Lietuvos verslas

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Neringa Venckienė, laikydama ranką ant Konstitucijos, prisiekė tarnauti rinkėjams ir Lietuvai, bet patys rinkėjai kelis mėnesius nežinia kur ir kokiais tikslais besibastančio Seimo nario atšaukti negali. O parlamentarai, atrodo, linkę tyliai susitaikyti su tokia situacija, nes jaučiasi išnaudoję savo galimybes: po prokuratūros kreipimosi Seimas panaikino šios parlamentarės neliečiamybę.

Per šią savaitę Europos Parlamente (EP) vykusią plenarinę sesiją dar kartą turėjo būti paliestas mėtinių ir plonų cigarečių draudimo klausimas. Tačiau iš darbotvarkės jis buvo išbrauktas ir atidėtas vėlesniam laikui. Balsas.lt Strasbūre kalbinta europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad iki šiol ji sulaukdavo daugiau laiškų iš asmenų, kurie palaiko idėją drausti mėtines ir plonąsias cigaretes, nei iš tų, kurie apskritai siūlydavo atsisakyti tokių minčių.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“ Pelėsis gyvena ne tik senos statybos daugiabučiuose, jis gali užaugti ir po renovacijos, atkreipia dėmesį specialistai. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Buzytė sako, kad renovuojant namas tarsi įvelkamas į plėvelę. „Iki tol jis turėjo mikroplyšių – tai tarpai tarp plytų, tarp langų.

UAB „Dansu“ ir Švedijos kino gamybos kompanija „B-reel Feature Films“ Vilniuje stato filmą „Džentelmenai ir gangsteriai“ (ang. „Gentlemen and Gangsters“). Filmavimas sostinėje prasidėjo rugpjūčio 26 d. ir tęsis 40 dienų – iki spalio 17 d. Didžioji dalis scenų kuriama Vilniaus sporto rūmų pastate, taip pat kitose vietose – Vidaus reikalų ministerijos rūmų, Vrublevskių bibliotekos, Verkių rūmų patalpose, senamiesčio gatvėse. Vilniuje filmavimo metu bus atkurtos Berlyno, Stokholmo gatvės.

Viena kregždė – ne pavasaris, o keletas sukrypusių pastolių – ne renovacija. Taip mano sunerimę Gedimino gatvės 24-ojo daugiabučio gyventojai – artimiausiu metu turėjusi baigtis namo renovacija iki šiol nė neįpusėjo. Remontininkai ir renovacijos iniciatoriai atkerta, kad visi darbai eina kaip iš pypkės. Mažiausią kainą konkurse pasiūliusi bendrovė iš Pagėgių „Meliovesta“ pagalbon pasikvietė iš skolų neišbrendančius subrangovus.

 Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiaulių savivaldybė pateko į dviprasmišką padėtį – pavasarį miesto Tarybai nusprendus padovanoti Europos vyrų krepšinio čempionatui besiruošiantiems Ukrainos miestams arenos projektą, Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje šį sprendimą apskundė teismui. Tačiau miesto politikai nesijaučia pažeidę įstatymus.

Vežėjai tikisi, kad situacija dėl Lietuvos įmonių gabenamų krovinių Rusijoje keisis po neformalaus Europos Sąjungos transporto ministrų susitikimo Vilniuje pirmadienį. Rusijos muitinei nuo ketvirtadienio pradėjus nuodugnią Lietuvos vežėjų transportuojamų krovinių patikrą, vilkikai su prekėmis stringa. Kaip pažymi Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" komunikacijos vadovas Gytis Vincevičius, dėl šių trukdžių vien vežėjai kasdien patiria apie 2 mln. litų nuostolių.

  Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Po kelerius metus trukusių diskusijų ir derinimų pagaliau pradedama valstybinės reikšmės krašto kelio Smiltynė-Nida rekonstrukcija. Bus tvarkoma blogiausia kelio atkarpa tarp Nidos ir Preilos. Teigiama, kad prieš daugiau nei 40 metų nutiestas kelias į Nidą yra vienas blogiausių krašto kelių šalyje – siauras, vingiuoja mišku, medžiai auga labai arti, sunku pamatyti staiga į kelią išbėgančius žvėris.

