Lietuvos verslas

„Ukrainiečių šeima skubiai perka butą jūsų name. Kaina – iki 100 tūkst. eurų“, – tokį skelbimą savo pašto dėžutėje rado vienas portalo LRT.lt skaitytojų vilnietis Saulius. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai teigia, kad pirma kregždė – dar ne pavasaris, tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad jei situacija Ukrainoje liks įtempta, emigrantų iš šios šalies į Lietuvą gali daugėti. Naujienų portalo LRT.lt skaitytojas atsiuntė laišką su skelbimo nuotrauka.

Dažnas vadovas ar vadybininkas darbo užduotis, susitikimus, skambučius ir kitą svarbią informaciją užsirašo į savo darbo kalendorių ar kompiuteryje sukuria ir nuolat atnaujina specialų failą. Taip pat naudojasi ir elektroniniais kalendoriais, kuriuose esama informacija galima dalytis su kitais komandos nariais. Nors toks būdas kontroliuoti veiklą iš pirmo žvilgsnio atrodo efektyvus, vis dėlto jis nėra veiksmingas.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Aplinkos ministerijos duomenimis, palyginti su ankstesniais metais, neteisėtų miškų kirtimų gerokai sumažėjo: pernai nelegaliai iškirsta 10 tūkst. kubinių metrų medienos, daugiausiai privačiuose miškuose. Šią savaitę prasidėjus akcijai „Miškas 2015“ rengiami reidai kirtavietėse, tikrinamas medieną vežantis transportas.

Prieš kelerius metus sustabdytas milijardinės vertės naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas nejuda dėl valdžios neapsisprendimo norint neprarasti rinkėjų palaikymo. Taip mano politologas Ramūnas Vilpišauskas. Tačiau buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, susitaręs dėl projekto su Japonijos „Hitachi“, tvirtina įžvelgiantis teigiamų postūmių įgyvendinant VAE projektą, ir tai jis pirmiausiai sieja su Estijos valdžios pasikeitimais.

Vilniaus miesto savivaldybė 2015-aisiais per artimiausius keletą mėnesių atidarys 4 naujus vaikų darželius: Viršuliškėse, Žirmūnuose, Antakalnyje ir Justiniškėse (šalia Šeškinės). Šiuo metu rengiami dokumentai ir investiciniai planai dar trims vaikų darželiams – Visoriuose, Pilaitėje ir Balsiuose.   „Nuo 2009 metų Vilniaus mieste labai išaugo vaikų gimstamumas, todėl Savivaldybei tenka dėti didžiules pastangas, kad kuo daugiau tėvų turėtų kur darbo metu nuvesti savo vaikus.

Lietuva sulaukė „tam tikro pozityvaus atsiliepimo“ iš Estijos dėl prieš kelerius metus sustabdyto milijardinės vertės naujos atominės elektrinės (VAE) Visagine projekto, pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. „Galiu pasakyti, kad jau pagaliau tam tikras atsiliepimas pozityvus yra gautas iš Estijos. (...) Kada pradėjau dirbti ministru pirmininku, buvo pasakyta, kad šitas klausimas su jais nebuvo derinamas ir jie nelabai norėdavo kalbėtis.

Panemunės parko teritorijoje esančiame Kauno ornitologiniame draustinyje kasmet žiemoja maždaug 1 500–5 000 vandens paukščių. Dėl šiltų orų šiemet žiemoja mažiau paukščių. Šią savaitę atliktos apskaitos metu suskaičiuota apie 1 700 paukščių. Tarp jų daugiausia klykuolių ir didžiųjų ančių. Šiemet čia taip pat žiemoja laukės, gulbės nebylės, kuoduotosios antys ir kiti iš viso 13 rūšių paukščiai.

Lietuvos banko duomenimis, 2014 metų rugsėjo pabaigoje bankams buvo negrąžinta beveik 1,2 mln. litų vartojimo kreditų – tai 155,6 tūkst. litų didesnė skola nei tuo pačiu metu 2013 m. Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų iš eilės, pokytis nuo metų pradžios iki 2014 m. rugsėjo 30 dienos, skaičiuojant vienetais (ne sumomis), buvo 13,5 proc.

 Šią savaitę kelias dienas Kuršių nerijoje viešėjo tarptautinė UNESCO ekspertų delegacija, vertinusi Rusijos priekaištus Lietuvai. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Kuršių nerijos apsauga Rusija susirūpino pernai pavasarį.

