Lietuvos verslas

Įvedus eurą, lietuviai gana sklandžiai perėjo prie naujosios valiutos, tačiau pasibaigus dviejų valiutų laikotarpiui ir iš apyvartos galutinai pasitraukus litui, prekybininkai vis dar jaučia pirkėjų nerimą dėl galimų kainų pokyčių. Prekybos tinklas „IKI“, atsižvelgdamas į savo pirkėjų apsipirkimo poreikius ir lūkesčius, nusprendė užfiksuoti daugiau kaip 100 būtiniausių prekių kainas, kurios nedidėjo nuo pernai metų lapkričio 1 dienos ir toliau nekils, bet gali ir mažėti.

Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune po maždaug penkerių metų pertraukos kyla naujas biurų pastatas. Bet nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiuolaikiškų, didesnių biurų mieste ir toliau trūksta, o aukščiausios klasės – iš viso neišsinuomosi. O kai tokių biurų nėra, užsienio bendrovės kuriasi Vilniuje. Informacinių technologijų įmonių grupė NFQ dabar yra įsikūrusi nuosavame pastate Vilijampolėje, nors pradėję plėstis, net negalvojo apie statybas.

Didžiausiose pasaulio valstybėse kalbama, jog 2015 – metai, kai verslininkai supras, jog klimato kaita tikra. Kaip bus Lietuvoje? Ar ir mūsų šalies verslininkams verta sunerimti? 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą ES tikslą – iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su 1990 m., naudoti 27 proc. atsinaujinančių energijos išteklių ir padidinti energetinį efektyvumą 27 proc.

 2014 metai ieškantiems darbo buvo dėkingi ir produktyvūs. Sparčiai mažėjo registruoto nedarbo rodikliai, didėjo įregistruotų darbo vietų skaičius. Taip pat Lietuva džiaugėsi dideliu užsienio investuotojų skaičiumi, kurie šimtams gyventojų tapo puikiais darbdaviais. Lyginant su 2013 m. Lietuvoje bedarbiais tapo 12 proc. mažiau asmenų.

Stengiatės būti produktyvūs? Lakstote nuo užduoties prie užduoties, nuolat tikrinate elektroninį paštą, kažką organizuojate, kalbate telefonu, darote pavedimus ir dar milijoną darbų? Žmonės dažnai galvoja, jog būti užimtam reiškia labai daug dirbti. Kartais jie yra teisūs, bet dažniausiai tai reiškia produktyvumo stoką. Jei vienu metu koncentruojamasi į vieną darbą, darbai padaromi keliskart greičiau. CVbankas.

Prieš euro įvedimą Lietuvoje buvo parduodama daugiau nei 600 būstų, kurių kaina siekė milijoną ir daugiau litų. Šiandien, litui „pavirtus“ euru, situacija pasikeitė. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ duomenimis, milijono vertės gyvenamųjų namų ir butų šalyje sumažėjo daugiau nei dešimt kartų. Būstas, kurio vertė dar visai neseniai buvo milijonas litų, dabar tekainuoja apie 289 tūkst. eurų. Todėl šiandien kur kas mažiau žmonių galės sakyti, kad gyvena milijono vertės namuose.

Lietuvoje patvirtintas penktas afrikinio kiaulių maro atvejis. Alytaus rajone, Alovės seniūnijos miške sumedžiotam šernui nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM). Šerno mėginiai buvo atrinkti vykdant nacionalinę AKM stebėsenos ir kontrolės programą. Alytaus rajonas laikomas užkrėsta teritorija ir patenka į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatytą buferinę AKM zoną, todėl papildomos stebėsenos ar ribojimo priemonės nebus taikomos.

Žinių radijas Vyriausybėje svarstoma įstatymo pataisa,kuria siekiama įteisinti vietinę rinkliavą, vadinamąjį „pagalvės mokestį“, be tik kurortuose, bet ir visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, Vilniuje, nustačius 0,58 euro mokestį, pajamos iš jo sudarytų apie 580 tūkst. eurų.