 Rūta Lankininkaitė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Šiandien“ Alytaus pramonės parke iš septynių investuotojų, pasirašiusių investicijų sutartis su Alytaus savivaldybe, kuriamos keturios naujos įmonės. Kitos sutartis nutraukė. Verslas kol kas kantriai laukia dar vienos pramonės zonos, kuriamos buvusio namų statybos kombinato teritorijoje. Europinis projektas nepajudėjo į priekį, nors pramonės zona jau turėjo būti įrengta.

 Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Šiandien“ Koks turi būti lietuvio namas – medinis ar mūrinis? Kaip kam patinka, tačiau sutariama, kad jis turi būti šiltas ir kokybiškas. Medinių namų statytojai tikina galintys pastatyti energiją taupantį namą per pusmetį, o pirkėjai artėjant šildymo sezonui kaip tik ir ieško pigiai išlaikomų namų. Panevėžiečiai Danutė ir Jonas jau kelerius metus gyvena mediniame karkasiniame name ir tikina nė vienos dienos dėl savo pasirinkimo nesigailėję.

 Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įsibėgėjant renovacijai, tarptautiniai kreditoriai skiria papildomą finansavimą bankams. Europos investicijų bankas (EIB) Šiaulių bankui skolina dar beveik 140 mln. litų arba 40 mln. eurų daugiabučių modernizavimo programai „Džesika“. Bankas anksčiau skelbė, kad ieškosiąs 4-ių finansinių tarpininkų, kurie išdalytų beveik 350 mln. litų renovacijos programai.

Šiukšlių kalnai, spiečiai musių ir nepakeliamas dvokas – tokia Radastų gatvės pradžioje gyvenančių panevėžiečių kasdienybė. Į konteinerius, pastatytus prie daugiabučių, šiukšles verčia ne tik jų gyventojai, tačiau ir sodininkai, individualių namų šeimininkai. Radastų gatvės gyventoja Janina Švedavičienė, nebeapsikęsdama kasdien po savo langais matomo šiukšlyno, kreipėsi ir į „Panevėžio specialų autotransportą“, ir į Savivaldybę, tačiau visi tik skėsčioja rankomis – nieko padaryti negalime.

Europos investicijų bankui (EIB) – kontroliuojančiojo fondo JESSICA valdytojui Lietuvoje pasirašius 40 mln. eurų paskolos sutartį su Šiaulių banku Lietuvos miestuose bus galima dar sparčiau įgyvendinti energijos taupymo programas. Tai jau trečioji EIB sutartis su Šiaulių banku, kurios tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą daugiabučiuose pastatuose gerinant finansavimo sąlygas.

Rusija šiemet sumažino mėsos, tačiau padidino pieno produktų importą, rodo Federalinės muitinės pranešimas. Sausio-liepos mėnesiais į šalį importuota 266,4 tūkst. tonų paukštienos - 1,5 proc. mažiau nei prieš metus. Kitokios mėsos importas sumenko 21,3 proc. iki 669,4 tūkst. tonų. Žuvų importas sumažėjo 3,9 proc. iki 382,2 tūkst. tonų. Sutirštinto pieno ir grietinėlės importas padidėjo 29,2 proc. iki 100,9 tūkst. tonų, sviesto - 25,7 proc. iki 73,8 tūkst. tonų.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI), bendradarbiaudama su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais (toliau – ENTS), išaiškino buitinės šaldymo technikos pardavėją, galimai nuslėpusį apie 1 mln. litų gautų pajamų. Vokietijos šaldytuvų ir šaldiklių gamintojo brokuotomis ir naudotomis prekėmis prekiavusiam verslininkui gresia sankcijos ne tik už mokesčių slėpimą.

Skandinavijos šalių investicijos, pasibaigus krizei, grįžta į Baltijos regioną. Šias tendencijas pagrindžia jau metus trunkantis Lietuvoje įsikūrusios vizualinių sprendimų kompanijos „Gamadigi“ ir suomių „Taskut“ bendradarbiavimas. Pasak suomiškos reklamos agentūros „Taskut“ vykdančiojo direktoriaus ir vieno iš „Gamadigi“ investuotojų Antti Leskinen, prieš metus investuoti Lietuvoje paskatino auganti Baltijos regiono šalių rinka.

