Lietuvos verslas

Kai kurie nuosavą verslą įkūrę jauni žmonės sako nuėję kryžiaus kelius, kad realiai galėtų gauti valdžios deklaruojamą paramą. Agentūra, per kurią valstybė teikia verslo paskolų garantijas, atkerta, kad prisiimti dalį rizikos visada turi ir pats verslininkas. Jeigu nesugeba, neverta ir verslo pradėti. Tuo metu jaunuolius įdarbinti norintys darbdaviai pastebi, kad šiai nekvalifikuotai darbo jėgai labiausiai rūpi kuo didesnė alga.

Apie plastinę chirurgiją sklando iš tiesų daug gandų ir mitų. Skeptikai teigia, kad pasidarius vieną operaciją norisi dar vienos, o įsidėjus krūtų implantus negalima nardyti. Kita vertus, sunku paneigti, kad skoningai atliktas darbas visuomet atrodo gražiai. Juk visuomenėje vyraujantis grožio kultas atkeliavo iš Holivudo – žvaigždžių miesto, o garsenybės, kaip žinia, neišsiverčia be estetinių plastinių operacijų.

Praėjusiais metais didžiausias įmonės įsigijimo sandoris Lietuvoje buvo bendrovės „Sanitas“ pardavimas kanadiečių kompanijai „Valeant“. Skelbiama, kad jo vertė sudaro daugiau nei 1,24 mlrd. litų. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ apžvelgė ir daugiau didžiausių 2011-ųjų Lietuvos įmonių įsigijimų. Anot „Evli Securities“ įmonių finansų analitikės Agnės Kapočiūtės, gan sunku brėžti ribą tarp 2011 ir 2010 metų tendencijų rinkoje įsigyjant ir suliejant įmones.

Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė sako, kad „žalieji“ Visagino atominės elektrinės statybos reikaluose neturėtų „drumsti vandens“ ir agituoti už referendumą dėl atominės elektrinės statybos. „Svarbiausia, kad „žalieji“ nedrumstų vandens. Nereikia mums jokių referendumų ir nereikia dabar judinti Lietuvos bendruomenės“, – teigė merė po Visagino atominės elektrinės (VAE) komisijos posėdžio penktadienį.

Vakar, lankydamasis Šiauliuose, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas domėjosi Aukštrakiuose įsikūrusios UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo gamyklos veikla. Bendrovės generalinis direktorius Žilvinas Čenkus informavo, kad kovo mėnesį planuojama atnaujinti deginimo įrenginio bandymus, o jei jie bus sėkmingi, balandį gamykla jau galės pradėti veikti pilnu pajėgumu. Aplinkos ministras pažymėjo, jog gamykla visų pirma privalo dirbti saugiai.

Šalies apsaugos paslaugų rinkos lyderė „G4S Lietuva", rudenį pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Lino Kleizos paramos ir labdaros fondu, įsipareigojo nuo kiekvieno naujo kliento mėnesinės sąskaitos pervesti fondui po 2 litus. Partnerystė šiandien jau duoda apčiuopiamų rezultatų, – kaip teigia „G4S Lietuva“ atstovai, fondui pervesta pirmoji įmoka – beveik 11 tūkst. litų.

Penktadienį šalies statybų ir inžinerijos verslo įmones vienijančios asociacijos bei Lietuvos energetikos institutas pasirašė ketinimų protokolą bendradarbiauti rengiantis dalyvauti Visagino atominės elektrinės (AE) projekte. Skaičiuojama, kad Lietuvos verslas Visagino AE statybose galėtų pretenduoti į 4–5 mlrd. litų vertės užsakymus, tai sudarytų apie 30 proc. visos projekto kainos.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė ke­lei­vių ve­ži­mo bend­ro­vei „Bus­tu­ras“, kaip ir vi­siems biu­dže­to asig­na­vi­mų val­dy­to­jams, šie­met nu­ma­tė skir­ti tik 60 pro­c. veik­lai rei­ka­lin­gų lė­šų. Bend­ro­vė šian­dien įpa­rei­go­ta pa­teik­ti tau­py­mo pla­ną, su­tik­ti su ma­ži­na­mais at­ly­gi­ni­mais ver­čia­mi ir dar­buo­to­jai. Ne­su­ti­kę dve­jus me­tus gy­ven­ti tau­piau bus at­lei­džia­mi iš dar­bo.

Ketvirtadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje viešėjęs Audronius Ažubalis diskutavo su verslininkais dėl  bevizio režimo su Karaliaučiumi ir Baltarusija. Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai išreiškė savo poziciją, kad sienos pralaidumo klausimai riboja jų verslo galimybes. Tuo metu Užsienio reikalų ministras ginčijosi, kad tokie apribojimai apsaugo Lietuvos narystę Šengeno zonoje ir užtikrina saugumą.

Specializuotos sėklų parduotuvės jau pasiruošė pavasario sėjai, yra atnaujinę sėklų asortimentą ir laukia pirkėjų. Mat antrąją vasario pusę jau prasideda ilgos vegetacijos daržovių sėklų sėja. Nors vasaris dar neįpusėjo, bet sėklų parduotuvėse pirkėjų netrūksta. Pardavėjai sako, kad šiuo metu perkantieji tiksliai žino, ko nori, kokių sėklų ieško.O štai daržininkai mėgėjai į parduotuves esą plūstelės tik stojus šiltesniems orams – kovą ar balandį.

Iki vasario 9 d., likus dienai iki teismo nustatyto banko „Snoras“ kreditorinių reikalavimų pateikimo termino pabaigos, bankroto administratoriui pateikta daugiau kaip 25500 paraiškų. Maždaug pusę paraiškų formų kreditoriai pateikė banko skyriuose, kita pusė jų gauta paštu. Bankroto administratorius Neilas Kuperis (Neil Cooper) primena, kad kreditorinės paraiškos dar priimamos šiandien ir penktadienį, 2012 m. vasario 10 dieną, iki veikiančių banko padalinių darbo pabaigos.

Londone įvyko Londono Sičio lietuvių klubo bei Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas susitikimas su įtakingo britų savaitraščio „The Economist“ redaktoriumi Edwardu Lucasu. „Rytų Europa“ neegzistuoja Baltijos šalių bei Rusijos santykių specialistas E.Lucasas vakarą pradėjo paskelbdamas, kad sąvoka „Rytų Europa“ yra pasenęs, ekonomiškai, politiškai bei kultūriškai realybės neatitinkantis konceptas.

Trečiadienio vakarą Vilniaus rotušėje iškilmingai įteikti „Verslo švyturių“ apdovanojimai. Per 2011 metus savaitraštis „Ekonomika.lt“ pristatė 44 verslininkus, iš kurių komisija išrinko po vieną nugalėtoją skirtingose kategorijose. Septynios „Verslo švyturių“ nominacijos išryškino svarbiausius 2011 metų verslininkų pasiekimus. Apdovanojimuose triumfavo ne tik didelių įmonių savininkai, bet taip pat dar nepastebėti, savo pasiekimais įkvepiantys verslininkai.

Prieš metus „Ekonomika.lt“ pirmą kartą Lietuvos istorijoje publikavo turtingiausių šalies verslininkų šimtuką. Tęsdami tradicijas skelbiame naują, per metus gerokai pakitusį sąrašą. Naujojo sąrašo antrojoje pozicijoje nebeliko prieš metus turtingiausiuoju skelbto, dabar anapus išėjusio „Achema grupės“ prezidento Bronislovo Lubio. Neseniai paaiškėjo, kad didžiosios dalies šio milžiniško verslo paveldėtoja tapo jo sutuoktinė Lyda Lubienė.

Lietuvoje veiklą vykdančios estiško kapitalo bendrovės mūsų šalyje pasigenda skaidrumo ir pageidauja palankesnės mokestinės bei biurokratinės aplinkos. Tai paaiškėjo atlikus nuomonės tyrimą, kuriame dalyvavo Estijos prekybos rūmų Lietuvoje nariai – estiško kapitalo bendrovės, dirbančios Lietuvos rinkoje. 86 proc. apklaustų bendrovių nurodė, kad Estijos versle ir ekonomikoje skaidrumo lygis yra didesnis nei Lietuvoje.

