iš be bilieto važiuojančių keleivių. Bauda mažės Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas viešajame transporte – važiavimas autobusais bei troleibusais be bilieto.

Panevėžio poliklinikų pacientai ir gydytojai nesuka sau galvos, kad jų pokalbį gali girdėti laukiantieji už durų. Todėl miesto pirminės sveikatos gydymo įstaigos neketina ko nors imtis, kad užtikrintų geresnę garso izoliaciją ar nukreiptų eilėje laukiančiųjų dėmesį kitur, kaip neseniai tai padarė Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras.

„Būkim biedni, bet teisingi“, – šis senas lietuviškas patarimas didelei daliai tautiečių nebegalioja. Atliktas tyrimas atskleidė: mažesnes pajamas turintys šalies gyventojai yra labiau linkę apgaudinėti draudikus, nei labiau pasiturintys žmonės.

Nors mažmeninės degalų prekybos tinklų atstovai tikina nesibaiminantys prasidedančios akcijos, tačiau bekalbant išsiduoda, kad atidžiai stebi konkurentų veiksmus. Akivaizdu, kad degalų pardavėjai stengsis pirmieji neperžengti psichologiškai sunkaus barjero – už A-95 litrą benzino prašyti 4,5 lito. Manoma, kad pirmieji išdrįsę peržengti šią ribą rizikuos patirti daugiausia nuostolių.

Iki šiol neišspręstos pagrindinės problemos, nustatytos 2003 metais Aplinkos ministerijos užsakymu atlikus vandentvarkos ūkio situacijos analizę. Valstybės kontrolė nustatė, kad vartotojai sumoka už vandens tiekimo įmonių ilgalaikėse veiklos programose numatytas, bet neįvykdytas investicijas. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, valstybės institucijos ir savivaldybės vandentvarkos srityje neatliko daugelio numatytų darbų.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pasigyrė, kad pernai pensininkais tapusiems žmonėms išmokėjo vidutiniškai po 4,47 tūkst. litų. Dėl šitos vienkartinės išmokos senjorai iki pat mirties gaus mažesnes senatvės pensijas. O „Sodra“ suskaičiavo, kad kai kurie jų gyventų sočiau, jei nebūtų susidėję su pensijų fondais.

Sausio 19–21 dienomis Lietuvoje viešės grupė Indijos verslininkų, atstovaujančių įvairioms ekonominės veiklos sritims. Indai turės galimybę susipažinti su bendra Lietuvos verslo aplinka, investicinėmis paskatomis, užmegzti asmeninius kontaktus su Lietuvos partneriais. Indijos verslininkų viešnagė trečiadienį prasidės dalyvavimu darbo sesijoje „Lietuvos ir Indijos ekonominis bendradarbiavimas“, kuri vyks Užsienio reikalų ministerijoje.

Gigantiško danų kiaulių komplekso Mažeikiuose nebus! Tokia žinia jau dvi dienas džiaugiasi Bugenių apylinkių žmonės, pagaliau sulaukę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutarties, palikusios galioti rajono tarybos draudimą Bugeniuose danams plėsti kiaulininkystės kompleksą. LVAT nutartis galutinė ir neskundžiama. Žemaičiai dar kartą parodė, kad jie ne iš kelmo spirti.

Dėl padidėjusios daržovių paklausos iki pavasario lietuviškos produkcijos greičiausiai nebeliks. Masinis daržovių eksportas į Rusiją – tarsi gaivus oro gurkšnis šalies augintojams. Ūkininkai sako atsikvepiantys po pastarųjų metų sunkumų, kai buvo sumažėjęs ir vartojimas, ir produkcijos kainos. Eksportas leidžia išvengti ir stambiųjų prekybininkų spaudimo. Daržovių kainos vis auga „Bulvių, galima sakyti, jau nebeturiu.

Šalyje ministras pirmininkas yra energetikos ministras Arvydas Sekmokas, o šiuo metu turime bolševikų valdžią, taip pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys. „Kas yra ministras pirmininkas Lietuvoje? Tai energetikos ministras, ponas Sekmokas, kuris išleidžia dokumentus, kurie radikaliai skirasi nuo Europos Sąjungos direktyvų, nuo Lietuvos įstatymų arba jis traktuoja įstatymus taip kaip jis nori„, - teigė B. Lubys.

Aprūpindama Pajūrį gamtinėmis dujomis, vyriausybė skelia eilinį antausį „Lietuvos dujoms“. Energetikos ministerija 20 milijonų litų iš elektros perdavimo sistemos vystymo lėšų skirs Klaipėdos dujų skirstymo stoties statybai ir kitiems magistralinio dujotieko iš Jurbarko į uostamiestį darbams atlikti.