Tarptautinių renginių organizatorius Paulius Šiupienius, „Grail Event Management“ renginių organizavimo įmonės įkūrėjas, pasakoja, jog pasaulyje įsigali nauja švenčių mada, kuri lietuviams dar nėra žinoma – vakarėlis su samdytais draugais.

Pastaraisiais metais lietuviai vis dažniau vasaros keliones iškeičia į rudens – apie 30 proc. žmonių keliauja rugsėjo – spalio mėnesiais. Kelionių organizatoriaus „Top Travel“ duomenimis, rudens kelionės populiarėja dėl besikeičiančių vartotojų įpročių. „Pastebime tendenciją, kad vasaros pabaigoje dauguma žmonių pradeda planuoti rudens keliones. Beveik visos jos – į pietus.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt . Pasidžiaugę pelninga vasara, dabar kai kurie Neringos verslininkai tyliai keiksnojasi. Poilsiautojų čia vis dar sočiai, tačiau studentams sugrįžus į universitetus, nebėra kam dirbti. Kai kurios kavinės ir viešbučiai priversti užsidaryti. Įpusėjęs rugsėjis šiemet džiugina pajūrio kurortų verslininkus. Nuo rugpjūčio pabaigos poilsiautojų srautai sumažėjo iki 60–70 procentų, bet bent Nidoje dabar jų netrūksta.

Rugsėjo 11 d. Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius, administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė, Sveikatos, sporto, socialinės paramos ir nevyriausybinių organizacijų komiteto pirmininkas Rimgaudas Pranas Misiūnas lankėsi Seime.

Ketvirtadienį investuotojai Vilniaus akcijų biržoje nebuvo aktyvūs – sudaryti 185 sandoriai, jų bendra vertė sudarė 271 tūkst. eurų, rašo „Finasta“. Daugiausia sandorių sudaryta Šiaulių banko vertybiniais popieriais, tačiau akcijų kaina išliko nepakitusi. Didžiausios apyvartos fiksuotos „Linas Agro Group“ (67 tūkst. eurų) ir „City Service“ pozicijose, jų kainos kito atitinkamai -0,14 proc. ir +1,08 proc. „Agrowill Group“ vertybinių popierių vertė krito 2,1 proc.

Kauno rajone prasidėjo moderniausio Baltijos šalyje „Gintarinės vaistinės“ logistikos centro statybos. Projekto vertė sudarys 22 mln. litų – tai viena didžiausių investicijų farmacijos rinkoje per pastaruosius penkerius metus. Logistikos centre bus įrengta ir viena moderniausių Baltijos šalyse vaistų rinkimo linija. Logistikos centro statybos – didžiausias „Gintarinės vaistinės“ grupės įmonių investicinis projektas.

Giedrė Sankauskaitė Mažų palydovų nauda – tai pigus kelias į kosmosą. Kosmoso pramonėje vyksta revoliucija – vietoje vieno didelio milijardus kainuojančio prietaiso galima paleisti daug mažų, mano pirmojo lietuviško palydovo „Lituanicasat-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas. Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė palydovo kūrėjai, netikėtai kilusi mintis sukurti lietuvišką palydovą tampa aukštus, tarptautinius reikalavimus atitinkančia profesionalia kosmoso misija.

Palikdami Lietuvą emigrantai dažniausiai dar tik turi svajonę uždirbtus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tačiau vis dažniau į nekilnojamojo turto agentūras užsukantis iš užsienio grįžęs lietuvis rodo, kad atėjo metas, kai emigrantai grįžta į Lietuvą pildyti savo svajonių. Nemaža dalis į užsienį išvykusių uždarbiauti lietuvių tėvynės iš savo ateities planų neišbraukia: vieni planuoja į ją grįžti ir čia kurti savo ateitį, kiti – Lietuvą mato kaip tinkamą verslo platformą.

