Užsienis

Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šeštadienį pareiškė, kad niekas nesutrukdys Izraeliui pasiekti pergalės kare prieš „Hamas“ kovotojus Gazos Ruože. „Niekas mūsų nesustabdys – nei Haga, nei blogio ašis, nei niekas kitas. Galima ir būtina tęsti iki pergalės, ir mes tai padarysime", – per televizijos spaudos konferenciją sakė B. Netanyahu, įsibėgėjus karui Gazoje. Sekmadienį nuo karo pradžios bus praėję 100 dienų.

Rusija užsienyje gyvenantį rašytoją Borisą Akuniną, kuris yra pasisakęs prieš Rusijso invaziją į Ukrainą, penktadienį paskelbė „užsienio agentu“. Nuo tada, kai 2022 metų vasarį pradėjo puolimą Ukrainoje, Kremlius suintensyvino pastangas užgniaužti nepritarimą ir, be kita ko, nusitaikė į meną, o Maskvą kritikuojančių autorių knygos dingo iš knygynų. Borisas Akuninas yra Sakartvele gimusio rašytojo Grigorijaus Čchartišvilio slapyvardis.

Ukraina skuba plėsti karinį bendradarbiavimą su didžiausiais Europos partneriais. Šiandien Kyjive viešintis naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras žada Ukrainoje statyti karinės įrangos gamyklas. O vakar pas Zelenskį atvykęs britų premjeras pasirašė istorinį įsipareigojimą ateinantį dešimtmetį remti Ukrainą ginklais ir pinigais kovoje prieš Rusiją. Tuo metu Maskva naktį paleido į Ukrainą beveik keturiasdešimt raketų. Ukrainiečiams jų pavyksta numušti vis mažiau.

Pastarieji „Facebook“ skandalai vartotojams sukėlė daug klausimų, tačiau svarbiausias iš jų – ar vartotojų duomenys saugūs? Michaelas Zimmeris, privatumo ir duomenų etikos ekspertas Maruqette universitete JAV, daugiau nei dešimtmetį įrašinėjo Marko Zuckerbergo, „Facebook“ kūrėjo viešus įrašus, pasisakymus ir interviu. Remiantis šiais įrašais, ekspertas padarė išvadą, kad Markas Zuckerbergas pats nerimauja dėl savo privatumo.

Irano remiamiems husių sukilėliams paleidus raketą iš Chudaidos pakraščio, šiam Jemeno Raudonosios jūros uostamiesčiui šeštadienį buvo suduotas naujas smūgis, pranešė saugumo šaltiniai. Su sukilėliais susijęs karinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad „buvo smogta vietai Chudaidos pakraštyje, iš kurios buvo paleista husių raketa“, ir pridūrė, jog neaišku, ar smūgis buvo suduotas iš jūros, ar iš oro.  Policijos šaltinis patvirtino naują smūgį.

Nuo didelio masto karo pradžios Rusija Ukrainoje įvykdė 626 chemines atakas. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paramos pajėgų vadovybė socialiniame tinkle „Facebook“, skelbia „Ukrinform“. „Gynybos pajėgos užfiksavo 626 atvejus, kai Rusijos Federacija panaudojo šaudmenis, aprūpintus nuodingomis cheminėmis medžiagomis. Iš jų 51 atvejis užfiksuotas vien šį sausį", – rašoma pranešime. Įvardijo, ką priešas naudoja dažniausiai Dažniausiai priešas naudoja granatas, tokias kaip K-51 ir RGR.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį pasveikino išrinktąjį Taivano prezidentą Lai Ching-te ir palankiai įvertino „tvirtą demokratinę sistemą bei rinkimų procesą“ šioje savivaldžioje saloje.

Jungtinės Valstijos nepalaiko Taivano nepriklausomybės, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas po šeštadienį įvykusių svarbių rinkimų šioje savivaldžioje saloje, kurią Pekinas laiko savo teritorija. Žurnalistų paklaustas apie Vašingtono poziciją dėl Taivano, kur prezidento rinkimus laimėjo nepriklausomybės šalininkas Lai Ching-te (Lai Čingtė), J. Bidenas atsakė: „Mes nepalaikome nepriklausomybės.