Paprastai verslo pasaulyje prasidėjus naujiems metams neapsieinama be darbuotojų metinės veiklos vertinimų, naujo biudžeto įgyvendinimo veiksmų, o tai savaime lemia komandos narių papildymą ar pakeitimus. Naujų žmonių paieška įmonėms dažnai tampa dideliu galvos skausmu – kaip rasti ir išsirinkti tinkamiausią kandidatą? Tam verslas kartais pasitelkia išorinius personalo atrankų konsultantus.

 Praėjusiais metais Lietuvos „startuolių“ rodikliai šovė į rekordines aukštumas: jie pritraukė 46 mln. eurų investicijų – beveik pusę visų 2007–2014 m. periodo investicijų paketo ir trigubai daugiau nei 2013-aisiais (16 mln. eurų). VšĮ „Versli Lietuva“ atlikto tyrimo „Startup Lithuania“ duomenimis, pernai „startuolius“ iš viso pasiekė 25 užsienio ir Lietuvos fondų investicijos.

Rusijos recesija ir lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas, kuris bus lėčiausias per pastaruosius penkerius metus, – kaip jis paveiks valdžios finansus? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozuojamas Lietuvos biudžeto deficitas bus didesnis nei pernai ir didesnis nei prognozuoja finansų ministerija.

„Žiūrint į naujų paskolų tendencijas, matėme mažėjantį naujų paskolų išdavimo tempą. Praėjusių metų pabaigoje atrodė, kad atsigauna paskolų portfelio augimas, bet tai yra tik tam tikra iliuzija, nes didžioji dalis naujai išduotų paskolų portfelio augimo buvo didesnės paskolos valstybės valdomoms įmonėms energetikos sektoriuje, o tai neturi nieko bendra su privataus sektoriaus investicijomis“, – sako vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nepaisant politinės įtampos, ekonomikos sankcijų, embargo ir pingančio rublio, Lietuvos eksportas į Rusiją 2014 metais vis dar augo. Tačiau Rusijai įžengiant į panašaus masto recesiją, kokią ji patyrė 2009-aisiais, ši neblėstanti Lietuvos eksportuotojų meilė apkars. „Swedbank“ prognozuoja, kad eksportas į Rusiją šiemet susitrauks daugiau nei dešimtadaliu, o neigiami lūkesčiai paveiks įmonių investicijas.

 2014 metais pirmą kartą po krizės Kaune parduota daugiau naujos statybos butų negu Klaipėdoje. Laikinojoje sostinėje per praėjusius metus parduota apie 330 naujų butų, t. y. net 57 % daugiau nei 2013 metais, o uostamiestyje – 300 naujų butų, t. y. 18 % daugiau negu 2013 metais. Preliminariais Registrų centro duomenimis pernai Kaune parduota apie 4100 butų, 18 % daugiau negu 2013 metais, o uostamiestyje sudaryta apie 2900 būsto sandorių, 6 % daugiau negu ankstesniais metais.

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ornitologai skelbia Kaune atidarę didžiausią Baltijos šalyse lesyklą. Žiemoti likę vandens paukščiai šiuo metų laiku lesalo neranda, todėl jais pasirūpinti gali ir žmonės. Neužšąlančiose Nemuno vietose Kaune, žemiau hidroelektrinės ir Šančiuose, pasak ornitologų, šiemet žiemoti liko daugiau 20 rūšių paukščių. Daugiausiai – gulbės nebylės ir didžiosios antys. Paukščiams palesinti reikia ne vienos tonos lesalo.

Margarita PŪDŽIUVIENĖ Tauragės gatvėmis vis dažniau galima pamatyti vežamus per pusę perpjautus automobilius. Renaldo Malycho nuotrauka „Protu Rusijos nesuvoksi“, – populiarus rusiškas posakis prisimena, kai pamatai gatvėmis riedančius automobilvežius, prikrautus pusiau perpjautų mašinų. Iš automobilių perpardavinėjimo verslo gyvenantys tauragiškiai žavisi tokia į užsienį mašinas gabenančių rusų ir baltarusių išmone.

