Lietuvos verslas

Nors Rusija jau antras mėnuo leidžia vežti atvėsintą jautieną, tačiau iki buvusios prekybos apimties dar toli. Lietuvos mėsos perdirbėjai nesiryžta prognozuoti, kada jiems pavyks vėl įsitvirtinti šioje rinkoje, ketvirtadienė rašo „Verslo žinios“. „Rusai daugiau jautienos užsiaugina, be to, pamėgo mėsą iš Pietų Amerikos. Nors Lietuvoje supirkimo kaina jau nesąžiningai maža, tačiau kol kas eksportui ji per aukšta.

Šiuo metu į Lietuvą druska tiekiama iš vienintelio šaltinio – Baltarusijos. Šiai paskelbus druskos embargo, kaip neseniai atsitiko su pieno produktais ir Rusija, šalies politikams tai taptų rimtu iššūkiu.  „Ką nors sugalvotume“, – paklaustas, kas būtų daroma tokiu atveju, Žinių radijui sakė Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.

 Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Šiandien“ Varėnos rajone kelius gadina miškavežiai – dėl to rudenį kaimo gyventojams keliai tampa neišvažiuojami. Varėnos rajono savivaldybė neišgali sutvarkyti kelių ir siūlo šalies mastu nustatyti tvarką, kad vežėjai mišką vežtų tik geru oru. Lenkijos bendrovės miškovežis prie Žiūrų kaimo kapinaičių, anot vietinių, įstrigo naktį.

  Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“, valdanti naujienų portalus DELFI, Klubas.lt, Moteris.lt, Panele.lt ir kt., ir UAB „Adnet media“ pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią „Ekpress Grupp“ š. m. lapkričio 6 d. įgijo 49 proc. „Adnet media“ akcijų.   „Ši partnerystė - dar vienas svarbus strateginis žingsnis stiprinantis DELFI grupės poziciją Lietuvos ir Baltijos šalių interneto rinkose.

Lietuvoje tarp verslininkų vis labiau populiarėja vadinamasis felikso sindromas, kuomet nepavykus verslui, likviduojami visi įsipareigojimai įmonėje, o nauja veikla pradedama su nauju juridiniu vienetu. Bankroto paskelbimas senovėje buvo laikomas gėdingu, o šiandien kai kuriais atvejais – netgi skatintinu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas laidoje „Atviras pokalbis“ pasakojo, kad ankčiau Italijoje bankrutavusį ir nemokų asmenį lygindavo su vagimi.

Neribotų pokalbių planą vakar pristačiusi „Bitė Lietuva“ sulaukė konkurentės „Tele2“ atsako. Ši šiandien pristatė naują mokėjimą planą, kai už 21 litą per mėnesį vartotojai galės neribotai kalbėti ir siųsti SMS žinutes į visus Lietuvos tinklus. „Bitė“ vakar pristatė tokį patį planą, tik už 22-ų litų per mėnesį mokestį.

„Dar prieš statant Šiaulių areną neturėjau tokios iliuzijos, kad ji galės gyventi iš krepšinio. Žinojome, kad reikės koncentruotis į kur kas platesnį renginių ir veiklos spektrą“, – apie ne pačią geriausią kasdienybę naujienų portalui Etaplius.lt pasakojo Šiaulių areną valdančios viešosios įstaigos „Pramogų sala“ generalinis direktorius Gintaras Radavičius. Prieš Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą išdygusi arena dabar dėl kai kurių krepšinio varžybų patiria nuostolių.

„Agile Turas Lietuvoje 2013“ – tai didžiausias renginių ciklas Lietuvoje apie Agile projektų valdymą ir informacinių sistemų kūrimą, kuris kasmet kviečia į konferencijas dviejuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune bei Agile mokymus. Asociacija „Agile Lietuva” džiaugiasi galėdama pristatyti pasaulinio lygio Agile profesionalus, kurie kasmet atvyksta pasidalinti savo išskirtine Agile patirtimi su Lietuvos IT bendruomene.

