Lietuvos verslas

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos narystės NATO ir NATO oro policijos misijos dešimtmetis pirmą kartą iškilmingai paminėtas Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose. Per tą laiką 14 NATO sąjungininkių 34 kartus keisdamiesi patruliavo Baltijos šalių oro erdvėje. Pirmuosius NATO karius, nusileidusius Šiauliuose 2004 kovo pabaigoje, politikai sutiko su džiaugsmu, bet kai kurie miestiečiai – nelabai draugiškai.

„Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis tęsia bendradarbiavimą su Lietuvos teisėsaugos institucijomis visuose jų atliekamuose tyrimuose, susijusiuose su banko „Snoras“ bankrotu ir kartu su teisininkais šiuo metu vertina teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją.

Vadovų mokymo organizacijos „Baltic Management Institute“ (BMI) asociacijos „Baltic Management Institute Alumni“ vakaro „Gala Dinner“ metu apdovanoti sėkmingiausią karjerą padarę ir verslą sukūrę šio instituto absolventai.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija sulaukia nemažai gyventojų skundų ir skambučių dėl mobiliojo ryšio operatorių ir kitų ūkio subjektų vykdomos tiesioginės rinkodaros. Inspekcija nori atkreipti visuomenės dėmesį, jog tokia veikla vykdoma neteisėtai.

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre atidaryti du sektoriniai praktinio mokymo centrai - Maisto technologijų bei Viešbučių ir restoranų. Tai vieninteliai sektoriniai praktinio mokymo centrai Kauno regione, ruošiantys maisto produktų gamybos ir viešbučių, restoranų bei viešojo maitinimo sektoriaus specialistus. Jie įkurti modernizavus Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro praktinio mokymo bazę.

Kovo 27 dieną Kauno Verslo tarybos nariai pateikė rekomendacijas miesto vadovams kaip iš esmės pertvarkyti savivaldybei pavaldžių įmonių valdybų sudarymą. Siūloma atsisakyti nusistovėjusios tvarkos, kai įmonės yra padalijamos partijoms, kurios miesto taryboje sudaro valdančiąją koaliciją. Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariai pritaria šiai pozicijai, tačiau miesto vadovus ragina spręsti ir kitas ne mažiau žalingas savivaldybės įmonių valdymo problemas.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Kokių problemų gali kelti viena kryptimi keliaujantys pinigų maišai iš Briuselio į Lietuvą? Ko daugiau reikia valstybei, norinčiai pragyvenimo lygiu pasivyti turtingąsias ES šalis? Pagalvokime iš naujo. Plaukiantys pinigai iš Europos širdies, panašu, tvirto ekonominio stuburo kol kas valstybei nekuria. Iki 2013 metų pabaigos Lietuvos panaudotos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos sudarė beveik 16,9 mlrd. litų, arba 72 proc. galimų panaudoti lėšų.

Nuolat girdint apie augančias Socialinio draudimo fondo skolas, kurios jau viršija 10,5 milijardo litu, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė apibūdino realią „Sodros“ situaciją. Radijui „Laisvoji banga“ ministrė sakė, kad keletą šių metų mėnesių Sodrai pavyko surinkti daugiau lėšų, nei planuota: „Surenkama 30- čia milijonų litų daugiau, nei planuota. Jeigu tokios tendencijos laikysis ir kitais mėnesiais, „Sodros“ surenkamumas tikrai bus geras.

Vilniaus miesto savivaldybė atjungti šildymo vilniečiams artimiausiu metu neketina. Kauno – taip pat. Savivaldybės atsižvelgia į sinoptikų prognozes, o jos žada atšalimą. Taigi kitą savaitę dar teks mokėti už šilumą. Paprastai šildymas būna atjungiamas pirmą arba antrą balandžio savaitę, ir šiais metais anksčiau atėjęs pavasaris nieko nepakeis. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigia sulaukiantis pavienių gyventojų skambučių – žmonės prašo atjungti šilumą.

„Giraitės ginkluotės gamyklos“ direktorius Raimondas Monkevičius traukiasi iš užimamų pareigų. R. Monkevičiaus teigimu, jo ir bendrovės valdybos pirmininko požiūriai dėl bendrovės likimo nesutapo ir esant dabartinėms sąlygoms jis nebemato galimybių toliau vadovauti bendrovei. „Ne kartą su bendrovės valdybos pirmininku buvo kalbėta apie būtinąsias investicijas į gamyklą ir poreikį didinti gamybos pajėgumą, nes dabartinėmis sąlygomis įmonės produkcijai konkuruoti rinkoje labai sudėtinga.

Bendrovė LESTO jau ketvirtus metus iš eilės organizavo konferenciją „Energetinio efektyvumo sprendimai – kelias verslo konkurencingumui“. Konferencijoje patirtimi ir žiniomis dalinosi pažangiausių energetinio efektyvumo sprendimų tiekėjai iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių. Bendrovė LESTO konferencijos metu rengia „Žaliojo protokolo“ racionaliausiai elektrą vartojusios organizacijos konkursą.

Ketvirtadienį laikraštis „Vilniaus diena“ sustabdė savo leidybą. Prieš metus buvo atsisakyta „15min“ savaitraščio, kuris kadaise buvo dienraštis. Nuo 2014 m. „Lietuvos rytas“ ir kiti dienraščiai leidžiami tik nuo antradienio. Ar šie pavyzdžiai rodo tai, kad spausdintinis žodis yra pasmerktas?  UAB „15min“ direktorius Tomas Balžekas mano, kad situaciją reguliuoja rinka. Popieriniai variantai neišsilaiko, nes rinkoje jiems nepakanka pinigų.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trečiadienį Vyriausybei pritarus siūlomiems saugikliams dėl žemės pardavimo, buvo teigiama esą jie kompromisiniai ir verslui turėtų būti priimtini. Tačiau verslininkai atkerta, kad skubos tvarka stumiami saugikliai ne tik pažeidžia šalies ir Europos teisę, bet buvo parengti tam, kad žmonės tiesiog nebeitų į referendumą.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno rajone 70 proc. šilumos energijos pagaminama deginant biokurą. Nors gamybos sąnaudos dėl to gerokai sumažėjo, vietos gyventojai skundžiasi nemažėjančiomis sąskaitomis. Kauno rajone, Ežerėlyje prieš kelis mėnesius pradėtas eksploatuoti naujas biokuro katilas. Šilumos gamybos sąnaudos paleidus naują įrenginį sumenko 15 proc. – iki 10,11 centų už kilovatvalandę.

Nuo 2013 m. kovo 1 d. Lietuvos gyventojams galioja fizinių asmenų bankroto įstatymas. Iki tol Lietuvos piliečiai galėjo bankrutuoti tik kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Gintaro Adomonio, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidento nuomone, bankrutuoti privačiam asmeniui formaliu požiūriu nėra sudėtinga, tačiau realybė - kitokia. „Realiai atsiranda masė nepatogumų. Žmogus pereina į tą fazę, kai žmogus nebedisponuoja savo turtu.

Daugelis tėvų paliudys, jog atžalų auklėjimas yra vienas sunkiausių darbų pasaulyje. Negana to, jų išlaikymas dar ir brangiai kainuoja. Todėl kyla klausimas – kodėl racionalūs žmonės apskritai nusprendžia jų turėti? Neseniai dviejų JAV ekonomistų paskelbtame tyrime nagrinėjamas būtent šis klausimas.

Į pakuotes kasdieniame gyvenime esame linkę nekreipti dėmesio. Tiksliau – pastebime, jei koks nors daiktas yra nesupakuotas. Kasoje užklausti, ar reikės maišelio, klusniai linktelime galvą, kiekvieną daržovę įsidedame atskirai, o namie, išpakavę iš prekybos centro parsineštus produktus, jų pakuotėmis užpildome pusę šiukšlių dėžės. Vienintelis produktas, kurį žmogus vartoja bent tris kartus per dieną yra maistas. Pagal pasaulio statistiką, maisto produktų pakuotės sudaro 50 proc.

Rusijos veterinarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) uždraudė gyvulinės kilmės produktų eksportą trims šaldytus produktus kraunančioms Klaipėdos krovos bendrovėms. Draudimas galioja „Klaipėdos Smeltei“, „VPA Logistics“ ir „Girtekai“, pranešė „Klaipėdos Smeltės“ vadovas Rimantas Juška. „Mes laukiame įsakymo kopijos iš Veterinarijos tarnybos, žodžiu apie tai esame informuoti – trims bendrovėms uždrausta“, – BNS sakė R.Juška.

Metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė negailėjo kritikos vietos oligarchams. Kai kuriuos vadovė ne tik įvardijo, bet ir palygino su „Gazprom“. „Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo.

Dar žiemą kulminaciją pasiekusiame „Labas kontrakto“ ir „Tele2“ reklaminiame kare, kai buvusi pastarųjų klientė Ugnė teigė, kad perėjusi pas pirmąjį sutaupė 70 litų. Konkurencijos taryba pradėjo spręsti reklamos atitikimą reikalavimams, o „Bitė“ ir „Eurocom“, kurie valdo „Labas“ prekės ženklą, atstovai taip ir neatsakė, iš kur tiksliai susidaro tokia sutaupyta suma. Šiandien „Labas“ atstovai atsiprašo. „Neseniai mobiliojo ryšio operatorių reklamos sukėlė daug sumaišties.

Vartotojams ginčuose su finansų rinkos dalyviais opiausios tebėra draudimo problemos, tačiau sparčiai daugėja klientų ginčų su komerciniais bankais. Kaip matyti iš Lietuvos banko išnagrinėtų ginčų praktikos apžvalgos, bankų klientai į centrinį banką dažniausiai kreipiasi būsto paskolų, indėlių ar mokėjimo kortelių klausimais.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Puse visos Lietuvai reikalingos elektros energijos per porą metų galima aprūpinti iš atsinaujinančių išteklių, LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Savo ruožtu Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas teigia, kad turėtume būti realistai ir dar bent penketą metų nesitikėti iš atsinaujinančių išteklių išgauti daugiau nei 23 proc.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Visuomenėje vis dar netyla diskusijos dėl euro poreikio ir jo naudos šalies ekonomikai, tačiau, specialistų teigimu, tokiems klausimams seniai nebe laikas. Atėjo metas klausti, kaip tam pasiruošti, o ne diskutuoti dėl jo reikiamybės. Kovo 17 dieną Briuselyje oficialiai pradėtos konsultacijos dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015-ųjų sausio 1 dienos.

Iki šiol registruodama automobilius valstybės įmonė „Regitra“ naudodavosi tik Šengeno informacine sistema, tačiau jai informaciją teigia net ne visos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Pasak įmonės identifikavimo skyriaus vadovo Mamerto Kulakausko, priėjimas prie Interpolo bazės leis patikrinti ir iš Rusijos, Azijos, Amerikos valstybių atvežamus automobilius: ne tik, ar jie nėra pavogti, bet ir ar nėra suklastotos jų dalys, dokumentai.

2013 metai buvo itin geri visai Lietuvos pramonei – eksportas paaugo 6,5 procentų, pagal šį rodiklį pirmaujame tarp Baltijos šalių. Metai buvo sėkmingi ir tekstilininkams: jų eksportas palyginus su 2012 metais išaugo nuo 182,7 mln. iki 2,27 mlrd. litų. Verslininkai džiaugiasi atsikovojantys Vakarų firmas iš Kinijos, tačiau nerimauja dėl darbo jėgos mažėjimo.

Kaip pasistatyti kokybišką, jaukų ir širdžiai artimą namą, o už jo statybą nepermokėti? Tokia dilema niekuomet neaplenkia būsimų namų šeimininkų. Neretai per menkas dėmesys įvairioms namo projektavimo ir statybos detalėms gali namo vertę padidinti kone dvigubai. Martynas Mačiulis, namų projektavimo paslaugas teikiančios ir individualių namų statybos klausimais konsultuojančios UAB „Eksploit“ direktorius, pataria, kaip išsirinkti tinkamą sklypą ir nepamiršti namo projekto.

Edgaras Savickas, LRT.lt Trečiadienį iš Klaipėdos jau 46 kartą išvyko traukinys „Saulė“. Vadintas Europą ir Kiniją jungsiančiu projektu šiandien geležinkelio vagonų sąstatą su plataus vartojimo prekėmis traukiantis lokomotyvas dažniausiai sustoja Kazachstane. Tačiau viltys ateityje pasiekti ir Kiniją nemiršta. Pirmasis bandomasis traukinys iš Kinijos per Lietuvą į Europą paleistas dar 2011 metais.

Žemės ūkio ministerija yra sunerimusi, kad kai kurios buferinėje zonoje esančios įmonės gali elgtis nesąžiningai, tikėdamosi gauti kuo didesnę valstybės kompensaciją už piktybiškai padidintus ir realybės neatitinkančius laikomų kiaulių skaičius. Matyt, neatsitiktinai iš anksto formuojama viešoji nuomonė, esą planuojama nepakankamai atlyginti nuostolius dėl naikinamų kiaulių, laikomų į apsauginę afrikinio kiaulių maro zoną patekusiuose kiaulių kompleksuose.

Telšių ir Šiaulių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų inspektoriai išaiškino nelegalios prekybos mėsos produktais atvejį. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atlikdami patikrinimą laikinoje prekyvietėj, nustatė, kad vienas mėsos gaminius pardavinėjęs prekeivis neturėjo šiai veiklai reikiamo leidimo. Pradėjus tyrimą, išsiaiškinta, kad šis pilietis užsiima kaimo turizmo veikla Kaunatavos kaime (Upynos sen., Telšių raj.

Tuo metu, kai telekomunikacijų bendrovės kyla į žūtbūtinę kovą už klientus, pastarieji tik rankomis trina. Juk tai suteikia galimybę pasirinkti pigesnę, o kartu ir kokybiškesnę paslaugą. Tauragės rajono savivaldybės administracija, perkanti mobiliojo ryšio paslaugas iš UAB „Bitė“, pigiai kalbanti pasigirti negali – per 2013 metus už jį sumokėjo 16 tūkst. Lt. Dar daugiau, net 30 tūkst. Lt, Savivaldybei teko pakloti už pokalbius laidiniais telefonais.

  Premjeras, dar neseniai dėl įtemptų santykiai su Rusija prognozavęs Lietuvos ekonomikos praradimus, dabar teigia negalintis pasakyti, kokios įtakos ūkiui jie gali turėti. Algirdas Butkevičius tikina, kad šiuo metu pokyčių nejaučiama.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Trečiadienį prasideda daugiau nei šimtmetį gyvuojančios Vilniaus Kalvarijų turgavietės rekonstrukcija. Sostinės meras Artūras Zuokas sako, kad šios turgavietės laukia tokia pati graži ateitis, kaip ir Halės turgavietės. O dėl pakilsiančių nuomos kainų nuogąstaujančius senbuvius prekeivius ramina – anksčiau sudarę sutartis trejus metus galės išlaikyti tą pačią kainą. „Tik naujai sukurtoms vietoms investuotojai galės taikyti naują kainodarą.

Lietuvos praradimai dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto, preliminariais duomenimis, gali siekti beveik 3,5 mlrd. litų, prognozuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Ekonomikos ekspertų teigimu, jei padėtis konflikto zonoje neaštrės, poveikis mūsų šalies ekonomikai bus nedidelis, tačiau Vyriausybė turi įvertinti ir juodojo scenarijaus riziką.

Ūkio ministerija patvirtino naują laikinąjį VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovą. Juo tapo buvęs generalinės direktorės pavaduotojas Arvydas Arnašius. Prieš pradėdamas dirbti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ A. Arnašius sukaupė solidžią darbo privačiame sektoriuje patirtį.

Išmanieji namai gali ne tik sumažinti mokesčius ir taip pastorinti mūsų pinigines. Gyvenimas išmaniuosiuose namuose – tai didžiulis komfortas, buities palengvinimas ir jaukumas. Kaip išmanieji namai gali pagerinti gyvenimo kokybę, rūpintis vaikais tuomet, kai jie vieni namuose ar net prižiūrėti jūsų augintinus, pasakoja Raimundas Skurdenis, kompanijos „Jung Vilnius“ - automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro - direktorius.

Lietuvos pirkėjai vis dažniau prekybos tinkluose renkasi Lietuvos ūkiuose užaugintus produktus. Lyginant šių metų sausio-vasario mėnesio duomenis su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksuojamas beveik 50 proc. kilimas, rodo prekybos tinklo „Iki“ pardavimų duomenys. Populiariausi išlieka švieži mėsos gaminiai bei daržovės. Jų asotimentas bus plečiamas pavasario-vasaros sezonais. „Šviežios mėsos asortimentas visuomet buvo pakankamai platus.

Mokesčių sistema Lietuvoje kuriama jau daugiau nei 20 metų ir, reikia pripažinti, yra įgavusi tam tikrą logiką. Ji gali patikti arba nepatikti, sulaukti argumentų „už“ arba „prieš“, tačiau galima sakyti, kad mokesčių sistemoje yra nuoseklumo. Pavyzdžiui, lieka vis mažiau neapmokestinamųjų pajamų. Arba vis mažiau vadinamųjų „lengvatų“. Tai – akivaizdi mokesčių naštos didinimo kryptis, labai kritikuotina, tačiau ji yra. Siekiama suvienodinti tokios pačios prigimties pajamų apmokestinimą.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vegetariškas maistas skinasi kelią ir pas mažesnių miestų vartotojus. Panevėžyje daugėja kavinių, kurios į dienos meniu įtraukia bent po vieną vegetarišką patiekalą. Tačiau verslininkai atviri: maitinti klientus vien tokiu maistu – neapsimoka. Norint išsilaikyti, tektų kelti kainas, o tai atbaidytų žmones. Pastebima, kad vegetariškų kavinių patiekalais susigundo ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Buhalteriai skundžiasi, kad darbo krūvis jiems padidėjo, o atlyginimai liko kaip buvę. Informacijos valstybei esą tenka teikti ir daugiau, ir dažniau, tuo metu elektroninės valdžios sistemos išnaudojamos neefektyviai.