Nors mokslininkai skaičiuoja, kad dėl žiemą barstomos druskos betono konstrukcijos yra net kelis kartus greičiau, šio metodo visiškai atsisakyti nebūtina, tikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros profesorius Alfredas Laurinavičius. Pasak jo, šį procesą galima tiesiog sureguliuoti. „Reikalinga berti laiku, mažinti kiekį, berti kryptingai, naudoti inhibitorius, kurie sumažina poveikį.

Žinių radijas Nors kasmet vis daugiau lietuvių perka internetinėse parduotuvės, tačiau daugelyje tokių Lietuvos parduotuvių negalima atsiskaityti bankų mokėjimo kortelėmis. Bendrovės „Click2Sell“ Egidijus Andreika „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ aiškino, kad toks nepatogus susiformavo ne dėl techninių sprendimų trūkumo, o dėl Lietuvos komercinių bankų nenoro rinkti mokėjimus kortelėmis: „Problema ta, kad Lietuvoje bankai įsivedė vadinamąjį Bank link atsiskaitymo būdą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, jog š.m. sausio 28 d. nuo 7 iki 13 val., vykdant sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai laikinai negalės prisijungti prie asmeninės mokesčių mokėtojų erdvės „Mano VMI“, Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) ir Akcizų informacinės sistemos (AIS). Pusdienį truksiantis sistemų atnaujinimas padės užtrinkti sklandų sistemų veikimą ateityje.

Dėl skalūnų paieškos vakarų Lietuvoje konkurso turi būti ir politinis sutarimas, sako aplinkos viceministrė. Skalūnų žvalgybos ir gavybos konkurso komisija, kuriai vadovauja Daiva Matonienė, pirmadienį tarsis dėl naujo konkurso sąlygų. „Pirmiausiai reikia atlikti tai, kas yra suplanuota: parengti konkurso sąlygas, toliau turi būti politinė valia ir politinis sutarimas, kad tikrai dabar skelbiame konkursą.

Speciali komisija ketina spręsti dėl skalūnų ir naftos žvalgybos konkurso sąlygų Vakarų Lietuvoje. Jį netrukus žada skelbti Lietuvos geologijos tarnyba. Tarnybos vadovas Jonas Satkūnas sako, kad pirmiausia bus ieškoma naftos, nes anksčiau daryti tyrimai rodo, jog čia turi būti keli jos telkiniai, paskui būtų galima ieškoti ir skalūnų. Darbai esą galėtų prasidėti jau kitąmet.

 Aktyvėjantis Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas skatina transporto verslą ieškoti būdų, kaip pagerinti šių šalių susisiekimą. Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ šių metų sausio 26 d. pradėjo tiesioginius skrydžius į Stokholmo centre esantį Broma (angl. Stockholm Bromma) oro uostą. Lėktuvas iš Vilniaus oro uosto kils 10 kartų per savaitę.

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Tarptautinė turizmo paroda, šios savaitės pabaigoje vykusi Vilniuje, leido galvoti, kad patys niūriausi rudens mėnesiai praeityje, kad žiemos beliko vienas mėnuo. Todėl metas prisiminti, kad artėja vasara, o tai reiškia atostogų metas. Atostogos – tai ir kelionės. Po praėjusio rudens, kai Lietuvoje bankrutavo dvi kelionių organizatorės, o nukentėjo apie 3 tūkst. atostogautojų, šiandien dar vis neramu, ar neatsitiks kas nors panašaus.

 Švietimo ir mokslo ministerija žada kontroliuoti, kaip savivaldybės naudoja lėšas, skirtas darželių auklėtojų algoms pakelti. Viceministrė Genoveita Krasauskienė pabrėžia, kad vietos valdžia šių pinigų leisti kitoms reikmėms negali. Nuogąstavimus dėl to, kad tarnybinių atlyginimų koeficientai bus padidinti mažiau nei 10 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai penktadienį išsakė konferencijoje Mažeikiuose. Joje dalyvavo ir viceministrė.