Nugalėti tarptautiniame konkurse „Baltic PR Awards“ pretenduoja net keturi ryšių su visuomene ir integruotos komunikacijos agentūros „BVRG Burson-Marsteller“ projektai.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Tai jau trečias mėnuo iš eilės kai fiksuojamas toks pats augimas.

Dovanų platinimo lyderė Lietuvoje bendrovė „Gera dovana“ pritraukė strateginius investuotojus – „Verslo angelų fondą I“ ir verslo angelus – privačius investuotojus. „Pritrauktas investicijas nukreipsime dviem strateginėmis kryptimis: dalį panaudosime bendrovės pozicijoms stiprinti užsienio rinkose, ypač Lenkijoje, kita dalis investicijų liks Lietuvoje.

2013 m. per devynis mėnesius bankai padidino tiek paskolų, tiek indėlių portfelius, tačiau svarbiausios – grynosios palūkanų pajamos šiemet yra mažesnės nei pernai. Trečiąjį ketvirtį bankų sektoriaus valdomas turtas išaugo 0,5 mlrd. Lt ir 2013 m. spalio 1 d. sudarė 76,1 mlrd. Lt. Bankai nuosaikiai didino skolinimą: trečiąjį ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 % (0,3 mlrd. Lt) ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. Lt.

Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama projektą „Elektroninė prekyba", nustatė apie 2,35 mln. litų neapskaitytų pajamų iš veiklos elektroninėje erdvėje. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI), vykdydama projektą „Elektroninė prekyba", pastebi, kad bendrovės, siekdamos išvengti mokesčių mokėjimo, dalį pajamų slepia naudodamosi transakcijų tarpininkų paslaugomis (PayPal, Moneybookers, Mokėjimai.

Operatyviai reaguodama į mobiliojo ryšio rinkoje aktyvėjančią konkurenciją ir agresyvėjančią jų rinkodarą, „Tele2“ parengė atsaką. Šiandien bendrovė pasiūlė neribotus pokalbius ir SMS už 21 Lt/mėn. Dar vakar „Bitės“ naujasis vadovas Fredas Hrenchukas surengtoje konferencijoje sakė, kad bus ir naujų sprendimų, kurie turėtų keisti Lietuvos mobiliojo ryšio rinką. „Lietuvoje nėra kainų lyderio.

Kaitrines lemputes buityje vis sparčiau keičia taupiosios, kurios šviečia beveik 15 kartų ilgiau, bet naudoja mažiau elektros energijos. Deja, neseniai pasirodę tyrimai skelbia, kad šios lemputės pavojingos žmogaus sveikatai. Ar gali būti, kad toks populiarus ir lengvai nusiperkamas apšvietimo šaltinis yra kenksmingas? Specialistai teigia, kad tinkamai naudojamos taupaiosios lemputės yra nepavojingos, o grėsmę kelia jose esantys 5 mg gyvsidabrio, kurie gali pakenkti tik sudužus lemputei.

63 kredito unijas vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) per tris šių metų ketvirčius uždirbo 1,32 mln. litų pelno – 74 proc. daugiau nei tuo pačiu 2012 m. periodu (0,76 mln. litų). LCKU turtas trečio ketvirčio pabaigoje sudarė 339,5 mln. litų – 0,3 proc. mažiau nei prieš metus (340 mln. litų). „Pelno augimą nemaža dalimi lėmė sumažėjusios palūkanos indėlių rinkoje – dėl šios priežasties mažėjo ir vidutinė LCKU pritrauktų indėlių palūkanų norma.

Buityje neretai išgirstamas patarimas devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą pjauti labai tinka ir finansų drausmės klausimams. Dažnas, pasiklydęs pagundų labirintuose, neįvertina savo galimybių ir užsikrauna nepakeliamų finansinių įsipareigojimų jungą. O šis gali persekioti kur kas ilgiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Fizinių ir juridinių asmenų kredito istoriją formuojančios bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, šių metų birželį net 259 tūkst.