Kinija šeštadienį pareiškė, kad jos „susijungimas“ su Taivanu yra neišvengiamas, nepaisant to, kad prezidentu savivaldžioje saloje buvo išrinktas nepriklausomybės šalininkas Lai Ching-te. Balsavimas „nesutrukdys neišvengiamai Kinijos susivienijimo tendencijai“, pareiškime, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, teigė Pekino Taivano reikalų biuro atstovas Chen Binhua.

Ukrainos partizanai fiksuoja Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų judėjimą laikinai okupuoto Sevastopolio įlankose ir pakrantės akvatorijoje. Tai rodo, kad okupantai sunerimę dėl galimų raketų smūgių. Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsų agentai nuolat stebi Rusijos karinių jūrų pajėgų Juodosios jūros laivyną, registruodami jo laivų judėjimą pakrantės rajonuose ir įvairiose Sevastopolio įlankose.

Iš Kyjivo Solomiankos rajone esančio prekybos centro „Kosmopolit“, kuriame kilo gaisras, evakuojami žmonės. Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko. „Iš prekybos centro „Kosmopolit“, kuriame kilo gaisras, evakuojami žmonės. Preliminariais duomenimis, ugnis įsiplieskė keturių aukštų pastato ketvirtajame aukšte, vaikų kambaryje“, – sakoma pranešime. „Gelbėjimo tarnybos skuba į įvykio vietą“, – pridūrė Kyjivo meras.

Internetinės prekybos įmonės „Wildberries“ sandėlyje Rusijoje šeštadienį kilo didžiulis gaisras, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija. Apie nukentėjusiuosius nepranešama. Dėl senos infrastruktūros arba saugos standartų nesilaikymo gaisrai Rusijoje kyla gana dažnai. „Gaisras išplito iš viso 70 tūkst. kvadratinių metrų plote“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnas Igoris Ulubikovas iš Sankt Peterburgo, kur kilo gaisras.

Latvijos Valstybės saugumo tarnybos (VST) iniciatyva šalies vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis įtraukė Latvijos ir Rusijos bendradarbiavimo asociacijos pirmininką, Rusijos pilietį Borisą Katkovą į Latvijoje nepageidaujamų asmenų sąrašą, praneša portalas LSM. Tai šeštadienį žurnalistams patvirtino Latvijos VRM atstovai. Pažymima, kad B. Katkovas buvo įtrauktas į šį sąrašą dėl daugelį metų trukusios sistemingos veiklos Rusijos naudai.

Kremlius ketina laikinai okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose įrengti sąvartynus, kurie aptarnaus Rusijos regionus, praneša UNIAN. Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, priešas planuoja įrengti šešis tokius sąvartynus Luhansko srityje, o dar tris – Donecko srityje. Į juos ketinama vežti šiukšles ne tik iš laikinai okupuotų teritorijų, bet ir iš Rostovo, Belgorodo ir Voronežo sričių.

Galimi sukilimai, sunki ekonominė padėtis ir nepavykęs „Wagner“ grupuotės „žygis į Maskvą“ – didelė grėsmė Vladimirui Putinui, kuris žūtbūt ketina laimėti karą prieš Ukrainą. Siekdamas apsidrausti nuo galimų Rusijos gyventojų sukilimų, Rusijos režimo lyderis padidino nacionalinę gvardiją iki 350 tūkst. karių. Tai yra penkis kartus daugiau, nei Didžiosios Britanijos kariuomenė. Rusijos nacionalinę gvardiją, vadinama „Rosgvardija“, „Wagner“ samdiniai padidino iki 350 tūkst. karių.

Taivano valdančiosios Demokratinės pažangos partijos (DPP) kandidatas Lai Ching-te, kurį Kinija vadino grėsme taikai, šeštadienį laimėjo salos prezidento rinkimus. Po triukšmingos rinkimų kampanijos Taivano demokratinio gyvenimo būdo gynėju save vadinantis Lai Ching-te suteikė beprecedentę trečią iš eilės kadenciją savo partijai. Šie rinkimai itin atidžiai stebėti ir Pekine, ir Vašingtone, abiem supergalioms varžantis dėl įtakos strategiškai svarbiame regione. 23 mln.

