Daugelis ūkininkų dar nežino, kad nuo 2015-ųjų be didelio vargo bus galima gauti tik bazinę tiesioginių išmokų sumą, kuri sudarys tik 70 proc. visos išmokų sumos. Likusią 30 proc. paramos dalį ūkininkai gaus tik įvykdę šiuo metu baigiamus rengti vadinamuosius žalinimo reikalavimus. Ypač nustebins reikalavimas iš ariamos žemės ploto išskirti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves. Ši naujiena daugeliui ūkininkų bus labai netikėta.
Daugybė neatsakytų klausimų
Kai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkai praėjusią savaitę LŪS rajonų vadovams palyginti išsamiai pristatė būsimus žalinimo reikalavimus, Kretingos rajono ūkininkų vadovas Antanas Stonkus susiėmė už galvos ir, nujausdamas būsimą erzelį, valdininkams labai rimtai patarė: „ES reikalavimais mes domimės labiau negu daugelis ūkininkų, tačiau daug ko nesupratome. Patikėkite, daugelis ūkininkų nieko nesupras. Patariu jau dabar planuoti mokymus, konsultuoti ūkininkus.“
Patyrusio ūkininko nuogąstavimas ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Karbausko nenustebimo: „Posėdžiuose Briuselyje dėl daugelio reikalavimų susitariame per kelias valandas, o diskusijos dėl ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) išskyrimo kiekvieną kartą užtrunka visą dieną, tačiau išvykstame palikę daugybę neatsakytų klausimų.“
Tiek nežinomųjų yra dabar, kai Briuselyje aptariami paskutiniai naujieji reikalavimai. Jų kontūrai jau ryškėja, o štai konkrečius rodiklius turės pasirinkti kiekviena valstybė. Tačiau kaip rasti bendrą vardiklį, kad tie patys reikalavimai tiktų ir žemaičiui, ir dzūkui, ir aukštaičiui, ir suvalkiečiui? Lietuva nedidelė, tačiau regionai labai skirtingi. Taigi turėsime ne tik šokti pagal Briuselio dūdelę, bet dar ir patys ją pūsti.
Siekia, kad mažiau gamintume Negalutiniais duomenimis, EFA reikalavimai Lietuvoje sukels galvos skausmą per 22 tūkst. ūkių – visiems, kurie turi daugiau nei 15 ha ariamos žemės. Jų laukia didelis išbandymas. Taigi pirmaisiais metais nemažiau kaip 5 proc. (vėliau – 7 proc.) visos ariamos žemės ūkiai turės skirti ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms, t. y. tokios žemės nedirbti arba ją naudoti pagal griežtas Briuselio sąlygas. Kaip parinkti šiuos 5 proc. žemės?
Pasak A.Karbausko, reikalavimus ir taisykles nustatys Europos Komisija, o Lietuvai pačiai reikės apsispręsti, kuriuos elementus iš Briuselio pasiūlytų pasirinkti. Pavyzdžiui, Briuselis leidžia laikyti 5 proc. pūdymo. Tada 1 ha pūdymo būtų prilyginamas 1 ha EFA. Kitas variantas – jei ūkininkas pasirinks auginti azotą fiksuojančius augalus, koeficientas bus tik 0,3, t. y. jei azotą fiksuojančiais augalais (pavyzdžiui: pupomis, lubinais, liucernomis, sojomis, žirniais ir kt.) užsės 10 ha, iš jų tik 3 ha bus užskaityti kaip EFA.
„Tokie koeficientai rodo Briuselio siekį, kad žemės ūkis gamintų kuo mažiau produkcijos“, – pastebėjo Jurbarko ūkininkų vadovas Raimundas Jovarauskas. Netikite? Štai kiti įrodymai. Briuselio sprendimu didžiausias koeficientas numatytas pavieniams medžiams jūsų ariamame plote. Jei tokį medį išsaugojote arba pasodinsite, bus užskaitoma net 30 kv. m EFA. Jonavos ūkininkų vadovas Gintaras Stašionis pagrįstai nuogąstavo: „Ar nepažeisiu taisyklių, tą medį per daug nugenėjęs?“ Visko gali būti. Kita vertus, kol kas Briuselio atstovai nenumatė, kiek laiko tas medis turės augti. O kas nutiks, jei į jį trenks žaibas ir jį suskaldys?
Eurobiurokratai smulkmeniškai numatė ir kitas galimybes. Pavyzdžiui, jei ariamame sklype ar jo pakraštyje yra medžių eilė, jos ilgį reikia dauginti iš koeficiento 7,5. Taigi, jei medžių eilės ilgis – 100 m, 750 kv. m plotą galima įtraukti skaičiuojant EFA plotą.
Savivaldybėms teks nusilenkti Briuseliui
Įsigaliojus žalinimo reikalavimams galimai susikirs ES reikalavimai ir kiekvienoje savivaldybėje galiojantys įsakymai bei nutarimai. Pasak R.Jovarausko, šiuo metu savivaldybės ūkininkams skiria maksimalius mokesčius už nenaudojamą ar apleistą žemę. „Už laukuose išlikusias medžių giraites ar kitaip apleistus lopinėlius savivaldybė apmokestina maksimaliai – įpareigoja mokėti net 4 proc. mokesčio, o ES kaip tik reikalauja kuo mažiau dirbti žemę, nedidinti gamybos. Kieno – Briuselio, ar savivaldybių – reikalavimai bus viršesni?“ – klausė ūkininkas R.Jovarauskas, bet kol kas nesulaukė atsakymo.
Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjo Karolio Anužio, į EFA plotą ūkininkai galės įtraukti ir esančių ar iškastų tvenkinių plotą, kuris net būtų padidinamas koeficientu 1,5. Jei tas tvenkinys per sausrą išdžiūtų, aštriadančiams NMA kontrolieriams turėsite įrodyti, kad jis buvo: neskubėkite naikinti tvenkinio pakraščiuose augusių ajerų ar kitų vandens žolynų, kitaip nukentėsite. Sunkiau bus įrodyti, kad dėl sugedusių melioracijos įrenginių susidarė, o vėliau – išdžiūvo balos. Tebediskutuojama, ar tokiais atvejais pagelbėtų nuotraukos. Dar siūloma galimybė į EFA plotą įtraukti melioracijos griovius bei apsaugines juostas.
Šįmet skaičiuosime ir treniruosimės
Akivaizdu, kad ūkininkai nuo 2015-ųjų turės dažniau naudoti skaičiuotuvus, pakartoti žinias, nes vienais atvejais EFA elementai skaičiuojami pagal vienetus, kitais – pagal ilgį, o trečiais – pagal plotą. Tačiau galiausiai ūkininkams reikės suskaičiuoti EFA skirtą 5 proc. savo ariamos žemės plotą. Per artimiausią mėnesį Lietuvoje užvirs ginčai, kuriuos EFA elementus pasirinkti (ar tik kai kuriuos, ar kuo daugiau jų, ar pasirinkti kuo paprastesnį, ar kuo sudėtingesnį variantą), kad ne tik ūkininkai, bet ir aštriadančiai NMA kontrolieriai eitų iš proto. Ko gero, neatsitiktinai K.Anužis prasitarė: „Jei pasirinksite daug elementų ir jų visų neprireiks, kad susidarytų 5 proc. ploto, vis tiek turėsite laikytis visų prisiimtų reikalavimų.“
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas patarė ūkininkams rinktis kuo paprastesnę schemą. Iš pradžių ūkininkai jam lyg ir pritarė, tačiau vėliau jų nuomonė pasikeitė. Priežastis paprasta – gal labiau apsimokės atidžiau skaičiuoti EFA elementus negu, pavyzdžiui, visą plotą palikti pūdymuoti. Ar ne per didelė duoklė? Juolab kad daugelis ūkininkų nemažai žemės nuomoja, nuomos kaina augs, taigi ar ne per brangu bus nuomoti, bet nedirbti žemės? Tiesa, yra dar vienas niuansas. Jei įtrauksime visus EFA elementus (griovius, medžių eiles, tvenkinius ir kt.), nuo 2015 m. deklaruojamos žemės plotas Lietuvoje išaugs apie 30 tūkst. ha, arba 1 proc. Tada apie 3 Lt už ha sumažės ir tiesioginių išmokų dalis. Tačiau gal šį praradimą kompensuotume gaudami daugiau žalinimo išmokos? Reikia skaičiuoti. 2014-ieji ir bus išbandymų metai.
IŠNAŠA
Žalinimo reikalavimai ir numatyti reikalavimų vykdymo koeficientai rodo, kad Briuselis siekia, jog naujuoju laikotarpiu žemės ūkis mažintų gamybą.
Komentarai
Visus mauna ant vieno kurpalio
Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Lietuva ir taip žalia, bet nepasipriešinsi Briuselio biurokratų sumanymui, nors kai kurie jų keliami reikalavimai nepagrįsti. Būtų skaudu prarasti 30 proc. tiesioginių išmokų, todėl reikia labai atsakingai pasirinkti tinkamiausią variantą. Žemės ūkio bendrovės nuomoja apie 80 proc. dirbamos žemės, taigi išsinuomojus laikyti pūdymą būtų labai nuostolinga. Be to, nuomotojų daug, sklypai nutolę vieni nuo kitų, padėtis nestabili: vienais metais reikalavimus įvykdysi, o kitais? Be to, reikėtų įvertinti regionų skirtumus. Gal mūsų mokslininkams vertėtų pabandyti įtikinti Briuselio tarnautojus, kad kai kurie jų reikalavimai klaidingi? Negalima ant vieno kurpalio mauti ir Ispanijos, ir Lietuvos, ir Skandinavijos šalių žemdirbių, nes aplinkybės ir sąlygos labai skirtingos.
Siūlo pasirinkti vokiečių variantą
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Jau tarėmės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovu ir prašysime NMA paramos, kad specialistai, pasirinkę kelis ūkius, atliktų konkrečius tyrimus ir nustatytų geriausius variantus atrinkti žemę ekologiniams reikalams. Tik tada ateityje išvengtume galimų praradimų. Turime susitaikyti, kad ateityje aplinkosaugos reikalavimai tik griežtės, todėl gal jau dabar mums apsimokėtų patiems pasirinkti kuo daugiau elementų iš reikalavimų sąrašo, o ne palikti žemę pūdymui. Mano žiniomis, būtent tokią kryptį pasirinko vokiečiai. Suprantu, kad valdininkams bus daugiau darbo, daugiau apskaitos, tačiau mes, ūkininkai, neprivalome jų gailėti.
