Užsienis

Svarbių derybų su prezidentu Joe Bidenu metu nepavykus pasiekti jokio susitarimo, JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas antradienį teigė, kad jo respublikonų kontroliuojami rūmai nesiims spręsti pagalbos Ukrainai klausimo, kol nebus susitarta dėl imigracijos reformos.

 Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą pabrėžė, kad vokiečių kariai nebus siunčiami į Ukrainą. „Ukrainos žemėje nebus Vokietijos ir NATO dalinių“, – sakė jis antradienį lankydamasis Emedingene. O. Scholzas priminė tai pareiškęs jau vadinamojoje „Zeitenwende“ kalboje netrukus po Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. Vokietija, pasak O. Scholzo, rems Ukrainą. „Tačiau mes darysime viską, kad šis karas neperaugtų į Rusijos ir NATO karą“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiuntė gerą signalą, neatmesdamas galimybės dislokuoti Vakarų karius Ukrainoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė aukštas Ukrainos pareigūnas. E. Macronas po pirmadienį vykusios Europos vadovų konferencijos pareiškė, kad, siekiant nugalėti Rusiją, reikia padaryti „viską, kas būtina“, įskaitant karių dislokavimą.

Lenkijos vyriausiasis diplomatas pirmadienį kreipėsi į JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike'ą Johnsoną, prašydamas leisti balsuoti, kad būtų patvirtinta labai reikalinga pagalba Ukrainai ir įspėdamas, kad jis prisiims atsakomybę, jei Rusija triumfuos. „Dar kartą asmeniškai kreipiuosi į pirmininką Mike'ą Johnsoną. Prašau leisti demokratijai veikti sava eiga. Prašau, perduokime tai balsavimui“, – sakė Vašingtone viešėjęs užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose vykusiose svarbiose derybose perspėjo aukščiausius Kongreso vadovus, kad nesugebėjimas užtikrinti karinės pagalbos Ukrainai gali kainuoti labai brangiai.

Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos nesiųs savo karių kovoti Ukrainoje po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis galimybės į šią šalį išsiųsti Vakarų pajėgas. „Prezidentas Bidenas aiškiai pasakė, kad JAV nesiųs savo karių kariauti Ukrainoje“, – nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson.

Rusijos Raudonojo Kryžiaus (RRK) veikla pradėta atidžiai nagrinėti po to, kai kelios žiniasklaidos priemonės atliko tyrimą, kuriame teigiama, kad ši humanitarinė organizacija, kuri turėtų būti neutrali ir atskirta nuo politikos, naudojama kaip Kremliaus propagandos įrankis.

Daugiau nei dešimt Vakarų šalių ambasadorių, įskaitant JAV pasiuntinę Lynne Tracy, antradienį pagerbė Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo atminimą, praėjus devyneriems metams po to, kai jis buvo nužudytas netoli Kremliaus. B. Nemcovas buvo vienas garsiausių prezidento Vladimiro Putino kritikų, kol 2015 metų vasario 27 dieną buvo nušautas ant Maskvos tilto.

Rusijoje buvo sulaikytas Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatas Vasilijus Dubkovas, praneša Baltarusijos leidinys „Nexta”.  Skelbiama, kad jis lydėjo A. Navalno motiną Liudmilą Navalnają Salecharde, kur ji reikalavo, kad jai būtų atiduotas sūnaus kūnas.  „Nexta” skelbia, kad, pirminais duomenimis, sulaikymo priežastis yra „viešosios tvarkos pažeidimas“. Vėliau leidinys „Meduza” pranešė, kad V. Dubkovas buvo paleistas.

 Yra ženklų, kad Gazos Ruože griūna viešoji tvarka, o gaujos mėgina praturtėti, vogdamos tiekiamą pagalbą ir perparduodamos ją juodojoje rinkoje, antradienį pranešė JT pagalbos nelaimės atveju organizacija. Pagalbą vežantys sunkvežimiai neretai sustabdomi vos už kelių šimtų metrų nuo sienos ir ištuštinami, teigė JT Humanitarinių reikalų koordinavimo organizacijos (OCHA) atstovas Jensas Laerke. „Suprantama, kad į neviltį patekę žmonės pasiima, ką gali“, – kalbėdamas Ženevoje sakė jis.

