Užsienis

Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje liepsnoja Donecko nacionalinio technikos mokslų universiteto patalpos, kurios galėjo būti naudojamos karinėms reikmėms. Tai jau ne pirmas smūgis šiam universitetui – 2023-ųjų vasarį buvo apšaudytas bendrabutis, kuriame rusai galimai buvo įkurdinę savo karius.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušti 34 rusų paleisti dronai kamikadzės. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš okupuoto Krymo, Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko ir iš Ukrainos pasienyje esančios Kursko srities. Iš viso rusai keliomis bangomis paleido 35 dronus, bet 34 iš jų ukrainiečiams pavyko numušti, nurodė oro pajėgos.

Lietuvai ir Vokietijai pasirašius veiksmų planą dėl nuolatinio vokiečių kovinės brigados dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iškėlė opų pinigų klausimą. Kaip rašo vokiečių leidinys „Spiegel“, šiems ir kitiems metams Lietuvos Vyriausybė yra numačiusi lėšų kareivinių, poligonų ir kitos infrastruktūros statybai finansuoti.

Danijos atsinaujinančiosios energijos įmonė „Orsted“ trečiadienį pranešė, kad prie rytinės Jungtinės Karalystės pakrantės statys didžiausią pasaulyje jūrinio vėjo parką. Įmonė teigė priėmusi galutinį investicinį sprendimą statyti projektą „Hornsea 3“. 2,9 gigavato galios jūrinio vėjo parkas galės aprūpinti energija daugiau kaip 3,3 mln. namų ūkių Jungtinėje Karalystėje. Tikimasi, kad jis bus baigtas apie 2027 metų pabaigą, o statybos etapo metu bus sukurta iki 5 tūkst. darbo vietų.

Izraelis trečiadienį nurodė evakuotis žmonėms iš didelių pagrindinio miesto Gazos Ruožo pietuose teritorijų, pranešė Jungtinės Tautos. Pasak JT humanitarinės pagalbos agentūros OCHA, Izraelis paskelbė žemėlapius su naujais evakuotinais rajonais, sudarančiais apie 20 proc. Kan Juniso miesto. Prieš karą tuose rajonuose gyveno daugiau kaip 110 tūkst. žmonų, nurodė OCHA. Pažymėtoje teritorijoje taip pat yra 32 prieglaudos, kur prisiglaudė daugiau kaip 140 tūkst.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį naująjį imigracijos įstatymą pavadino skydu, kuris leis Prancūzijai geriau kovoti su nelegalia imigracija ir palengvins legaliai atvykstančių žmonių integraciją. „Tai skydas, kurio mums reikėjo“, – sakė E. Macronas apie įstatymą, dėl kurio atsistatydino sveikatos apsaugos ministras ir išsiskyrė partijos narių nuomonės. „Kai valdote, turite atsakomybę“, – transliuotojui „France 5“ teigė E. Macronas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba trečiadienį vėl atidėjo balsavimą dėl rezoliucijos, kuria raginama nutraukti Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karą Gazos Ruože.  „Saugumo Taryba susitarė šiandien tęsti derybas, kad būtų suteikta daugiau laiko diplomatijai. O pirmininkaujanti valstybė narė perskirstys priėmimą rytojaus (ketvirtadienio) rytą“, – sakė Saugumo Tarybos pirmininkas Jose Javieras De La Gasca Lopezas-Dominguezas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė neabejojantis, kad respublikonų lyderis Donaldas Trumpas buvo 2021 metų sausio išpuolio prieš Kapitolijų rėmėjas. Šie komentarai pasirodė po to, kai Kolorado Aukščiausiasis Teismas antradienį nusprendė, kad D. Trumpas yra netinkamas eiti JAV prezidento pareigas dėl jo dalyvavimo išpuolyje prieš Kapitolijų. „Leisiu teismui priimti šį sprendimą. Tačiau jis tikrai rėmė neramumus.

Rusų pareigūnai trečiadienį pranešė, kad šešiolika kandidatų pateikė paraiškas dalyvauti kitais metais vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, kuriuose Vladimiras Putinas greičiausiai laimės penktąją kadenciją. Maskva jau daugelį metų rinkimuose ir politiniame gyvenime neleidžia dalyvauti opozicijos atstovams. Susidorojimas su kitaminčiais ypač suintensyvėjo po 2022 metų vasarį pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį išreiškė viltį, kad Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija dėl Izraelio ir „Hamas“ karo po ankstesnių JAV veto duos teigiamų rezultatų. Jungtinės Valstijos, itin svarbios Izraelio sąjungininkės, vetavo dvi JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, kuriomis būtų raginama nedelsiant nutraukti intensyvias Izraelio ir „Hamas“ kovas Gazos Ruože.

Latvija pasirašė sutartį su JAV dėl raketų paleidimo įrenginių HIMARS ir amunicijos pirkimo už maždaug 180 mln. dolerių (164,2 mln. eurų), trečiadienį pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas.  Latvijos pajėgos taip pat bus aprūpintos didelio tikslumo ir didelio nuotolio raketomis ATACMS.  Pasak gynybos ministro, tai dar vienas svarbus žingsnis stiprinant Latvijos ir JAV strateginę partnerystę ir plėtojant NATO gynybinius pajėgumus.

Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ derybos dėl dar vienų paliaubų ir Gazos Ruože įkaitais laikomų asmenų išlaisvinimo būtų itin rimtos.  „Tai labai rimtos diskusijos ir derybos ir tikimės, kad jos kažkur nuves“, – žurnalistams „Air Force One“ lėktuve sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

JAV pasiūlė „Didžiojo septyneto“ (G7) šalims pripažinti pačioms save „nukentėjusiomis“ nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir šiuo juridiniu pagrindu konfiskuoti įšaldytus 280 mlrd. dolerių, kurie prieš karą Ukrainoje priklausė Rusijos centriniam bankui, o vėliau buvo įšaldyti, paskelbus agresorei sankcijas. Vakarų šalys susidūrė su dilema, kaip įteisinti Rusijos Vakaruose laikytų lėšų perdavimą Ukrainoje, kol dar nėra pasibaigęs karas.

Europos Sąjunga trečiadienį į interneto platformų, kurioms taikomi griežtesni saugumo reikalavimai, sąrašą įtraukė tris stambias pornografijos svetaines. Pornografinės svetainės Pornhub“, „Stripchat“ ir „XVideos“ nuo šiol laikomos didelėmis interneto platformomis, kurių aktyvių naudotojų skaičius ES viršija 45 milijonus.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad Gazos Ruože paliaubų nebus, kol žydų valstybė nesunaikins palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“. „Nenustosime kovoti, kol nepasieksime visų užsibrėžtų tikslų: eliminuosime „Hamas“, išlaisvinsime įkaitus ir panaikinsime grėsmę iš Gazos“, – išplatintame pareiškime nurodė jis.

Prancūzijos teismas antradienį nuteisė buvusią serijinio žudiko Michelio Fourniret žmoną kalėti iki gyvos galvos už jos vaidmenį trijose jo įvykdytose žmogžudystėse. Visgi bausmę už vaidmenį kitose žmogžudystėse moteris atlieka jau nuo 2008-ųjų. Po 10 valandų trukusių svarstymų Monique Olivier buvo nuteista už bendrininkavimą su M. Fourniret prieš kelis dešimtmečius nužudant 20-metę britę studentę Joanną Parrish, dar vieną jauną moterį ir devynerių mergaitę.

JAV, Orlando mieste esančiame Disnėjaus pramogų parke sustreikavus amerikietiškiesiems kalneliams žmonės maždaug 30-čiai minučių liko kyboti dideliame aukštyje. Vaizdo įraše matyti, kaip Everesto kalneliais pavadintame atrakcione žmonės pagalbos laukė stačioje nuokalnėje. Vietos žiniasklaidos teigimu, kelionės svečiams įgulos nariai pasakė, kad pasivažinėjimas kalneliais kurį laiką bus sustabdytas ir nurodyta likti savo vietose.

Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pareiškė, kad sieks konfiskuoti šimtus milijonų eurų neįvardyto Rusijos banko turto. Tai – dalis Vakarų reakcijos į Maskvos invaziją į Ukrainą veiksmų. Federalinė prokuratūra pareiškime nurodė, kad Vokietijos finansų sostinės Frankfurto teismui pateikė prašymą dėl nepriklausomos konfiskavimo procedūros. „Šios procedūros tikslas yra konfiskuoti daugiau kaip 720 mln.

Vokietijos labdaros organizacija „Sea Watch“ trečiadienį pareiškė, kad naujasis Europos Sąjungos susitarimas dėl migracijos pareikalaus daugiau gyvybių jūroje. Tokiam „Sea Watch“ pareiškimui pritaria keliolika nevyriausybinių organizacijų. „Šiandienos sprendimas neišgelbės nė vienos gyvybės. Šis susitarimas yra istorinė nesėkmė ir nusilenkimas dešiniojo sparno Europos partijoms“, – sakoma labdaros organizacijos pareiškime.

Ukraina pasiekė vieną pergalę iš dviejų. Europos Sąjunga pradės derybas su šalimi dėl narystės Bendrijoje, bet kol kas nesuteiks milijardinio paramos paketo. Kelią tam užkirto Vengrija, kuri netrukus gali sulaukti nemalonumų iš Briuselio. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius trečiadienį pralaimėjo teisinę kovą už Europos Sąjungos jam įvestų sankcijų panaikinimą – bloko teismas atmetė jo pretenzijas. Sankcijos R. Abramovičiui 2022 metais buvo įvestos dėl jo vaidmens Rusijai užpuolant Ukrainą ir buvo dalis bloko priemonių, nukreiptų prieš Rusiją ir prezidento Vladimiro Putino artimus sąjungininkus. ES Bendrajame Teisme 57 metų oligarchas užginčijo Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl sankcijų.

Naujoji Lenkijos vyriausybė trečiadienį paskelbė atleidžianti prieštaringai vertinamų visuomeninių žiniasklaidos priemonių, kurios dešiniųjų valdymo laikotarpiu buvo laikomos vyriausybės ruporais, vadovybę. Atleisti nacionalinės televizijos TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP pirmininkai ir valdybos, sakoma Lenkijos kultūros ministerijos pranešime.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska pasakojo, kaip karas paveikė šeimas, įskaitant ir jos šeimą. Volodymyro Zelenskio žmona sako, kad karas juos suskaldė. Pasak jos, jiedu su vyru retkarčiais matosi, bet negali nuolat būti kartu. Duodama interviu vokiečių kanalui ZDF ji prisipažino, kad dabar gyvena su vaikais, o jos sutuoktinis nuolat yra darbe, ten jis ir gyvena, skelbia portalas UNIAN. „Dabar mes negalime gyventi visi kartu.

Katare gyvenantis palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh trečiadienį atvyko į Kairą derybų dėl ugnies nutraukimo kare su Izraeliu Gazos Ruože. I. Haniyeh atvyko „į Egipto sostinę Kairą diskutuoti su Egipto pareigūnais dėl sionistų (Izraelio) agresijos Gazos Ruože raidos ir kitų klausimų“, sakoma grupuotės pareiškime.

Priešingai nei teigia Kremliaus propagandistai, Rusija išgyvena didelę ekonominę krizę. Pastaruoju metu kiaušiniai rusams tapo deficitiniu produktu, todėl planuojama juos importuoti iš Turkijos ir Irano. Be to, priimtos naujos sankcijos agresorės šalies įmonėms ir atstovams. Apie tai pranešė politologas Olehas Lisnis komentare „24 Kanal“. Pasak O. Lisnio, šie įvykiai susidėlioja į nuoseklią grandinę, kuri gali privesti prie visiško Rusijos ekonominio stabilumo susinaikinimo.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, koronaviruso atmaina JN.1 šiuo metu sukelia apie 20 proc. naujų COVID-19 infekcijų šioje šalyje ir yra sparčiausiai plintanti viruso atmaina. Ji jau dominuoja šiaurės rytuose, kur, manoma, sukelia apie trečdalį naujų infekcijų. JN.1 yra kilęs iš BA.2.86, arba Pirola, atmainos, dėl kurios mokslininkai buvo labai susirūpinę, skelbia CNN.

