Lietuvos verslas

 Zenonas Gipiškis, LRT Radijas, LRT.lt Tik apie 1,5 procento darbo ieškančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei maždaug 290 eurų, tai yra 1000 litų atlyginimu, rodo apklausa. Beveik 40 procentų darbuotojų taikosi į ne mažesnį kaip 725 eurų, tai yra 2,5 tūkstančio litų atlyginimą. Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta apklausa rodo, kad tik apie pusantro procento darbo ieškančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei maždaug 290 eurų, tai yra 1000 litų atlyginimu.

Lietuvoje į rinką per metus išleidžiama apie 25 tūkst. tonų įvairių rūšių alyvos, o licencijuoti atliekų tvarkytojai surenka tik apie 3 tūkst. tonų panaudotos alyvos. Visa kita po natūralaus susidėvėjimo likusi alyva greičiausiai pakliūva į krosnį ir Lietuvos aplinką „praturtina“ įvairiomis kenksmingomis medžiagomis. Į Lietuvą oficialiai kasmet atvežama apie 20–25 tūkst. tonų alyvos. Lietuva siekia surinkti ir tinkamai perdirbti pusę to kiekio, kuris patenka į rinką, tai yra apie 10 tūkst.

 Ketvirtadienį Panevėžio miesto savivaldybė pritarė sprendimo projektui skirti 100 tūkstančių eurų Panevėžio ledo arenos statybai. Dar 200 tūkstančių eurų arenos projektui skyrė Nacionalinė ledo ritulio lyga. Planuojama, jog spalio pirmą dieną Panevėžyje jau veiks ledo arena su dirbtiniu šaldymu ir stogu. Tai leis panevėžiečiams naudoti ledą 5-7 mėnesius per metus šaltuoju metų laiku.

Ruperto meno centre Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su „startuolių“ bendruomene, kur aptarė analogų Europoje neturinčio technologijų miestelio „Vilnius Tech Park“ kūrimo procesą. „Šis projektas prisidės prie augančių atlyginimų, sukurs daugiau naujų darbo vietų ir neskatins emigracijos.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino Vietos plėtros strategijų rengimo taisykles. Jos duoda startą bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai (BIVP) Lietuvos miestuose. Tai vienas iš naujų 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos įgyvendinimo būdų. Taisyklės nustato reikalavimus vietos plėtros strategijų rengimui, tvirtinimui ir keitimui.

Sostinės savivaldybė su Šiaulių banku pasirašė refinansavimo sutartį dėl daugiau kaip 22 mln. eurų paskolos.  Vilniaus miesto savivaldybė su AB „Šiaulių bankas“ pasirašė refinansavimo sutartį dėl 22.153,2 tūkst. eurų paskolos septynerių metų laikotarpiui. Šiemet bankui bus grąžinta iki 3 mln. eurų mažiau.  Pasirašyta sutartis su „Šiaulių banku“ yra pirmasis sėkmingas skolų refinansavimo etapas pagal konsultantų parengtą skolų restruktūrizavimo planą.

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas apsilankė įmonėje “Litgrid”, kur buvo aptariamas dviejų itin reikšmingų Lietuvai energetikos projektų įgyvendinimas – iki metų pabaigos turi būti užbaigtos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Darbai sėkmingai vykdomi pagal numatytą grafiką. “Visai neseniai įrodėme, kad turime pakankamai politinės valios ir kompetencijos įgyvendinti didelės apimties projektus, kurie užtikrina šalies energetinę nepriklausomybę. Baigėme SGD terminalo projektą.

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Lietuvoje genetiškai modifikuoti organizmai kol kas neauginami. Tačiau pavasarį, pagal naująjį Europos Komisijos pasiūlymą, kiekviena ES šalis, taip pat ir Lietuva, turės galimybę pati nuspręsti, ar auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Dauguma gyventojų (67 proc.