Lietuvoje Alkoholio kontrolės įstatymas prekybą alkoholiu internetu riboja: juridiniai asmenys jo gali įsigyti be suvaržymų, o fiziniai – ne. Verslininkai sako, kad įstatyme daug dviprasmybių ir randa būdų, kaip draudimus apeiti.

Vyriausybė bando įpūsti gyvybės naujajai daugiabučių renovacijos programai – siūlo kompensuoti visas išlaidas projektams rengti ir statybų techninei priežiūrai. Tačiau bendrijų atstovai tokius pakeitimus vadina kosmetiniais ir baiminasi, kad kompensuojant projektavimo darbus gali gerokai šoktelėti jų kaina. Nors valdantieji yra svajoję per metus renovuoti apie 1–2 tūkst.

Lietuvą surakino pašarinių grūdų stygius. Tai į neviltį varo kiaulių ir paukščių augintojus. Pašarų kainoms šovus į aukštumas, pavymui brangs kiauliena ir paukštiena, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Per 25 tūkst. kiaulių auginančios bendrovės „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius skaičiuoja: pernai Lietuvoje buvo prikulta apie 3 mln. tonų grūdų. Iš jų suvartota ir eksportuota maždaug po milijoną tonų. Tačiau dar milijonas tonų grūdų dingo kaip į vandenį.

Kino ekspertai sako, kad žiūrovų Lietuvos kino teatruose mažėja dėl bilietų kainų ir repertuaro, praneša Lietuvos radijas. Lietuvos kino industrijos asociacijos duomenimis, kino teatrai pernai pardavė maždaug 7 proc. mažiau bilietų nei užpernai. Asociacija skaičiuoja, kad nors per pastaruosius metus daugėjo kino teatrų, žiūrovų pernai taip pat pora procentų sumažėjo. Anot apžvalgininkų, viena iš žiūrovų skaičiaus mažėjimo priežasčių ta, kad panaikinus PVM lengvatą, brangsta bilietai.

Darbo rinka rodo pirmuosius atsigavimo ženklus, tačiau konkurencija vis dar išlieka labai nuožmi, taigi, jei rengiatės eiti į darbo pokalbį, pasistenkite nesusimauti. „Kiekvieno darbo pokalbio tikslas yra išsiskirti iš kitų kandidatų ir galiausiai gauti darbą, tačiau būkite tikri, kad išsiskiriate tinkamai ir dėl pakankamai svarių priežasčių“, – sako kompanijos „CareerBuilder“ žmogaus išteklių viceprezidentė Rosemary Haefner.

Krizei atslūgstant laukiama, kada atsigaus ir darbo rinka, tačiau ekonomikos ekspertai įspėja, kad šį kartą nedarbas nėra susijęs vien su ekonomikos ciklu. Atsigavus gamybai, nebūtinai atsiras pakankamai darbo vietų – išsivysčiusiose šalyse jų mažėja dėl technologinių inovacijų ir dėl prekybos iškėlimo į pigesnę darbo jėgą turinčias šalis. Prognozuojama, kad ateityje gerai apmokamą darbo vietą rasti ir išlaikyti bus vis sunkiau.

Lietuvos žiemos ir slidinėjimo centrų atstovai teigia, kad šiemet poilsiautojų sulaukia mažiau nei praėjusią žiemą, nors sezoną pradėjo gerokai anksčiau. Pasak jų, verslui įtaką daro permainingi orai ir neteisingas žmonių požiūris į slidinėjimo trasas. Šią žiemą Lietuvos slidinėjimo centrai sezoną pradėjo dviem–trim savaitėmis anksčiau, tačiau lankytojų sulaukia mažiau, apyvarta taip pat prastesnė.

90 proc. gyventojų skundų dėl nekokybiškų prekių būna pagrįsti, teigia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriaus pavaduotoja Živilė Kazakevičienė. Anot jos, nors lietuviai ir aktyviau gina savo teises, skirtingai nei dauguma europiečių, vis dar labiau linkę prekinius ginčus spręsti per tarnybą, o ne kreiptis tiesiai į prekės pardavėjus. Kokiomis prekėmis ir paslaugomis žmonės nusivilia dažniausiai? – Balsas.lt paklausė Ž. Kazakevičienės.