Jungtinės Karalystės, Pietų Jorkšyro grafystės policija paviešino šiurpios ir tragiškai 2022 m. vasarą pasibaigusios avarijos vaizdo įrašą. Kito žmogaus mirtimi pasibaigusią avariją 21-erių britė Molly Mycroft sukėlė, kai vairuodama automobilį naudojosi mobiliuoju telefonu, nepaisė raudono šviesoforo signalo ir rėžėsi į kitą lengvąjį automobilį.

Rusijos kariuomenė, pasak gynybos ministro Sergejaus Šoigu, nuo metų pradžios užėmė 327 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.  „Praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos buvo išvytos iš Pobiedos, Lastočkino ir Severnės vietovių“, – sakė jis ministerijos posėdyje Maskvoje. Pirmadienį Ukrainos kariai pripažino pasitraukę į naujas gynybines pozicijas į vakarus nuo Rusijos užimto pramoninio Avdijivkos miesto.

Ukrainiečiai antradienį numušė du Rusijos naikintuvus Su-34, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas anksčiau antradienį pranešė, kad rytiniame sektoriuje buvo numuštas rusų lėktuvas Su-34. Karinių oro pajėgų duomenimis, antrasis lėktuvas buvo numuštas apie 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku tame pačiame sektoriuje kaip ir pirmasis.

Ukrainos kariams teko pasitraukti iš dar dviejų gyvenviečių šalia Avdijivkos.  Apie tai pranešė Taurijos operatyvinės strateginės kariuomenės grupuotės atstovas Dmytro Lichovijus, skelbia UNIAN.  D. Lichovijus teigia, kad Ukrainos kariai atsitraukė iš Stepovės ir Sjevernės kaimų.  Tačiau atstovas pabrėžė, kad gynybos linija trijose aplinkinėse srityse buvo stabilizuota.  „Mūsų daliniai traukėsi iš mažų Sjevernės ir Stepovės kaimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė atvykęs į Saudo Arabiją deryboms įvairiais klausimais, įskaitant apsikeitimą karo belaisviais. Saudo Arabija ir anksčiau yra tarpininkavusi dėl Ukrainos ir Rusijos apsikeitimo karo belaisviais. „Šios karalystės vadovybė jau prisidėjo prie mūsų žmonių paleidimo. Esu įsitikinęs, kad šis susitikimas taip pat duos rezultatų“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.

Antradienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas taisykles dėl nusikaltimų aplinkai ir atitinkamų bausmių už juos. Už direktyvą balsavo 499, prieš 100, susilaikė 23 nariai. Ji įsigalios dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. ES valstybės direktyvą į savo nacionalinius teisės aktus turės perkelti per dvejus metus.

JAV Mičigano valstijoje antradienį vyksiantys pirminiai rinkimai, kaip tikimasi, bus dar vienas formalumas respublikonui Donaldui Trumpui, bet gali reikšti keblumus demokratų prezidentui Joe Bidenui. Dabartinis prezidentas nesusiduria su rimta opozicija siekdamas savo partijos nominacijos antrai kadencijai Baltuosiuose rūmuose.

Naujojoje Kachovkoje, esančioje laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, pasipriešinimo judėjimas susprogdino Vladimiro Putino valdančiosios politinės partijos būstinę. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras (NPC). „Vasario 27-osios rytą Naujojoje Kachovkoje prie įėjimo į invazinės partijos „Vieningoji Rusija“ biurą, netoli „rinkimų apylinkės“, pasigirdo sprogimai“, – sakoma pranešime.

Rusijos vyriausybė, pasak žiniasklaidos, didžia dalimi šešiems mėnesiams uždraudė benzino ir dyzelino eksportą. Vyriausybės vadovo Michailo Mišustino pasirašytas eksporto draudimas įsigalios penktadienį, pranešė portalas RBC, remdamasis vyriausybės šaltiniais. Taip esą norima kompensuoti tikėtiną didesnę paklausą šalyje. Be to, naftos koncernams nurodyta ateityje mažiausiai 16 proc. savo dyzelino produkcijos parduoti Rusijos biržoje.

Rusų pajėgos antradienį pranešė, kad užėmė dar vieną kaimą netoli Avdijivkos Ukrainos rytuose. Avdijivką po ilgos kovos rusai užėmė anksčiau šį mėnesį. „Avdijivkos rajone daliniai išlaisvino Severnojės gyvenvietę“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija savo kasdien atnaujinamoje ataskaitoje, pavartodama rusišką Sjevernės kaimo pavadinimą.