2002-aisiais lietuviai masiškai pradėjo naudotis internetu, šiemet dauguma internetą atras mobiliajame telefone, teigia telekomunikacijų bendrovės. Operatoriai šiemet neprognozuoja didelio klientų skaičiaus augimo, paslaugų kainų kritimo. Didžiausias pokytis bus, kad sparčiai daugės išmaniųjų telefonų ir jų paslaugomis besinaudojančių klientų, praneša LTV „Šiandien“. Išmanieji telefonai klientų rankose – sėkmė telekomunikacijų bendrovei.

Vilniaus miesto tarybai šiandien Vilniaus mero Artūro Zuoko iniciatyva skubiai pateiktas sprendimas dėl taksi leidimų išdavimo. Kol nėra Vyriausybės patvirtintų  konkrečių rinkliavos dydžių, laikini leidimai taksi vairuotojams verstis taksi veikla bus išduodami Vilniaus miesto savivaldybėje nemokamai. „Susidarius tokiai padėčiai, kai šimtai taksi vairuotojų liko be darbo, siekiame kuo greičiau išspręsti šią problemą.

Lietuva būtų linkusi pritarti Švedijos norams taikyti griežtesnius bankų kapitalo rodiklius nei numatoma „Bazelis III“ reikalavimuose. „Šiandien vyksta pašnekesiai darbo grupėse dėl 10 proc. arba didesnio kapitalo pakankamumo rodiklio nustatymo, kaip švedai yra paskelbę. Mes šią iniciatyvą esame parėmę, kaip ir kitos berods šešios valstybės.

Gera žinia Lietuvai – dalis pramonininkų galvoja peržiūrėti galutines savo produkcijos kainas. Taip turėtų nutikti dėl atpigusių žaliavų kainų finansų rinkose. 2012 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų iš lėto augti, eksporto apimtys išlikti stabilios.

Įsibėgėjant „Snoro“ bankroto procedūrai, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbė pramonės įmonių lūkesčių analizę. Jos išvadose apibendrinama, kad nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo 14 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų. „Banko „Snoras“ bankrotas labiausiai paveikė medienos bei maisto pramonės šakas, kuriose su sunkumais susidūrė atitinkamai 32 ir 21 proc. respondentų“, - Pramonės įmonių lūkesčių indekso  pristatyme sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

2011 m. šalyje veikiantys bankai uždirbo 1,1 mlrd. Lt pelno. Šis veiklos rezultatas – artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 m. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne augančios veiklos apimtys, o kiti veiksniai. „Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidėjinių blogoms paskoloms poreikis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo galimybes vykdyti įsipareigojimus.

Kol kas pigesnėmis rusiškomis dujomis galės pasidžiaugti ne visi Lietuvos vartotojai, o tik „Achema“. Tai vakar pranešė Vilniuje viešėjęs „Gazprom“ koncerno antrinės įmonės „Gazprom Export“ generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas. Kad „Achemai“ būtų palengvinta dujų kainos našta, ko gero, padėjo ir ankstesnės premjero Andriaus Kubiliaus pastangos.

Nors šalies ekonominė situacija per paskutinius kelerius metus beveik nepasikeitė, Lietuvos telekomunikacijų rinka išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kaip skaičiuoja telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis, visos Lietuvos telekomunikacijų rinkos pajamos 2011 metais smuko apie 8 proc. „Kodėl rinka krito, yra du veiksniai. Nors bendras kainų lygis telekomunikacijų rinkoje toliau krito apie 10–12 proc.

Nenorėjęs prisistatyti taksi vairuotojas, dirbantis vienoje iš įmonių, kuriose vakar lankėsi pareigūnai, portalui Balsas.lt sakė apie įvykius žinantis tiek, kiek ir visi – iš spaudos. „Man paskambino iš firmos ir pasakė, kad į darbą neičiau“, – sakė ne vienerius metus už taksi automobilio vairo praleidęs vyras. Jis prasitarė labai nerimaujantis, kad gali likti be darbo, nes šeimoje buvo vienintelis maitintojas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, savo veiksmus derindami su Generalinės prokuratūros prokurorais, kartu su Vilniaus apskrities VMI darbuotojais, pasitelkę Vilniaus aps. VPK pareigūnus, atliko daugiau kaip 60 kratų Vilniaus m. ir jo apylinkėse. Kratos buvo atliekamos Vilniaus m. taksi paslaugas teikiančiose įmonėse, jų vadovų ar akcininkų namuose, darbo vietose, transporto priemonėse. Skaičiuojama, kad šios įmonės užėmė apie 70 proc. Vilniaus m. taksi rinkos.