Laikinai okupuotame Mariupolyje šeštadienį griaudėjo sprogimai, buvo smogta rusų kareivinėms. Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Linksmybių padariniai Mariupolyje. Preliminariais duomenimis, smogta okupantų kareivinėms Kalmiuso rajone. Visai gali būti, kad į jas pataikė pačių rusų oro gynybos priemonių nuolaužos“, – parašė P. Andriuščenka.

Sveikatos apsaugos ministerija „Hamas“ valdomame Gazos Ruože šeštadienį pranešė, kad per 99 dienas trunkantį karą tarp palestiniečių smogikų ir Izraelio šioje teritorijoje jau žuvo mažiausiai 23 843 žmonės. Pasak ministerijos, nuo spalio 7-ąją kilusio karo pradžios ji užregistravo 60 317 sužeistųjų, o daugybė žmonių vis dar yra įstrigę griuvėsiuose.

Sausio 13-ąją rusai smogė Ukrainai, naudodami sparnuotąsias, aerobalistines, balistines, aviacines, zenitines valdomąsias raketas ir smogiamuosius dronus. Sunaikintos aštuonios sparnuotosios raketos. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Ukrainos oro pajėgos, bendradarbiaudamos su Gynybos pajėgų oro gynyba, sunaikino septynias sparnuotąsias raketas Ch-101/Ch-555/Ch-55 ir vieną valdomąją aviacinę raketą Ch-59“, – sakoma pranešime.

Prancūzijos naujasis užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne šeštadienį atvyko į Kyjivą savo pirmo oficialaus užsienio vizito, pademonstruodamas Paryžiaus paramą Ukrainai artėjant antrosioms Rusijos pradėto karo metinėms. „Stephane'as Sejourne atvyko į Kyjivą [...] tęsti Prancūzijos diplomatinių pastangų ir pakartoti Prancūzijos įsipareigojimo savo sąjungininkėms ir civiliams gyventojams“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Jake Burton, jo mama Rachael ir tėvas Chris gruodžio 28 d. turėjo skristi „Ryanair“ lėktuvu iš Anglijos Rytų Midlandso oro uosto į Alikantę (Ispanija), kur naujųjų metų proga, aštuonias dienas turėjo praleisti netoliese esančiame Benidorme. Atostogos baigėsi nespėjusios prasidėti – vaikinui nebuvo leista įlipti į lėktuvą. Šeima atvyko į oro uostą, užsiregistravo skrydžiui, praėjo saugumo patikrą ir galiausiai priėjo prie savo vartų.

Mažiausiai 10 žmonių žuvo, o dar šeši dingo be žinios per nelaimingą atsitikimą anglių kasykloje centrinėje Kinijos dalyje esančioje Henano provincijoje. Tai šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Nelaimingas atsitikimas, anglių ir dujų sprogimas, įvyko penktadienį apie 14 val. 55 min. vietos laiku, informavo valstybinis transliuotojas CCTV. Paieškos ir gelbėjimo darbai tęsiami, sakoma pranešime. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad sprogimo metu po žeme dirbo 425 žmonės.

Kolumbijos šiaurės vakaruose per nuošliaužą vienoje čiabuvių bendruomenėje žuvo mažiausiai 33 žmonės, daugiausia vaikai, šeštadienį pranešė šalies viceprezidentė. „Giliai apgailestauju dėl, kaip preliminariai pranešama iš teritorijos, 33 žmonių, daugiausia vaikų, mirties per šią tragediją“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“), parašė viceprezidentė Francia Marquez.

JAV ginkluotųjų pajėgų centrinė vadovybė (CENTCOM) šeštadienio rytą socialiniame tinkle X patvirtino, kad buvo surengtos naujos atakos prieš hučių taikinius Jemene, tarp kurių buvo ir radiolokacijos stotis. Hučių taikiniams šeštadienį maždaug 3 val. 45 min. vietos laiku buvo smogta raketomis „Tomahawk“, paleistomis iš JAV karinio laivo „USS Carney“. Šiomis atakomis „buvo siekiama sumažinti hučių galimybes pulti laivus, taip pat ir komercinius“, sakoma CENTCOM pranešime.

