Lietuvos verslas

„Santūrios kitų metų pasaulio ekonomikos atsigavimo prognozės verčia peržiūrėti mūsų planus, tačiau tai negesina ambicijų Europos Sąjungoje išlaikyti augimo lyderių poziciją. Optimizmo šiam tikslui įgyvendinti suteikia praėjusių beveik dvejų metų patirtis. Kartu su euro įvedimu toliau laikysimės griežtos fiskalinės drausmės, suteikiančios pasitikėjimo makroekonomine aplinka, ir stiprinsime šalies konkurencingumą – tolesnės plėtros ir gerovės kertinį stulpą.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švarinami Klaipėdos uosto dokai – sėkmingai išvalytas užterštas gruntas iš vienos Vakarų laivų gamyklos doko duobių. Tikimasi, kad tai leis bendrovei didinti konkurencingumą, sandėliuojamo grunto aikštelė ateityje turėtų virsti naujomis uosto krantinėmis. Po daugiau nei 10-ies metų specialistams pavyko rasti būdą, kaip išvalyti iš dokų, kuriuose remontuojami laivai, užterštą gruntą ir kur jį sandėliuoti.

Žinių radijas Didžiausia Lietuvos ekonomikos problema yra ne tik šešėlis, bet ir legalios mokestinės skylės, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Yra gausybė išimčių, ypač mokant „Sodrai“, jos tęsiamos, nesirūpinant, kad tie žmonės, kurie nemokėjo „Sodrai“, kada nors ateis su ištiesta ranka, sakydami, kad mano pensija – 300 litų. Šitais dalykais niekas nesirūpina, nes paskatų tam rūpintis nėra. Politikai nebebus valdžioj.

LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, kad Vyriausybė neturėtų imtis aktyvių veiksmų nustatant, kaip turėtų būti kompensuojama dujų kaina vartotojams. Greičiau – būti tarpininke, kuri padėtų spręsti problemą. Tuo metu ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad nėra reikalo sukurti plano, kol nėra arbitražo sprendimo dėl permokos.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švarinami Klaipėdos uosto dokai – sėkmingai išvalytas užterštas gruntas iš vienos Vakarų laivų gamyklos doko duobių. Tikimasi, kad tai leis bendrovei didinti konkurencingumą, sandėliuojamo grunto aikštelė ateityje turėtų virsti naujomis uosto krantinėmis. Po daugiau nei 10-ies metų specialistams pavyko rasti būdą, kaip išvalyti iš dokų, kuriuose remontuojami laivai, užterštą gruntą ir kur jį sandėliuoti.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino ekonomikos augimo prognozes Baltijos šalims 2014-2015 metams. Spalio mėnesio apžvalgoje World Economic Outlook (WEO) palyginti su šių metų balandžio mėnesio prognozėmis, jos pablogintos tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai, tačiau ir toliau prognozuojama, kad mūsų šalies BVP augimas lenks šalis kaimynes. Lietuvos BVP šiais metais augs 3 proc., nors prieš pusmetį buvo prognozuojamas 3,3 proc. Augimas.

 Rugpjūčio pabaigoje oficialiai patvirtinus euro kaip nacionalinės valiutos įvedimą Lietuvoje nuo 2015 metų sausio 1 dienos, gyventojai ėmė vartoti kiek atsargiau. Tokią tendenciją rodo didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Maxima LT“ fiksuojamas pirkėjų mėnesio išlaidų indeksas. Iki šiol vartojimo lygis šiais metais Lietuvoje buvo gana stabilus: nedidelis smukimas fiksuotas tik pavasario pabaigoje, tačiau jau gegužę jis grįžo į ankstesnį lygį.

Gyventojai, santaupas laikantys namuose, tikriausiai jau susimąstė, kaip reikės jas pakeisti į eurus. Tai turėtų paskatinti ne tik susiskaičiuoti turimas lėšas ir pagalvoti apie savo šeimos finansinę ateitį, bet ir gali tapti palankia proga pasidairyti pelningesnių taupymo būdų nei palūkanų neduodantis grynųjų litų pluoštas namuose. Štai keletas žingsnių, kuriuos „Swedbank“ ekspertai siūlo norintiems paprastai, bet efektyviai valdyti pinigus euro įvedimo laikotarpiu.