 Lietuvos ūkininkams pieno perdirbėjai siunčia dar vieną blogą žinią: balandį, kai Europos Sąjungoje (ES) dings pieno kvotos, Lenkijos gamykloms gali nebereikėti lietuviško pieno, nes eksportas į Lenkiją buvo alternatyva supirkėjams Lietuvoje - lietuvišką pieną lenkai perka, kad sumažintų galimas sankcijas dėl pieno kvotos viršijimo. Pirminiais skaičiavimais, lenkai iš lietuvių supirkdavo iki 400 tonų pieno per dieną.

 Andrius Kunčina, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įvairiausių populiarumo sąrašų svetainė thrillist.com sudarė Europos valstybių gardumo 50-uką. Autoriai palygino šalis pagal jų tautinių virtuvių margumą, gėrimų įvairovę, savitumą ir maitinimo įstaigas.

 ES bando nustatyti reikalavimus, kurie būtų taikomi visoms ES narėms, nors ūkininkavimo sąlygos šiame dideliame žemyne yra labai skirtingos. Kita vertus, pastaraisiais metais Europos Komisija suteikia vis daugiau galimybių šalims pačioms pasirinkti ES paramos panaudojimo tvarką. Ūkininkai sako, kad šia galimybe Lietuva nesugebėjo pasinaudoti, todėl artimiausiais metais reikėtų taisyti klaidas. Pasinaudos sofos ūkininkai Kas yra pūdymas? Keistas klausimas. Tačiau neskubėkite atsakyti.

 Europos Parlamentas patvirtino pieno sektoriaus reformos, kuri, kaip teigiama, turėtų sustiprinti pieno gamintojų derybų galias siekiant teisingų pieno supirkimo kainų ir paruošti ūkininkus pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimui nuo 2015 m. Po 2015 m. ES neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno gamybos kvotų sistemos, kuria siekta kontroliuoti pieno ir pieno produktų gamybą bei tiekimą į rinką. Dabar kiekvienai šaliai narei nustatyta, kiek ji rinkoje gali parduoti natūralaus riebumo pieno.

 Parduotuvėse šiandien galima rasti produktų iš įvairiausių pasaulio kampelių – nuo Grenlandijos iki Ugandos, Naujosios Zelandijos ir dar daugelio kitų egzotiškų šalių. Nemažą dalį parduotuvių lentynose užima ir lietuviškos prekės. Kaip rodo prekybos tinklo „IKI“ duomenys, pastarosios pirmauja šviežių produktų pardavimuose. Tačiau mūsų šalies prekės neretai nukonkuruojamos ilgo galiojimo, kosmetikos prekių kategorijose.

 AV informacinių technologijų gigantas „Google“ domisi Lietuva, tačiau konkrečių planų neatskleidžia. Pasak bendrovės atstovo Baltijos šalyse, įmonė būsimai plėtrai ieško darbuotojų ir Lietuvoje. „Šiam momentui neturime ką komentuoti. Domimės, kalbamės, bet šiai dienai tiesiog neturime ką kol kas pranešti“, - BNS sakė „Google“ Baltijos šalių verslo plėtros vadovas Vytautas Kubilius.

 Įmonių pradelstos skolos už paslaugas ir prekes į kreditą šiuo metu sudaro 1,42 mlrd. EUR, arba 1,8 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Verslo pradelstų mokėjimų suma 2014 m. piką pasiekė metų viduryje, tačiau palaipsniui sumažėjo ir 2014 metų pabaigoje įsiskolinimų lygis nedaug skyrėsi nuo buvusio metų pradžioje.

 Pernai metais nesėkmės labiausiai persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdos mieste, Visagine ir Neringos savivaldybės teritorijoje. O geriausiai su rinkos iššūkiais tvarkėsi verslai, veikiantys Prienų, Birštono ir Molėtų rajonuose. Tokią informaciją, remdamiesi bankrotų, areštų ir dirbančiųjų statistika, pateikia įmonių kreditingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva specialistai.

 Pieno gamintojai pastaruoju metu išgyvena nelengvus laikus. Nors žiemos metas ir supirkimo kainos turėtų būti aukštesnės nei vasarą, tačiau dabar – viskas atvirkščiai, jos tik dar labiau krenta. Apie tai mums pasakoja kooperatyvo „Žalioji lanka“ direktorė Nijolė Barkauskienė.

Maisto kainos Lietuvoje sudaro 75 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio kainų, tačiau pieno produktų – jau 90 proc. ES vidurkio, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, komentuodamas „Eurostato“ tyrimo duomenis. „Lietuvos kainos sudaro 75 proc. ES kainų. (...) Pieno produktų kainos jau yra 90 proc. to lygio, tai yra panašu kaip Vokietijos – ten yra 92 proc. – ir Olandijos – 93 proc. (ES vidurkio – red.