Verslininko Tautvydo Barščio valdomiems „Kauno grūdams" ir Vokietijos bendrovei „Ten Elsen" teisme nepavyko nuginčyti bankrutuojančio Vievio paukštyno kreditorių nutarimų dėl kreditorių komiteto sudėties. Lietuvos apeliacinis teismas nesutiko su įmonių argumentais, kad į kreditorių komitetą vietoj vieno buvo paskirti du „Vičiūnų" grupės atstovai. Skundą teismui pateikusios įmonės teigė, kad neturėjo galimybės teikti savo pasiūlymų, nors tai daryti gali didieji kreditoriai arba kreditorių grupė.

Daugelis daugiabučių namų gyventojų, tikriausiai, mano, kad butas yra jo nuosavybė, todėl jį gali pertvarkyti pagal savo poreikius, neprašydamas niekieno leidimo. Tačiau Civilinis kodeksas teigia ką kita. Nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

 Ignas Krasauska Atstatyti atlyginimus* daugiausiai uždirbantiems teisėjams ir valdininkams buvo valdančiųjų politinis pasirinkimas, kadangi jie turėjo ir kitą galimybę. Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Dainius Žalimas sako, kad politikai galėjo atlyginimus palikti sumažintus. „Tik su sąlyga, kad proporcingai. Mažiau negu iki krizės, bet proporcingai“, – aiškina jis. Finansų ministras Rimantas Šadžius LRT.lt paaiškino, kodėl to nepadarė.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Finansų ministrą išklausiusi verslo bendruomenė konstatuoja: kitų metų biudžete nesąmonių nėra, bet nėra ir ilgalaikės finansų politikos bei kovos su šešėliu plano. Ministro teigimu, kitų metų biudžetas realistinis, o jame numatyta pinigų ir ekonomikai remti. Pas pramonininkus atėjęs finansų ministras teigė, kad birželį Seime patvirtinti mokesčių pakeitimai neigiamos įtakos verslui neturės.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus regione pradeda strigti daugiabučių renovacija. Bendrijų pirmininkai, nepatenkinti dėl brangiai nupirktų daugiabučių renovacijos darbų – po konkurso kai kurie projektai, pavyzdžiui, Varėnoje, atpigo 2 centais, nesutinka pasirašyti renovavimo darbų sutarčių. Be to, abejojama renovaciją atliksiančiomis įmonėmis, nes kai kuriose jų dirba po vieną ar tris darbuotojus.

Įmonių veiklos rizikos tyrimą atlikusi Investuotojų asociacija skelbia, kad didžiausios rizikos įmonių grupei NASDAQ OMX Vilnius biržoje priklauso 9 bendrovės - „Limarko“ laivininkystės kompanija, „Lietuvos jūrų laivininkystė“, „Dvarčionių keramika“, „Agrowill Group“, „Alita“, „Anykščių vynas“, „Utenos trikotažas“, „Gubernija“ bei „Vilniaus degtinė“. „Viena iš mūsų veiklų – įspėti investuotojus apie gresiančius pavojus, todėl remdamiesi Altmano modeliu, kuriame naudojami balanso duomenys apie tu...

„Swedbank“ suteikė 8 mln. litų finansavimą pirmųjų „Amber City“ gyvenamųjų daugiabučių statyboms. Projektą numatoma pabaigti 2017 metais. „Iš visų Lietuvos miestų Vilnius išsiskiria didžiausiu gyvenamosios statybos rinkos aktyvumu. Nepaisant akivaizdžiai didesnės daugiabučių konkurencijos 2012 m., naujos statybos butų atsargos neauga, butų pasiūla atitinka paklausą ir tokių projektų plėtrai yra geros prielaidos“, – teigia „Swedbank“ Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovė Giedrė Saveikienė.

„Avia Solutions Group“, šiuo metu veikianti tokiose aviacijos srityse kaip antžeminis aptarnavimas, techninio ir skraidymo personalo mokymai bei nuoma ir lėktuvų techninis aptarnavimas, paskelbė apie Kaune veikiančios sraigtasparnių techninės priežiūros paslaugų įmonės „Helisota“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimą.

