Lietuvos verslas

   Byla dėl transporto ir logistikos įmonių grupės „Girteka“ antrinių įmonių nesumokėtų daugiau kaip 605 tūkst. eurų mokesčių už nelegaliai į Lietuvą iš Rusijos įvežto kuro perduota teismui.   Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė, kad Šiaulių apygardos teismui perduota byla, kurioje trijų Šiaulių transporto bendrovių vadovui pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

 Varšuvos biržoje kotiruojamos Lietuvos aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ įsteigta kelionių organizatorė „Kidy Tour“ gavo veiklos leidimą. Turizmo departamentas gruodžio 23 dieną išdavė „Kidy Tour“ išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus pažymėjimą, BNS patvirtino „Avia Solutions Group“ komunikacijos vadovas Antonas Tisovas.

 Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje klausimas nėra atidėtas, tikina premjeras. Anot Algirdo Butkevičiaus, trijų Baltijos šalių ministrai šiemet toliau kalbėsis dėl galimybių įgyvendinti bendrą milijardinės vertės projektą. „Visagino atominės elektrinės klausimas nėra atidėtas. Energetikos ministras šiais metais susitinka su Latvijos ir Estijos ministrais, kurie atsakingi už energetiką ir kalbasi.

 Premjeras tikisi, kad Norvegijos dujų koncernas „Statoil“ sumažins Lietuvai parduodamų suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainą. Algirdas Butkevičius sako, jog dujų prekybos bendrovei „Litgas“ baigus derybas su „Statoil“, sumažės dujų kainos Lietuvos vartotojams.

 Švedijos investicijų bendrovė „East Capital“ kaltina vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ pagrindinį akcininką ir vadovą Antaną Trumpą neteisėtais veiksmais, kai bendrovė suteikė finansinę paramą jo valdomai bendrovei „Pieno pramonės investicijų valdymas”, siekiant įsigyti „Rokiškio sūrio“ akcijų.   Panevėžio apygardos teismo „East Capital“ prašo, kad A.Trumpa „Rokiškio sūrio“ naudai sumokėtų 11,474 mln.

Pesimistinės prognozės dėl neigiamos euro įtakos nekilnojamojo turto (NT) rinkai nepasitvirtino: gyventojai 2015-aisiais pirko butus kaip pirkę, todėl sąstingis rinkos neištiko ir butų kainos nenukrito, rašo „Lietuvos žinios“. Bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, kad reikšmingos įtakos NT rinkai euras nepadarė: vidutinės bei prestižinės klasės būstų kainos per 2015 metus Vilniaus pirminėje rinkoje išliko ganėtinai stabilios – augo vos iki 1...

Europos Sąjungoje (ES) šiemet keičiama prekių ženklų registravimo tvarka. Europos Parlamentas, Europos Taryba ir Europos Komisija sutarė dėl bendrijos prekių ženklo sistemos reformos, kuri įsigalios kovo pabaigoje. Pagal naują tvarką mažinami registravimo ir prekės ženklo išlaikymo mokesčiai - bendras mokestis bus 850 eurų. Vienos klasės prekės ženklo apsaugos pratęsimas kainuos 500 eurų mažiau nei iki šiol - 850 eurų.

Nors dauguma energetikos ekspertų tikino, kad 2015 metais už centrinį šildymą mokėsime mažiau, Lietuvos gyventojus pirmosios sąskaitos nustebino. Prognozuotų mažesnių sąskaitų nesulaukė, o išvydo dar didesnes nei praėjusį sezoną. Biokuras užėmė lyderio vaidmenį Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigia, kad lapkritį šilumos kainos buvo 40 proc. mažesnės nei 2014 metais tuo mačiu laikotarpiu.

Lietuvos pieno ir mėsos perdirbėjai tikisi, kad šiemet padėtis rinkoje pagerės. Geresnius metus verslininkai sieja su naujomis eksporto rinkomis, pakeisiančiomis užsivėrusią Rusiją. 2014 metais Rusijai paskelbus embargą Europos Sąjungos maisto ir žemės ūkio produkcijai, nukentėjo tiek pieno, tiek mėsos perdirbėjai. Tačiau 2015 metais mėsos perdirbėjams atsivėrė JAV rinka, o artimiausiu metu rinką pieno produktams turėtų atverti Kinija.