Atėjęs pavasaris geras ne tik dėl šiltesnių ir šviesesnių dienų, bet ir dėl gausėjančio siūlomų darbų skaičiaus. Kasmet pastebima tendencija, jog šylant orui didėja tikimybė susirasti darbą. Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė teigia, kad jau nuo vasario mėnesio įregistruojama daugiau darbo vietų. Darbo biržos duomenų bazėje šį vasarį buvo įregistruota 20,8 tūkst. laisvų darbo vietų (11,5 proc.

Žinių radijas Parduotuvių tinklo „Gausa“ direktorius Egidijus Zagorskis teigia, kad per pastaruosius metus dėvėtų drabužių pardavimas mažėja. Galima to priežastis – išaugusi konkurencija. Pašnekovo tikinimu, klientai kaip ir visur ieško pigių prekių, geros kokybės. Patirtis rodo, kad žmonės mieliau renkasi dėvėtus, iš užsienio atkeliavusius rūbus, o ne kiniškus gaminius, kurie po pirmojo skalbimo praranda prekinę išvaizdą.

Žinių radijas Nors skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje mažėja, tai vyksta iškeliaujančiųjų laimės ieškoti į užsienį sąskaita. Kalbos, kad skurstantieji patys kalti, nes yra tinginiai ir tik laukia pašalpų, piktina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovę Skirmą Kondratą. „Aš tiek pat dykaduonių matau tarp pasiturinčių žmonių, jau nekalbant apie įvairius tinginius ar sergančius priklausomybės ligomis. Tik jie turi kitas galimybes su tuo susidoroti.

Nuoseklų Lietuvos ekonomikos vystymąsi pastaraisiais metais palaiko vidaus paklausa ir euro narystės lūkesčiai tikintis spartesnio investicijų augimo. Tačiau šalies ekonomikos augimo potencialui rūpesčių kelia stringanti eksporto plėtra, o daugiausiai grėsmių ir neapibrėžtumų teikia Ukrainos ir Rusijos konflikto eiga. Atsižvelgdami į šiandieninius iššūkius, „Danske Bank“ analitikai ankstesnę 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimo 2014 m. prognozę sumažina iki 3 proc.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Politikai neturėtų spekuliuoti informacija apie suskystintųjų gamtinių dujų terminą, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Anot jo, projektas bus įgyvendintas laiku. „Suskystintųjų dujų terminalas bus pastatytas laiku, ir tikrai nei ponas Artūras Skardžius, nei ponas Rokas Masiulis, akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas, manau, negali šituo klausimu per daug diskutuoti“, – teigia premjeras.

  Europos Komisija pirmadienį nutraukė daugiau nei pusantrų metų trukusį preliminarų tyrimą dėl dujų importo bendrovės „Lietuvos dujos“, trąšų gamintojos „Achema“ ir Lietuvos dujų asociacijos skundų, kuriais jos ginčijo visus esminius ekonominius ir teisinius SGD terminalo projekto parametrus. Energetikos ministerija pranešė, kad tyrimas nutrauktas, nes EK nerado Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimų, įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.

Pastaraisiais metais itin aktyviai vykdytas šalies įmonių komercinio transporto atnaujinimas leidžia daryti prielaidą, kad investicijos į transporto atnaujinimą pradės lėtėti.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo laikinoji komisija, kuri aiškinosi buvusios Vyriausybės veiklą energetikos srityje, prašys parlamento leidimo papildomai analizuoti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą. Pernai birželį sudarytos komisijos darbą Seimas du kartus yra pratęsęs. Komisijoje dirba 12 parlamentarų, iš kurių opozicijai priklauso keturi. Jie pateikė savo atskirąją nuomonę dėl komisijos išvadų.

Prancūzijos kurorte Kanuose kovo mėnesį kasmet vyksta tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) ir investicijų paroda MIPIM. Nors Lietuvos miestai parodoje pasirodo toli gražu ne pirmą kartą, dalyvavimo nauda vis dar abejojama: esą pristatomi pusiau utopiniai projektai ir vėjais paleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Nuo tramvajaus iki Laisvės alėjos Prestižinė MIPIM paroda Kanuose organizuojama nuo 1991 metų. Joje susirenka geriausi NT rinkos grandai iš viso pasaulio.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro 19,8 proc. viso eksporto, lietuviškos kilmės produktų eksportas į šią šalį tesudaro 4,8 proc. Pagal lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį Rusija užima tik aštuntą vietą ir, skaičiuojant procentais, dvigubai atsilieka nuo Vokietijos, Latvijos, Estijos.