Šimtai žmonių Serbijos sostinėje Belgrade antradienį surengė demonstraciją prieš įtariamą rinkimų rezultatų klastojimą. Pagrindinė opozicijos stovykla buvo paraginusi protestuoti prieš savaitgalio rinkimų rezultatus, kuriuos aptemdė pranešimai apie tam tikrus pažeidimus. Protestas įvyko kitą dieną po to, kai tūkstančiai žmonių susirinko prie Serbijos rinkimų komisijos, prezidentui Aleksandarui Vučičiui iškovojus triuškinamą pergalę parlamento ir vietos valdžios rinkimuose.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba trečiadienį balsuos dėl ilgai atidėliotos rezoliucijos, kuria raginama sustabdyti Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karą. Iki šiol nariai ginčijosi dėl formuluotės, o pagalbos pastangos Gazos Ruože ėmė strigti. Humanitarinė padėtis Gazos Ruože sparčiai blogėja, o vienas aukšto rango JT pareigūnas teigė, kad Izraelio veiksmai dėl pagalbos įleidimo toli gražu neatitinka didėjančių poreikių.

Kongo Demokratinėje Respublikoje trečiadienį vyksta visuotiniai rinkimai, kuriuose dabartinis prezidentas Felixas Tshisekedi varžosi su susiskaldžiusia opozicija, šalies rytuose siaučiant konfliktui. Rinkimų apylinkės atsidarė 6 val. ir užsidarys 17 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Vyriausybė trečiadienį paskelbė nedarbo dieną ir, kaip ir per ankstesnius rinkimus, uždarė sienas bei sustabdė vidaus skrydžius.

Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pasiekė susitarimą dėl bloko teisės aktų, reglamentuojančių procedūrų, susijusių su prieglobsčio prašytojais ir migrantais, tvarkymą, peržiūros, pranešė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 18 rusų paleistų dronų „Shahed“. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad iš okupuoto Krymo buvo paleista 19 dronų ir kad 18 jų numušta Odesos, Chersono, Dnipropetrovsko, Vinycios, Chmelnyckio, Kyjivo, Černihivo ir Kirovohrado srityse. Taip pat pranešama, kad rusai dviem iš Rusijos Belgorodo srities paleistomis raketomis S-300 atakavo Ukrainos Charkivo sritį, bet žmonės nenukentėjo.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Pekine susitikęs su rusų premjeru Michailu Mišustinu sakė, kad glaudžių ryšių su Rusija palaikymas yra strateginis pasirinkimas, ir paragino plėsti dvišalį bendradarbiavimą, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tvirtus abiejų valstybių ryšius, kurių nepaveikė Rusijos 2022 metų vasarį pradėta didelio masto karinė invazija į Ukrainą, kritikuoja Vakarų lyderiai.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Islamo džihadas“ antradienį paskelbė vaizdo įrašą ir teigė, kad jame matyti du gyvi Gazos Ruože laikomi įkaitai, paimti per „Hamas“ spalio 7-osios atakas Izraelyje. Vaizdo įraše vienas po kito pasirodo du vyrai. Įkaitai prašo labiau spausti Izraelio valdžią, kad jie būtų paleisti.

Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai rašo „Politico“. „Rusija jau parodė, kad turi noro užpulti savo kaimynę“, – sakė M. Hofmanas interviu Belgijos naujienų kanalui VRT. „Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba visada dviprasmiška. Visiškai neatmestina, kad vėliau jis turės kitų idėjų. Arba pietuose, arba Moldovoje, arba Baltijos šalyse“, – toliau kalbėjo jis.