Šalyje pastaruoju metu pastebima džiuginanti tendencija – emigrantai masiškai grįžta namo. Tokio didelio skaičiaus parvykstančių atgal nebuvo nuo pat 2010 metų, kuriuos galima vadinti lūžiniais - grįžtančių lietuvių skaičius išaugo dvigubai. Situacija kiek paradoksali, nes Europos Sąjungos kontekste mūsų migracijos mastas dar atrodo liūdnai. Pagal išvažiuojančių žmonių skaičių lenkiame tik Kiprą ir Graikiją.

Nepaisant sumažėjusio turistų iš Rusijos ir Baltarusijos srauto, Lietuvos viešbučiai ir sanatorijos per didžiąsias metų šventes yra užpildyti, teigia turizmo atstovai. Poilsio paslaugų teikėjai sako, kad dėl politinių ir ekonominių sunkumų sumažėjusius rusų ir baltarusių srautus kompensuoja daugiau svečių iš Latvijos ir Skandinavijos, šventėms grįžtantys emigrantai ar dėl terorizmo grėsmių į kitas šalis nevykstantys lietuviai.

Lietuvoje nuo šių metų pradžios įsigaliojo vieninga mokesčių diena - tai bus kiekvieno mėnesio 15 diena. Tikimasi, kad tai palengvins darbą smulkiems verslininkams, kuriems nereikės įsiminti skirtingų mokesčių mokėjimo datų, be to, šalis už verslo aplinkos pagerinimą galbūt pakils Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge. Nuo sausio atsisakoma avansinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaravimo ir mokėjimo - iki šiol tai reikėjo atlikti iki kito mėnesio 5, 13 ir 20 dienos.

Nuo sausio mažiausias pajamas gaunantys gyventojai mokės mažiau mokesčių - jiems didinamas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA). Taip pat didėja senatvės pensijos. Nuo sausio 1-osios NPD didėja 34 eurais - nuo 166 eurų iki 200 eurų. Papildomas NPD už vaikus auga dukart - nuo 60 eurų iki 120 eurų. MMA didėja 25 eurais iki 350 eurų, o tam biudžete numatyta 27,2 mln. eurų. Minimali alga didės ir nuo liepos - iki 380 eurų, tam jau skirta 21,1 mln. eurų.

2015 metais iki rekordinių žemumų nukritusi naftos kaina šiais metais turėtų šiek tiek ūgtelėti, tačiau vis dar išsilaikys žema. Energetikos išteklius importuojančiai Lietuvai tai reiškia, kad prekės kainuos mažiau, o gyventojams liks daugiau pinigų, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto jie pažymi, kad pigi nafta nieko gera nežada Rusijos ekonomikai, o tai kartu apsunkins Lietuvos eksportuotojų padėtį.

Sumažėjus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifui ir efektyviau veikiant elektros skirstymo bendrovei „Lesto“, nuo sausio 1-osios mažėja elektros kainos gyventojams. Tačiau gamtinių dujų kainos išlieka nepakitusios - tam didžiausios įtakos turi vis dar galiojanti „Gazprom“ dujų kainos nuolaida. Elektros kainos, priklausomai nuo plano, buitiniams vartotojams mažėja 1-3 proc.

2015 metai sėkmę atnešė visiems, kurie buvo investavę į virtualiuosius pinigus – bitkoinus. Šių vertė augo net daugiau negu dvigubai, o 2016 metų prognozėmis teigiama, kad valiuta taps dar populiaresnė. Bitmarket.lt duomenimis, 2015 metų pradžioje bitkoinų kaina siekė 180 eurų už bitkoiną, o štai šį gruodį vertė išaugusi iki beveik 385 eurų už bitkoiną. Taigi, bet kas įsigijęs metų pradžioje bitkoinų, dabar būtų galėjęs pasidovanoti šventinę dovaną ir pelningai užsidirbti. Businessinsider.