Artėjant žiemos sezonui dalis lietuvių jau planuoja savaitgalius uždarose slidinėjimo trasose ar dairosi į kalnų kurortus užsienyje. Visgi žiemos sporto prekių Lietuvoje pristatoma palyginti nedaug ir pirkėjai dažniausiai renkasi madingus, tačiau nebrangius produktus.

Karolis Birgilas Antradienį mobiliojo ryšio bendrovė „Bitė“ pristatė savo naująjį vadovą Fredą Hrenchuką. Jo teigimu, bus tęsiamos ankstensnio vadovo Chriso Robinso praktikos, tačiau bus ir naujų sprendimų, kurie turėtų keisti Lietuvos mobiliojo ryšio rinką. „Jau susipažinau su pardavimų žmonėmis ir gilinausi į detales. Išbandysime naujus išūkius Lietuvos telekomuminikacijų rinkoje, čia reikia keisti tam tikrus blogus dalykus“, - teigia jis.

Naujausio nekilnojamojo turto rinkos tyrimo duomenimis, vidutinė lietuvio paskola yra apie 155 tūkst. litų, už kurią perkamas arba vidutinio dydžio butas arba jau pastatytas namas iki 170 kv. metrų. Nors didžioji dalis, apie 67 proc. lietuvių renkasi butus, apklausos rodo, kad dauguma vis dėlto svajoja apie nuosavą namą ar kotedžą netoli miesto.

Keleiviai, keliaujantys su ”MyFerryLink” švenčių laikotarpiu gali dar daugiau pasidžiaugti Kalėdomis, jei pasinaudos mūsų išankstiniu bilietų pirkimu.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet nenumatoma keisti pensijų fondų veiklą reglamentuojančios tvarkos. „Yra jau senai pasakyta ir niekas nebus keičiama, tas, kas yra patvirtinta, tas ir bus įgyvendinama. Galiu labai aiškiai visus nuraminti - tiek investuotojus, tiek fondų valdytojus, tiek žmones, kurie dalyvauja tuose vadinamuosiuose pensijiniuose kaupiamuosiuose fonduose, kad niekas nesikeis ateinančiais metais“, - interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.

AB „INTER RAO Lietuva“ praneša, kad pratęsė elektros energijos tiekimo sutartį 2014 metams su sparčiausiai Lietuvoje besivystančiu mažmeninės prekybos tinklu - UAB „Norfos mažmena”. Šiuo metu AB „INTER RAO Lietuva“, laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų, pratęsia ir sudaro naujas sutartis su elektros energijos vartotojais – juridiniais asmenimis.

Vienas garsiausių šių dienų verslininkų iš Lietuvos, „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas investavo į daiktų nuomos projektą „dalinuosi.lt“. Reikšmingą bendrovės akcijų dalį įsigijęs verslininkas teigia tikintis portalo, kuris atveria galimybes žmonėms uždirbti iš savo daiktų, idėja. „Tikiu, kad „Dalinuosi.lt“ yra, kaip Silicio slėnio investuotojai mėgsta sakyti, – milijardo JAV dolerių verta idėja.

Ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika. Vakariečiai pensininkai mėgaujasi atostogomis saulėtuose kurortuose, o Lietuvos senukai vos suduria galą su galu ir parduotuvėje skaičiuoja, kiek produktų galės įsidėti į krepšelį. Badaujantis Kaunas Spaudoje skurdo tema minima neretai, tačiau Seime jai skiriama per mažai dėmesio.

Šiuolaikinės gamybos įmonės dažnai negali persivilioti darbuotojų iš kitų kompanijų, nes joms tinkamų specialistų, tokių kaip saulės energijos inžinieriai, rinkoje tiesiog nėra. Tad įsigali tendencija naujus komandos narius mokyti pačių įmonių viduje – teigia personalo specialistai. Lietuvos gamybos bendrovėms ypač trūksta darbuotojų, įgijusių išsilavinimą technologijos srityje, o ir šiais metais stojusieji į šalies universitetus dažniausiai rinkosi socialinius mokslus.