 NATO neplanuoja siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą, antradienį teigė vienas Aljanso pareigūnas, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad tokios idėjos negalima atmesti. „NATO ir sąjungininkai teikia precedento neturinčią karinę paramą Ukrainai, – sakė NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. – Tačiau NATO kovinių pajėgų dislokavimas Ukrainoje nenumatomas.“ E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Į pietų Ispanijos miestą Seviliją atvykstantiems turistams netrukus gali tekti mokėti mokestį už apsilankymą plačioje, puošnioje Ispanijos aikštėje, pranešė miesto merija, kuri planuoja kontroliuoti turistų antplūdį viešojoje atviroje erdvėje, skelbia portalas „The Guardian“. „Planuojame uždaryti Ispanijos aikštę ir apmokestinti turistų apsilankymą, kad finansuotume jos išsaugojimą ir užtikrintume jos saugumą“, – rašė miesto meras José Luisas Sanzas socialiniame tinkle X, ir pridėjo vaiz...

Ukrainos naujienų portalas „Fokus“, kartu su įtakingiausiais šalies politologais ir „smegenų centrais“, išrinko dešimtuką labiausiai šaliai karo metu padėjusių Vakarų šalių lyderių. Pagal įvairius kriterijus vertintame sąraše – ir aukštą 7-ąją vietą užėmęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Politinė krizė JAV ir artėjantys rinkimai paradoksaliai išėjo į naudą Ukrainai – Rusijos keliamos grėsmės fone Europos politikai vis labiau bunda ir gręžiasi į realybę.

Netikėtai mirusio garsiausio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno komandai Rusijos Federacijoje ne kartą neleista patekti į laidojimo namus, kur būtų galima surengti atsisveikinimą su Kremliaus kritiku. Keliose Rusijos vietose atsisakoma rengti Aleksejaus Navalno atsisveikinimo ceremoniją, pareiškė Kremliaus kritiko atstovė spaudai Kira Jarmyš.

Rusijos studentas, sumuštas Čečėnijos autoritarinio valdytojo sūnus, antradienį buvo nuteistas kalėti 3,5 meto, apkaltintas korano deginimu. 20 metų Nikita Žuravelis buvo suimtas už tariamą korano sudeginimą prie mečetės pietryčių Rusijoje ir perkeltas į areštinę Čečėnijoje, daugiausia musulmonų gyvenamą regioną.

Naujausio skandalo dėl Rusijos elito ištvirkimo centre – neteisėti vakarėliai, rengiami Vladimiro Putino karininkų klube. Centrinės karinės apygardos karininkų namuose Jekaterinburge rengiamos iškilmingos aukšto rango kariškių, žuvusių per Rusijos karą su Ukraina, laidotuvės ir kiti kariniai renginiai. Tačiau dabar paaiškėjo, kad ši vieta taip pat naudojama laukiniams BDSM sekso vakarėliams.

Švedija, kuri netrukus turėtų prisijungti prie NATO, antradienį pareiškė, kad šiuo metu nenumato siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą. „Šiuo metu apie tai nekalbama“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) šalies visuomeniniam transliuotojui SVT kitą dieną po to, kai Stokholmui nebeliko kliūčių prisijungti prie transatlantinio karinio aljanso.

Didžiojoje Britanijoje rengiamiems Ukrainos kariškiams skirtos karinės uniformos ir ekipuotė buvo pavogtos iš sunkvežimio, gabenusio šį krovinį iš Nyderlandų į Jungtinę Karalystę. Tai antradienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Nyderlandų gynybos ministerija. „Karinės uniformos ir ekipuotė buvo pavogtos gabenant jas iš Nyderlandų į Didžiąją Britaniją. Krovinys buvo  skirtas Ukrainos kariškiams, rengiamiems Didžiojoje Britanijoje.

Ukrainos rytuose sunaikintas dar vienas Rusijos naikintuvas-bombonešis Su-34. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Minus dar vienas Su-34 rytų kryptimi! Vakar rusų lakūnams pavyko išvengti mūsų raketų, bet taip bus ne visada. Todėl patariu okupantams prieš kiekvieną skrydį dėl visa ko pasimatyti su artimaisiais. Nes kas ten žino, pasiseks šį kartą ar ne“, – parašė jis.