Atskirties tarp turtingųjų ir neturtingųjų problemą turės spręsti ne tik Davoso ekonomikos forumo dalyviai, bet ir visas pasaulis, o kartu ir Lietuva, kurios kai kurie gyventojai priklauso 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių. Taip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai šalyje išgauta 81,93 tūkst. tonų naftos – 5 proc. mažiau nei 2013 metais. Naftos gavyba vyksta šešiolikoje detaliai išžvalgytų jos telkinių – Girkalių, Kretingos, Nausodžio, Agluonėnų, Vėžaičių, Ližių, Auksoro, Vilkyčių, Pocių, Dieglių, Sakučių, Šiūparių, Pietų Šiūparių, Genčų ir Šilalės – iš 68 gręžinių. Šiuo metu nafta neišgaunama dviejuose – Šiaurės Vėžaičių ir Uoksų – telkiniuose.

 Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos oro uostai smarkiai prisideda prie šalies ekonomikos vystymosi. Vakar paskelbtame tyrime teigiama, kad Europos oro uostai daro keturias esmines įtakas (direct, indirect, induced, catalytic) šalių ekonomikoms ir taip žymiai padeda kurti valstybių gerovę. Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP 2013-aisiais prisidėjo 2,5 proc.

 Nuo 2008 metų darbo vietų apdirbamosios pramonės sektoriuje Lietuvoje sumažėjo trečdaliu. Darbo vietų su pramone susijusiose srityse vis labiau mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Prognozuojama, kad ši tendencija išliks ir ateityje, – mažėjant darbuotojų poreikiui pramonėje jų vis daugiau reikės elektroninių paslaugų srityje. Nyksta darbo vietos Mūsų dienomis rutininės operacijos automotizuojasi, robotizuojasi.

 Viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių grupė „MG Valda” praėjusiais metais gyventojams pasiūlė daugiausiai – 690 – naujos statybos butų iš visų NT vystytojų ir pardavė 241 būstą. Įgyvendinusi ambicingus planus bendrovė į nekilnojamojo turto projektus šiais metais planuoja investuoti dar 40 mln. eurų. Vien gyvenamojo būsto plėtros projektų investicijos sieks 29 mln. eurų. „Iš viso praėjusiais metais pardavėme beveik 45 proc.

 Lietuvos vežėjai užsienio valstybių biudžetus kasmet papildo dešimtimis milijonų litų, ir vos daugiau nei pusė jų pasinaudoja galimybe susigrąžinti PVM ir akcizų mokesčius. Įprasta PVM susigrąžinimo procedūra dažnai trunka pusmetį, vežėjai užšaldo lėšas, kurios galėtų padidinti ne tik jų apyvartinį kapitalą, bet ir konkurencingumą rinkoje.

 Ryga jau užsitarnavo Baltijos šalių sostinės reputaciją, o užsieniečių yra neretai klaidingai įvardijama kaip Lietuvos sostinė. Kol Vilnius tęsia konkurencinę kovą su ES sostinėmis, kiti Lietuvos miestai rankų sudėję nesėdi ir patys imasi vilioti turistus. Kaip į miestus efektyviai pritraukti turistų ir kodėl svarbu turėti kryptingą rinkodaros strategiją, pasakoja penktadienį, sausio 23 d. vyksiančio renginio „Verslo ir miestų forumas.

 Metų sandūroje prasidėjusi Rusijos ekonomikos suirutė negailestingai beveik perpus nukirpo visų rusų atlyginimus. Kaimyninę rinką stebintys tiesioginės darbuotojų paieškos ekspertai prognozuoja, kad didžiajai daliai kaimyninės šalies gyventojų susidūrus su realia skurdo grėsme, aktyvesni aukštos kvalifikacijos specialistai netrukus ims žvalgytis naujų darbo galimybių Vakarų šalyse.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.LT Šį miško ruošos sezoną dėl šiltų orų ne visur galima įvažiuoti į kirtavietes ir išvežti medieną. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, pagal aukcionuose sudarytas ilgalaikes sutartis pirmam pusmečiui iš valstybinių miškų nupirkta kiek daugiau nei du trečdaliai pasiūlytos medienos. Palyginti su praėjusiu sezonu, daugiau nei dešimtadaliu sumažėjo popiermedžių ir malkinės medienos kainos.

Žinių radijas Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas savo tekste, be kita ko, teigė, jog premjeras Algirdas Butkevičius, turbūt, įkvėptas grėsmingų prognozių, jog 2040 m. Lietuvoje neliks ir dviejų milijonų gyventojų, prakalbo apie tai, kad reikia liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą.

Vilniaus meras Artūras Zuokas šiandien sukvietė daugiau nei dešimties Vilniuje veikiančių ir besikuriančių parkų ir slėnių, “Investuok Lietuvoje”, “Versli Lietuva” vadovus, norėdamas padėkoti už sėkmingą darbą ir aptarti tolesnį bendradarbiavimą. „Kaip neseniai pastebėjo ir CNN, Vilnius – informacinių ir išmaniųjų technologijų lyderis, turintis ambicijų tapti viso regiono lyderiu.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, Šilutės bei Tauragės plotas yra perspektyvus angliavandenilių, pirmiausia naftos, gavybai, todėl planuojama skelbti šių išteklių žvalgybos ir gavybos konkursą. Šiame plote angliavandenilių ištekliai jau buvo žvalgyti 1970–1980 metais. Tyrimų duomenys leido aptikti 4 naftai kauptis perspektyvias struktūras, parengtinai išžvalgyti Lauksargių telkinį ir Rambyno naftos kaupavietę.

 Lietuvai įsivedus eurą, šalies bankų asociacija pristatys, kokie iššūkiai šiemet laukia Lietuvos bankų. Pasak asociacijos vadovo Stasio Kropo, nuo sausio keisis bankų veiklos reguliavimas, nes didžiausius šalies bankus prižiūrės jau nebe Lietuvos, o Europos centrinis bankas. Pernai europiniai bankų prižiūrėtojai teigiamai įvertino trijų didžiųjų Lietuvos bankų turtą ir veiklą.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įvedus eurą, lietuviams tenka pasukti galvą ne vien dėl kitaip atrodančių kainų, bet ir dėl kitokio valiutų kursų skelbimo. Iki Naujųjų, perkant užsienio valiutą, šalies bankuose būdavo nurodoma, kiek vienas užsienio valiutos vienetas buvo vertas litų, o dabar – kiek vienas euras vertas užsienio valiutos vienetų.

Prekybos tinklų parduotuvių Lietuvoje daugėja nesmarkiai, bet artimiausiu metu Lietuva dėl įvesto euro ir geros ekonominės padėties gali pritraukti daugiau prekybos tinklų iš kitų šalių, tvirtina „Danske banko“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė. „Matysime ir naujų prekybos tinklų, ateinančių į Lietuvos rinką, nes Lietuva tampa pakankamai patraukli investicijoms.

Valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis yra daugumoje Europos Sąjungos šalių. Vyriausybė nustato tam tikrą minimalų atlyginimo dydį, kurį privalo mokėti darbdavys darbuotojui nepaisant veiklos pobūdžio. Nustatyto minimalaus darbo užmokesčio nėra Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Švedijoje. Pateikiame ES valstybių sąrašą nuo mažiausios iki didžiausios minimalios mėnesio algos.

Žinių radijas   Lietuvos mokslininkams siūlant kurti naują socialinį Lietuvos modelį, šio projekto vadovas, Vilniaus universiteto Darbo teisės instituto vadovas profesorius Tomas Davulis „Žinių radijui“ sakė, kad tokio modelio kūrimą paskatino netikęs Lietuvos socialinės politikos vystymas.

Statistikos departamento duomenimis 2014 metų gruodį iš 100 stebimų pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų 34 prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 56 – sumažėjo, 10 – nepasikeitė. Labiausiai prekės pigo dėl taikytų nuolaidų. Toliau pateikiame labiausiai 2014 metų gruodį, lyginant su lapkričio mėnesiu, atpigusių prekių sąrašą.

Europos Teisingumo Teismui praėjusią savaitę paskelbus išankstinę nuomonę, kad 2012 metų Europos Centrinio Banko (ECB) vykdyta valstybių obligacijų supirkimo programa neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, dar labiau išaugo tikimybė, kad centrinis bankas ketvirtadienį paskelbs apie kiekybinio skatinimo (angl. quantitative easing – QE) pradžią. Pradės supirkinėti obligacijas Tikimasi, kad ECB pradės supirkinėti beveik visų euro zonos šalių (išskyrus Graikiją ir Kiprą) išleistas obligacijas.

Lietuvos žemės ūkis yra patikimas šalies ekonomikos ramstis. Tuo neabejoja ir ūkininkas iš Ignalinos r. Rubelninkų km. Zigmantas Kajėnas. „Mūsų žmonės darbštūs. Nemažai esu matęs, nieko įmantriau nerasime ir kitose šalyse. Bus sunkiau ar lengviau, bet žemės ūkis tikrai gyvuos“, – įsitikinęs ūkininkas.