Laikai, kai Lietuva didžiavosi, o jos svečiai stebėjosi puikiais mūsų keliais, – jau tik istorija. Šiandien vairuotojams tenka manevruoti tai tarp juos remontuojančių kelininkų, tai tarp čia pat išlendančio broko. Ir ne permainingos oro sąlygos –sniegas, ledas ir jį tirpdanti šiluma – dėl to kalti. Kelius, kasmet suryjančius milijardus litų, ardo jų tvarkytojų, atradusių aukso gyslą, godumas. Juo domisi teisėsaugos institucijos.

Per gaisrą kelte „Lisco Gloria“ nukentėjusios vežėjų bendrovės piktinasi pernelyg ilgai trunkančiu gaisro priežasčių tyrimu. Kol nėra ekspertų išvadų, nežinia, kas turės atsakyti už prarastus krovinius, o jų siuntėjai bent dalį nuostolių bando užkrauti ant vežėjų pečių, praneša LTV „Panorama“. Spalį sudegusio kelto dūmai vis dar nuodija per gaisrą nukentėjusių vežėjų gyvenimą.

Sunkmetis Lietuvoje paskatino naujos nišos rinkoje – išparduotuvių – įsitvirtinimą ir suklestėjimą. Prekybininkai senstelėjusias prekes gali vežti ne į sandėlius, bet į išparduotuves, o pirkėjai – pigiau jose apsipirkti. Vartotojų teisių tarnybos perspėja: pasivadinti išparduotuve kol kas gali bet kuri parduotuvė, taigi prieš perkant, reikėtų gerai įsižiūrėti į kainą. Tačiau ateityje išparduotuvių veiklą ketinama reglamentuoti.

Didžiausios Lenkijos naftos kompanijos „PKN Orlen“ generalinis direktorius Jacekas Kravecas (Jacek Krawiec) penktadienį šalies dienraščiui pareiškė, kad jo kompanija „už jokią kainą“ neparduos Mažeikių padalinio, nors jo įplaukos ir išlaidos išsilygino tik per pirmuosius devynis 2010 m. mėnesius. J. Kravecas sakė, kad Lietuvos naftos perdirbimo įmonės pagrindine problema išlieka didelės tiekimo, saugojimo, realizavimo ir transportavimo organizavimo išlaidos.

Aukso kainos gali viršyti 1 tūkst. 600 JAV dolerių (4,2 tūkts. Lt) už unciją ribą šių metų pabaigoje arba 2012 m. pradžioje, pirmiausia, dėl didelės investicinės paklausos, prognozuoja įtakinga konsultacinė bendrovė „GFMS Ltd“. Penktadienį aukso uncija kainavo 1 tūkst. 370 JAV dolerių (3,6 tūkst. Lt), o gruodžio 7 d. šio tauriojo metalo kaina buvo šoktelėjusi iki istorinių aukštumų, 1 tūkst. 430,95 JAV dolerio (3,76 tūkst. Lt). 2010 metais aukso kainos pašoko 30 proc.

Bedarbių 311 tūkstančių, o darbdaviai dejuoja, kad negali rasti kvalifikuotų specialistų ir darbininkų. Darbo rinkoje įsigalėjo struktūrinis nedarbas, kai darbuotojų pasiūla visai nebeatitinka darbdavių lūkesčių, jie jau žvalgosi kvalifikuotų specialistų užsienyje. Permainų tikėtis neverta, nes, tikėtina, jaunuoliai ir šiemet rinksis pigesnes perteklines studijas, kurios absolventams negarantuoja įsidarbinimo.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija gavo Generalinės prokuratūros raštą, kuriame informuojama, jog pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Seimo nario Algirdo Butkevičiaus pareiškimą. Gruodžio pabaigoje socialdemokratai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl Kruonio hidroelektrinėje galimai neskaidrių ir neteisėtų procesų.

Viešbučiams ir restoranams sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 21 iki 9 proc. atpigo kambarių nuoma ir daugėja klientų, skelbia Lietuvos radijas. Šios srities verslininkai sako, kad aiškesni rezultatai, sumažinus šį mokestį, paaiškės po kelių mėnesių. Anot Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidento Artūro Vainoros, šį sausį viešbučiai sulaukė daugiau klientų negu pernai, tačiau gerokai mažiau nei dar ankstesniais metais.

Jolanta Bivainytė paskirta bendrovės „Akropolis Group“  direktore ir valdybos pirmininke. J.Bivainytė laikinai eina ir bendrovės „VP Grupė“ direktorės pareigas. Bendrovė „Akropolis Group“  yra pirmaujantis prekybos centrų vystytojas Lietuvoje ir viena didžiausių šios srities įmonių Baltijos šalyse.