Taivano vyriausybė antradienį pranešė, kad draudžiamuose ir ribotos prieigos vandenyse netoli Taivano kontroliuojamo Dzinmeno pirmadienį buvo pastebėti Kinijos žvalgybos ir pakrančių apsaugos laivai. Jūrų reikalų tarybos ministrė Kuan Bi-ling žurnalistams sakė, kad pirmadienį į draudžiamus vandenis įplaukė vienas Kinijos žvalgybos laivas, o į ribotos prieigos vandenis pateko keturi Kinijos pakrančių apsaugos laivai. „Tačiau jie ilgai neužsibuvo.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad karių siuntimas į Ukrainą neatitinka Vakarų šalių interesų. Tai jis sakė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) atsisakius atmesti tokią galimybę. „Tai absoliučiai neatitinka šių šalių interesų, jos turėtų tai žinoti“, – sakė D. Peskovas, paklaustas apie E. Macrono pareiškimą.

Rusijos teismas antradienį skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę garsiam teisių gynėjui Olegui Orlovui, apkaltintam dėl kritikos Rusijos invazijai į Ukrainą. 70-metis O. Orlovas yra Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ vienas iš lyderių. Didelę savo gyvenimo dalį jis praleido fiksuodamas teisių pažeidimus sovietmečiu ir pastaruoju metu. „Teismas nustatė Orlovo kaltę ir nurodo skirti pustrečių metų [...] bendrojo režimo pataisos kolonijoje“ bausmę, paskelbė teisėjas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimasis į Federalinį Susirinkimą šiais metais bus rodomas ir Rusijos kino teatruose, skelbia „RIA Novosti“. Savo pareiškime V. Putinas ketina patikinti, kad visi agresorės Rusijos tikslai Ukrainoje bus pasiekti. V. Putino pareiškimas bus transliuojamas vasario 29 d., likus vos porai savaičių iki Rusijos prezidento rinkimų spektaklio. Planuojama, kad pranešimas bus transliuojamas 17-oje Rusijos miestų kino teatrų.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose rengia skubias derybas su Kongreso lyderiais, siekdamas, kad būtų atblokuota milijardų dolerių vertės pagalba karo alinamai Ukrainai ir išvengta gresiančio JAV vyriausybės įstaigų uždarymo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, jog jo šaliai skubiai reikia nuolatinės Vakarų paramos, kad ji galėtų įveikti Rusiją. Ukrainiečių lyderis taip pat išreiškė viltį, kad JAV pritars 61 mlrd. dolerių (56,21 mlrd.

Rusijos tolimojo radiolokacinio stebėjimo ir valdymo lėktuvų A-50 naudojimo intensyvumas šiuo metu yra sumažėjęs. Kaip praneša „Ukrinform“, tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas pareiškė antradienį per nacionalinį televizijos maratoną. „Sumažėjo lėktuvų A-50 naudojimo intensyvumas. Jų nėra jau kelios dienos. Jie (rusai) nepriėmė sprendimo siųsti vis daugiau lėktuvų. Tokios specialiosios technikos jie turi gana mažai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininką Mike'ą Johnsoną ir prašė leisti balsuoti, kad būtų patvirtinta labai reikalinga pagalba Ukrainai, bei įspėjo, jog jis bus atsakingas, jei Rusija triumfuos. „Aš dar kartą kreipiuosi asmeniškai į pirmininką Mike'ą Johnsoną. Leiskite demokratijai eiti savo keliu. Prašau, leiskite balsuoti“, – per vizitą Vašingtone sakė Radoslawas Sikorskis.

Kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Vokietija negali kopijuoti Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos veiksmų ir siųsti ilgojo nuotolio raketas į Ukrainą. Nepaisydamas spaudimo pačioje Vokietijoje ir Kyjivo raginimų pritarti šių raketų tiekimui, O. Scholzas ne kartą atsisakė nusiųsti Ukrainai vokiškų raketų „Taurus“. Vis dėlto Vokietija išlieka antra pagal dydį ginklų Ukrainai tiekėja po JAV.

Priešo raketnešiai Juodojoje jūroje nesirodo jau daugiau nei savaitę, tačiau Generalinis štabas grėsmę iš jūros vertina kaip stabiliai didelę. Tai antradienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Žudymai yra jų kasdienybė“, – taip apie Maskvos režimą kalba analitikas ir apžvalgininkas Marius Laurinavičius. Tačiau jis įsitikinęs – maža tikimybė, jog Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas Rusijos kalėjime buvo nužudytas tyčia.

Buitinės technikos ir elektronikos parduotuvės LG, „Bosch“ ir „Sony“ pradėjo užsidarinėti visoje Rusijoje dėl „tiekimo trūkumo“ ir pasibaigusių nuomos sutarčių, pranešė „Kommersant“ informuoti šaltiniai. Šią informaciją leidiniui patvirtino bendrovių techninės pagalbos tarnybos ir informavo, kad likusios prekės išparduodamos. Pasak „Kommersant“, Pietų Korėjos, Vokietijos ir Japonijos bendrovių mažmeninės prekybos vietas užims tiekėjai iš Turkijos ir Kinijos.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi bendrai finansuoti Ukrainos grūdų eksportą į trečiąsias šalis, taip siekdama sumažinti įtampą dėl pigių ukrainietiškų žemės ūkio prekių. Nepatenkinti Lenkijos ūkininkai, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, įvežamų į Lenkijos rinką iš karo draskomos rytinės kaimynės, blokuoja sienos su Ukraina perėjimo punktus ir greitkelius.

Irano remiama Libano smogikų grupuotė „Hezbollah“ pareiškė, kad antradienį į vieną Izraelio oro kontrolės bazę paleido raketų salvę. Tai esą yra atsakas į mirtinus Izraelio smūgius Rytų Libane. „Hamas“ sąjungininkė „Hezbollah“ nuo karo Gazos Ruože pradžios spalio mėnesį praktiškai kasdien apsikeičia ugnimi su Izraelio kariuomene, tačiau smūgiai dažniausiai vyksta pasienio zonoje.

Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis rengia du tolesnių veiksmų planus kare su Rusija. Tačiau viskas priklauso nuo amerikiečių pagalbos, interviu CNN sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak Ukrainos lyderio, jei Jungtinės Valstijos suteiks pagalbą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdys kontrpuolimą. Jei taip neatsitiks, joms teks susitelkti tik į gynybą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir kiti valdančiosios partijos politikai pirmadienį parlamente atsisakė neoficialiai pagerbti mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atminimą. 47 metų A. Navalnas – garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas – mirė vasario 16-ąją, praleidęs trejus metus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

Naktį į antradienį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 11 iš 13 dronų kamikadzių ir dvi raketas Ch-59. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „2024 metų vasario 27-osios naktį priešas atakavo balistinėmis raketomis „Iskander-M/KN-23“ iš Voronežo srities, keturiomis valdomosiomis aviacinėmis raketomis Ch-59, viena antiradarine raketa Ch-31P iš Chersono ir Donecko sričių laikinai okupuotų teritorijų ir 13 „Shahed“ tipo smogiamųjų b...

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis Vašingtone pareiškė, jog reikia dėti visas pastangas, kad Rusijos diktatorius Putinas nelaimėtų Ukrainoje, nes tai būtų katastrofa visiems Vakarams. Jis tai sakė pirmadienį per susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Anthony`iu Blinkenu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Rusijos pajėgos susigrąžino iniciatyvą palei visą fronto liniją ir galės imtis puolamųjų veiksmų, kada ir kur norės. Tai sakoma naujoje Karo studijų instituto (ISW) apžvalgoje, kuria remiasi UNIAN. ISW analitikai pažymėjo, kad rusai šią iniciatyvą susigrąžino po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, prasidėjusio 2023 metų birželį. Dabar, pasak jų, Rusijos kariuomenės vadovybė galės pasirinkti būsimų puolamųjų operacijų Ukrainos teritorijoje laiką, vietą ir mastą.

Vokietija atšaukė planus iškeisti Rusijos FSB agentą Vadimą Krasikovą, kuris Vokietijoje nužudė buvusį čečėnų karo lauko vadą ir dabar yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Planai pasikeitė dėl rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties griežto režimo kolonijoje. Jis kartu su dviem amerikiečiais turėjo būti iškeistas į V. Krasikovą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad tikisi, jog paliaubos Gazos Ruože galėtų prasidėti kitos savaitės pradžioje. Palestiniečių teritorijoje siaučiant humanitarinei krizei, Egipto, Kataro, JAV, Prancūzijos ir kitų šalių atstovai tarpininkauja Izraeliui ir islamistų grupuotei „Hamas“, siekdami pristabdyti kovas ir paleisti Gazos Ruože laikomus Izraelio įkaitus.