Lietuvai sausio 1-ąją įsivedus eurą, bandymų atsiskaityti padirbtais eurų banknotais mažėja, sako Lietuvos banko vadovas „Aš manau, kad tai nėra problema. Tai buvo primoji banga. Jeigu mes pasižiūrėsime statistiškai, tai kiekiai padirbtų eurų neviršija Europos vidurkio. Tiesiog, manau, tai buvo pirmas bandymas pasinaudoti žmonių nepatyrimu. Dabar jau mažėja atvejų“, - ketvirtadienį Valdovų rūmuose pristatęs 50 eurų kolekcinę aukso monetą, žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.

Praėjusių metų pabaigoje padidėjusi automobilių paklausa lėmė išaugusias jų kainas, tačiau prekybos apimčių tai nesumažino. Tai rodo valstybės įmonės „Regitra“, skelbimų portalo autoplius.lt ir „Autotyrimų“ duomenys. Nauja automobilių įregistravimo ir išregistravimo tvarka, artėjantis euro įvedimas bei Rusijos ir Ukrainos konfliktas paveikė pardavėjų planus ir paskatino kainų augimą. Paskutiniais praėjusių metų mėnesiais labiausiai brango 21 metų ir senesni automobiliai.

Iš Vakarų prie Lietuvos artėja Atlanto ciklonas, tad per šalį keliaus neramių orų juosta, LRT Radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Ketvirtadienį dangus bus apniukęs, bus ritulių: daugiausiai sniegas, tik vakariniame šalies pakraštyje šlapdriba ar lietus. Pūs pietų pietvakarių vėjas, kurio gūsiai sieks iki 15–18 m/s, todėl papustys, kai kur kils pūgos. Temperatūra bus apie 0, tik prie Baltijos pasieks apie 2–3 laipsnius šilumos. Penktadienį orai bus ramesni.

Šių metų sausį Centrinis Klaipėdos terminalas, kuris buvo oficialiai atidarytas praėjusių metų vasarą, ir laivybos bendrovė „DFDS Seaways“ susitarė dėl keltų linijos veiklos pradžios. Terminale veiks keleivinių-krovininių keltų tipo linija (Ro-Pax), kuri sujungs Klaipėdos ir Švedijos uostus. Per laivybos liniją Klaipėda-Karlshamnas 2014 metais buvo pervežta daugiau nei 100 tūkst. keleivių, beveik 50 tūkst. keleivinių transporto priemonių ir daugiau nei 100 tūkst. krovininių vienetų.

Tik 1,4 proc. darbo besidairančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei 289 Eur (1000 Lt) atlyginimu, kai prieš aštuonerius metus tokių būta net 11 kartų daugiau. Bet ir dabar, ir tuomet populiariausia minimali alga, už kurią lietuviai dar sutiktų dirbti, svyruoja nuo 435 iki 579 Eur. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.  „Pirmą sykį apie tai, už kokį mažiausią mėnesio atlyginimą dar sutiktų darbuotis lietuviai, klausėme 2007 m. kovą, - pasakoja cvmarket.

Lietuvos paštas skaičiuoja, kad per pirmąjį valiutos keitimo mėnesį paštuose surinkta beveik 700 mln. Lt, arba 200 mln. Eur. Daugiausia valiutos buvo pakeista sausio 5–9 dienomis, kai kasdien vidutiniškai paštuose buvo surenkama apie 54 mln. Lt. „Kaip ir prognozavome, didžiausias klientų, norinčių neatlygintinai paštuose išsikeisti litus į eurus, srautas buvo pirmomis sausio savaitėmis.

 Kinai kviečia pasirašyti sutarti dėl lietuviškų veislinių gyvulių importo. Ūkininkus tai džiugina, nes raguočių eksportas galėtų augti trečdaliu, rašo „Verslo žinios“. „Gyvuliai į Kiniją keliaus laivais. Lietuvoje per mėnesį jie norėtų supirkti apie 3000 buliukų ir telyčaičių. Tiek telpa į vieną laivą“, - aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius.

Šiauliuose susitvarkyti laikrodį galima vos keliose vietose. Beveik penkiasdešimt metų laikrodininku dirbantis Albinas Tamutis sako, kad jam nėra beveik nieko neįmanomo. Specialistas svarsto, kas mechanizmus taisys vėliau, kai išmirs senoji laikrodininkų karta, mat dabar tokių specialistų neberuošia, o darbas reikalauja kantrybės ir atidumo.