Pagrindinis naujametinės šventės akcentas – fejerverkai. Nenuostabu, kad kai kurie žmonės, miestą pasirenka pagal pasiūlytą naujametinė programą ar fejerverkų šou. Norėdami sukurti šventinę nuotaiką ir pradžiuginti miesto gyventojus bei svečius, kiekvienas miestas stengiasi pateikti kuo įspūdingesnius fejerverkus. Be abejonės, ši pramoga kainuoja.

Gyventojai naujų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija naudą galės pajusti jau po pusmečio – iki to laiko, pradėjus komercinę veiklą, paaiškės koks naujų jungčių poveikis kainoms elektros biržoje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), įvertinusi dėl jungčių pasikeitusią situaciją rinkoje, naujas kainas gyventojams nustatys 2016 m. viduryje.

Energetikos ministerija stebės, ar uždarius 15-30 proc. miesto šilumos poreikio tiekiančią trečiąją termofikacijos elektrinę, bendrovė „Vilniaus energija“ nebandys nepagrįstai didinti kainų vartotojams. Anot ministro Roko Masiulio, jėgainės uždarymas neturi daryti įtakos šilumos kainoms. „Parama elektros gamybai užtikrindavo pelną elektrinės valdytojams, tačiau nedavė proporcingos naudos šilumos vartotojams, nes neužtikrino mažesnių šilumos kainų.

 Finansų ministras prognozuoja, kad kitąmet mokesčiai gali būti renkami dar geriau nei šiemet. Pasak Rimanto Šadžiaus, tarp nerimą keliančių grėsmių išlieka geopolitinė įtampa. „Šalies viduje aš gana ramiai klausausi diskusijų apie deficitinį biudžetą, kadangi matau, jaučiu, kad lūžis, renkant mokesčius, surenkant tais tarifais, kurie senokai nustatyti, lūžis 2015 metais vis dėlto įvyko.

Grąžtai netyla: kai vieni tarpušvenčiu ilsisi, odontologai, medikai ir grožio specialistai dirba išsijuosę. O įdarbina juos atostogų grįžę emigrantai. Šioje odontologijos klinikoje specialistai sukasi be atokvėpio – pilna ir prisiregistravusių pacientų, ir prašančiųjų skubios pagalbos.

Sutartis pirmiausiai sumažins tarifus, eksportas į Ukrainą šiek tiek palengvės, „Žinių radijui“ po poros dienų įsigaliosiančią Ukrainos ir Europos Sąjungos Asociacijos sutartį komentavo Lietuvos Respublikos Komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda. „Nors ta laisvos prekybos sutartis numato ne vien tik Ukrainos importo muitų tarifų mažinimą, bet ir paslaugų teikimą, įstatymų harmonizavimą su ES Ukrainos prekėms“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo R. Šėgžda.

Elektros kaina daugeliui gyventojų nuo sausio mažės 1,5 proc. arba apie 0,2 cento. Elektrines virykles turintiems vartotojams kaina mažės 1 proc. Pasak „Lesto“ atstovo, namų ūkis per mėnesį kitąmet sutaupys vidutiniškai apie 3 eurus. Tačiau verslui elektros kaina kiek didės. „Lesto“ paskaičiuotas galutines kainas vartotojams Kainų komisija patvirtino ir paskelbė trečiadienį. Kainos buvo pakoreguotos, atsižvelgus į Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas.

2015 metai Lietuvoje buvo gausūs ekonominių įvykių, kurie prisidėjo prie lietuvių gyvenimo formavimo.   SAUSIS 1 d. - Lietuvoje įvestas euras, šalis tapo 19-ąja euro zonos nare 1 d. - Klaipėdos SGD terminalas pradėjo komercinę veiklą 5 d. - Europos Komisija pareiškė, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais nusprendė išmontuoti ruožo į Latviją Bugeniai-Rengė geležinkelio bėgius 15 d. - baigėsi...

