Lietuvos verslas

Gyvsidabriu apnuodyto Ukmergės teismo darbuotojai artimiausiu metu turėtų sulaukti pašalpų sveikatai stiprinti. "Iš Vyriausybės rezervo fondo buvo skirta 550 tūkst. litų darbams atlikti po šio įvykio.

Šiandien – lapkričio 13-oji, trečiadienis. Diena, kuri absoliučiai nė kuo nesiskiria nuo įprastų lietingo rudens dienų. Šiuo metu dar tik laukiama, kada pagaliau ant Lietuvos žemės pabirs akimirksniu ištirpti nespėsiančios snaigės. Bet prekybininkai jau žvangina varpeliais ir visomis priemonėmis bando atkreipti į save dėmesį. „Artėja gražiausios metų šventės, per kurias, sakoma, vyksta stebuklai.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, vilniečiai, kaip ir kauniečiai, nuo kitų metų bus atsakingi už šalia namų esančios teritorijos priežiūrą. Vilniečiams kiemo tvarkymo kaina priklausys nuo kiemo dydžio (atstumo tarp gretimų namų, teritorijos dangos, gyvenamojo namo dydžio) ir svyruos nuo 0,05 Lt iki 0,11 Lt per mėnesį 1 kv. m naudingo buto plotui. Pavyzdžiui, 60 kv. metrų ploto buto savininkai už kiemo tvarkymą mokės apie 5 litus.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl 2014 m. valstybės biudžeto projekto. „2014 m. biudžeto projektas atitinka Fiskalinės drausmės įstatyme nustatytas taisykles – ir toliau valdžios sektoriaus finansus planuojama konsoliduoti, deficitą kasmet mažinant 1 procentiniu punktu BVP, tačiau nerimą kelia 2013 metų numatomas rezultatas, kurio pagrindu ir suformuotas 2014 metų biudžetas“, – apibendrindama projekto vertinimo rezultatus pažymėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Jūrų vėjo energetikos plėtojimas Lietuvoje vis dar atrodo kaip tolimas miražas, tačiau šis miražas pamažu artėja. Lietuva žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi, ruošdamasi prisijungti prie dešimties ES valstybių, kurios jūrose gamina švarią ir nuolat atsinaujinančią energiją iš vėjo. Baltijos jūra ekspertų vertinama kaip ypač tinkama jūrų vėjo jėgainėms įrengti, tačiau tai, ar prie Lietuvos krantų tikrai iškils vėjo jėgainės, paaiškės ateityje.

Verslo atstovai pastebi, kad Lietuvos politinė ir ekonominė situacija sudaro sąlygas skaidriai veiklai. Lyginant su praėjusiais metais, verslininkai gerokai palankiau vertinа galimybes skaidriai atsiskaityti su darbuotojais, dirbti laikantis įstatymų ir mokėti numatytus mokesčius. Vis dėlto, opi problema išlieka viešieji pirkimai ‒ tik kas antras apklaustasis sutinka, kad politinė ir ekonominė padėtis Lietuvoje leidžia skaidriai organizuoti konkursus.

Birutė SLAVINSKIENĖ  Praėjusią savaitę vykusiame Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdyje netikėtų kaltinimų savo įmonės adresu išgirdo tarybos narys, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas Sigitas Mičiulis. Savivaldybės valdomos bendrovės Tauragės šilumos tinklų direktoriaus Vaclovo Karbauskio pareiškimas apie neva neskaidriai laimėtą konkursą netruko sulaukti atgarsio.

Vos penktus metus teveikianti 130 mln. litų kainavusi Panevėžio termofikacinė elektrinė tampa nuostolinga, po poros metų gali būti visiškai uždaryta ir, statyta šilumai atpiginti, grasina panevėžiečiams virsti akmeniu po kaklu. Kitąmet iš termofikacinių elektrinių, gaminančių ir elektrą, ir šilumą, valstybė planuoja supirkti dar mažiau elektros nei šįmet. Energetikos ministerijos parengtame projekte kitąmet iš „Panevėžio energijos“ žadama nupirkti 65 tūkst.

Bedarbių skaičius sumažėjo Šiaulių miesto ir Kelmės rajono savivaldybėse. Lapkričio 1 dienos duomenimis, Šiaulių teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje buvo įregistruota 18250 bedarbių - 1214 mažiau nei 2012 metais tuo pačiu laikotarpiu.

Azartinių lošimų sektorius Lietuvoje klesti. Tiesa, pelną skaičiuoja tik rinką užkariavę azartinių lošimų organizatoriai. Kitiems tenka skaičiuoti nuostolius ir svarstyti apie galimybę pasitraukti iš šios negailestingos konkurencinės kovos. Palyginus pastarųjų 10 metų duomenis, azartinių lošimų organizatorių uždirbto grynojo pelno kreivė primintų linksmuosius kalnelius. Didžiausius nuostolius organizatoriai patyrė 2009 m. (-31,7 mln. litų), 2003 m. (-10 mln. litų) ir 2008 m. (-7,8 mln.

Pažangios Ekonomikos Ataskaita, kurią parengė „PwC“ ir Didžiosios Britanijos Ambasada Varšuvoje, patvirtina, kad Centrinės ir Rytų Europos regione Lietuvos investicinio patrauklumo potencialas vertinamas geriausiai. Pagrindiniai Lietuvos investicinį patrauklumą sąlygojantys veiksniai yra rinkų pasiekiamumas ir konkurencingumas kaštų atžvilgiu. Pagrindiniai trikdžiai yra resursų (žmonių, kapitalo ir žinių) trūkumas.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai atliekų kaupiama sąvartynuose. Šiam metodui ieškoma kitų alternatyvų. Viena jų – atliekų deginimas specialiai tam įrengtose gamyklose. Viena iš jų jau veikia Klaipėdoje, bet statyba planuojama ir kitose didžiuosiuose miestuose. Vis dėlto, nuomonės skiriasi – vieni sako, kad tokios gamyklos tik skatina šiukšlių kaupimąsi, o ne skatina perdirbimo, kiti teigia, kad deginamos atliekos būtų naudingos, nes šilumos kainą sumažintų iki 17 proc.

Nors iki šventinio sezono dar liko daugiau nei mėnuo, savitarnos siuntų tarnyboms prasidėjo darbymetis. Per pastarąsias savaites siuntų terminalų „Post24“ paslaugų apimtys ūgtelėjo daugiau nei perpus (55 proc.), o trečiąjį ketvirtį savitarna siunčiamų daiktų kiekiai paaugo 40 proc., palyginus su praėjusiais metais. Estijos logistikos ir pašto paslaugų bendrovės „Eesti Post” savitarnos siuntų tinklo atstovai prognozuoja, kad gruodžio mėnesį siunčiamų daiktų srautai išaugs dar bent dvigubai.

UAB „Vičiūnų restoranų grupės“ tinklui priklausantis restoranas „Katpėdėlė“ netrukus pasitiks klientus nauju logotipu ir moderniu įvaizdžiu. Į tradicinės lietuviškos virtuvės rėmus nebetelpantis restoranas atnaujina prekės ženklą, modernina interjerą, patiekalų gamybą ir jų pateikimą. „Senasis „Katpėdėlės“ logotipas buvo naudojamas nuo 1994-ųjų, kai Kaune įsikūrė pirmasis šio ženklo restoranas.

Šiemet per devynis mėnesius kredito unijų sektoriaus turtas ir indėliai nuosaikiai augo, o įsigalioję griežtesni reikalavimai padėjo sumažinti neatsakingo skolinimo apimtį. Tačiau kai kuriose kredito unijose rizika valdoma vis dar nepakankamai konservatyviai. 2013 m. trečiąjį ketvirtį kredito unijų turtas padidėjo 1,7 % ir spalio 1 d. buvo 2,1 mlrd. Lt, tačiau didžiausią turto dalį sudarantis paskolų portfelis smuktelėjo 1,6 % ir spalio 1 d. siekė 1 mlrd. Lt.

Ekologinuose ūkiuose gali augti ir neekologiška produkcija, sako Viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktorius Gintaras Nagulevičius. „Ne visada ekologinis ūkis reiškia, kad jis turi ekologišką produkciją. Dėl tam tikrų neatitikčių ar sėjomainos reikalavimų nesilaikymo, gali neturėti produkcijos, nors pats (ūkis – red.) bus ekologinis“, – Žinių radijo laidoje „Atsakingas už gamtą“ sakė G. Nagulevičius.

Vairuotojai jau kurį laiką gali ramiau pravažiuoti pro degalų kainų švieslentes degalinėse, mat benzino kaina krinta antrą mėnesį iš eilės. Didžiausias degalinių tinklas Lietuvoje „Lukoil Baltija“ degalų siūlo įsigyti dar pigiau: vairuotojai, degalų sumanę pasipildyti naktį, už juos atsiskaityti galės savitarnos kasose, kuriose bus taikoma speciali „naktinė“ nuolaida.

Stipraus alkoholio Lietuvos gyventojai oficialiai vartoja kur kas mažiau nei prieš krizę. Tačiau, pasak alkoholio gamintojų, tai nereiškia, kad lietuviai atsisako stipriųjų gėrimų. Taikant didesnį akcizą ir smukus realioms žmonių pajamoms, suklesti dažnai pavojingų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei alkoholio surogatų pardavėjai.

2013 m. lapkričio 11 d., Vilnius — Lietuvoje vis dažniau kalbama apie naujų mokesčių įvedimą arba esamų mokesčių bazės plėtimą. Tačiau valdžios atstovai neįvertina, kad padidinus mokesčius gali kristi mokesčių surinkimas, o į biudžetą – surinkta žymiai mažiau pajamų nei planuota. Tai paaiškėjo Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI) išnagrinėjus 2008–2012 m. įvykusius kelių mokesčių didinimo atvejus.

Nors bandoma sakyti, kad Trišalėje taryboje svarstomi visai verslo bendruomenei aktualūs klausimai, tačiau ši Taryba jau seniai nebeatstovauja realaus verslo organizacijų spektro, mano Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. „Priimant sprendimus, darančius įtaką verslo aplinkai, būtina išplėsti Trišalėje taryboje verslą atstovaujančių organizacijų skaičių taip, kad jis atitiktų realią verslo savivaldos situaciją.

Dėl galimybės įsigyti prieš keletą dienų į parduotuves pristatytą naująjį “Apple iPad Air”, prekės ženklo gerbėjai rikiuojasi į eiles. Tuo tarpu „Samsung“ skuba parodijuoti absurdišką „Apple“ fanų elgesį ir savo pirkėjų meilę matuoja augančiais pardavimais. Neretai didžiųjų rinkos lyderių konkurencija tampa kova dėl vartotojų meilės.

Nemažai gyventojų dar neapsisprendė, kaip pensiją kaups ateityje. Tačiau vis daugiau jų pasinaudoja galimybe sužinoti, kiek mažės jų „Sodros“ senatvės pensija kaupiant privačiuose fonduose. Spalio pabaigoje „Sodros“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 44 proc. dirbančiųjų nėra apsisprendę, kaip kaups pensiją. Neapsisprendusiųjų daugiausia yra tarp jaunesnių, mažesnes pajamas gaunančių ir mažesniuose miestuose ar gyvenvietėse gyvenančių respondentų.

Gruodžio 5-ąją geriausi šalies verslininkai rinksis į jau tradicija tapusį renginį „Verslo diena“. Iškilmingos ceremonijos metu Vilniuje Ūkio ministerija apdovanos labiausiai šalies verslui ir ūkio plėtrai nusipelniusias įmones. Kasmet Ūkio ministerijos organizuojama „Verslo diena“ skirta įvertinti verslo atstovų indėlį į Lietuvos ūkio plėtrą.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt  Į Lietuvą grįžę emigrantai patiria sunkumų tiek bandydami vėl prisitaikyti prie lietuviškos kultūros, nuo kurios jau atprato, tiek siekdami įsitvirtinti darbo rinkoje. Verslo ugdymo konsultantas pataria jiems netapti arogantiškais ir nepervertinti užsienyje įgytos patirties.

Daugiau nei pusė gyventojų pripažįsta, kad apsilankyti prekybos centruose juos labiausiai skatina sezoniniai išpardavimai ir nuolaidos. Trečdalį lankytojų Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose paskatintų apsilankyti didesnės nuolaidos su lojalumo kortele (33 proc.) ar dovanos už įsigytus pirkinius (30 procentų). Pasak šiuos duomenis atskleidusių ir apklausą užsakiusių prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ valdytojų, net augant ekonomikai jautrumas nuolaidoms išlieka labai didelis.

Nors Panevėžio mieste daugiabučių namų renovacijos procesas įsibėgėja gerokai sklandžiau nei rajone, miesto Savivaldybė griežtesnė jam pasipriešinusiems gyventojams – nebeskiria šildymo kompensacijų. Rajonas užsispyrėliams išsilaužė ne tokią skaudžią rykštę. Į miesto Socialinės paramos skyrių būsto šildymo kompensacijų atėjusiems renovuoti atrinktų namų gyventojams jos skiriamos tik tuomet, kai namo bendrijų pirmininkai raštu patvirtina, kad jie nebalsavo prieš renovaciją.

Specialistai skambina pavojaus varpais: jei nepažabosime antibiotikų naudojimo, prarasime gebėjimą kovoti su infekcijomis ir jau po kelių dešimtmečių paprasčiausios operacijos gali būti mirtinai pavojingos. Viešai nė vienas ūkininkas ar žemės ūkio bendrovės vadovas neprisipažins, kad ūkyje kartais be svarbaus reikalo naudoja nelegaliu būdu įsigytus antibiotikus.

Trečiąjį „Pokalbių po ąžuolu“ sezoną vakar Šiaulių universiteto bibliotekoje pradėjo žurnalistas, rašytojas, etiketo specialistas ir verslininkas Giedrius Drukteinis. Jis susirinkusiems studentams, dėstytojams ir visiems kitiems svečiams pasakojo apie žydų tautos išskirtinumus, jų verslumo paslaptis ir auklėjimo ypatybes.

Lietuva pastaraisiais metais vis labiau ėmė dominti užsienio investuotojus, o po išskirtinai palankaus „Doing Business 2013“ įvertinimo tikimasi, kad susidomėjimas šalimi ir toliau didės. JAV IT ir verslo paslaugų įdarbinimo bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ vadovė Cynthia J. Pasky teigia, kad užsienio investuotojus vilioja talentingi lietuviai, tačiau norint užtikrinti specialistų kiekį būtina juos auginti nuo pirmųjų klasių.

Nieko nestebina faktas, kad didžiuosiuose miestuose susikaupia kritinė vartotojų masė. Anot Amerikos urbanistikos teoretiko Richard‘o Florid‘os, didmiesčiuose susitelkia jauna, inovatyvi „kūrybinė“ klasė, kurios atstovai – aktyviausi kultūros simbolių gamintojai, platintojai ir vartotojai. Reaguodami į tai, verslininkai savo prekybos taškus stengiasi steigti šalia tokių miestiečių telkimosi vietų arba atvirkščiai – stengiasi tokias vietas suformuoti.

 Kėdainių krematoriumą valdančiai bendrovei „K2 LT” Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse įteikta nominacija „Metų aplinkosaugos įmonė“. Šis apdovanojimas labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje bendrovei įteiktas už strateginių Lietuvos ūkio ir aplinkosaugos klausimų sprendimą, pasiūlant alternatyvų laidojimo būdą.

 Yra žmonių, metusių karjerą galingiausiose pasaulio institucijose, kad nedidelė Baltijos valstybė atrodytų it deimantas anglių maiše. Daug kam gyvenimą apkartinusi 2008 metų finansų krizė smarkiai pristabdė užsienio kapitalo tėkmę. Vien 2012-aisiais investavimo mastas pasaulyje susitraukė 22 proc. Tačiau lietuviams pasaulis nė motais. Pernai investicijų sulaukėme penktadaliu daugiau ir pagal ekonomikos augimą Senajame žemyne esame treti.

Išperkamosios nuomos ir lizingo bendrovė „Snoro lizingas“ keičia pavadinimą ir nuo šiol vadinsis „Mokilizingas“. Lizingo bendrovė nauju vardu ir prekės ženklu pradės veikti nuo lapkričio 8 dienos ir tęs "Snoro lizingo" veiklą bei pasiūlys keletą naujų paslaugų. Pirmiausia prekinis ženklas keisis įmonės padaliniuose, o nuo lapkričio 13 dienos atitinkamai keisis ir bendrovės juridinis pavadinimas.

Emigrantus grįžti į Lietuvą gali paskatinti sėkmingo šalyje kuriamo verslo viešinamos istorijos, Žinių radijui ketvirtadienį sakė „Zabolis Partners“ vadovaujantis partneris, finansų vadybininkas Alvydas Žabolis. „Vilnius turi kviesti, turi skambinti garsiais varpais, ne pavojaus, o sėkmės varpais ir kviesti sugrįžti čia kurtis. (...) Turime rodyti gerus pavyzdžius, ir patys pamatysime“, - kalbėjo A. Žabolis. Pasak jo, Vilniui reikėtų, kad grįžtų 10-20 proc.

Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomone, jauna šeima, kuri neturi būsto ir nori išlaikyti 2 vaikus, be 5000 Lt Vilniuje sunkiai išsivers. Anot ekonomistės, ši suma reikalinga būtinoms reikmėms.   „Jeigu manęs paklaustų, kiek turi uždirbti jauna šeima, norinti auginti du vaikučius ir neturinti būsto, tam, kad pragyventų Vilniuje, atsakyčiau, kad jiems reikia 5000 Lt.

Duonos ir konditerijos gaminių rinkoje konkurencija stiprėja – vienos įmonės auga, kitos traukiasi ir palieka rinką, užleisdamos vietą konkurentams. Apie tai, ką reikia daryti, kad vidutinio dydžio arba maža duonos kepykla būtų konkurencinga rinkoje, laida „Verslo ritmu“ kalbina bendrovės „Biržų duona“ generalinį direktorių Viktorą Kurganovą.

Naujas išvykstamojo poilsinio turizmo kelionių organizatorius Lietuvoje „Go Planet Travel“ džiaugiasi sėkmingais pirmųjų dviejų mėnesių veiklos rezultatais – per nepilnus du mėnesius „Go Planet Travel“ siūlomas keliones jau išbandė beveik 3 tūkst. Lietuvos poilsiautojų. „Pirmuosius žingsnius išvykstamojo turizmo kelionių rinkoje žengėme siūlydami tik keturias kryptis, norėdami sukaupti patirtį ir patikrinti, kaip atostogautojai iš Lietuvos vertins naują kelionių organizatorių.

UAB „Finasta Asset Management“ sėkmingai įgyvendino Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimą ir perkėlė naikinamo pensijų fondo „Citadele Pensija 1“ dalyvius į savo valdomą „Finasta“ konservatyvaus investavimo pensijų fondą. Tokį sprendimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba priėmė įvertinusi visų šalyje veikiančių II pakopos pensijų fondų grąžos ir rizikos santykį.

Lietuvos bankas skelbia, kad trečiąjį šių metų ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 proc. ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. litų. Vis dėl to, skolinama daugiausia tik stambiosioms įmonėms.   Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad ateityje skolinimo apimtys nuosaikiai didės.

Mobiliųjų programėlių kūrėjai, siekiantys, kad į jų idėjas būtų investuojama, turėtų suprasti, jog daugiausia tikimasi iš besivystančių Azijos rinkų, todėl globalus mąstymas yra didžiausias kūrėjų privalumas, mano pradedančiųjų verslininkų akceleratoriaus „AppCampus.fi“ technologijų vadovas Teemu Tapanila. Programinės įrangos milžinėje „Microsoft“ su „Windows mobile“ platforma dirbantis T. Tapanila savaitraščiui „Ekonomika.

AB „INTER RAO Lietuva“ valdyba pritarė sprendimui padidinti antrinės įmonei priklausančios ir Lenkijoje veikiančios bendrovės „IRL Polska Sp. Z o.o.“ įstatinį kapitalą. „IRL Polska Sp. Z o.o.“ įstatinis kapitalas bus didinamas nuo 2 iki iki 10 mln. Lenkijos zlotų, tam įmonė investuos 8 mln. zlotų.

Šiaulių miesto savivaldybėje vakar pristatyti komercinės paskirties žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai Vilniaus gatvėje 3. Čia planuojama statyti MAXIMA prekybos centrą su automobilių stovėjimo aikštele. Su sklypu besiribojančios Vilkaviškio gatvės gyventojai pageidavo jiems nutiesti šaligatvį. Planuojamas sklypas yra Vilniaus, Serbentų ir Vilkaviškio gatvių kampe, nuo Radviliškio pusės įvažiuojant į Šiaulių miestą.

Nika Puteikienė Nuo lapkričio 11 dienos Lietuvos jūrų muziejus uždaromas rekonstrukcijai. Jau ir šį sezoną muziejaus lankytojai pastebėjo statybininkus besidarbuojančius reduto, kuriame veikia akvariumas, Jūrų faunos ekspozicija, gyvena pingvinai, baseinuose plaukioja ruoniai, jūrų liūtai, išorėje. Pagal rekonstrukcijos projektą XIX a. Nerijos forto redutas modernių medžiagų pagalba turėtų atgauti senąsias – pylimo, apglėbusio pastatą, – formas.

Galinčių atostogauti užsienyje skaičius ir toliau nuosekliai auga. Tai atskleidžia ne tik Lietuvos statistikos departamento skaičiavimai, tačiau ir didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus „Novaturas“ duomenys. Pristatydamas 2014 m. vasaros sezono kryptis, organizatorius atkreipia dėmesį, kad atostogų užsienyje populiarumo augimui didžiausią įtaką turi ir jau susiformavęs tautiečių įprotis keliones planuotis iš anksto.

Šiandien kasmetiniame Investuotojų patarėjų komisijos (IPK) posėdyje bus diskutuojama, kaip pritraukti užsienio investicijas bei ką reikia daryti rinkoje, kad pagerinti padėtį šioje srityje. Už investicijas bei padėties darbo rinkoje gerinimą atsakingų šalies institucijų vadovai tikisi, kad komisija padės išjudinti ekonomikai svarbius procesus.  „Tiesioginių investicijų pritraukimas ir ekonominis saugumas yra tiesiogiai susiję tarpusavyje.

Giedrė Sankauskaitė Verslo steigimas Lietuvoje vis dar pasižymi formalumų gausa. „Ekonomika.lt“ aiškinosi, kaip geriausia pradėti verslą ir kiek tai kainuoja. Verslo pasaulyje greitesni aplenkia lėtuosius ir stokojančiuosius inovatyvaus mąstymo bei galynėjasi su tais, kurie ieško nestandartinių ir efektyvių sprendimų. Tą patį galima pasakyti ir apie verslo pradžią.

Ketvirtadienį į Lietuva atvyko Investicijų patarėjų komisijos (IPK) nariai, einantys aukščiausio lygio vadovų pareigas bendrovėse „Microsoft“, „Strategic Staffing Solutions“, CSC, „Baltic Property Trust Asset Management“, „Bank M2M Europe“, „Nomura“, „Global Beach Group“, „TeliaSonera“, „Fluidigm Corporation“. Vilniuje vykusiame IPK narių posėdyje daugiausia dėmesio skirta darbo santykių modernizavimui ir reikiamų specialistų paruošimo užtikrinimui.

Smulkieji ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkius, tai gali padaryti dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 13 dienos skelbiamas naujas šios priemonės paraiškų surinkimo etapas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos tyrimas parodė, kad jos padėtis prastesnė nei manyta. Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad inspekcijos informacinės technologijos veikia netinkamai. Tuo tarpu VMI atstovas teigė, kad inspekcija tyrimo išvadų dar neturi, todėl jų nekomentuoja. „Tyrimas yra atliekamas, jis tuoj pasibaigs.