Apie 5 procentams Lietuvos teritorijos potvyniai kelia pavojų. Ištyrus daugiau nei pusantro šimto skirtingų upių atkarpų, paaiškėjo, kad didžiausias pavojus – su Baltijos jūra ar Kuršių mariomis besiribojančioms vietovėms. 5 procentai Lietuvos teritorijos arba daugiau nei pusketvirto šimto tūkstančių hektarų – tokia teritorija gali atsidurti pavojuje, pradėjus sparčiai tirpti sniegui, susidarius ledo kamščiams, intensyviaI lyjant ar dėl kitų aplinkybių.

Įvedus eurą, lietuviai gana sklandžiai perėjo prie naujosios valiutos, tačiau pasibaigus dviejų valiutų laikotarpiui ir iš apyvartos galutinai pasitraukus litui, prekybininkai vis dar jaučia pirkėjų nerimą dėl galimų kainų pokyčių. Prekybos tinklas „IKI“, atsižvelgdamas į savo pirkėjų apsipirkimo poreikius ir lūkesčius, nusprendė užfiksuoti daugiau kaip 100 būtiniausių prekių kainas, kurios nedidėjo nuo pernai metų lapkričio 1 dienos ir toliau nekils, bet gali ir mažėti.

Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune po maždaug penkerių metų pertraukos kyla naujas biurų pastatas. Bet nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiuolaikiškų, didesnių biurų mieste ir toliau trūksta, o aukščiausios klasės – iš viso neišsinuomosi. O kai tokių biurų nėra, užsienio bendrovės kuriasi Vilniuje. Informacinių technologijų įmonių grupė NFQ dabar yra įsikūrusi nuosavame pastate Vilijampolėje, nors pradėję plėstis, net negalvojo apie statybas.

Didžiausiose pasaulio valstybėse kalbama, jog 2015 – metai, kai verslininkai supras, jog klimato kaita tikra. Kaip bus Lietuvoje? Ar ir mūsų šalies verslininkams verta sunerimti? 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą ES tikslą – iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su 1990 m., naudoti 27 proc. atsinaujinančių energijos išteklių ir padidinti energetinį efektyvumą 27 proc.

 2014 metai ieškantiems darbo buvo dėkingi ir produktyvūs. Sparčiai mažėjo registruoto nedarbo rodikliai, didėjo įregistruotų darbo vietų skaičius. Taip pat Lietuva džiaugėsi dideliu užsienio investuotojų skaičiumi, kurie šimtams gyventojų tapo puikiais darbdaviais. Lyginant su 2013 m. Lietuvoje bedarbiais tapo 12 proc. mažiau asmenų.

Stengiatės būti produktyvūs? Lakstote nuo užduoties prie užduoties, nuolat tikrinate elektroninį paštą, kažką organizuojate, kalbate telefonu, darote pavedimus ir dar milijoną darbų? Žmonės dažnai galvoja, jog būti užimtam reiškia labai daug dirbti. Kartais jie yra teisūs, bet dažniausiai tai reiškia produktyvumo stoką. Jei vienu metu koncentruojamasi į vieną darbą, darbai padaromi keliskart greičiau. CVbankas.

Prieš euro įvedimą Lietuvoje buvo parduodama daugiau nei 600 būstų, kurių kaina siekė milijoną ir daugiau litų. Šiandien, litui „pavirtus“ euru, situacija pasikeitė. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ duomenimis, milijono vertės gyvenamųjų namų ir butų šalyje sumažėjo daugiau nei dešimt kartų. Būstas, kurio vertė dar visai neseniai buvo milijonas litų, dabar tekainuoja apie 289 tūkst. eurų. Todėl šiandien kur kas mažiau žmonių galės sakyti, kad gyvena milijono vertės namuose.

Lietuvoje patvirtintas penktas afrikinio kiaulių maro atvejis. Alytaus rajone, Alovės seniūnijos miške sumedžiotam šernui nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM). Šerno mėginiai buvo atrinkti vykdant nacionalinę AKM stebėsenos ir kontrolės programą. Alytaus rajonas laikomas užkrėsta teritorija ir patenka į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatytą buferinę AKM zoną, todėl papildomos stebėsenos ar ribojimo priemonės nebus taikomos.