 Nuo sausio 1 dienos visiškai įsigalioja laisvosios prekybos sutartis tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos. Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis teigia, kad ši sutartis ne tik atpigins ukrainietiškų prekių Lietuvoje ir lietuviškų Ukrainoje, bet ir leis sutaupyti daugybę milijonų eurų abiejų šalių verslininkams, rašo žiniasklaida.

 Užsienyje gyvenantys ir dirbantys tautiečiai vis mažiau dėmesio skiria gimtinei. Tą akivaizdžiai rodo ir sumažėjusios piniginės perlaidos artimiesiems. Naujausiais turimais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį jų buvo ketvirtadaliu mažiau nei pernai metais. Ekonomistai mano, kad tai nėra laikinas paramos svyravimas ir teigia, kad Lietuvoje formuojasi nauja tendencija.

Elektros kaina daugeliui gyventojų nuo sausio mažės 1,5 proc. arba apie 0,2 cento. Elektrines virykles turintiems vartotojams kaina mažės 1 proc. Tai kiek mažiau nei skelbta anksčiau. „Lesto“ paskaičiuotas galutines kainas vartotojams Kainų komisija žada patvirtinti ir paskelbti trečiadienį. Kainos buvo pakoreguotos, atsižvelgus į Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas. „Nuo kitų metų elektros energijos kaina gyventojams vidutiniškai mažės apie 0,2 cento už kilovatvalandę.

Prieš savaitę žmonės prekes nuo lentynų šluote šluojo. Po švenčių dalis prekių jau grįžta atgal į parduotuves. Mat daug kas prisipirko ir padovanojo ne tai, ko tikėjosi draugai ar artimieji. Vilnietei Agnei taip pat nepasisekė. Užsukusi į vieną sostinės buitine technika prekiaujančią parduotuvę ji skundžiasi netinkamai išrinkta dovana. Atneštą prekę moteriai buvo leista pakeisti. Paaiškėjo, tai buvusi kalėdinė dovana. Antru bandymu Agnė išsirinko kitą pirkinį.

Dujų kainos gyventojams ir kitiems buitiniams vartotojams nuo sausio nesikeis - Kainų komisija trečiadienį tvirtins tokius pat kaip ir šiemet pirmojo 2016 metų pusmečio tarifus. Dujas vartojantieji tik maisto ruošai už vieną kubą dujų mokės 0,66 euro, šildantieji būstą - 0,42 euro, o per metus suvartojantieji daugiau kaip 20 tūkst. kubų - 0,41 euro. Pastovioji tarifo dalis taip pat nesikeis: turintieji dujines virykles kas mėnesį mokės 0,56 euro, o šildantys būstą - 3,99 euro.

Investicijų bendrovės „Hermis Capital“ valdytos Lietuvos kino studijos buvęs vadovas Ramūnas Škikas privalo šiuo metu bankrutuojančiai studijai sumokėti 1,499 mln. eurų skolą. Vilniaus apygardos teismas tokį sprendimą gruodžio 23 dieną priėmė už akių, nes R.Škikas laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nenurodė teismui priežasčių.

Kai sėdite „karštojoje kėdėje“, yra didelė tikimybė, jog atranką vykdantis asmuo užduos jums klausimą: „Ar jūs turite man kokių klausimų?“. Kai ateina jūsų eilė klausinėti, jūs turėtumėte pasinaudoti šia galimybe ir parodyti, jog esate padaręs „namų darbus“ bei išsiaiškinti ar šis darbas jums tinka. Nepamirškite, kad klausimas gali atspindėti jūsų žinias apie įmonę, darbo etiką, jūsų profesionalumo lygį ir jūsų susidomėjimą darbu.

2016-aisiais Bendrijos prekių ženklų sistemai sukaks 20 metų. Simboliška, nes kiti metai – kartu ir Bendrijos prekių ženklų sistemos permainų metai, kuomet bus keičiama prekių ženklų registravimo tvarka visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Gruodžio 24 d. buvo paskelbta Bendrijos prekių ženklų reglamento redakcija, kuri įsigalios kitų metų kovo pabaigoje.