Vasario 6-29 dienomis Valstybinė darbo inspekcija (VDI) rengia miško kirtaviečių neplaninę prevencinę tikrinimų akciją, skirtą padėti šiose darbo vietose išvengti nelaimingų atsitikimų ir užtikrinti nelegalaus darbo apraiškų prevenciją. Planuojama patikrinti daugiau nei šimtą kirtaviečių. „Šiais metais palankios gamtinės sąlygos miško tvarkymo darbams susidarė vėliau negu įprastai.

Verslininkai Alvydas Žabolis ir Vladas Lašas siūlo politikams nekopijuoti kitų idėjų, o skleisti jas patiems, kad kiti mūsų šalį kaip pavyzdį kopijuotų.

Sostinėje rengiama didžiausia studijų paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“ ambicingai žada, kad kiekvienas atėjęs gaus atsakymą, kokį karjeros kelią pasirinkti. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ atliko eksperimentą, ką norintiems tapti verslininkais gali pasiūlyti šalies aukštojo mokslo atstovai.

Dalį Klaipėdos uosto sukaustęs ledas apsunkina uosto darbą – laivai prie krantinių švartuojami triskart ilgiau nei įprastai.Bet uostininkai ramūs – ilgametė patirtis rodo, kad didelių bėdų dėl šalčių nebus. Esą atvirkščiai – užšalus kitiems Baltijos jūros uostams, Klaipėdoje krovinių padaugėja, praneša LTV „Panorama“. Iki 25–30 centimetrų storio ledas sukaustė Malkų ir Žiemos įlankas.

Nusprendusius susirasti darbą užsienyje per įdarbinimo agentūras ne visada lydi sėkmė. Ne taip retai šios agentūros ne tik nesuranda darbo, bet ir nulupa devynis kailius nuo ieškančiųjų sotesnio kąsnio. Su tokia įdarbinimo agentūra pabendrauti teko Sigitai ieškant darbo Vokietijoje. Ilgą laiką nelegaliai slaugytoja dirbusiai moteriai atsivėrus Vokietijos darbo rinkai atsirado galimybė įsidarbinti užsitikrinus visas socialines garantijas.

AB „Linas Agro Group“ už preliminarią 90,5 mln. litų kainą tarptautiniam chemijos koncernui „OSTCHEM“ parduoda 58,04 proc. Ukrainos trąšų gamybos ir prekybos įmonės PAT „UKRAGRO NPK“ akcijų. Pasak AB „Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus Dariaus Zubo, parduoti turimas akcijas įmonė nusprendė pasiekusi maksimalią Ukrainos trąšų gamintojo produkcijos ribą, kurios padidinti neįmanoma be didelių finansinių investicijų. „2010 metais, įsigiję 50 proc.

Termometro stulpeliui smuktelėjus iki 20 laipsnių Celsijaus ir žemiau, kai kurie verslininkai buvo priversti koreguoti darbo planus. Spiginant šalčiui teko skubiai apsispręsti – tęsti gamybą bet kokiomis priemonėmis ar laikinai verslą nutraukti ir sutaupyti ne tik lėšų, bet ir darbuotojų sveikatos. Statybininkams šaltis – prastas palydovas Statybomis besiverčiančios Tauragės bendrovės „Apastata“ vadovas Bolius Apavičius teigia, kad šalčiai koreguoja įmonės planus.

„Protas gali iš pragaro sukurti rojų, o iš rojaus – pragarą“, – vienas sėkmingiausių Didžiosios Britanijos verslininkų, Džonas Moultonas (John Moulton) Gyvename tokiame pasaulyje, kokiame sąmoningai ar nesąmoningai pasirenkame gyventi. Jeigu pasirenkame laimę, ją ir gauname. Jei pasirenkame kančią – gauname ją. Mūsų įsitikinimai yra gyvenimo (ne)sėkmės pamatas. Taigi, išsiaiškinę, kokie įsitikinimai artins mus prie trokštamų rezultatų, žengsime pirmajį žingsnį į sėkmę.