Žinių radijas Vyriausybėje svarstoma įstatymo pataisa,kuria siekiama įteisinti vietinę rinkliavą, vadinamąjį „pagalvės mokestį“, be tik kurortuose, bet ir visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, Vilniuje, nustačius 0,58 euro mokestį, pajamos iš jo sudarytų apie 580 tūkst. eurų.

Paprastai verslo pasaulyje prasidėjus naujiems metams neapsieinama be darbuotojų metinės veiklos vertinimų, naujo biudžeto įgyvendinimo veiksmų, o tai savaime lemia komandos narių papildymą ar pakeitimus. Naujų žmonių paieška įmonėms dažnai tampa dideliu galvos skausmu – kaip rasti ir išsirinkti tinkamiausią kandidatą? Tam verslas kartais pasitelkia išorinius personalo atrankų konsultantus.

 Praėjusiais metais Lietuvos „startuolių“ rodikliai šovė į rekordines aukštumas: jie pritraukė 46 mln. eurų investicijų – beveik pusę visų 2007–2014 m. periodo investicijų paketo ir trigubai daugiau nei 2013-aisiais (16 mln. eurų). VšĮ „Versli Lietuva“ atlikto tyrimo „Startup Lithuania“ duomenimis, pernai „startuolius“ iš viso pasiekė 25 užsienio ir Lietuvos fondų investicijos.

Rusijos recesija ir lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas, kuris bus lėčiausias per pastaruosius penkerius metus, – kaip jis paveiks valdžios finansus? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozuojamas Lietuvos biudžeto deficitas bus didesnis nei pernai ir didesnis nei prognozuoja finansų ministerija.

„Žiūrint į naujų paskolų tendencijas, matėme mažėjantį naujų paskolų išdavimo tempą. Praėjusių metų pabaigoje atrodė, kad atsigauna paskolų portfelio augimas, bet tai yra tik tam tikra iliuzija, nes didžioji dalis naujai išduotų paskolų portfelio augimo buvo didesnės paskolos valstybės valdomoms įmonėms energetikos sektoriuje, o tai neturi nieko bendra su privataus sektoriaus investicijomis“, – sako vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nepaisant politinės įtampos, ekonomikos sankcijų, embargo ir pingančio rublio, Lietuvos eksportas į Rusiją 2014 metais vis dar augo. Tačiau Rusijai įžengiant į panašaus masto recesiją, kokią ji patyrė 2009-aisiais, ši neblėstanti Lietuvos eksportuotojų meilė apkars. „Swedbank“ prognozuoja, kad eksportas į Rusiją šiemet susitrauks daugiau nei dešimtadaliu, o neigiami lūkesčiai paveiks įmonių investicijas.

 2014 metais pirmą kartą po krizės Kaune parduota daugiau naujos statybos butų negu Klaipėdoje. Laikinojoje sostinėje per praėjusius metus parduota apie 330 naujų butų, t. y. net 57 % daugiau nei 2013 metais, o uostamiestyje – 300 naujų butų, t. y. 18 % daugiau negu 2013 metais. Preliminariais Registrų centro duomenimis pernai Kaune parduota apie 4100 butų, 18 % daugiau negu 2013 metais, o uostamiestyje sudaryta apie 2900 būsto sandorių, 6 % daugiau negu ankstesniais metais.

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ornitologai skelbia Kaune atidarę didžiausią Baltijos šalyse lesyklą. Žiemoti likę vandens paukščiai šiuo metų laiku lesalo neranda, todėl jais pasirūpinti gali ir žmonės. Neužšąlančiose Nemuno vietose Kaune, žemiau hidroelektrinės ir Šančiuose, pasak ornitologų, šiemet žiemoti liko daugiau 20 rūšių paukščių. Daugiausiai – gulbės nebylės ir didžiosios antys. Paukščiams palesinti reikia ne vienos tonos lesalo.

Margarita PŪDŽIUVIENĖ Tauragės gatvėmis vis dažniau galima pamatyti vežamus per pusę perpjautus automobilius. Renaldo Malycho nuotrauka „Protu Rusijos nesuvoksi“, – populiarus rusiškas posakis prisimena, kai pamatai gatvėmis riedančius automobilvežius, prikrautus pusiau perpjautų mašinų. Iš automobilių perpardavinėjimo verslo gyvenantys tauragiškiai žavisi tokia į užsienį mašinas gabenančių rusų ir baltarusių išmone.

Nors mokslininkai skaičiuoja, kad dėl žiemą barstomos druskos betono konstrukcijos yra net kelis kartus greičiau, šio metodo visiškai atsisakyti nebūtina, tikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros profesorius Alfredas Laurinavičius. Pasak jo, šį procesą galima tiesiog sureguliuoti. „Reikalinga berti laiku, mažinti kiekį, berti kryptingai, naudoti inhibitorius, kurie sumažina poveikį.

Žinių radijas Nors kasmet vis daugiau lietuvių perka internetinėse parduotuvės, tačiau daugelyje tokių Lietuvos parduotuvių negalima atsiskaityti bankų mokėjimo kortelėmis. Bendrovės „Click2Sell“ Egidijus Andreika „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ aiškino, kad toks nepatogus susiformavo ne dėl techninių sprendimų trūkumo, o dėl Lietuvos komercinių bankų nenoro rinkti mokėjimus kortelėmis: „Problema ta, kad Lietuvoje bankai įsivedė vadinamąjį Bank link atsiskaitymo būdą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, jog š.m. sausio 28 d. nuo 7 iki 13 val., vykdant sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai laikinai negalės prisijungti prie asmeninės mokesčių mokėtojų erdvės „Mano VMI“, Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) ir Akcizų informacinės sistemos (AIS). Pusdienį truksiantis sistemų atnaujinimas padės užtrinkti sklandų sistemų veikimą ateityje.

Dėl skalūnų paieškos vakarų Lietuvoje konkurso turi būti ir politinis sutarimas, sako aplinkos viceministrė. Skalūnų žvalgybos ir gavybos konkurso komisija, kuriai vadovauja Daiva Matonienė, pirmadienį tarsis dėl naujo konkurso sąlygų. „Pirmiausiai reikia atlikti tai, kas yra suplanuota: parengti konkurso sąlygas, toliau turi būti politinė valia ir politinis sutarimas, kad tikrai dabar skelbiame konkursą.

Speciali komisija ketina spręsti dėl skalūnų ir naftos žvalgybos konkurso sąlygų Vakarų Lietuvoje. Jį netrukus žada skelbti Lietuvos geologijos tarnyba. Tarnybos vadovas Jonas Satkūnas sako, kad pirmiausia bus ieškoma naftos, nes anksčiau daryti tyrimai rodo, jog čia turi būti keli jos telkiniai, paskui būtų galima ieškoti ir skalūnų. Darbai esą galėtų prasidėti jau kitąmet.

 Aktyvėjantis Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas skatina transporto verslą ieškoti būdų, kaip pagerinti šių šalių susisiekimą. Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ šių metų sausio 26 d. pradėjo tiesioginius skrydžius į Stokholmo centre esantį Broma (angl. Stockholm Bromma) oro uostą. Lėktuvas iš Vilniaus oro uosto kils 10 kartų per savaitę.

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Tarptautinė turizmo paroda, šios savaitės pabaigoje vykusi Vilniuje, leido galvoti, kad patys niūriausi rudens mėnesiai praeityje, kad žiemos beliko vienas mėnuo. Todėl metas prisiminti, kad artėja vasara, o tai reiškia atostogų metas. Atostogos – tai ir kelionės. Po praėjusio rudens, kai Lietuvoje bankrutavo dvi kelionių organizatorės, o nukentėjo apie 3 tūkst. atostogautojų, šiandien dar vis neramu, ar neatsitiks kas nors panašaus.

 Švietimo ir mokslo ministerija žada kontroliuoti, kaip savivaldybės naudoja lėšas, skirtas darželių auklėtojų algoms pakelti. Viceministrė Genoveita Krasauskienė pabrėžia, kad vietos valdžia šių pinigų leisti kitoms reikmėms negali. Nuogąstavimus dėl to, kad tarnybinių atlyginimų koeficientai bus padidinti mažiau nei 10 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai penktadienį išsakė konferencijoje Mažeikiuose. Joje dalyvavo ir viceministrė.

 Valdžia jau pusmetį ramina ir tikina, kad dėl euro įvedimo kainos nedidėja, tačiau gyventojai atakuoja vartotojus ginančias organizacijas ir skundžiasi, kad prekės ir paslaugos brangsta. O euro įvedimą prižiūrintys šimtai inspektorių pluša ir kontroliuoja, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai atliko aritmetinius veiksmus. Matyt, Lietuvos žmonėms tiek įsipyko sistemiška skurdinimo politika, kad jie šaukiasi valstybinio kainų reguliavimo. Tai parodė „Vilmorus“ apklausa.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iš lauko atnaujinta Kalvarijos bažnyčia, įkurtas Jaunimo piligrimų centras bei po poros metų rekonstruota miestelio istorinė dalis, tikimasi, taps traukos objektais turistams ne tik iš kaimyninės Lenkijos. Iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradabiavimo per sieną programos Kalvarijos savivaldybė kartu su vietos parapija už maždaug 300 tūkstančius eurų restauravo Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčią.

 Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sostinės savivaldybė visuomenei pristatė Neries krantinių modernizavimo projektą. Senąsias krantines planuojama atnaujinti keliais etapais iki 2018 metų. Šiuo metu Neries upė Vilniuje įrėminta dviem terasomis, įrengtomis prieš 40 metų ir iki šiol neremontuotomis. Viršutine naudojasi dviratininkai ir pėstieji, o terasa šalia vandens yra populiari pasivaikščiojimų ir sporto trasa.

Šalies kurortai kovoja dėl turistų – nemažai rusų turistų netekę Druskininkai bando gundyti baltarusius ir latvius, Birštonas vasarą lankytojus vilios nauju parku, o mažiausiai džiaugsmo – Palangoje, rašo „Lietuvos rytas“. Vilniuje vykstančioje 3-iojoje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ lietuvius pailsėti gimtinėje vilioja vietos turizmo atstovai.

 Kauno Aleksoto tiltą ženklinantys sovietiniai herbai ar sostinės Žaliojo tilto skulptūros, jei bus nuspręsta jas nukelti, Grūto parko gali nepasiekti. Muziejaus steigėjas verslininkas Viliumas Malinauskas teigia neketinantis už tokius eksponatus savivaldybėms mokėti nė cento, rašo „Lietuvos žinios“. „Tegul geriau suskaičiuoja, kiek kainuos tų skulptūrų pastatymas mūsų parke. Jau tiek sumenkėjome, kad man net nesmagu.

 Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Vienkartinė planeta“, LRT.lt Pasaulyje yra 50 tūkst. valgomų augalų rūšių, tačiau du trečdalius kasdienio žmonijos maisto sudaro ryžiai, kukurūzai ir kviečiai. Pramoniniu būdu auginamų rūšių įsigalėjimas nulėmė tai, kad didžioji dalis tradicinių veislių per pastarąjį šimtmetį apskritai išnyko. Todėl senųjų veislių auginimo entuziastai Europoje buriasi į organizacijas ir apsiima būti sėklų globėjais, puoselėjančiais tradicines veisles.

 Jau 80-ąjį kartą Berlyne surengta viena populiariausių pasaulyje parodų „Žalioji savaitė“ buvo išskirtinė, nes visi kalbinti jos dalyviai lyg susitarę pasakojo apie naujų rinkų paiešką. Pasiūla ir paklausa šioje parodoje milžiniška: net 32 didelėse salėse savo produktus bei paslaugas demonstravo apie 1 660 dalyvių iš 68 valstybių.

 Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Yra dvi priežastys, kodėl prekybos tinklai neparduoto, bet dar tinkamo vartoti maisto neatiduoda skurstantiems: taupumas ir tinginystė. Taip teigia režisierius Dominykas Kubilius, ketvirtadienį pristatęs dokumentinį filmą apie išmetamo maisto kiekius Lietuvoje „Dėmesio – maistas!“. „Yra dvi medalio pusės. Viena – taupomi kaštai.