„Šiuo metu Seime svarstomas senas projektas, kuriame yra kreditų maksimalios kainos ribos sumažinimas nuo 200 proc. iki 36 procentų. Lietuvos bankas tam neprieštarauja, tačiau dar pernai rudenį mes buvo pateikę kompleksą pasiūlymų ne tik dėl kredito kainos, tačiau ir dėl pačio skolinimo ir skolinimosi“, - BNS sakė I.Šimonytė.
Jos teigimu, centrinis bankas siūlo nustatyti privalomą skolintis ketinančios asmens mokumo tikrinimą, apriboti galimybes imti kreditus „karšta galva“, nepaliekant žmogui pakankamai laiko apsispręsti prieš gaunant paskolą, panašiai kaip azartinių lošimų rinkoje sudaryti gyventojams galimybę asmeniškai įsirašyti į sąrašą asmenų, kuriems greitųjų kreditų paslaugos neteikiamos.
„Greitųjų kreditų rinkos problema yra gerokai subtilesnė ir sudėtingesnė nei vien tik kredito kainą, į kurią dabar, atrodo, yra, susikoncentruota. Lietuvos banko siūlymai buvo pateikti Finansų ministerijai, kuri juos, kiek suprantu, dar iki šiol derina. Apie tai buvo informuotas Seimas ir būtų gerai, kad šie klausimai nebūtų palikti nuošalyje sprendžiant tik dėl kredito kainos“, - tvirtino I.Šimonytė.
Pasak jos, galutinė greitųjų kreditų kaina vienas iš svarbių klausimų, tačiau tikriausiai ne pagrindinis, ir vien tik jos sumažinimas neatsakingo skolinimosi problemų neišspręs.
Seimo komitetas trečiadienį, išklausęs Finansų ministerijos ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atstovų argumentus, dviem savaitėms atidėjo Ryčio Kupčinsko ir Povilo Gylio pataisų, kuriomis siūloma iki 36 proc. sumažinti greitųjų kreditų kainą, svarstymą .Dabar įstatymas numato, kad kredito metinė palūkanų norma neturi būti didesnė kaip 200 procentų.
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Eivilė Čipkutė parlamentarams nurodė, kad ministerija iki liepos mėnesio ketina pateikti pataisas, kuriomis būtų draudžiama greituosius kreditus teikti nuo 22 val. iki 8 val., o jų maksimali kaina būtų sumažinta iki 100 procentų.
Tuo tarpu Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas Seimo komiteto nariams siūlė galutinę paskolų kainą diferencijuoti atsižvelgiant į kredito dydį - mažesnėms ir trumpesnio laikotarpio paskoloms, pavyzdžiui, iki 1 tūkst. litų, taikyti didesnes palūkanas, o didesnių kreditų laipsniškai mažinti.
I.Šimonytės teigimu, greitųjų kreditų kainos diferencijavimas yra svarstytinas.
„Tai irgi yra variantas. Mes savo maksimalią kainą siūlėme mažinti iki 50 proc., tačiau nepretenduojame, kad tai yra absoliučiai vienintelis įmanomas sprendimas. Galima svarstyti ir kitokias alternatyvas ir tai kartu su Finansų ministerija darysime“, - BNS sakė I.Šimonytė.
Tuo tarpu poreikio licencijuoti greitųjų kreditų įmonių veiklą, anot I.Šimonytės, nėra.