Nuo 2016 metų pradžios litus į eurus nemokamai išsikeisti bus galima tik Lietuvos banke (LB) - litų banknotus ir monetas nemokamai ir neribotą laiką keis trys LB kasos. Galimybę toliau keisti litus svarsto Medicinos bankas, tačiau jis už paslaugas taikytų tam tikrą mokestį. Iki šių metų pabaigos litų banknotus nemokamai dar galima išsikeisti ir 89-iuose komercinių bankų padaliniuose.

Eilė mokesčių pasikeitė šių metų pabaigoje, kurių įsigaliojimas bus nuo 2016 m. sausio 1 d., „Žinių radijui“ sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.   „Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimuose numatyta, kad gyventojams keičiasi neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), jeigu jie gyvena už minimalią mėnesinę algą (MMA) – nuo šiol NPD bus 200 eurų. Papildomas NPD už kiekvieną vaiką didėja nuo 60 eurų iki 120 eurų.

„Hoverboard“ riedis – inovacija atsiradusi garsaus filmo dėka. Apie šią transporto priemonę plačiai diskutuojama visame pasaulyje, mat „iš ateities“ atkeliavęs riedis ne tik sužavi šiuolaikinį jaunimą, bet ir gali kelti pavojų sveikatai. Šis produktas, kuris jau pasiekė ir Lietuvos gatves, išrastas kaip 1985 metų fantastinio nuotykių filmo „Atgal į ateitį“ prototipas.

 Besibaigiantys 2015-ieji metai susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers and acquisitions, M&A) sandorių rinkoje nebuvo tokie aktyvūs, kaip tikėtasi, tačiau po paskutinės naujienos apie telekomunikacijų grupės „Bitė“ pardavimą ji gali tapti rekordine. Analitikų teigimu, lėtesnę nei tikėtasi rinką šių metų pradžioje lėmė Rusijos embargas, krizė Ukrainoje bei netikrumas dėl Graikijos ateities euro zonoje, be to, euro įvedimo efektas nedavė lauktų rezultatų.

 Lietuvos ekonomikos plėtra šiemet bus lėčiausia Baltijos šalyse, tačiau jau kitąmet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus spartesnis nei Estijoje, o 2017-aisiais Lietuva aplenks ir Latviją, prognozuoja antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ analitikai.

 Visų laukiamos žiemos šventės – Kalėdos ir Naujieji metai ne visiems siejasi su laisvadieniais ar poilsiu. Taksi paslaugas teikiančioms įmonėms – tai pats darbymetis. Nors šiais metais praūžusios Kalėdos dideliu klientų srautu nepasižymėjo, tačiau taksi įmonių savininkai vieningai teigia, kad Naujųjų metų išvakarės bus išimtis ir vėl pradeda didinti kelionės įkainius.

Vilniaus šilumos tinklai, ruošdamiesi šilumos ūkio perėmimui, ketina plėsti komandą, teigia naujasis bendrovės vadovas. Pasak Manto Buroko, pirmąjį 2016 metų ketvirtį ketinama priimti 5 naujus darbuotojus. „Artimiausiu metu didelės plėtros nenumatoma. Pirmąjį 2016 metų ketvirtį planuojame, kad tai būtų papildomi 5 žmonės, tai būtų iš viso 13 žmonių“, - BNS sakė M.Burokas. Pasak jo, planuojama priimti ne laikinus darbuotojus, o tokius, kurie galėtų dirbti ir po šilumos tinklų perėmimo.

Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje. „Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė.

Lietuvos Vyriausybė prieštarauja Berlyno ir Maskvos dujotiekio projektui „Nord Stream 2“, nes jis pablogintų Baltijos šalių nepriklausomybę, tvirtina Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis. „Mūsų nuomone, jis negatyviai paveiks Lietuvos ir Europos energetinę nepriklausomybę. Dėl šio projekto daugiausiai praras Ukraina, nes Rusija „Nord Stream 2“ dujotiekiu nukreips dujas, kurios dabar per šią šalį teka į Europą.