Karolis Birgilas Tai – brangiausius nusikaltimus darantys žmonės. Jie veikia beveik nepastebimai, be pavojaus. „Baltųjų apykaklių“ savininkai XIX amžiuje pradėjo darbuotis kitaip ir nuolat bent vienu žingsniu lenkia teisėsaugą. Kriminologijoje „baltųjų apykaklių“ nusikaltimo terminas atsirado dar 1939 metais, juo buvo apibūdinama neteisėta ir nesmurtinė veikla, kurią atlieka aukšto visuomenės sluoksnio piliečiai. Apibūdinimas tiek praeities, tiek šiandienos požiūriu yra per siauras.

„Eurofi“ mokslinio forumo vadovas, buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko banko prezidentas Jacques de Larosiere (Žakas de Larosjeras) mano, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir gali įsivesti eurą, tačiau sprendimas priklausys nuo politikų. „Objektyviai žiūrint, visi prisijungimo (prie euro zonos – BNS) kriterijai atitinka, tai čia kalbant apie objektyvius dalykus.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, į Lietuvą iš JAV plūsta degę, skendę ir per avarijas netaisomai sudaužyti automobiliai. Draudimo bendrovė per aštuonis šių metų mėnesius identifikavo daugiau kaip 80 tokių automobilių – trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Draudimo ekspertai įspėja vairuotojus apie tokių automobilių grėsmę saugumui ir pataria, kaip nenusipirkti katės maiše.

Per artimiausias dvi savaites Palangos paplūdimyje į smėlį bus gręžiamas pirmasis polis, į kurį ketinama montuoti 9 metrų aukščio apšvietimo stulpą. Trijų kilometrų ruože nuo Birutės parko iki gelbėtojų stoties už Rąžės žiočių planuojama pastatyti 70 apšvietimo stulpų. Projekto vertė gali siekti apie 400 tūkst. litų, rašo "Lietuvos žinios". Palangos mero Šarūno Vaitkaus teigimu, paplūdimiams apšviesti būtų pritaikomi hibridiniai žibintai, kurie veiktų naudojant vėjo ir saulės energiją.

Šią vasarą Palanga sulaukė per 3 mln. poilsiautojų. Tiek žmonių galėjo aplankyti kurortą suskaičiavus prie jūros važiavusias transporto priemones, rašo "Lietuvos rytas". Suskaičiuoti automobilius tapo įmanoma šią vasarą kelyje Šiauliai-Palanga prie įvažiavimo į kurortą įrengus eismo intensyvumo skaitiklį, kuris nuolat fiksuoja įvažiuojančias transporto priemones. Pasirodo, šiuo keliu per vasarą Palangos link važiavo apie 965 tūkst. transporto priemonių.

Rugsėjo 26 – 28 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO jau 18-ąjį kartą rengiamoje didžiausioje Baltijos šalyse tarptautinėje medicinos parodoje BALTMEDICA bus demonstruojami nauji produktai ir paslaugos, savo žiniomis apie sveikatą ir sveiką gyvenseną dalinsis specialistai. Viena diena bus skirta netradicinei medicinai ir vadinsis „Gydausi be vaistų“. Jos metu vadinamosios netradicinės medicinos atstovai patars kaip padėti sau neišleidžiant nė lito.

33,6 min kasdien: tiek darbo laiko vidutinis darbuotojas, turintis internetą, dirba ne darbdaviui, o bendrauja interneto svetainėse. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai, atlikę darbo laiko panaudojimo tyrimą. Per metus visiems Lietuvos darbdaviams tai kainuoja apie 70 mln. litų. 71 proc. lietuvių darbo metu tikrina asmeninį elektroninį paštą, 65 proc. skaito internetinę spaudą, o 36 proc. lindi socialiniuose tinkluose.

 Artėjant skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtojo paskelbimui, vienintelės galimas jo laimėtojos – JAV energetikos kompanijos „Chevron“ atstovai ketvirtadienį susitinka su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Premjero ir „Chevron Exploration & Production Lietuva“ vadovo Gilberto Ankenbauerio susitikimas numatomas 11 val. Vyriausybės rūmuose.