 Valdžia jau pusmetį ramina ir tikina, kad dėl euro įvedimo kainos nedidėja, tačiau gyventojai atakuoja vartotojus ginančias organizacijas ir skundžiasi, kad prekės ir paslaugos brangsta. O euro įvedimą prižiūrintys šimtai inspektorių pluša ir kontroliuoja, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai atliko aritmetinius veiksmus. Matyt, Lietuvos žmonėms tiek įsipyko sistemiška skurdinimo politika, kad jie šaukiasi valstybinio kainų reguliavimo. Tai parodė „Vilmorus“ apklausa.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iš lauko atnaujinta Kalvarijos bažnyčia, įkurtas Jaunimo piligrimų centras bei po poros metų rekonstruota miestelio istorinė dalis, tikimasi, taps traukos objektais turistams ne tik iš kaimyninės Lenkijos. Iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradabiavimo per sieną programos Kalvarijos savivaldybė kartu su vietos parapija už maždaug 300 tūkstančius eurų restauravo Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčią.

 Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sostinės savivaldybė visuomenei pristatė Neries krantinių modernizavimo projektą. Senąsias krantines planuojama atnaujinti keliais etapais iki 2018 metų. Šiuo metu Neries upė Vilniuje įrėminta dviem terasomis, įrengtomis prieš 40 metų ir iki šiol neremontuotomis. Viršutine naudojasi dviratininkai ir pėstieji, o terasa šalia vandens yra populiari pasivaikščiojimų ir sporto trasa.

Šalies kurortai kovoja dėl turistų – nemažai rusų turistų netekę Druskininkai bando gundyti baltarusius ir latvius, Birštonas vasarą lankytojus vilios nauju parku, o mažiausiai džiaugsmo – Palangoje, rašo „Lietuvos rytas“. Vilniuje vykstančioje 3-iojoje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ lietuvius pailsėti gimtinėje vilioja vietos turizmo atstovai.

 Kauno Aleksoto tiltą ženklinantys sovietiniai herbai ar sostinės Žaliojo tilto skulptūros, jei bus nuspręsta jas nukelti, Grūto parko gali nepasiekti. Muziejaus steigėjas verslininkas Viliumas Malinauskas teigia neketinantis už tokius eksponatus savivaldybėms mokėti nė cento, rašo „Lietuvos žinios“. „Tegul geriau suskaičiuoja, kiek kainuos tų skulptūrų pastatymas mūsų parke. Jau tiek sumenkėjome, kad man net nesmagu.

 Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Vienkartinė planeta“, LRT.lt Pasaulyje yra 50 tūkst. valgomų augalų rūšių, tačiau du trečdalius kasdienio žmonijos maisto sudaro ryžiai, kukurūzai ir kviečiai. Pramoniniu būdu auginamų rūšių įsigalėjimas nulėmė tai, kad didžioji dalis tradicinių veislių per pastarąjį šimtmetį apskritai išnyko. Todėl senųjų veislių auginimo entuziastai Europoje buriasi į organizacijas ir apsiima būti sėklų globėjais, puoselėjančiais tradicines veisles.

 Jau 80-ąjį kartą Berlyne surengta viena populiariausių pasaulyje parodų „Žalioji savaitė“ buvo išskirtinė, nes visi kalbinti jos dalyviai lyg susitarę pasakojo apie naujų rinkų paiešką. Pasiūla ir paklausa šioje parodoje milžiniška: net 32 didelėse salėse savo produktus bei paslaugas demonstravo apie 1 660 dalyvių iš 68 valstybių.

 Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Yra dvi priežastys, kodėl prekybos tinklai neparduoto, bet dar tinkamo vartoti maisto neatiduoda skurstantiems: taupumas ir tinginystė. Taip teigia režisierius Dominykas Kubilius, ketvirtadienį pristatęs dokumentinį filmą apie išmetamo maisto kiekius Lietuvoje „Dėmesio – maistas!“. „Yra dvi medalio pusės. Viena – taupomi kaštai.

Žinių radijas  Šaliai bet kokie milijonieriai yra gerai, nesvarbu, jie investuoja šalies viduje ar užsienyje, – tai teigia ekonomistė Rūta Vainienė. Ekonomistė Aušra Maldeikienė jai oponuoja sakydama, kad milijonieriai, prisipirkdami vilų Ispanijoje, jokios naudos Lietuvos ekonomikai neteikia. Verslininkas Ignas Staškevičius tvirtina, kad tai, kur registruojama bendrovė, dažniausiai mažai ką bendro turi su mokesčių mokėjimu.