Kuršių marių poledinės žūklės žvejai sako, kad tokių laimikių, kokiais džiaugiasi šią žiemą, nebuvę mažiausiai porą dešimtmečių. Kuršių marias kaustantis ledas jau beveik savaitę, net ir darbo dienomis, mirguliuoja nuo poledinės žūklės mėgėjų gausybės, praneša LTV naujienų tarnyba. Kol kas jų dar tik šimtai, tačiau kaip ir kasmet, savaitgaliais į Neringą suvažiuoja tūkstančiai žvejų.

Vis dažniau, prieš vykdami į užsienio kalnų slidinėjimo centrus, mūsų šalies slidininkai laisvalaikį renkasi Lietuvos slidinėjimo centruose. Pasirinkimą daugeliui lemia kaina. Nusileisti nuo mūsų kalnų kainuoja kelias dešimtis litų, kai užsienyje – eurų. Ignalinai praradus vienintelio slidinėjimo centro statusą, žiemos sporto entuziastai slidinėjimo trasas gali pasirinkti beveik visuose šalies regionuose. Anykščiuose įrengta 250 metrų ilgio trasa, bei trasos pradedantiesiems ir vaikams.

Termometro stulpeliui smuktelėjus iki 20 laipsnių Celsijaus ir žemiau, kai kurie Tauragės verslininkai buvo priversti koreguoti darbo planus. Spiginant šalčiui teko skubiai apsispręsti – tęsti gamybą bet kokiomis priemonėmis ar laikinai verslą nutraukti ir sutaupyti ne tik lėšų, bet ir darbuotojų sveikatos. Statybininkams šaltis – prastas palydovas Statybomis besiverčiančios bendrovės „Apastata“ vadovas Bolius Apavičius teigia, kad šalčiai koreguoja įmonės planus.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį panaikino visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą įmonių grupei „Alita“. Šios priemonės buvo pritaikytos Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi praėjusių metų lapkričio 25 dieną. Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir įsigalioja nedelsiant. Teismas taip pat nutarė netenkinti Serbijos privatizavimo agentūros prašymo papildomai areštuoti ir bendrovės pinigines lėšas. „Nutartis yra logiška, laukta ir svarbi mums bei mūsų verslo partneriams.

Lietuvoje spiginant šalčiams, žmonės stengiasi kuo mažiau būti lauke. Tai pajuto ir maitinimo įstaigos. Anot portalo Balsas.lt pašnekovų, jose sumažėjo lankytojų, bet padaugėjo užsakymų atvežti maistą į darbą ar į namus. „Atšalus orams, padaugėjo užsakymų į namus. Kai lauke spaudžia šaltis, žmonės nejaučia didelio noro eiti į lauką“, – sakė picerijos „Pizzart“ Picų menas vadovas Paulius Liubertas.

Turgavietėse nuo šalčio stringa kasos aparatai, bet mokesčių inspektoriai tikina specialių reidų nevykdysiantys – jei prekeiviai bus sąžiningi ir kvitus išrašinės ranka. Dar pernai, prieš įvedant kasos aparatus, turgavietėse prekiaujantys verslininkai nuogąstavo, kad prasidėjus šalčiams, prasidės ir techninės problemos – aparatai strigs, juk dauguma po stogu esančių turgaviečių yra nešildomos. Ir neklydo.

Spustelėjus šalčiui, retas kuris, skubantis šiomis dienomis į darbą, išvengė nepatogumų. Važiuojantiesiems visuomeniniu transportu teko ilgėliau lūkuriuoti stotelėse, nes ketvirtadienio rytą dėl kontaktinio tinklo avarijos nevažiavo 11, 16 ir 19 maršrutų troleibusai. Vairuojantiems nuosavus automobilius teko pavargti juos užvedant, bandant atplėšti užšalusias dureles ar gramdant apledėjusį priekinį automobilio stiklą.

