Lietuvos verslas

 Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2013 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 285,7 mln. litų ir, palyginti su 2012 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 2,8 proc. to meto kainomis. Prekybos maisto prekėmis apyvarta padidėjo 1,5 proc., ne maisto – 3,7 proc., augalais ir gyvūnais – 4,5 procento. Labiausiai augo prekyba indais ir namų ūkio reikmenimis – 61,7 proc., drabužiais – 18 proc., sumažėjo prekyba elektriniais buitiniais aparatais ir prietaisais – 35,8 proc.

Lietuvos bei Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos pareigūnai bendradarbiaus, siekiant kuo sparčiau atlikti ikiteisminius tyrimus dėl Ūkio banko, "Balcan Invest Bank", Birač grupės įmonių ir kitų susijusių veikų.

Šių metų spalį net 955 Lietuvos įmonėms įregistruota 1080 turto areštų. Tai didžiausias per mėnesį turto areštus patyrusių įmonių skaičius nuo 2011 metų gegužės. Įmonių, kurių turtas areštuotas, spalį ypač pagausėjo žemės ūkyje, miškininkystėje, medžio apdirbimo pramonėje, didmeninės prekyboje, programavimo, reklamoje sektoriuose.

Karolis Birgilas specialiai „Ekonomika.lt“ iš Rygos Baltijos tigrės – taip neretai yra vadinamos Estija, Latvija ir Lietuva. Vis dėlto, bent jau mūsų šalyje, greitai pereinama į žirgų lenktynių retoriką: žiūrėk, vėl latvius aplenkėme. Estų šį pusmetį nepavijome, bet akimirka, kai Latvija įsives eurą, gali keistai sudėlioti Baltijos medalius.

 Stiprų smūgį krizės metu, dukart padidinus mokesčius ir kritus legaliai pagaminto alkoholio vartojimui, patyrusi Lietuvos alkoholinių gėrimų rinka atsigavo tik iš dalies. Prekyba stipriaisiais spiritiniais alkoholiniais gėrimais, palyginnit su 2007 metais, yra sumenkusi beveik per pusę. Atranda naujus skonius Įvairūs užsienio sociologų tyrimai yra nustatę, kad ekonominiu sunkmečiu realus alkoholio suvartojimas nesmunka, dažnai netgi išauga.

Lietuvos ir užsienio rinkose veikianti įmonių grupė „Narbutas“ ir toliau sėkmingai didina ergonomiškų biuro baldų pardavimus. Per tris metų ketvirčius pardavimai viršijo 46 mln. litų. Tai – net 45 proc. daugiau nei per tuos pačius 9 mėnesius pernai metais. Atskirai vertinant trijų ketvirčių pardavimų apyvartą Lietuvoje, lyginant su tokiu pat 2012-ųjų metų laikotarpiu, pardavimai augo 22 proc. – apie 1,5 mln. litų.

„Neturime atsarginės planetos“, – tokiu šūkiu savo veikloje vadovaujasi Peteris Boydas, sero Richardo Bransono bendražygis, vienas iš Ūkio ministerijos organizuojamo Vilniaus inovacijų forumo („Innovation Drift“), vyksiančio š. m. gruodžio 4–6 d. Vilniuje, pagrindinių pranešėjų.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Likus mėnesiui iki apsisprendimo, kokį pensijų kaupimo būdą pasirinkti, – jokių garantijų, kad pervedimai iš „Sodros“ nebus sustabdyti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad per sunkmetį sumažindama pensijas Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nusižengė Konstitucijai, nes nesilaikė proprocingumo principo ir nenustatė nediskriminacinio pensijų mažinimo masto, taip pat nenumatė pensijų kompensavimo mechanizmo.

Joana Lapėnienė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Neprimokėtų atlyginimų suma gali siekti milijardą litų, o Seime – svarstymai didinti sumažintas bedarbių išmokas.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Aukščiausios instancijos teismai yra nurodę nugriauti nelegalius pastatus Kuršių Nerijoje. Iki šiol nugriautas tik vienas pastatas. Po Neringos savivaldybės kreipimosi į vyriausybę išsaugoti šiuos statinius, nes esą juos nugriovus valstybei gali tekti gyventojams sumokėti 50 mln. litų kompensacijų, premjero pavedimu tarpžinybinė darbo grupė vėl aiškinsis padėtį.

Lietuvos parama užsienio šalims nėra skaidri, teigia organizacijos „Publish What You Fund“ (liet. Skelbk, ką finansuoji) vadovas Davidas Hallas Matthewsas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir Žinių radijo laidoje. Jūsų organizacija kasmet skelbia finansinės paramos skaidrumo indeksą. Kodėl mums svarbu žinoti apie kitoms šalims skiriamas lėšas? Labai svarbu, kad lėšos būtų skiriamos skaidriai, nes tai susiję su efektyvumu.

Zenonas Gipiškis, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Gyventojams liko beveik mėnuo apsispręsti, kaip toliau kaupti pensiją. Dalyvaujantieji papildomame pensijų kaupime iki lapkričio 30 d. turi apsispręsti dėl pensijos kaupimo privačiuose pensijų fonduose ir pasirinkti vieną iš trijų variantų. Gyventojai turi pasirinkti vieną iš trijų variantų. Pirmas pasirinkimas – nekeisti esamos situacijos.

 Šiaulių miesto savivaldybė pusvelčiui ar dykai perleidžia savo turtą, galbūt net tyčia aplaidžiai sudaro sutartis. Kas tai – dosnumas ar žioplumas? Kas atsakys už miestui, t. y. visiems mums, priklausančio savivaldybės turto „parceliavimą“? Ar savivaldybės institucijos dirba sąžiningai miesto interesų labui? Ar šiauliečių interesai tinkamai atstovaujami? Kol kas klausimų – begalė, o atsakyti nesiryžta niekas.

Tai, kad Lietuva atsižvelgė į Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ ekspertų pastabas, išsakytas lankantis Lietuvoje, leidžia optimistiškai žiūrėti į prekybos lietuviškais pieno produktais ribojimų atšaukimą, skelbiama tarnybos tinklalapyje įdėtame pranešime. „Lietuva padėkojo už kompetenciją, objektyvumą, rekomendacijas ir pastabas, išsakytas „Rospotrebnadzor“ ekspertams lankantis Lietuvoje.

Kol kas sunku patikėti, kad šildymo paslauga pigs, nes daugelyje šalies savivaldybių gerokai pabrango malkos. Kažin ar pigs elektra ir dujos. Malkos pabrango 40–50 proc., tačiau šilumininkai ramina gyventojus, kad centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs, o biokuro katilines turinčiuose miestuose ir toliau bus šildomasi pigiau. Manoma, kad šis šildymo sezonas Lietuvoje bus beveik 7 proc. pigesnis nei pernykštis.

„Tūkstančiai dolerių per dieną“, „Lengvas būdas praturtėti“ – tokių arba panašaus turinio, liaupsinančių azartinius lošimus reklamų visame pasaulyje.  „The Wall Street Journal“ bandė išsiaiškinti, kaip dažnai lošėjai iš tiesų laimi. Azartinių žaidimų namai tokią statistiką žino, nors dalintis ja tikrai nėra linkę.  Pastebima, kad laimėti nėra sudėtinga. Per dieną kazino laimi net 30 proc. naujų žaidėjų. Vis dėlto, tęsiant lošimus, tikimybė pralobti mažėja.

Nuo lapkričio 1 dienos darbdaviai, priimdami į darbą darbuotojus, turės pateikti „Sodrai“ duomenis apie darbuotojų profesijas. Darbdaviai taip pat turės pateikti duomenis apie jau dirbančių darbuotojų profesijas. Tam numatytas keturių mėnesių laikotarpis – iki 2014 metų kovo 1 dienos. Surinkta informacija bus naudojama rengiant specialistų kvalifikacijų žemėlapį. Šį žemėlapį rengia Švietimo ir mokslo ministerija su Ūkio ministerija.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Valstybė, mirus žmogui, išmoka 1 040 litų paramą, sako Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Pocius. Be to, mirus jaunam žmogui, artimieji daugiau nieko negauna, o mirus pensininkui ar neįgaliam asmeniui, skiriamos ir kitos išmokos. Anot bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko, iš tiesų laidotuvės kainuoja apie 2–5 tūkst. litų – daugiau, nei skiria valstybė. Tad kai kurie žmonės joms skolinasi.

Tradiciniame gerovės indekse Lietuva šiemet užėmė 43 vietą iš 142 įvertintų valstybių. Londone įsikūręs "Legatum" institutas reitingą sudarė atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, švietimo padėtį, sveikatos apsaugą, valstybės valdymo kokybę ir piliečių saugumą. Šiemet reitinge Lietuva aplenkė penkias Europos Sąjungos (ES) šalis - Latviją, Bulgariją, Kroatiją, Graikiją ir Rumuniją, taip pat kaimynines Rusiją ir Baltarusiją.

Vietoj sutikimo pakeisti prekę – siūlymas pirkti dar. Tokios ar panašios situacijos neretai kartojasi, nes pardavėjai kaip išmanydami stengiasi apsunkinti prekės grąžinimą. Tai pripažįstantys vartotojų teisių specialistai stebi nusivylusių pirkėjų skundų antplūdį. Itin dažnai nusiviliama grupiniais apsipirkimais. Keturi iš penkių skundų yra pagrįsti Pirmą šių metų pusmetį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pasiekė tiek skundų, kiek jų nebuvo sulaukta per visus 2011 metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė projektą, kaip iš esmės sumažinti socialinio būsto laukiančiųjų eiles. Kaip alternatyva siūloma kompensuoti dalį nuomos kainos ar leisti būstą išsipirkti. Paskutiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje išsinuomoti socialinį būstą pageidauja daugiau kaip 31 tūkst. šeimų ar pavienių gyventojų. Kasmet eilė pagausėja net 1500 žmonių.

 Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pusiausvyrą tarp gydomojo ir turistinio–pramoginio pobūdžio kurorto bandantys išlaikyti Druskininkai sulaukia mažiau poilsiautojų iš Lenkijos, tačiau užsienio turistų skaičius kurorte nemažėja ir augo dešimtadaliu. Daugiau nei pusė jų – iš Rusijos, Baltarusijos ir Vokietijos. Nemažėja ir lietuvių srautai. Druskininkų kurorte per pusmetį apsilankė apie 130 tūkst. svečių. Tai daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Dėl krizės sumažintos pensijos gali būti iš dalies pradėtos grąžinti 2014-ųjų pabaigoje, jei kitąmet bus sėkmingai surenkamos biudžeto pajamos, teigia Seimo Socialinių ir darbo komiteto pirmininkė. „Jeigu bus labai geras pajamų surinkimas, galima būtų 2014 metų pabaigoje (mokėti kompensacijas - BNS)", - ketvirtadienį Seimo Socialinių ir darbo komiteto posėdyje sakė jo vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė.

Nijolė Mitkevičienė Į VL redakciją kreipėsi Kėdainių miesto P.Lukšio gatvės 2-ojo namo gyventoja su didžiuliu glėbiu dokumentų. Sakė, jog tai – jų namo bėdos, kurių nei paneši, nei išmesi. Ragino palikti viltį Prieš porą metų vietos spauda apie šį namą taip rašė: „Šis adresas kiekvienam Kėdainių senbuviui reiškia maždaug tą patį, ką ir užrašas ant Dantės pragaro vartų: „Palikite viltį visi, kurie čia įeinate.“ Šį namą kėdainiečiai pravardžiuoja „Bangladešu“, „Šanchajumi“ bei pan.

Tiek antrąjį, tiek trečiąjį šių metų ketvirtį įmonių grupė dirbo pelningai, todėl grupės 9 mėnesių veiklos rezultatas yra beveik 0,8 mln. Lt geresnis nei 2012 m. Teigiamus finansinių rezultatų pokyčius lėmė sparčiai didėjantis eksportas bei pasiteisinanti rinkodaros strategija Lietuvos rinkoje. Įmonių grupės „ALITA“, AB 2013 m. 9 mėnesių konsoliduotos pardavimų pajamos sudarė 57,46 mln. Lt (16,64 mln. EUR) ir lyginant su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 18 procentų.

Per devynis šių metų mėnesius UAB Medicinos bankas uždirbo 3 435 tūkst. litų neaudituoto grynojo pelno. Banko 2013 metų trijų ketvirčių veiklos pelnas buvo 20 025 tūkst. litų, o tai 4,63 proc. daugiau, lyginant su 2012 metų trijų ketvirčių veiklos pelnu (19 138 tūkst.

Nors automobilių vagysčių pastaruoju metu pačioje Lietuvoje ir mažėja, tačiau vagys iš Lietuvos, besispecializuojantys mašinų vagysčių srityje, gan sėkmingai dirba visoje Europoje. Vertina Europolas Aišku, ta sėkmė gan permaininga. Žiūrėk, nučiupai ją už uodegos – ir vogti sekasi, ir piniginė vis pilnėja, tačiau vieną dieną viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Policijos pareigūnai irgi ne pirštu penimi, jie tobulėja kartu su vagimis ir tai sėkmės paukštei dažnai nutraukia uodegą.

Pirmaujanti šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pasiūlė naują draudimo paslaugą. Bendrovė pasiūlė galimybę apdrausti artimųjų kapavietes nuo gamtos stichijų, vagysčių, vandalizmo atvejų ar šalčio padarinių. „Mūsų vykdytos apklausos duomenys parodė, kad 1 iš 9 Lietuvos gyventojų pageidautų apdrausti artimųjų kapavietėje esančius paminklus ir apsisaugoti nuo neretų vandalų išpuolių ar gamtos stichijų sukeliamų nuostolių.

Išparduotuvių prekybos centras „Parkas Outlet“ per devynis šių metų mėnesius pasiekė 25 proc. didesnę apyvartą nei tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. Tokį apyvartos augimo tempą išparduotuvių centrui pavyksta išlaikyti jau septintą ketvirtį iš eilės.

Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėjanti Helovino šventė (angl. Halloween) šalies elektroninėse parduotuvėse beveik nejuntama. Nors užsienio el. prekybos vietose šios šventės proga paprastai vykdoma daug specializuotų akcijų su Helovino atspalviu, Lietuvoje ją išnaudoja vos keletas el. parduotuvių. Iš daugiau nei 100 didžiausių lietuviškų el. parduotuvių, su Helovinu susijusių akcijų ar pasiūlymų šiemet turėjo mažiau nei 5 proc., rodo mokėjimo būdo internetu „Sving“ atliktas tyrimas.

„Snoro“ bankroto administratorius aktyviai tęsia derybas dėl konkrečių įsigijimo sąlygų su Estijos finansų grupe „LHV Group“, kuriai spalio 29 d. Lietuvos bankas suteikė leidimą įsigyti banką „Finasta“ ir tai pačiai grupei priklausančią turto valdymo įmonę „Finasta Asset Management“ bei finansų maklerio įmonę „Finasta“. Bankrutuojančiam bankui „Snoras“ priklausančia finansinių paslaugų grupe „Finasta“ domisi ir daugiau potencialių investuotojų, su jais administratorius tęsia pirmines derybas.

Vokietijos pieno produktų laboratorija "Eurofin", preliminariais duomenimis, lietuviškuose pieno produktuose pažeidimų nerado. "Gauti rezultatai iš Vokietijos. Juos dabar nagrinėja mūsų specialistai. (...) Kol kas bendras įspūdis, kad viskas gerai", - BNS sakė Veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Jurgita Savickaitė. Pasak jos, ar pažeidimų nerasta nei viename iš maždaug šimto mėginių, tarnyba turės kitą savaitę.

Įvertinant esamą rinkos situaciją Lietuvoje ir vietines galimybes įmonė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ Ko. pagrindiniu plėtros keliu mato savo produkcijos eksportą. Bendrovė ieškodama eksporto galimybių tiek į tradicines, gerai žinomas rinkas, tiek į naujas, turinčias didelį augimo potencialą šalis, įgyvendino projektą „UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko. Eksporto plėtra į Kiniją“.   Įmonės vystymasis, konkurencingumo augimas siejamas su bendrovės eksporto plėtra.

Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas per 9 šių metų mėnesius uždirbo 74 mln. litų pelno prieš pelno mokestį. Šių metų 9 mėnesių pelnas prieš atidėjinius buvo 31 mln. litų, o atidėjinių blogoms paskoloms sumažėjimas sudarė 43 mln. litų. „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas išlaiko spartų augimą indėlių rinkoje – indėlių portfelis per metus išaugo 32 proc. ir rugsėjo 31 d. siekė 3,489 mln. litų.

Lapkričio 1 dieną, kuri oficialiai Lietuvoje paskelbta laisvadieniu, dauguma mažmeninės prekybos parduotuvių nedirbs, prekybos centrai darbo grafiką keis nežymiai arba išvis nekeis. Įprastu grafiku, nuo 8 iki 22 val. šeštadienį ketina dirbti „Ermitažas“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Iki“. „Maxima“ prekybos tinkle keisis 16-os mažiausių parduotuvių darbo laikas Vilniuje, Kaune, Panevėžyje bei Molėtuose – jos darbą pradės 1 val. vėliau ir baigs 1-2 val. anksčiau.

Giedrė Sankauskaitė „V 4 Vilnius“ duris sostinės centre atvėrė visai neseniai – paskutinę vasaros dieną. Savaitraščio kalbinta viena kavinės savininkių Gabija Milašiūtė pasakojo turinti ambicingų planų: ką tik paruoštas maistas, darbas iki paryčių savaitgaliais, kavinė ir nakvynės namai kartu – tai, ką iki šiol sunkiai buvo galima aptikti sostinėje. Vis dėlto ambicingi planai kelia ir rimtų iššūkių. G. Milašiūtė barą vadina vieta, kur buriasi socialiai aktyvūs žmonės.

Spalio pabaigoje paskelbtas Pasaulio banko „Doing Business“ reitingas nudžiugino daugelį: Lietuva po šuolio sąraše atsidūrė 17-oje vietoje pasaulyje pagal verslo kūrimo sąlygas šalyje. Tarptautinės finansų institucijos skelbiamą reitingą galima vertinti ir kaip puikią žinią pasaulio finansų dalyviams, ir kaip tiesiog intelektualų žaidimą statistika. Bet kokiu atveju tai pritraukia milijonų žmonių dėmesį. Mažas ir vidutinis verslas yra vienas svarbiausių kiekvienos šalies ekonomikos pagrindų.

SEB bankas suteikė finansavimą fondo „Lords LB Baltic Fund II“ įmonei UAB „K29“, pradėjusiai statyti modernų verslo centrą Konstitucijos prospekte Vilniuje. Ilgalaikė 70 mln. litų paskola skirta A klasės biurų pastato statyboms ir jį supančiai aplinkai įrengti. Planuojama, kad projektas bus baigtas 2014 metų pabaigoje. „Pastaruoju metu juntamas investuotojų susidomėjimas nekilnojamojo turto rinka. Vilniuje sąlygos ypač palankios komercinės paskirties projektams įgyvendinti.

Sparčiai augant verslo mokymų pasiūlai, įmonių vadovai, rinkdamiesi seminarus, didelį dėmesį skiria tokių mokymų efektyvumui ir praktiniam pritaikymui.  „Darbuotojų mokymai yra ne tik viena efektyviausių motyvavimo priemonių, bet ir galimybė auginti pačios įmonės vertę. Nes tik naujausias žinias ir įgūdžius turintys darbuotojai gali sukurti tikrai inovatyvius produktus,“ - sako sparčiausiai Rytų Europoje augančios telekomunikacijų technologijų kompanijos vadovas Andrius Rupšys.

Šių metų pabaigoje Vilniuje ant Neries kranto prasidės naujo kvartalo – „Upės rezidencijos“ statybos darbai. Gyvenamųjų namų rajonas, kurį sudarys trys daugiabučiai, apims 40 arų plotą ir stovės Žirmūnų gatvės pradžioje. Projektą vykdo Suomijos koncernui priklausanti viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje AB „YIT Kausta“. Planuojama, jog pirmieji gyventojai „Upės rezidencijoje“ galės įsikurti jau 2015 m. pradžioje.

 Joana Lapėnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo rytojaus Lietuvos paštas aiškiai apibrėžia pašto korespondencijos, tai yra, laiškų standartą. Laiško svorį arba matmenis viršijančios siuntos bus siunčiamos kaip siuntiniai. Gyventojai pokyčius labiausiai pajus, manoma, prieš Kalėdas. Pasak Lietuvos pašto atstovų, iki šiol gyventojai kaip korespondenciją siuntė pačius įvairiausius daiktus – maisto gaminius, drabužius, Avalynę, buitinę techniką.

 Vilija Andrulevičiūtė Vilniaus miesto savivaldybei nutarus, kad tvarka 20 metrų atstumu aplink daugiabučius savo lėšomis turės pasirūpinti patys gyventojai, šiems už tą patį teks mokėti dukart, sako Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Antanaitis.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Maisto produktų gamintojai nenori rizikuoti dėl kiekvieno užsieniečio, todėl stengiasi. Jei į jogurtą užsiprašoma daug uogų – prašom, bus, sako maisto ekspertas Raimondas Balbieris. O gaminti Lietuvai, anot jo, bandoma kuo pigiau. LRT radijo laidos „Ryto garsai“ redakcija nusipirko jogurtų ir pabandė patikrinti, ar teisingi gandai, kad Lietuvai skirta produkcija prastesnė už eksportuojamą į kitas šalis.

 Trečiadienį NASDAQ OMX Vilniaus akcijų birža nusipelnė didžiausio investuotojų dėmesio Baltijos šalyse – vertybinių popierių perleista už 350 tūkst. eurų. Itin aktyviai prekiauta „Teo LT“ akcijomis, jų kaina kito minimaliai, vyraujant pardavėjui per vieną tarpininką. Paskutinius 3 mėnesius šioje pozicijoje matome smukimo tendenciją. Šiaulių banko vertybinių popierių kaina vėl užkopė iki 0,28 euro ribos, akcijos pirktos per estų tarpininką. III ketv.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, nuo 2008 m. turgaviečių ir turgelių šalyje padaugėjo 2,5 karto. Šiuo metu Lietuvoje veikia 242 turgavietės, iš jų 76 – laikinos prekyvietės. Iš viso yra užregistruota beveik 5 tūkst. (4 920) asmenų, kurie gali turgavietėse prekiauti maisto produktais. Per tris šių metų ketvirčius VMVT inspektoriai patikrino 71 proc. visų registruotų turgaviečių.

1682 – tiek namų antrajam daugiabučių modernizavimo etapui, kuris ką tik startavo, atrinko šalies savivaldybės. Tai dvigubai daugiau nei per pirmąjį etapą, kai imtasi atnaujinti 840 namų.

Ignalinos rajone, Mikalavo kaime gamyklų kompleksą stato į Medžio anglies gamintojų asociaciją (MAGA) susivienijusios penkios įmonės. Planuojama, jog visu pajėgumu gamyklų kompleksas pradės dirbti pavasarį. „Šis projektas naudingas Lietuvos valstybei, regionui – tai atsispindės ir biudžetuose, ir nedarbo lygyje. Labai džiaugiuosi, kad įmonės yra sudariusios naują verslo modelį – klasterį.

Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ intensyviai ruošiasi trims aukšto lygio Lietuvos pirmininkavimo ES renginiams, kurie vyks lapkričio mėnesį. Jau lapkričio 6-8 d. čia bus rengiama konferencija ir paroda „ICT 2013: Create, Connect, Grow“. Joje geriausi Europos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities mokslininkai, bendrovių atstovai bei politikai svarstys šio sektoriaus politikos klausimus.

 Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvos paštas aiškiai apibrėžia pašto korespondencijos, t.y. laiškų standartą. Laiško svorį arba matmenis viršijančios siuntos bus siunčiamos kaip siuntiniai. „Iki šiol gyventojai kaip pašto korespondenciją siuntė pačius įvairiausius daiktus – maisto gaminius, drabužius, avalynę, buitinę techniką ir pan. Nuo lapkričio 1 dienos įvedame aiškų standartą, kas yra laiškas, o kas – siuntinys.