„Ukrainiečių šeima skubiai perka butą jūsų name. Kaina – iki 100 tūkst. eurų“, – tokį skelbimą savo pašto dėžutėje rado vienas portalo LRT.lt skaitytojų vilnietis Saulius. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai teigia, kad pirma kregždė – dar ne pavasaris, tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad jei situacija Ukrainoje liks įtempta, emigrantų iš šios šalies į Lietuvą gali daugėti. Naujienų portalo LRT.lt skaitytojas atsiuntė laišką su skelbimo nuotrauka.

Dažnas vadovas ar vadybininkas darbo užduotis, susitikimus, skambučius ir kitą svarbią informaciją užsirašo į savo darbo kalendorių ar kompiuteryje sukuria ir nuolat atnaujina specialų failą. Taip pat naudojasi ir elektroniniais kalendoriais, kuriuose esama informacija galima dalytis su kitais komandos nariais. Nors toks būdas kontroliuoti veiklą iš pirmo žvilgsnio atrodo efektyvus, vis dėlto jis nėra veiksmingas.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Aplinkos ministerijos duomenimis, palyginti su ankstesniais metais, neteisėtų miškų kirtimų gerokai sumažėjo: pernai nelegaliai iškirsta 10 tūkst. kubinių metrų medienos, daugiausiai privačiuose miškuose. Šią savaitę prasidėjus akcijai „Miškas 2015“ rengiami reidai kirtavietėse, tikrinamas medieną vežantis transportas.

Prieš kelerius metus sustabdytas milijardinės vertės naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas nejuda dėl valdžios neapsisprendimo norint neprarasti rinkėjų palaikymo. Taip mano politologas Ramūnas Vilpišauskas. Tačiau buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, susitaręs dėl projekto su Japonijos „Hitachi“, tvirtina įžvelgiantis teigiamų postūmių įgyvendinant VAE projektą, ir tai jis pirmiausiai sieja su Estijos valdžios pasikeitimais.

Vilniaus miesto savivaldybė 2015-aisiais per artimiausius keletą mėnesių atidarys 4 naujus vaikų darželius: Viršuliškėse, Žirmūnuose, Antakalnyje ir Justiniškėse (šalia Šeškinės). Šiuo metu rengiami dokumentai ir investiciniai planai dar trims vaikų darželiams – Visoriuose, Pilaitėje ir Balsiuose.   „Nuo 2009 metų Vilniaus mieste labai išaugo vaikų gimstamumas, todėl Savivaldybei tenka dėti didžiules pastangas, kad kuo daugiau tėvų turėtų kur darbo metu nuvesti savo vaikus.

Lietuva sulaukė „tam tikro pozityvaus atsiliepimo“ iš Estijos dėl prieš kelerius metus sustabdyto milijardinės vertės naujos atominės elektrinės (VAE) Visagine projekto, pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. „Galiu pasakyti, kad jau pagaliau tam tikras atsiliepimas pozityvus yra gautas iš Estijos. (...) Kada pradėjau dirbti ministru pirmininku, buvo pasakyta, kad šitas klausimas su jais nebuvo derinamas ir jie nelabai norėdavo kalbėtis.

Panemunės parko teritorijoje esančiame Kauno ornitologiniame draustinyje kasmet žiemoja maždaug 1 500–5 000 vandens paukščių. Dėl šiltų orų šiemet žiemoja mažiau paukščių. Šią savaitę atliktos apskaitos metu suskaičiuota apie 1 700 paukščių. Tarp jų daugiausia klykuolių ir didžiųjų ančių. Šiemet čia taip pat žiemoja laukės, gulbės nebylės, kuoduotosios antys ir kiti iš viso 13 rūšių paukščiai.