Rusijos judėjimą „Put Domoj“ (rus. „Kelias namo“) iš pat pradžių sudarė prokremliškų pažiūrų moteris, kurios reikalavo, kad jų mobilizuoti vyrai ir sūnūs grįžtų iš fronto. Tačiau neseniai paskelbtame „Put Domoj“ 9 minučių vaizdo įraše viešai smerkiama Vladimiro Putino valdžia bei karas Ukrainoje.

Taivane šeštadienį pasibaigus balsavimui svarbiuose rinkimuose, prasidėjo balsų skaičiavimas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Balsavimas baigėsi 16 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku, o rezultatų laukiama vėliau vakare. Grasinant Kinijai Taivane vyko svarbūs rinkimai Milijonai taivaniečių šeštadienį rinko naują prezidentą ir parlamentą, Kinijai pagrasinus, kad „neteisingo“ lyderio išrinkimas galėtų sudaryti sąlygas karui šioje savarankiškoje saloje.

Seimo valdyba į Taibėjų komandiravo 11 Lietuvos parlamentarų. Anot valdybos sprendimo, jie sausio 20–27 dienos dalyvaus susitikimuose su Taivano valdžios atstovais Taibėjuje.

Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 40 raketų ir dronų, šeštadienį paskelbė ukrainiečių oro pajėgos, nurodydamos, kad sunaikino aštuonias rusų raketas. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakoms prieš Ukrainą panaudojo iš viso 40 priemonių, įskaitant įvairias raketas ir tris dronus. Atakoms panaudota sparnuotųjų, balistinių, priešlėktuvinių, hipergarsinių raketų.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai ir, tikriausiai, nesibaigs net 2025 metais.  Apie tai Rumunijos televizijai „Digi24“ kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.    Pervertino Ukrainos kontrpuolimą Duodamas interviu jis pažymėjo, kad „galbūt buvome pernelyg kupini entuziazmo ir optimizmo Ukrainos kontrpuolimo pradžioje praėjusį pavasarį“. Tuo pačiu M. Geoana paragino ruoštis užsitęsusiam karui.

Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusijos pajėgos susiduria su problemomis dėl raketų. Apie tai kalba Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, skelbia UNIAN.   Apie tai jis kalbėjo komentuodamas Vokietijos televizijos kanalo „Welt“ informaciją, kad Rusija 2024 metais tariamai gali pasiekti 200 raketų per mėnesį gamybos tempą.

Estijoje svarstoma galimybė užminuoti šalies sieną su Rusija panaudojant priešpėstines ir prieštankines minas. Tai pareiškė Riigikogu Valstybės gynybos komisijos pirmininko pavaduotojas, atsargos papulkininkis Leo Kunnas, praneša portalas ERR. Reikia įvykdyti tris sąlygas Pasak jo, gynybinių įtvirtinimų statyba pasienyje su Rusija reikalauja įvykdyti tris sąlygas. „Pirma, mes turime atkurti minų, kurias atidavėme Ukrainai, atsargas. Pavyzdžiui, atidavėme labai daug prieštankinių minų.

Dėl karų ir selektyvaus vyriausybių sprendimo kalbėti apie vienus pažeidimus, o kitus nutylėti žmogaus teisėms gresia pavojus visame pasaulyje, ketvirtadienį pareiškė įtakinga žmogaus teisių grupė. „Užtenka pažvelgti į 2023-iųjų žmogaus teisių iššūkius, kad sužinotume, ką turime daryti kitaip 2024-aisiais“, – teigiama žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) metinėje pasaulio apžvalgos ataskaitoje.

Ukrainoje per savaitę dėl rusų veiksmų nukentėjo 14 vaikų, iš jų penki žuvo. Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „2024 metų sausio 5-12 d. d., nusikaltimai vaikams: žuvo – 520 (+5 per savaitę), sužeistas 1191 (+9 per savaitę)“, – sakoma pranešime.