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovu paskirtas ligšiolinis laikinasis įmonės direktorius ir vyriausiasis teisininkas Mantas Burokas. Bendrovė pranešė, kad VŠT valdyba M.Buroką paskyrė pirmadienį. Valdybai taip pat pristatytos naujo konsultantų konkurso sąlygos, o konkursas turėtų būti paskelbtas šią savaitę. „Įmonės tikslas – tinkamai pasirengti turto perėmimui iš nuomos ir užtikrinti sklandų ūkinės bei administracinės veiklos tęstinumą jai pasibaigus“, - pranešime teigė M.Burokas.

Rusijos koncerno „Lukoil“ valdomo degalinių tinklo „Lukoil Baltija“ pardavimas galėtų trukti iki vienerių metų, teigia įmonės vadovas. Ivanas Paleičikas kol kas nekomentuoja, kas galėtų būti galimas bendrovės pirkėjas, mat apie „Lukoil“ sprendimą parduoti verslą Lietuvoje ir Latvijoje pats tik neseniai sužinojo. Tačiau jis neatmetė galimybės ir pats dalyvauti bendrovės pirkimo konkurse. „Čia natūralus toks procesas, kad bus parduotos (degalinės - BNS), aš jau sakiau anksčiau tai.

Dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ pasirašė 10 metų sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų tranzito per Lietuvą į Karaliaučių. Ilgalaikė sutartis pasirašyta gruodžio 24 dieną ir galios nuo kitų metų sausio iki 2025 metų pabaigos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. „Sutarties galiojimo terminas susietas su iki 2010 metų pabaigos dujų perdavimo pajėgumų į Kaliningrado sritį padidinimui įgyvendintų ženklių investicijų atsipirkimo laikotarpiu“, - rašoma „Amber Grid“ pra...

 Dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ pasirašė 10 metų sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų tranzito per Lietuvą į Karaliaučių. Ilgalaikė sutartis pasirašyta gruodžio 24 dieną ir galios nuo kitų metų sausio iki 2025 metų pabaigos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Sutartis numato, kad pajamos už paslaugas sieks apie 10-11 mln. eurų per metus ir, „Amber Grid“ teigimu, atitiks šiuo metu gaunamas pajamas. Tranzito pajėgumai sieks 10,5 mln.

Geri metai buvo paskolų turėtojams ir norintiems imti naujas paskolas, nes Europos Centrinis bankas vykdė labai švelnią monetarinę politiką, dalino nemokamus pinigus, todėl pigo paskolos, „Žinių radijui“ sakė „Danske Bank“ ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.   „Iš kitos pusės, labai dėl to nukentėjo taupantys, ypač indėlius ar valstybines obligacijas norintys laikyti žmonės. Dėl ko šiuo metu matau didelių potencialių ateities rizikų.

2015-ieji Lietuvos energetikoje buvo intensyvūs bei gausūs įvykių ir permainų. Energetikos ministerija pristato svarbiausių įvykių dešimtuką, kurių įtaką energetikos sektoriui bei vartotojams yra didžiausia. „Šiais metais energetika buvo karšta tema ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje.

Naujos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija leis kitais metais atpiginti elektrą namų ūkiams, sako „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, kuris prognozuoja, kad 2016 metų viduryje elektros kaina buitiniams vartotojams gali būti perskaičiuota. „Aš manau, kad mes dar metų viduryje mažinsime (elektros - BNS) kainą, nes atsiranda galimybės pigiau įsigyti elektros per naujai pastatytas jungtis.

Per 2015 metus kavos žaliavos kainos krito 28 proc., tačiau kainos kavinėse ne tik kad nemažėjo, bet ir prognozuojamas kainų didėjimas. UAB „Daisenos“, kavos platintojų įmonės, produktų grupės vadovas Rimvydas Margevičius pasakoja, kad didelės įtakos kainose nejuntama, nes dauguma gamintojų sudaro sutartis pusei ar net metams į priekį. „Jei prasidėjo kainų kritimas, nereiškia, kad tą pačią dieną jie gali kavą pigiau parduoti.