 Rugsėjo mėnesį elektros kainos šuoliams Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo „EstLink-1“ bei „EstLink-2“ elektros kabelių gedimai. Dėl jų vidutinė elektros kaina Estijoje rugsėjį siekė 14,84 cento už kilovatvalandę. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina rugsėjį vidutiniškai buvo 19,85 ct/kwh arba 3,9 proc. didesnė nei rugpjūtį.

Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje įsivyrauja nauja tendencija – mažos bendrovės, ieškančios patalpų biurams, vis dažniau kraustosi į loftus, pastebi nekilnojamojo turto ekspertas, agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. Pasak M. Čiulados, šią tendenciją lemia įmonių, ypač susijusių su kūryba, noras pademonstruoti savo progresyvumą ir modernumą. Jam pritaria architektė J. Liubartaitė, kaip ypatingą loftų pranašumą išskirianti jų plačias transformacijos galimybes.

Sodininkai Lietuvoje jau baigia nuimti obuolių derlių, kuris šiemet – gerokai menkesnis už pernykštį ir daugiametį vidutinį. Vis dėlto net ir nedideliam šiųmečiam derliui dėl kritusios pasaulinės paklausos nėra lengva rasti pirkėjus, šiemet obuolių iš Lietuvos sodininkų visiškai neperka Lenkijos perdirbėjai. Į saugyklas ir prekybos centrus netinkamus obuolius Lietuvos sodininkai šiemet gali realizuoti tik vietos sulčių ir vyno gamintojams.

Priežiūros institucijos 2014 m. rugsėjo mėnesį atliko 3540 patikrinimų dėl dvejopo kainų litais ir eurais nurodymo. Prekybos bei paslaugų teikimo vietose nustatyti 265 pažeidimai, o tai sudaro 7,49 proc. patikrintų įmonių. 263 pažeidėjams buvo skirti įspėjimai, o dviem bendrovėms skirtos piniginės sankcijos. Viena iš jų – UAB „Skaitmeninis pasaulis“ – už pakartotinį teisės aktų pažeidimą (kainų nenurodymą dviem valiutomis) nubausta 1000 litų bauda.

Jaunųjų eksporto lyderių programa „Sparnai“ pradeda trečiąjį, paskutinįjį, rotacijos etapą, po kurio dalyviai priims sprendimą dėl tolesnio darbo programoje dalyvaujančiose įmonėse. VšĮ „Versli Lietuva“ kviečia smulkaus ir vidutinio verslo įmones dalyvauti trečiojo etapo atrankoje dėl galimybės šešių mėnesių laikotarpiui (rotacijai) priimti vieną iš 16 programoje dalyvaujančių jaunųjų eksporto lyderių.

2014 m. spalio 14 d., Klaipėda. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) išaiškino įstaigų administracine ir aptarnavimo veikla užsiimančią bendrovę, kurios vadovas per paskolas „išgrynino“ nuostolingai dirbančios įmonės sąskaitą, vos tik jas papildė milijoninė suma, gauta kaip „sėkmės mokestis“ už verslo projektų dokumentacijos rengimą. „Sėkmės“ pardavimus nuslėpti ketinusi įmonė po patikrinimo deklaravo per 200 tūkst. litų mokėtino PVM.

Pažangios, sėkmingos verslo ir valstybės institucijos ateityje neišsivers be vertinimo centrų, kurie padeda atrasti talentus bei augina darbuotojų kvalifikaciją. Tuo įsitikinusios dvi žmogiškųjų išteklių vadybos specialistės – Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Asta Savanevičienė ir docentė Lina Girdauskienė. Veikia kaip melo detektorius Rasti tinkamą darbuotoją, o juo labiau – pažinti jį per sąlyginai trumpą laiką – kainuoja nemažai laiko.

Pirmadienį, spalio 13 dieną, Vilniaus Rotušėje vykusiame Būsto dienos minėjime bendrovės „Mano būstas“ Energijos taupymo grupė iš Aplinkos ministerijos gavo apdovanojimą už veiksmingai įdiegtus šilumos taupymo sprendimus Lietuvos daugiabučiuose namuose. „Prieš ketverius metus pasiūlę diegti šilumos taupymo sprendimus daugiabučiuose neklydome. Kartu su ekspertais atradę „silpnąsias“ namų vietas, padėjome gyventojams ne tik jas lokalizuoti, bet ir taupyti brangią šilumą.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Prognozuojama, kad Europoje skelbiami rodikliai šią savaitę toliau nedžiugins. Euro zonos pramonė rugsėjį, prognozuojama, traukėsi. „Danske Bank“ analitikai mano, kad po prastų Vokietijos pramonės produkcijos duomenų (4 proc. kritimas), antradienį skelbiamas euro zonos pramonės produkcijos pokytis bus neigiamas – tikimasi 0,7 proc. mažėjimo, palyginti su praėjusiu mėnesiu.

 Ruošiantis įgyvendinti milijardinės vertės transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, daugiausiai ginčų sukėlusi atšaka iš Kauno į Vilnių, kaip parodė tyrimas, būtų ekonomiškai naudinga ir kainuotų apie 850 mln. eurų (2,935 mlrd. litų). Susisiekimo ministras sako, kad galutinę projekto kainą nulems rangos konkursai.

„Vienas iš energetikos politikos tikslų – energijos šaltinių saugumas, jų prieinamumas vartotojui ir tausojantis energijos vartojimas. Tai trys banginiai, ant kurių bus konstruojama Europos Sąjungos politika energetikos srityje iki 2030 metų“, – sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, pasakodama apie tai, kas buvo diskutuojama ES parlamentarų forume „Už atsinaujinančius energijos šaltinius“. Jos teigimu, ES energetikoje „skalūnų dujų revoliucijos neįvyko ir neįvyks, nes paprasčiausiai jų nėra ...

 Bendra trijų Baltijos valstybių įmonė, kuruosianti transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, turėtų būti įsteigta spalio 28 dieną. Latvijos transporto ministras Anrijas Matysas LNT televizijai pirmadienį pranešė, kad paruošiamieji darbai baigti ir sutartis Rygoje bus pasirašyta spalio 28 dieną. „Galiu patvirtinti, kad spalio 28 dieną planuojamas bendros įmonės akcininkų sutarties pasirašymas“, – BNS sakė Lietuvos susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.

„Reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad uždarome šį projektą. Bent kol kas“, – teigė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, atsakydama į žurnalistų klausimą, kiek laiko Lietuvoje dar bus žaidžiama su branduolinės jėgainės projektu. Pabrėžusi, kad plėtoti branduolinę energetiką Lietuvai neapsimoka, o potencialūs partneriai taip pat nerodo noro prisidėti, ji sakė: „Hitachi“ reaktorius Lietuvai yra per brangus. Kol neturėsime dvigubos jungties su Lenkija, net elektros energijos eksportas neįmanomas.

 Domitės vyno gamyba, bet trūksta žinių? O gal jau esate vyndarių gretose, tačiau reikalingas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas? Gera žinia vyno ir midaus gamintojams – nuo lapkričio pradžios Kauno kolegija rengia specialius kursus. Kursus „Vaisių-uogų vyno ir midaus gamyba“ organizuoja kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakultetas, turintis patirtį rengiant kvalifikuotus maisto technologus.

Viena didžiausių grūdų perdirbimo kompanijų „Malsena“ pradėjo naują verslo kryptį – pirmą kartą Lietuvoje užaugino skandinaviškos kokybės avižų derlių. „Malsena“ į naujosios avižų kultūros auginimą ir populiarinimą jau investavo 3 milijonus litų ir šiais metais nuėmė pirmąjį skandinaviškus kokybės standartus atitinkančios avižų kultūros derlių. „Iki šiol Lietuvoje buvo auginamos praktiškai vien pašarinės avižos.

 Tarptautinė aviacijos įmonė „FL Technics“ Indonezijos sostinėje Džakartoje atidarys 8 400 kvadratinių metrų dydžio kompleksinės lėktuvų techninės priežiūros ir remonto angarą. Nauja aviacijos technologijų bazė įsikurs didžiausiame pagal aptarnaujamą keleivių, krovinių bei skrydžių skaičių Tarptautiniame Soekarno-Hatta oro uoste, Azijos pietryčiuose. „FL Technics“ kartu su vietiniais partneriais veiklą vykdys 24 500 kv. m. bendro ploto orlaivių bazėje, valdydama 8 400 kv.

Pokriziniu laikotarpiu įspūdingai augęs eksportas šiemet pateko į iššūkių sūkurį. Tai liudija ir šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys – 2014 m. sausį–rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, eksportas smuktelėjo 2,4 proc. Vien rugpjūčio mėnesį eksportas sumažėjo 2,9 proc., o maisto produktų – 16,2 proc. Eksportas į Rusiją rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. mėnesiu, išaugo 7,1 proc.

Kauno miesto savivaldybė planuoja remti jaunimo verslą kuriant technologijas. Kauno miesto savivaldybės tarybai bus teikiamos tvirtinti programa „Startup Kaunas 2014“. Pagal ją 29–erių ir jaunesni kauniečiai galės pretenduoti į 20 tūkst. litų paramą technologinėms verslo idėjoms įgyvendinti. Savivaldybės biudžete tokių idėjų subsidijavimui šiemet bus skirta 62,9 tūkst. litų.

„Silicon Valley Comes to the Baltics“ jau trečiąjį kartą vykstanti tarptautinė jaunimo verslumo konferencija „Litexpo“ parodų rūmuose. Prasidėjusi 2012 metais kaip idėja, tapo kasmetiniu ir daugelio jaunuolių laukiamu renginiu. „Šiemet labai džiaugėmės, kad galime pasiūlyti dar 15 pranešėjų iš Silicio slėnio, kurie ir papasakos, tą mūsų vadinamą startuolio kelionę.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje sumedžiotam šernui nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM). Mūsų šalyje tai jau aštuntas AKM atvejis, užfiksuotas šernų populiacijoje. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pavojingos ligos užkratą patvirtino, ištyrę vieno iš sumedžiotų šernų kraujo mėginį, atrinktą vykdant nacionalinę AKM stebėsenos ir kontrolės programą.

Akcininkų tarpusavio nesutarimų kamuojamame koncerne „Achemos grupė“ – taktiniai manevrai. Po kelių teismo kirčių pagrindinei akcininkei Lydai Lubienei, kartu su dukra valdančiai per 52 proc. koncerno akcijų, jos poziciją palaikantieji pagaliau drįso prabilti viešai. Pati milijonierė iki šiol linkusi būti šešėlyje.

2014-10-11 / 20:45 — Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos kelininkai rengiasi rekonstruoti avaringiausios šalies automagistralės „Via Baltica“ atkarpą tarp Kauno ir Marijampolės. Jų planuose – ir keturios eismo juostos iki Lenkijos sienos. Spartinti darbus šioje svarbioje magistralėje lietuvius skatina kaimynai lenkai, planuojantys magistralės lygio kelią iki sienos nutiesti iki 2020-ųjų.

Nuo pirmadienio dėl laiku nemokamų algų į darbą grasina neiti kai kurie Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų darbuotojai, penktadienį pranešė LNK laida „Labas vakaras, Lietuva“. Darbuotojai ketina nevažiuoti taisyti gedimų. Savivaldybės įmonė savo darbuotojams buvo skolinga už tris mėnesius. Darbuotojams raštu pranešus, kad neis į darbą, skola sumažėjo. Išmokėtas liepos mėnesio atlyginimas ir rugpjūčio avansas.

Ūkio ministerija, siekdama padėti Lietuvos įmonėms išsiugdyti kvalifikuotų darbininkų konkrečiai darbo vietai, įgyvendina bandomąjį projektą „Pameistrystė – galimybė eksporto plėtrai“. Pirmajame projekto etape VšĮ „Versli Lietuva“ atrinko 12 įmonių ir joms paskirstė 100 konsultacinių paketų. Iš viso įgyvendinant projektą bus atrinkta daugiau kaip 20 įmonių, susiduriančių su kvalifikuotų darbininkų trūkumu Vilniaus ir Šiaulių regionuose.

Statistikai kol kas negali pasakyti, ar kainos didėja dėl euro įvedimo. Jų teigimu, didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainoms rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, turėjo nuolaidos ir sezoniškumas. „Mes matome ryškią sezoniškumo įtaką, o paslaugų kainų kilimo tendencija išlieka, ir tikrai negalime teigti, ar tam daro įtakos sprendimas įvesti eurą, ar dar kažkokie veiksniai.

Vievio pradinės mokyklos mokiniai spalio 10-tosios pamokas pradėjo netradiciškai – ryte ant mokyklinio suolo juos pasitiko ne knygos ir sąsiuviniai, tačiau garuojančios košės dubenėliai. Visiems Vievio pradinės mokyklos mokiniams maistingus pusryčius dovanojo viena didžiausių grūdų perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Malsena“. Šiais metais Pasaulinė košės diena paminėta Lietuvoje pirmą kartą. VIDEO „Mums svarbu, ką valgo mūsų šalies vaikai.

Situacija pieno sektoriuje dėl Rusijos paskelbto importo draudimo gana sudėtinga – įtampą patiria ir pieno gamintojai, ir perdirbėjai, kuriems užsivėrė didelė rinkų dalis. Diskutuoti apie šio sektoriaus dabartinę padėtį ir kokių priemonių reikėtų imtis Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) susirinko svarstyti Pieno taryba, sudaryta iš pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės bei mokslo institucijų ir įstaigų atstovų.

Kaunas planuoja skolintis dar 7,24 mln. eurų (24,998 mln. litų). Pasak miesto mero, dalis lėšų bus skirta Laisvės alėjos ir Raudondvario plento rekonstrukcijai. Savivaldybė paskelbė 3 paskolų technines specifikacijas: planuojama 10-čiai metų skolintis 3,98 mln. eurų (13,742 mln. litų), 7 metams - 1,76 mln. eurų (6,076 mln. litų) ir 1,5 mln. eurų (5,179 mln.

Pokriziniu laikotarpiu įspūdingai augęs eksportas šiemet pateko į iššūkių sūkurį. Tai liudija ir šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys – 2014 m. sausį–rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, eksportas smuktelėjo 2,4 proc. Vien rugpjūčio mėnesį eksportas sumažėjo 2,9 proc., o maisto produktų – 16,2 proc. Eksportas į Rusiją rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. mėnesiu, išaugo 7,1 proc.

Rugsėjo mėnesį oficialiai įregistruota Lietuvos privačių geležinkelių įmonių asociacija, kurios vadovu tapo 17 metų darbo patirtį geležinkelių įmonėse turintis Tomas Keršis. Naujai įkurtos asociacijos pagrindinis tikslas yra atstovauti privačių geležinkelių įmonių interesams valstybinėse Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijose.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO per devynis šių metų mėnesius dėl netinkamo metalinių tvorų ir aptvarų įrengimo įspėjo daugiau gyventojų nei pernai per visus metus. Iki šių metų rugsėjo pabaigos gyventojams išsiųsta trys tūkstančiai įspėjimų, kai per 2013-uosius jų buvo pustrečio tūkstančio.

Nestabili politinė situacija kaimyninėse šalyse, turėjusi neigiamų pasekmių ne vienam sektoriui, „Novaturo“ veiklai įtakos nepadarė. Kelionių organizatorius fiksuoja augančius pardavimus bei planuoja ženkliai didinti kelionių apimtis. Šiemet žiemos sezono kelionių suplanuota parduoti per trečdalį daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ išankstinių žiemos sezono pardavimų duomenys rodo, jog lietuvių noras keliauti nemažėjo.

Patvirtintų daugiabučių renovacijos projektų skaičius artimiausiais mėnesiais turėtų priartėti prie trijų tūkstančių ribos. Nuo 2013 metų pradžios, Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, yra parengta ir suderinta arti 2500 tokių projektų. „Šie skaičiai patvirtina, kad ne vienus metus strigusį daugiabučių atnaujinimą kaip reikiant išjudino naujasis renovacijos modelis, paskatinęs savivaldybes ir pačioms stoti prie modernizavimo vairo,“ – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas Arminas Ragauskas įsitikinęs – Lietuvos laukia inovacijų proveržis. Tačiau tam reikia stiprinti inovacijų ekosistemą – turi būti pakankamai moderni tyrimų infrastruktūra, kad ji leistų generuoti pasaulyje konkurencingas mokslo žinias, yra reikalingas ir lengvai prieinamas rizikos kapitalas, o universitetuose privalo būti dėstomi dalykai, kurie skatintų kūrybingumo ir inovatyvumo ugdymą.

Būsto diena Lietuvoje oficialiai minima nuo 2012 metų. Šio minėjimo tikslas – pabrėžti būsto ir darnios gyvenamosios aplinkos aktualijas nacionaliniu ir vietiniu lygiu, paviešinti gerų pavyzdžių praktikos sėkmingus projektus ir veiklos rezultatus. Šiemet Būsto diena bus minima spalio 13 dieną, Vilniuje. „Džiugu, kad Būsto diena tampa tradicija.

Už Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo reikalavimus pažeidžiančią vartojimo kredito sutarties reklamą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba vartojimo kredito davėjai UAB „MCB Finance“ skyrė 30 tūkst. Lt baudą. Nuo šių metų balandžio mėn. kelis mėnesius per televiziją, taip pat gegužės–birželio mėn.

Šių metų pradžioje Seimas pakeitė Miškų įstatymą ir nustatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti miško valdytojai nuo kitų metų privalės mokėti 5 procentų atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Aplinkos ministerija parengė ir beveik su visomis valstybinėmis institucijomis suderino Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatyta šio mokesčio mokėjimo tvarka.

Vadinamieji kolektyviniai sodai baigia prarasti tikrąją funkciją. Vis daugiau panevėžiečių sodus perka ne norėdami pasikapstyti lysvėse, o čia gyventi. Tačiau naujakurių laukia ne tik grynas oras ir ramybė, bet ir netikėtumai.  Tarpinis variantas tarp namo ir buto Kai kurios sodų bendrijos, ypač esančios arčiau miesto, jau seniai neprimena kolektyvinių sodų: vietoj medinių vasarnamių dygsta šiuolaikiniai namai, o lysves su daržovėmis pakeitė dailiai išpuoselėta pievelė.

Rusijos Murmansko uoste areštuotas Lietuvos žvejybos laivas „Jūros vilkas“ nebuvo Rusijos vandenyse, patvirtino Europos Komisija. Pasak EK, laivų stebėjimo sistema „Jūros vilko“ Rusijos teritoriniuose vandenyse neužfiksavo, pranešė Žemės ūkio ministerija. Eurokomisarė Maria Damanaki laiške žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei pranešė, kad šiuo metu svarbu gauti oficialius duomenis iš Rusijos dėl laivo veiklos ir sulaikymo koordinačių bei kitų Rusijos turimų įrodymų.

Vos jaučiamas stuktelėjimas, brūkšnys ar netgi bučinys – tokiais žodžiais vairuotojai dažnai pasakoja apie nuotaiką sugadinusį, tačiau greitai pamirštamą eismo įvykį be skaudžių pasekmių. Smulkios avarijos sudaro didžiąją dalį eismo įvykių, fiksuojamų Lietuvos miestų gatvėse, tačiau nereikšmingomis anaiptol nepavadinsi žalų, kurias draudikai registruoja daugumos eismo įvykių metu. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, maždaug 17 proc.

Šiandien, spalio 9 d., ūkio ministras Evaldas Gustas darbo vizito Druskininkuose metu dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su savivaldos atstovais bei verslininkais, su kuriais aptarė verslumo situaciją Druskininkų savivaldybėje, Ūkio ministerijos vykdomą verslo aplinkos gerinimo politiką, eksporto plėtrą, verslumo skatinimo priemones.