Rusijai dėl senstančios visuomenės ir karo Ukrainoje trūksta darbuotojų, todėl į Rusiją iš Kenijos persikels dirbti 10 tūkst. Žmonių, skelbia „The Moscow Times“.  Apie tai socialiniamed tinkle „X“ paskelbė Kenijos Valstybės rūmų atstovas Husseinas Mohamedas.  Jis nepatikslino, kokiose srityse Rusijoje dirbs kenijiečiai. H. Mohamedas taip pat skelbė, kad be Rusijos Kenija savo piliečius siųs dirbti į Vokietiją, Izraelį, Serbiją, Saudo Arabiją.

Europos Sąjungos valstybės narės kitą savaitę aptars planą sukurti karinio jūrų laivyno misiją, kuri padėtų apsaugoti Raudonosios jūros laivybą po Jemeno husių išpuolių, penktadienį pranešė diplomatai. Šis pasiūlymas buvo pateiktas prieš JAV ir JK pajėgoms ankstyvą penktadienio rytą suduodant smūgį sukilėliams Jemene. Pranešama, kad Briuselyje siūlymas buvo rengiamas jau kelias savaites. ES pastangos turėtų papildyti JAV vadovaujamą koaliciją, prie kurios jau prisijungė kelios Bendrijos narės.

Izraelis susiderėjo su Kataru dėl galimybės perduoti vaistų Gazos Ruože vis dar laikomiems įkaitams, penktadienį pranešė Izraelio premjero biuras. Susitarimas „leis įvežti vaistų įkaitams, kuriuos Gazos Ruože laiko teroristinė organizacija „Hamas“, sakoma Benjamino Netanyahu biuro pareiškime. Karas Izraelyje prasidėjo spalio 7-ąją, kai „Hamas“ netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui.

Čekijos moksleivis vyko į Ukrainą kariauti su agresoriais, tačiau nepasiekė kelionės tikslo, kadangi buvo sulaikytas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. Tai pranešė leidinys „Novinky“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Sulaikė pasienyje Ketvirtadienį Lenkijos pasieniečiai sulaikė 15-metį vaikiną iš Ostravos, vykusį kariauti į Ukrainą, ir tai įvyko, kai moksleivis jau buvo kirtęs Lenkijos ir Ukrainos sieną. Apie incidentą informavo Lenkijos pareigūnai.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu penktadienį pranešė, kad jo šalis užsakė 42 naujus naikintuvus „Rafale“, o pirmieji orlaiviai bus pristatyti 2027 metais. Iš viso Paryžius nupirkęs jau 234 naikintuvus „Rafale“. 5 mlrd. eurų vertės naujausios „Dassault“ lėktuvų versijos užsakymas Prancūzijos karinėms oro pajėgoms suteiks „modernizuotus operacinius pajėgumus“, sakė S. Lecornu.

Maskvoje penktadienio vakarą įsiplieskė didelis gaisras.   Ukrainos leidinys „Freedom“ praneša, kad Maskvoje dega didelis sandėlis. Apie nelaimę praneša ir Rusijos žiniasklaida.  Skelbiama, kad gaisras yra apėmęs 400 kv. m. plotą.   „Freedom“ praneša, kad adresu, kuriame įvyko nelaimė, yra registruota įmonė, kuri užsiima prekyba šventinėmis gyvomis ir dirbtinėmis eglutėmis.   Kol kas nepranešama, ar gaisro metu nukentėjo asmenys.

Danijos policija penktadienį pranešė, kad septyni asmenys, įtariami rengiantys teroro išpuolį, kuriam Danijos valdžios institucijos gruodžio mėnesį užkirto kelią, yra susiję su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“. Policija naujienų agentūrai AFP pranešė, kad Danijos prokuroras Andersas Larssonas (Andersas Larsonas) patvirtino, jog ši byla „susijusi su „Hamas“. Prokuroras kalbėjo Danijos Rytų Aukščiausiajame teisme, kur byla nagrinėjama už uždarų durų.

Vašingtonas penktadienį paskelbė sankcijas dviem Honkongo ir Jungtinių Arabų Emyratų bendrovėms, siekdamas užkardyti finansinį tinklą, finansuojantį Irano remiamus husių sukilėlius Jemene.