Stresu, nežinia ir nuostoliu naują savaitę pasitiko UAB „Jūsų kiemas“ direktorius Arnoldas Kleiba. Vadovas, savaitgalį praradęs bendrovės telefoną, liko atkirstas nuo darbo reikalų ir verslo klientų. Patyrė nuostolį Telefoną verslininkui pavogė Vilniuje, tačiau jis tikėjosi iki pirmadienio turėti tą patį bendrovės „Tele2“ numerį. Nežinia kodėl, bet mobiliojo ryšio kompanijai jau kelios paros problemos išspręsti nepavyksta.

Europos Komisija siekia, kad Rusija panaikintų numatomus papildomus reikalavimus Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių vežėjams. Eurokomisaras Algirdas Šemeta sako, kad blogiausiu atveju jos galėtų būti atidėtos ilgesniam laikui, kad būtų galima rasti priimtinus sprendimus. „Mūsų tikslas, kad jos paprasčiausiai būtų panaikintos arba, blogiausiu atveju, atidėtos kažkokiam protingam laikotarpiui, per kurį būtų galima surasti sprendimus“, – BNS Strasbūre trečiadienį sakė A.Šemeta.

Gediminas Stanišauskas Netikėta žinia: jaunimo nedarbas Lietuvoje, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, yra keturis kartus mažesnis, nei teigia Eurostatas ir Statistikos departamentas. Ar tai tiesa? Prezidentė Dalia Grybauskaitė priekaištauja valdžiai, kad ji per mažai dėmesio skiria jaunimo nedarbui mažinti. Premjeras Algirdas Butkevičius atsikerta, esą kiekvieną savaitę apie tai diskutuoja su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.

Giedrė Sankauskaitė Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ vadovo pareigoms užimti Ūkio ministerija konkurso dar nepaskelbė, tačiau jau suderinti pagrindiniai reikalavimai kandidatams. Taip Ekonomika.lt sakė Ūkio ministerijos viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Lavišius. „Konkursas bus skelbiamas artimiausiomis dienomis“, – patikino T. Lavišius. Gegužę iš "Versli Lietuva" vadovo pareigų pasitraukė Paulius Lukauskas.

Dvejų veiklos metų Vilniuje sukaktį žyminti pasaulinė pinigų perlaidų lyderė „Western Union“ sprendimą savo Europos regiono operacijų centrą EUROC įkurti Lietuvoje vertina kaip vieną geriausių kompanijos kada nors priimtų sprendimų. Vilniuje įkurtas operacijų centras vaidina lemiamą vaidmenį įgyvendinant kompanijos verslo ir augimo strategiją. Pažymėdama sukaktį „Western Union“ iš specialiaus fondo skyrė 100 tūkstančių litų paramą keturioms Lietuvos socialinėms iniciatyvoms.

Mindaugas Laurinaitis Šiaulių miesto valdžios įžūlumas nepaisyti įstatymų pasiekė kulminaciją. Šiaulių apygardos teismui pirmadienį Vyriausybės atstovo tarnyba pateikė prašymą panaikinti miesto valdžios sprendimą leisti Ukrainai naudotis Aukštabalio multifunkcinio komplekso (Šiaulių arenos) techniniu projektu ir kita dokumentacija. Kaip suinteresuotas asmuo įtraukta Šiaulių apygardos prokuratūra.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, šiandien susitikęs su tarptautinės finansinių paslaugų kompanijos „Western Union“ vadovaujančiais darbuotojais, atvykusiais į Lietuvą, jų prašymu informavo apie ekonominę situaciją šalyje, investicinį potencialą, pasirengimą įsivesti eurą.

Namų ūkiai pamažu stojasi ant kojų. Nors pokyčiai nėra įspūdingi, pagerėjimą pajausti turėtų ir patys neturtingiausi gyventojai. Tai, anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, lėmė padidėjęs minimalus atlygis bei sezoninis darbas ir sumažėjęs nedarbo lygis.

„Swedbank“ sudaryto būsto įperkamumo indeksas, kuriuo vertinama, ar miestiečiams perkant 55 kvadratinių metrų ploto būstą nereikės skirti daugiau nei 30 proc. pajamų, rodo, kad įperkamumas auga. „Pernai vilniečių atlyginimai įperkamumą viršijo beveik 10 proc., o šieme, jau matome 29 proc. augimą“, – teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Ekonomistės teigimu, įperkamumo rodiklio augimą lėmė mažėjančios kainos ir mažėjanti palūkanų norma.