Lietuvos banko duomenimis, 2014 metų rugsėjo pabaigoje bankams buvo negrąžinta beveik 1,2 mln. litų vartojimo kreditų – tai 155,6 tūkst. litų didesnė skola nei tuo pačiu metu 2013 m. Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų iš eilės, pokytis nuo metų pradžios iki 2014 m. rugsėjo 30 dienos, skaičiuojant vienetais (ne sumomis), buvo 13,5 proc.

 Šią savaitę kelias dienas Kuršių nerijoje viešėjo tarptautinė UNESCO ekspertų delegacija, vertinusi Rusijos priekaištus Lietuvai. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Kuršių nerijos apsauga Rusija susirūpino pernai pavasarį.

 Lietuvos ūkininkams pieno perdirbėjai siunčia dar vieną blogą žinią: balandį, kai Europos Sąjungoje (ES) dings pieno kvotos, Lenkijos gamykloms gali nebereikėti lietuviško pieno, nes eksportas į Lenkiją buvo alternatyva supirkėjams Lietuvoje - lietuvišką pieną lenkai perka, kad sumažintų galimas sankcijas dėl pieno kvotos viršijimo. Pirminiais skaičiavimais, lenkai iš lietuvių supirkdavo iki 400 tonų pieno per dieną.

 Andrius Kunčina, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įvairiausių populiarumo sąrašų svetainė thrillist.com sudarė Europos valstybių gardumo 50-uką. Autoriai palygino šalis pagal jų tautinių virtuvių margumą, gėrimų įvairovę, savitumą ir maitinimo įstaigas.

 ES bando nustatyti reikalavimus, kurie būtų taikomi visoms ES narėms, nors ūkininkavimo sąlygos šiame dideliame žemyne yra labai skirtingos. Kita vertus, pastaraisiais metais Europos Komisija suteikia vis daugiau galimybių šalims pačioms pasirinkti ES paramos panaudojimo tvarką. Ūkininkai sako, kad šia galimybe Lietuva nesugebėjo pasinaudoti, todėl artimiausiais metais reikėtų taisyti klaidas. Pasinaudos sofos ūkininkai Kas yra pūdymas? Keistas klausimas. Tačiau neskubėkite atsakyti.

 Europos Parlamentas patvirtino pieno sektoriaus reformos, kuri, kaip teigiama, turėtų sustiprinti pieno gamintojų derybų galias siekiant teisingų pieno supirkimo kainų ir paruošti ūkininkus pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimui nuo 2015 m. Po 2015 m. ES neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno gamybos kvotų sistemos, kuria siekta kontroliuoti pieno ir pieno produktų gamybą bei tiekimą į rinką. Dabar kiekvienai šaliai narei nustatyta, kiek ji rinkoje gali parduoti natūralaus riebumo pieno.

 Parduotuvėse šiandien galima rasti produktų iš įvairiausių pasaulio kampelių – nuo Grenlandijos iki Ugandos, Naujosios Zelandijos ir dar daugelio kitų egzotiškų šalių. Nemažą dalį parduotuvių lentynose užima ir lietuviškos prekės. Kaip rodo prekybos tinklo „IKI“ duomenys, pastarosios pirmauja šviežių produktų pardavimuose. Tačiau mūsų šalies prekės neretai nukonkuruojamos ilgo galiojimo, kosmetikos prekių kategorijose.

 AV informacinių technologijų gigantas „Google“ domisi Lietuva, tačiau konkrečių planų neatskleidžia. Pasak bendrovės atstovo Baltijos šalyse, įmonė būsimai plėtrai ieško darbuotojų ir Lietuvoje. „Šiam momentui neturime ką komentuoti. Domimės, kalbamės, bet šiai dienai tiesiog neturime ką kol kas pranešti“, - BNS sakė „Google“ Baltijos šalių verslo plėtros vadovas Vytautas Kubilius.

 Įmonių pradelstos skolos už paslaugas ir prekes į kreditą šiuo metu sudaro 1,42 mlrd. EUR, arba 1,8 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Verslo pradelstų mokėjimų suma 2014 m. piką pasiekė metų viduryje, tačiau palaipsniui sumažėjo ir 2014 metų pabaigoje įsiskolinimų lygis nedaug skyrėsi nuo buvusio metų pradžioje.