NATO penktadienį pareiškė, kad Iranas turi pasinaudoti savo įtaka Jemeno hučių sukilėliams suvaldyti. Iranui tenka ypatinga atsakomybė, kai kalbama apie jo „parankinius“, sakė NATO atstovas Dylanas White‘as. „Hučių atakos turi liautis“, – pridūrė jis. Nuo tada, kai 2023 m. spalį Gazos Ruože prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas, Irano remiami hučiai Raudonojoje jūroje vis atakuoja su Izraeliu susijusius laivus.

Jungtinės Valstijos nesiekia konflikto su Iranu, nors ir smogė Teherano remiamiems Jemeno husių sukilėliams, kad sustabdytų jų išpuolius prieš Raudonosios jūros laivybą, penktadienį pareiškė Baltieji rūmai. „Mes nesiekiame konflikto su Iranu. Nesiekiame eskaluoti ir nėra jokios priežasties eskaluoti daugiau nei tai, kas įvyko per pastarąsias kelias dienas“, – MSNBC sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas sako, kad Rusijai nepakanka pajėgų, kad galėtų efektyviai šturmuoti Charkivo sritį iš Belgorodo, praneša UNIAN.   Pasak jo, Kupjansko kryptimi fiksuojamas Rusijos puolimų mažėjimas, tačiau okupantai šia kryptimi toliau kaupia pajėgas.   Kaip teigia O. Sinehubovas, grėsmė iš Belgorodo srities yra minimali, o okupantai tik imituoja veiklą, bandydami nukreipti Ukrainos pajėgų dėmesį.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas penktadienį paskelbtame interviu sakė, kad Kyjivo atakos Rusijos aneksuotame Kryme sustiprės, ir pridūrė, jog Maskvos ekonomika, nepaisant sankcijų, pasirodė stebėtinai atspari. „2023 m. įvyko pirmieji ukrainiečių įsiveržimai į laikinai okupuotą Krymą, – prancūzų dienraščiui „Le Monde“ sakė 38 metų K. Budanovas. – Ir tai tik pradžia“. Ukraina taip pat ne kartą puolė Rusijos Juodosios jūros laivyną Sevastopolyje Krymo pusiasalyje.

Vilniuje viešinti Europos Parlamento (EP) vadovė Roberta Metsola sako, kad Europos Sąjungai sutarti dėl tolesnės paramos Ukrainai nebus lengva, tačiau tą padaryti būtina. Gruodį Europos lyderiams nepavyko patvirtinti 50 mlrd. eurų vertės ketverių metų paramos paketo Ukrainai. Kyjivui šių pinigų reikia, kad palaikytų savo karo draskomą ekonomiką. Sprendimą blokavo Vengrija, vis tik Bendrijos lyderiai viliasi, kad sutarti pavyks per vasarį vyksiančią neeilinę Europos Vadovų Tarybą.

Ukrainos sostinėje Kyjive girtas vairuotojas sausio 10 dieną sužalojo policijos pareigūną. Pasak Kijyvo apygardos policijos, gaudynės prasidėjo, kai pareigūnai pastebėjo prie „Stop“ ženklo nestojusį automobilį. Policija persekiojo vairuotoją įjungę švyturėlius ir per garsiakalbį liepė šiam sustoti. Rėžėsi į pareigūną Visgi vairuotojas nepaisė įspėjimų ir važiavo toliau, bet galiausai apledėjusiame kelyje jo automobilis tapo nevaldomas bei apsisuko 360 laipsnių kampu.

Rusijos okupacinės kariuomenės vadovybė nepasiekė tikslų, kuriuos ji buvo užsibrėžusi pastaraisiais mėnesiais. Rusijos kariuomenės puolimas nesėkmingas. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos kariuomenės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, praneša „Ukrinform“, remdamasi „ArmijaInform“. „Sakyčiau, kad Rusijos kariuomenės puolimas patiria nesėkmių.

Islamistų organizacijos „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija penktadienį nurodė, kad nuo spalio 7 dienos, kai prasidėjo grupuotės karas su Izraeliu, apsiaustoje palestiniečių teritorijoje mažiausiai 23 708 žmonės. Ministerijos duomenimis, per tris mėnesius trunkančius mūšius Gazos Ruože buvo sužeisti 60 005 žmonės, o dešimtys asmenų tebėra įstrigę po griuvėsiais.