Centrinėje Klaipėdos dalyje netrukus iškils erdviausias ir moderniausias uostamiestyje sporto ir sveikatingumo kompleksas „Impuls“. Antradienio popietę per iškilmingą ceremoniją „Impuls“ tinklo vadovas Vidmantas Šiugždinis ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas įkasė simbolinę kapsulę ir taip pažymėjo naujojo komplekso statybų pradžią. Į kompleksą iš viso bus investuota 15 mln. litų, iš jų – apie 2,5 mln. į sporto įrangą bei klientų aptarnavimo sistemas.

Europoje krentantys naujų automobilių pardavimai verčia salonus griebtis gudrybių. Štai Prancūzijoje siūloma įsigyti du automobilius už vieno kainą, Ispanijoje atsirado nuolaidos pagal komandos įmuštus įvarčius, o Lenkijoje rengiami grupiniai internetiniai aukcionai. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa parodė, jog lietuviai net ir didelę naujo automobilio nuolaidą vertina atsargiai. Net jeigu salonas pasiūlytų 50 proc.

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno sporto centro nuostoliai artėja prie milijono, jam jau neužtenka savivaldybės dotacijų. Nepaisant bankroto grėsmės, įstaigoje nežadama retinti gana gausių personalo gretų, nors renginių čia sumažėjo, rašo "Kauno diena". S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras, valdantis Kauno sporto halę ir stadioną, šiuo metu gyvena itin sunkius laikus. Jau kelerius metus halė dirba nuostolingai. Įstaigos balanse nurodomas 910,3 tūkst.

„Ober-Haus“ Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų rugpjūčio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Rygoje kainos nekito, Vilniuje butai brango, o Taline ir Varšuvoje buvo fiksuojama kainų korekcija žemyn. Paskutinįjį vasaros mėnesį Taline kainos krito 4,5%, Varšuvoje - 0,6 %. Vilniuje buvo stebimas 0,2% kainų ūgtelėjimas. „Ober-Haus“ statistiniai skaičiavimai rodo, kad ryškiausi metiniai butų kainų pokyčiai, tik į skirtingas puses, fiksuojami Estijos ir Lenkijos sostinėse.

Giedrė Sankauskaitė „Dovanok laisvę rinktis“, „Dovanų kuponas – geriausia dovana“ – šiuos ir panašius reklaminius šūkius, liaupsinančius kuponų, kaip geriausios dovanos, idėją turbūt girdėjo kiekvienas. Vis dėlto, statistika rodo, kad sąlyginai daug žmonių kuponų neišnaudoja, o dovanojančiųjų geri norai taip ir lieka neįgyvendinti. Iš pirmo žvilgsnio menka ilgametės prekybos istorijos inovacija leidžia prekybininkams uždirbti milijardus parduodant vien tik gerus norus.

Ekonomistas Raimondas Kuodis žino, kaip suderinti valstybės tarnautojų algų atstatymą su euro įvedimo planais: kad 2015 metais biudžeto deficitas nebūtų per didelis, reiktų pergudrauti Eurostatą. Antradienį Seimas pradėjo rudens sesiją, kurios metu jis turėtų priimti kitų metų biudžetą ir apsispręsti dėl valstybės tarnautojų algų atkūrimo po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo. LRT.

Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija (FM) pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. – 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc.

Turbūt sudėtinga rasti kokį nors kitą reiškinį medicinoje, apie kurį tiek daug kalbama, bet tiek nedaug pavyksta padaryti. Nors prirašyta įvairiausių kovos su korupcija programų, įgyvendinama ne viena antikorupcinė iniciatyva, ženklesnių pokyčių nėra: SAM (Sveikatos apsaugos ministerijos) užsakyto sociologinio tyrimo duomenimis, 2012 m. kyšius sveikatos priežiūros įstaigose davė kas ketvirtas ten apsilankęs, o 70 proc.