 Lietuvoje, Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, daugėja energiškai taupių pastatų. Jeigu 2013 m. A+ ir A energinio naudingumo klases atitiko tik po vieną namą, tai pernai A klasei buvo priskirta šešiolika naujų namų, A+ klasei – šeši.

Žinių radijas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pripažino, jog vežėjai yra labai sunerimę dėl perspektyvų rytų rinkose: „Kalbame ne tik apie Rusija, kuri yra ir tranzito valstybė, per kurią pasiekiame kitas šalis – Kazachstaną, Uzbekistaną, Kirgiziją, Tadžikistaną. Su šiomis šalimis mūsų vežėjai dirba pakankamai aktyviai.

Sausio 19–20 d. Lietuvos banke lankysis Europos Centrinio Banko (ECB) Priežiūros valdybos pirmininkė Danielė Nui (Danièle Nouy). Į Lietuvą pirmą kartą atvykstančią Europos bankų priežiūros sistemos vadovę priims Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Susitikime, kuriuo simboliškai pažymimas Lietuvos prisijungimas prie ECB Bendro priežiūros mechanizmo, numatoma aptarti būsimą Lietuvos banko ir ECB bendradarbiavimą vykdant bankų priežiūrą.

Pirmadienį prasideda miško kirtimo ir nukirstos medienos apskaitos tikrinimo akcija. Bus tikrinami transporto priemonėmis gabenamos nukirstos medienos dokumentai, lentpjūvių medienos apskaita, miško kirtimai valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Reidus praėjusią savaitę pradėjo ir mobilioji miško kontrolės apsaugos grupė. Ji įsteigta atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl Generalinės miškų urėdijos veiklos sričių korupcijos rizikos analizės.

Kainų ir energetikos kontrolės komisija pirmadienį turi patvirtinti prisijungimo prie šilumos tinklų taisykles, kurios leis nepriklausomiems šilumos gamintojams lengviau įsilieti į rinką. Tai atpigintų šilumą gyventojams. Kainų komisijos pirmininkė Daina Korsakaitė LRT radijui sako, kad naujosios taisyklės neleis didiesiems šilumos rinkos dalyviams piktnaudžiauti turima įtaka.

 Šalies keliuose ima formuotis plikledis, praneša kelininkai. Dėl plikledžio barstomi magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys slidūs ruožai. Lietuvoje magistraliniai, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugiausia drėgni, kai kur sausi. Mažesnio intensyvumo rajoniniai keliai vietomis yra provėžoti, apledėję. Vilniaus apskrityje bei Varėnos, Jurbarko ir Raseinių rajonuose susiformavo rūkas, matomumas vietomis sumažėjęs ir siekia 200 metrų.

Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kol Lietuva pratinasi prie naujos valiutos, sklinda dar vienas būgštavimas, kad randasi padirbtų eurų, neva jų galima gauti net bankomatuose, neaišku, kaip juos patikrinti. Paprasčiausias būdas tą padaryti, sako specialistai, pasinaudoti „trijų P“ taisykle – pažiūrėk, pašiugždenk ir paversk. Kita vertus, jie ramina, kad bankomatuose padirbtų eurų nėra, o, jeigu tokį bandysite bankomate įdėti, nepavyks.

Sekmadienio popietę „Lukoil“ degalinių tinklo atstovai išplatino pranešimą, kuriame paaiškino dėl dujų nuotekio. „Penktadienio vakarą Rinktinės ir Apkasų gatvių sankryžoje mūsų tinklo degalinėje dujos nutekėjo dėl išskirtinio, nestandartinio gedimo, kai trūko vamzdžio, jungiančio požeminę degalų talpyklą ir kolonėlę, manometro vamzdelis, sumontuotas prieš penkerius metus.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sako, kad ministerija elgsis pagal premjero sudarytos darbo grupės rekomendacijas dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje įteisinimo, ir tikisi šį klausimą užbaigti per pusmetį.

 Didžiausią Lietuvoje degalinių tinklą valdančios bendrovės „Lukoil Baltija“ visose degalinėse ketinama atlikti įrangos patikras. Šių darbų bus imtasi po incidento vienoje iš bendrovės degalių Vilniuje - šeštadienio vakarą Rinktinės ir Apkasų gatvių sankryžoje esančioje degalinėje buvo užfiksuotas dujų nuotėkis. „Aišku patikrinsime visų degalinių tą mazgą. Ir visus kitus. Šiaip tas mazgas net nepatenka į periodinių profilaktinių patikrinimų reglamentą.