Lietuvoje veikiančių elektroninių parduotuvių savininkai ir vadovai nesutaria, ar rinkoje el. prekybos vietų pakanka, ar kol kas yra pernelyg mažai, rodo mokėjimo internetu būdo „Sving“ atlikta apklausa. 44 proc. jos dalyvių įsitikinę, kad šiuo metu esančių el. parduotuvių visiškai pakanka, tačiau daugiau nei trečdalis (36 proc.) mano, jog jų turėtų būti daugiau. 2013 m. Lietuvoje veikė apie 400 interneto svetainių, kuriose buvo galima įsigyti prekių ir paslaugų internetu.

Pagrindinių Lietuvos ūkio sektorių priklausomybė nuo energijos išteklių kainų praėjusiais metais sumažėjo – šią tendenciją lėmė gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai bei efektyviau naudojami energijos ištekliai. Tačiau ekspertams prognozuojant globalų energijos išteklių brangimą, verslo priklausomybė nuo šių išteklių kainų ateityje vėl gali reikšmingai išaugti.

Ekonominė krizė, iniciatyvos stoka, besipriešinantys kaimynai, baimė dėl rezultatų ir finansinės skolos – tai tik maža dalis veiksnių, kurie ne vienerius metus baidė šalies gyventojus nuo daugiabučių renovacijos. Tačiau šiais metais pakeitus renovacijos įgyvendinimo modelį situacija gerokai pasikeitė. Vis daugiau gyventojų priima ryžtingą sprendimą, kuris jiems garantuoja gražesnius ir šiltesnius namus netolimoje ateityje.

Siekdamas užtikrinti kokybišką siuntų pristatymą, atsižvelgdamas į tarptautinę praktiką bei vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu akcinė bendrovė Lietuvos paštas nustatė reikalavimus pašto korespondencijos siuntų pakuotės matmenims, t. y. aiškiai atskyrė, kas laikytina laišku, o kas siuntiniu. Apie nuo 2013-11-01 planuojamus pokyčius spalio pradžioje buvo informuota visuomenė ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

Lazdijų rajono savivaldybės iniciatyva, investavus daugiau kaip 3 mln. ES Regioninės plėtros fondo lėšų, 2011 – 2013 m. buvo modernizuotas ir kompleksiniam turizmo paslaugų teikimui pritaikytas Lazdijų hipodromas. Čia naujai įrengta 500 vietų žiūrovų tribūna, skirta patogiam vykstančių renginių stebėjimui, stoginė žirgams, pagalbinės patalpos, atnaujinti žirgų bėgimo (trasos ilgis 1400 m) ir pėsčiųjų takai, teisėjų bokštelis.

Siekdamos išlikti konkurencingomis, organizacijos visame pasaulyje šiemet daugiausiai dėmesio technologijų srityje skiria verslo duomenų analizės sprendimams. Verslo analitika bendrovių IT vadovų prioritetuose yra reikšmingesnė nei mobilieji sprendimai ar debesijos kompiuterija, rodo pasaulinės informacinių technologijų tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Gartner“ duomenys.

Ana Vengrovskaja, specialiai „Ekonomika.lt“ iš Astravo Amžiaus statybvietėje Astrave netyla betonmaišių ir kranų ūžesys. Vietos gyventojai iš statybų gauna finansinės naudos, tačiau dauguma būsimus pokyčius mieste vertina neigiamai. Prieš dvejus metus savaitraštis „Ekonomika.lt“ jau kalbėjosi su Astravo gyventojais apie statomą elektrinę. Tuomet vyko tik paruošiamieji darbai: buvo tiesiami keliai, geležinkelio linija, statomi nauji daugiabučiai būsimiems darbuotojams.