Miestą užgriuvę šalčiai iki minimumo sulėtino tiek mažų, tiek didelių užeigų ar krautuvėlių apyvartą daugelyje Kauno vietų. Ypač tai pastebima miesto centre, kur ko ne viena prie kitos glaudžiasi kokia nors kavinukė ar baras. Skelbimų apie „laikiną nedarbą“ galima aptikti prie kažkada miesto širdimi (dabar tą titulą perėmė „Žalgirio“ arena) vadintos Laisvės alėjos užeigos durų. Savininkai priversti laikinai stabdyti savo įmonėlių veiklą, varyti darbuotojus nemokamų atostogų.

Žemiau 20 laipsnių padalos mėlynojoje termometro skiltyje nukritusi temperatūra gerokai aptuštino Klaipėdos gatves – rytinio ir vakarinio pikų metu didelių transporto grūsčių nebeliko, rašo „Vakarų ekspresas“. Tai, kad tuštesnės uostamiesčio gatvės yra šalčio pasekmė, gali patvirtinti automobilių servisų vadovai, šiomis dienomis trinantys rankas – ne nuo šalčio, o dėl gerokai išaugusio klientų skaičiaus. „Vos spėjame tempti šalčio paveiktas mašinas į savo dirbtuves.

Lietuvą užklupus ypatingai šaltiems orams, nuo jų gelbėjamės kaip kas išmanome. Vieni rausiasi spintose ieškodami ankstesniais metais dėvėtų šiltesnių drabužių, kiti skuba į parduotuves, treti stengiasi be būtino reikalo net nosies į lauką nekišti. Pirkėjų įpročiai akivaizdžiai pakito „Užklupus didiesiems šalčiams prekybos centrai, turintys požemines stovėjimo aikšteles, sulaukia rekordinių lankytojų skaičiaus.

Šiuo metu Lietuvoje filmuojamas italų režisieriaus filmas „Sibirietiškas auklėjimas“, gerą pavyzdį rinkai parodė ir vienas sėkmingiausių lietuvių kino darbų „Tadas Blinda“. Valdžios institucijos taip pat susirūpino kino pramonę budinti iš snaudulio. Žinomo italų režisieriaus Gabriele Salvatores juostos „Sibirietiškas auklėjimas“ filmavimo darbai Lietuvoje pradėti dar rudenį. Beveik visas filmavimas vyks Vilniuje, dalis – Italijoje.

Lietuvos saugios laivybos administracija ir Vokietijos federalinis jūrų avarijų tyrimų biuras baigė bendrą tyrimą dėl gaisro 2010 m. spalio 8 d. keleiviniame laive „LISCO Gloria“. Konstatuota, kad gaisro kilmė nėra susijusi su žmogiškuoju faktoriumi, o kilo dėl techninio ar elektrotechninio pobūdžio gedimo, rašo VE.lt. Tyrimo metu nebuvo siekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę. Pagrindinis atlikto tyrimo tikslas - didinti laivybos saugumą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad šiuo šaltu metu jokių specialių reidų turgavietėse nevykdys, bet ragina verslininkus elgtis sąžiningai.

Ketvirtadienį planuoja pradėti darbą Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirsianti banko „Snoras“ problemas. Vidurdienį komisijos nariai rinksis į pirmąjį posėdį. Kaip Eltai sakė šios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, pirmasis posėdis bus organizacinis. Planuojama susitarti dėl darbo tvarkos, patvirtinti komisijos darbo reglamentą.

Buitinės technikos pardavėjai praėjusius metus vadina kaip niekada gerais, o į šiuos irgi žvelgia su atsargiu optimizmu. Tikėtis, kad žmonės pirks tiek, kiek pernai, esą per drąsu, bet keli būsimi šių metų įvykiai leidžia prognozuoti, kad vėl bus nupirkta daug televizorių, praneša LTV „Panorama“. 2011 metus buitinės technikos pardavėjai lygina su banguojančia jūra.

Poveikio aplinkai vertinimu užsiimančių įmonių teigimu, užpernai ir pernai įvairių įmonių pradėti plėtros projektai – nestoja. Naujų patalpų paieškai, objektų statybai ar turimoms teritorijoms didinti pinigų verslas skiria ir per sunkmetį. Tiesa, sumos, anot pramonininkų, daugiausiai kuklios, o investicijų rezultatus bus galima matyti po kelerių metų, praneša LTV „Panorama“. Įvairius metalo gaminius suvirinančioje ir surenkančioje įmonėje dirba 240 žmonių.