Prancūzijos parlamentas antradienį priėmė Emmanuelio Macrono vyriausybės remiamą imigracijos įstatymą, dėl kurio kilo paties prezidento partijos maištas dėl kraštutinių dešiniųjų paramos sugriežtintai projekto versijai. Žemieji parlamento rūmai įstatymo projektą priėmė didele balsų persvara; valdančiajai partijai galiausiai neprireikė Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio susivienijimo“ (Rassemblement national, RN) paramos jam prastumti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino imtis griežto atsako dėl užsienio agentų, siekiančių destabilizuoti Rusiją per pagalbą Ukrainai. „Kyjivo režimas, tiesiogiai remiamas užsienio specialiųjų tarnybų, pasuko teroristinių metodų, praktiškai valstybinio terorizmo, keliu“, – per televizijos transliuotą kalbą pareiškė V. Putinas. „Užsienio specialiųjų agentų bandymai destabilizuoti politinę ir socialinę padėtį Rusijoje privalo būti griežtai sustabdyti“, – sakė jis.

Policija pranešė, kad Arizonoje, JAV, kilus gaisrui namuose žuvo keturi vaikai ir 11-metis jų giminaitis, kol vaikų tėvas apsipirkinėjo Kalėdų proga. Kaip skelbia BBC, šeštadienio vakarą ugnis įsiplieskė dviejų aukštų name, pirmadienį pranešė valdžia. Niekam namuose nepavyko išgyventi. Žuvo keturi 2, 4, 5 ir 13-kos metų apsipirkinėjusio vyro vaikai bei šeimos 11-metis giminaitis, atvykęs į svečius. Pareigūnai tiria gaisro priežastis. Vaikų bei tėvo vardų ir pavardžių neskelbia.

Pusė milijono laiškų – tiek jau sulaukė Kalėdų Senelis Laplandijoje ir sėdo skaityti vaikų norų. O Centrinėje Amerikoje, Gvatemaloje, pas vaikus nuo aukšto viaduko su dovanomis leidosi kitas Kalėdų Senelis, kurio misija – padėti skurstančioms šeimoms. Elnio tempiamomis rogutėmis Kalėdų Senelis grįžta į savo rezidenciją Laplandijoje. Jau suplūdo pusė milijono laiškų, keliavusių ir tūkstančius kilometrų. Skaitydamas mažųjų svajones, Kalėdų Senelis sako ir pats turintis vieną norą.

Rusijai apšaudant Ukrainos pietuose esantį Chersoną buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant keturis vaikus, be to, dronais buvo atakuotas Kyjivas ir antras pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas, pranešė ukrainiečių pareigūnai. „Rusų okupantams vakare apšaudant Chersoną buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų keturi vaikai“, – sakė Chersono meras Romanas Mročko. Jis pridūrė, kad sužeisti vaikai yra 2–13 metų amžiaus.

JAV Senato demokratų ir respublikonų lyderiai antradienį sakė, kad Vašingtonas iki metų pabaigos negalės patvirtinti naujos pagalbos Ukrainai. „Derybose sprendžiant likusius klausimus, tikimės, kad jų pastangos sudarys sąlygas Senatui imtis greitų veiksmų [...] kitų metų pradžioje“, – sakoma bendrame demokrato Chucko Schumerio ir respublikono Mitcho McConnello pareiškime. „Šiemet likusį laiką Senato ir [prezidento Joe Bideno] administracijos derybos tęsis“, – sakoma jame.

Ukrainoje vykstant šaukiamojo amžiaus vyrų paieškoms buvo paviešintos ir sukčiavimo schemos, kurių metu kai kurie asmenys pasirenka bėgti iš šalies, o ne ginti savo tėvynę. Pasieniečių teigimu, kasdien šalį palieka apie 6 tūkst. šaukiamojo amžiaus vyrų ir tik 150-200 iš jų yra yra pagalbą vežantys savanoriai.

Kolorado valstijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Donaldas Trumpas kitais metais negali šioje valstijoje kandidatuoti į prezidentus dėl savo vaidmens 2021 metų sausį surengtame išpuolyje prieš Kapitolijų. Teismas (4 teisėjai prieš 3) nusprendė, kad D. Trumpas negali būti tinkamas kandidatas, nes beveik prieš trejus metus įsitraukė į sukilimą dėl riaušių JAV Kapitolijuje. D. Trumpo kampanija šį sprendimą pavadino antidemokratiniu ir pažadėjo jį apskųsti, skelbia BBC.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nepasirašys įstatymo, kuriame būtų numatyta moterų mobilizacija, rašo UNIAN. Apie tai V. Zelenskis pakomentavo antradienį surengtoje spaudos konferencijoje. Volodymyras Zelenskis moterų mobilizacijos nepalaikytų V. Zelenskis pabrėžė, kad jei įstatyme bus tinkamų argumentų dėl jaunesnių nei 27 metų vyrų mobilizacijos, jis palaikytų šią iniciatyvą. „Moterys – ne, aš to nepasirašysiu.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas antradienį paragino Izraelį, kad jo veiksmai prieš palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ būtų „chirurgiškai tikslūs“. „Mes prašome Izraelį tęsti kampaniją prieš „Hamas“ atsižvelgiant į du dalykus – pripažinti, kad jie turi kuo labiau sumažinti civilių aukų skaičių ir visada laikytis tarptautinės humanitarinės teisės“, – sakė jis žurnalistams Romoje po susitikimo su Italijos kolega.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, kokie santykiai jį sieja su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu Vlerijumi Zalužnu, rašo „Kanal 24“. Apie tai jis antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje, kurioje taip pat komentavo ir padėtį fronte. „Su Zalužnu palaikau darbinius santykius. Kaip vyriausiasis vadas, jis turi atsakyti už rezultatus mūšio lauke“, – komentuodamas santykius su V. Zalužnu kalbėjo V. Zelenskis. „Aš tikiuosi labai konkrečių dalykų mūšio lauke.

Jeffo Bezoso aerokosminių technologijų bendrovė „Blue Origin“ antradienį paleido suborbitinę raketą „New Shepard“. Tai pirmoji jos misija po 2022-ųjų rugsėjį įvykusios avarijos be įgulos. Nors raketa žmonės neskris – ja bus skraidinami mokslo ir tyrimų kroviniai, misija turi būti įvykdyta sėkmingai, kad „Blue Origin“ galėtų vėl pradėti į kosmosą skraidinti turtingus adrenalino fanatikus. Suborbitinė raketa „New Shepard“ 10 val. 43 min. vietos (18 val. 43 min.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori apginkluoti savo kariuomenę „koviniais lazeriais“ ir robotais su „dirbtiniu intelektu“, rašo UNIAN. Anot agentūros, apie tai V. Putinas svarstė kalbėdamas Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdyje. Putinas: Rusijai reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“ Jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenei reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“. „Būtina ir toliau kurti kariuomenei ir laivynui pagrindus ateičiai. Perspektyvių ginkluotės rūšių.

Ukrainos pajėgos turi pranašumą tamsoje, focus.ua cituoja „The Telegraph“. Anot ekspertų, Rusijos kariai dėl įrangos ir apmokymų trūkumo beveik negali kovoti naktį. Todėl Rusijos pajėgos bando paslėpti savo techniką nuo Ukrainos dronų naudodama uždangalus, pagamintus iš šiaudų. Juos uždėjus ant karinės technikos, ji atrodo kaip su perukais, pastebi minėtas leidinys.

Danija antradienį paskelbė, kad susitarė stiprinti karinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis ir sudaryti geresnes sąlygas JAV kariams patekti į Danijos karines bazes. Neseniai apie panašius susitarimus su JAV pranešė ir šios Šiaurės Europos šalies kaimynės Švedija bei Suomija.