Per spalį bankrotų skaičius šoktelėjo iki 162. Šis skaičius 29 procentais viršija vidutinį mėnesinį šių metų bankrotų skaičių (125) ir yra didžiausias nuo 2010 metų spalio. Labiausiai spalio mėnesį (lyginant su metų vidurkiu) bankrutuojančių įmonių pagausėjo statybos, prekybos, maitinimo įmonėse, o sumažėjo tik dalyje paslaugas teikiančių ūkio sektorių. Tokį faktą konstatuoja rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Registrų centro duomenis.

Zenonas Gipiškis, LRT radijas, LRT.lt Lietuviai turguose ėmė pirkti mažiau bulvių, bet daugiau uogų, gerokai ūgtelėjo prekyba namų ūkio reikmenimis. Pusėje apskričių turgaus prekyba per metus išaugo maždaug dešimtadaliu. Tokius duomenis skelbia Statistikos departamentas. Apyvarta Lietuvos turgavietėse trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė daugiau kaip 285 mln. litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai – daugiau kaip 60 proc.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Vokiečiai automobilių turguje renkasi naujus ir naudotus automobilius Emmeringas (Vokietija), Reuters/Scanpix nuotr.  Protinga suma automobiliui įsigyti Lietuvoje yra penki vidutiniai atlyginimai, interviu naujienų tinklalapiui LRT.lt sako lengvųjų automobilių rinkos ekspertas Viktoras Daukšas. Tačiau, anot eksperto, pirkdami automobilį tautiečiai dažnai pasitiki tik savo žiniomis ir pagaili šimtinės kitos automobilį apžiūrėti servise.

Tomas Kavaliauskas, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt . Renovacijai besirengiantys daugiabučių atstovai ir su renovacijos projektais dirbantys ekspertai stebisi negalintys pirma pasirinkti techninio projekto rengėjo, o tik po to darbus atliksiančios įmonės. Jau keletą mėnesių galioja tvarka, kad šie pirkimai turi būti atliekami kartu ir tik per elektroninį Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogą.

 Finansų krizės akivaizdoje patyrusi milžinišką recesiją, NT burbulo sprogimą ir aibę kitų finansinių sunkumų, Lietuva ir jos bankai pamažu stojasi ant tvirtesnio pamato, rašo thebanker.com. Pabrėžiama, kad šalies rinkoje dominuojantys Skandinavijos bankai dėl itin didelės rizikos baimės prie Lietuvos finansų sektoriaus atsigavimo prisidėjo marginaliai. Rašoma, kad dabartinė situacija Lietuvos finansų sektoriuje rodo stabilaus augimo vidutiniu laikotarpiu tendencijas.

Estijos koncerno „BLRT Grupp“, kuriam priklauso Vakarų laivų gamykla ir Baltijos laivų statykla, stambiųjų akcininkų sprendimas neišmokėti dividendų už 2011 m. prieštarauja įstatymui ir yra negaliojantis. Tokią nutartį š.m. spalio 30 d. priėmė Harju apylinkės teismas. Teismas pripažino, kad BLRT akcininkų branduolys, kuriam bendrai priklauso daugiau nei 50 proc.

Lietuva turėtų atitikti Mastrichto kriterijus ir 2015 metų pradžioje įsivesti eurą, prognozuoja vieno didžiausių pasaulio bankų HSBC analitikai. Infliacijos kriterijus šiuo metu Lietuvai problemų nebekelia, o viešųjų finansų deficitas, nors ir yra kiek problemiškas, taip pat turėtų būti išlaikytas normos ribose, teigiama naujausioje HSBC apžvalgoje. Anot HSBC analitikų, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį buvo 1,8 proc. ir atitiko Mastrichto kriterijų, kuris siekė 2,2 proc.

 Pasaulyje žinomų ir pirmaujančių tarptautinių bendrovių vadovai, priklausantys Lietuvos Investicijų patarėjų komisijai (IPK), pastebi ir giria Lietuvos progresą, bet kartu ir pabrėžia, kad dar turime kur tobulėti. IPK nariams, visuomeniniais pagrindais patariantiems Lietuvai, kaip pritraukti daugiau užsienio investicijų, teigiamą įspūdį paliko mūsų šalies 10 vietų šuolis Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge.