Užsienis

Rusijoje šį savaitgalį vyksta vietos rinkimai, kuriuose renkami gubernatoriai, regionų įstatymų leidėjai, miestų ir savivaldybių tarybos, bet Ukrainos klausimas juose nefigūruoja, sako analitikas. Rusijos pareigūnai taip pat rengia vietos valdžios rinkimus keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva neteisėtai aneksavo praėjusiais metais – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios srityse. Balsavimas vyksta ir Krymo pusiasalyje, kurį Kremlius neteisėtai aneksavo 2014 metais.

Kremliaus statytinis Baltarusijoje Aliaksandras Lukašenka, komentuodamas Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sprendimą riboti judėjimą per sieną su Baltarusija, metė kaltinimus šių šalių valdžių atstovams. „Zerkalo“ paaiškino, kuo Baltarusijos režimas susijęs su migrantų krize, kontrabanda ir „Wagner“ grupuotės keliamomis grėsmėmis. „Mes vis tiek į Lietuvą, Latviją nevažinėjam. <...> Jie tik sau blogiau padarys ir savo žmonėms“, – pareiškė A. Lukašenka rugpjūčio 25-ąją.

Ukraina šeštadienį padidino spaudimą savo Vakarų sąjungininkėms, apgailestaudama, kad nepasiekta pažangos kuriant tarptautinį tribunolą Rusijos vadovams teisti ir perduodant įšaldytą Rusijos turtą. „Deja, esame tarsi aklavietėje dėl abiejų klausimų, nes pirmuoju klausimu esame susiskaldę, o antruoju klausimu akivaizdžiai trūksta valios“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nebus sulaikytas, jei kitais metais dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime Rio de Žaneire. Kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė V. Putino ir jo vaiko teisių kontrolierės arešto orderius dėl kaltinimų karo nusikaltimu – neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus. Kremlius šiuos orderius laiko niekiniais.

Praėjusią naktį 32 Rusijos dronai atakavo Ukrainą, sekmadienį pranešė Kyjivas ir pridūrė, kad 25 iš jų buvo numušti. „Okupantai užpuolė Ukrainą 32 dronais kamikadzėmis (...), iš kurių 25 sunaikino Ukrainos oro gynybos pajėgos. Rusijos okupantai daugumą atakos bepiločių orlaivių nukreipė į Kyjivo regioną“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareiškime. „Keliuose sostinės rajonuose nukrito nuolaužų. Ševčenkos rajone jos apgadino daugiaaukščio namo butą.

Marokiečiai sekmadienį gedėjo pražūtingo žemės drebėjimo, per kurį žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, aukų, o gelbėtojų komandos skubėjo ieškoti išgyvenusiųjų, įstrigusių su žeme sulygintų kaimų griuvėsiuose. Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, per stipriausią per visą šalies istoriją žemės drebėjimą žuvo mažiausiai 2 012 žmonių ir daugiau kaip 2 059 buvo sužeisti, daugelis iš jų – sunkiai.

Rusijos kariniame dalinyje Krymo sostinėje Simferopolyje kilo gaisras, pranešė Rusijos šaltiniai. „Simferopolio kariniame dalinyje kilo įprastas namų ūkio gaisras“, – „Telegram“ rašė Rusijos vadovybės patarėjas aneksuotame Juodosios jūros pusiasalyje Olegas Kriučkovas. Jis teigia, kad gaisras lokalizuotas, nors socialiniuose tinkluose plačiai paplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas didelis juodų dūmų stulpas. Vietos gyventojai taip pat pranešė apie sprogimo garsą ir šūvius.

Ukrainos gynybos pajėgos daro pažangą į pietus nuo Robotynės Zaporižios srityje ir Kliščijivkos Donecko srityje. Anot „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas tai pareiškė vakare „Facebook“ tinkle paskelbtoje žinutėje. „Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolimo operaciją Melitopolio sektoriuje ir puolamuosius (puolimo) veiksmus Bachmuto sektoriuje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį padėkojo savo Japonijos kolegai už Tokijo humanitarinę paramą ir už pastangas atstatyti karo nuniokotą šalį. „Noriu, kad (užsienio reikalų ministras Yoshimasa) Hayashi ir visa Japonijos tauta žinotų, kad Ukrainos žmonės prisimena ir niekada nepamirš humanitarinės pagalbos“, – per bendrą spaudos konferenciją pareiškė D. Kuleba. Anot jo, Japonija rengiasi dalyvauti Ukrainos atstatyme po karo.

Platus valstybių aljansas šeštadienį pristatė plataus užmojo planus sukurti šiuolaikinį Prieskonių kelią, jungiantį Europą, Artimuosius Rytus ir Indiją, ir taip paskatinti prekybos ryšius, kurie gali turėti platų geopolitinį poveikį.

Lenkijos politinėms partijoms prieš spalio 15-ąją įvyksiančius parlamento rinkimus pristačius savo kampanijos programas, šalies valdančioji konservatyvioji partija ir opozicija šeštadienį apipylė potencialius rinkėjus pažadais. 2015 metais į valdžią atėjusi nacionalistinė valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nori laimėti precedento neturinčią trečiąją kadenciją.

Siaubinga žinia pasaulį pasiekia iš Maroko – šalį sukrėtė smarkiausias ir mirtingiausias per jos istoriją žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo už 70 km nuo turistų pamėgto Marakešo. Sunkiai protu suvokiamas aukų skaičius nuolat auga. Dar ryte jis perkopė 800 ir dabar žinoma jau apie 1 037 aukas Vėlų penktadienį šalį supurtė smarkiausias per jos istoriją žemės drebėjimas. Stebėtojai fiksuoja chaosą. O netrukus žmonių nufilmuotuose vaizduose – mirtis.

Rumunijos kariai šios NATO valstybės narės teritorijoje netoli sienos su Ukraina šeštadienį rado drono, „panašaus į naudojamųjų Rusijos kariuomenės“, nuolaužų, pranešė gynybos ministerija. Karinės jūrų pajėgos šukavo Plauru kaimo Tulčės apskrityje apylinkes, remdamosi vietos valdžios institucijų informacija apie galimas drono nuolaužas. Toje teritorijoje šią savaitę jau buvo rasta drono nuolaužų – maždaug už kelių kilometrų nuo šeštadienio radinio.

Alžyras leis per savo oro erdvę skristi lėktuvams, kuriais gabenama humanitarinė pagalba nuo žemės drebėjimo nukentėjusiam Marokui, šeštadienį paskelbė Alžyro prezidentūra, sustabdžiusi jau dvejus metus galiojantį skrydžių į savo regioninį varžovą draudimą. Vėlų penktadienio vakarą kalnuotame Maroko rajone į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo įvyko 6,8 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, dar mažiausiai 1 200 žmonių buvo sužeisti ir buvo padaryta daug žalos.

Kyjivas šeštadienį sukritikavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių pareiškimą dėl Rusijos invazijos, kuriame smerkiamas jėgos naudojimas siekiant teritorinės naudos, tačiau susilaikoma nuo tiesioginės kritikos Rusijos atžvilgiu. „Ukraina yra dėkinga partneriams, kurie stengėsi į tekstą įtraukti griežtas formuluotes. Tuo pat metu, kalbant apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, dvidešimtukas neturi kuo didžiuotis“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Jei Jungtinėse Valstijose jau matome modifikavusį trumpizmą, į Lietuvą Donaldo Trumpo taktikos skinasi tik dabar. Ir jas išbando neblogai reitinguose atrodantis Ignas Vėgėlė. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Trečias pagal populiarumą respublikonų kandidatas pirminiuose rinkimuose – 38-ių Vivekas Ramaswamy‘is. Verslininkas, milijonierius ir trumpizmo šalininkas.

Turkijos pietrytinėje Kahramanmarašo provincijoje į laidotuvių dalyvių minią šeštadienį įsirėžus sunkvežimiui, žuvo penki žmonės, o dar 25 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai. Pasak vietos spaudos pranešimų, sugedus sunkvežimio stabdžiams, jis nulėkė nuo kelio, esančio prie pat kapinių, kur į laidotuves buvo susirinkę dešimtys žmonių. „Šiuo metu yra penki žuvusieji ir 25 sužeistieji.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių šeštadienį paskelbtoje aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje smerkiamas jėgos naudojimas Ukrainoje siekiant teritorinių tikslų. Tačiau deklaracijoje tiesiogiai nebuvo įvardinta Rusija.  Dokumente dėl karo Ukrainoje teigiama, kad visos valstybės privalo susilaikyti nuo jėgos panaudojimo ar grasinimo panaudoti jėgą siekiant įsigyti teritoriją ir taip pažeisti bet kurios valstybės teritorinį vientisumą, suverenitetą ar politinę nepriklausomybę.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi šeštadienį pareiškė, kad Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupė pasiekė bendrą sutarimą dėl vadovų deklaracijos ir paskelbė apie jos priėmimą. „Dėl mūsų komandos sunkaus darbo ir jūsų paramos pasiektas sutarimas dėl Naujojo Delio G-20 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos“, – pareiškė jis.  „Skelbiu, kad deklaracija priimta“, – nurodė N. Modi.  Kol kas bendrojo komunikato detalės nėra skelbiamos.

Jungtinės Karalystės policija šeštadienį sulaikė vyrą, kuris anksčiau šią savaitę pabėgo iš Londono kalėjimo ir yra kaltinamas terorizmu. „Metropoliteno policijos pareigūnai sulaikė Danielį Khalifą. Pareigūnai jį sulaikė šiandien prieš pat 11 val. ryto (13 val. Lietuvos laiku) Čisiko rajone ir šiuo metu jis yra policijos areštinėje“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė policija.

Pasaulio lyderiai šeštadienį reiškia užuojautą dėl penktadienį Maroke įvykusio 6,8 balo žemės drebėjimo, per kurį žuvo mažiausiai 632 žmonės ir dar 329 buvo sužeisti. Ispanija Šeštadienį Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pareiškė užuojautą aukų šeimoms.  „Visą savo solidarumą ir paramą Maroko žmonėms po šio baisaus žemės drebėjimo (...) Ispanija yra su šios tragedijos aukomis ir jų šeimomis“, – socialiniame tinkle „X“ rašė premjeras.

Kadaise Rusijos diplomatai buvo pagrindinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino užsienio politikos strategijos dalis. Bet visa tai pasikeitė. Bėgant metams iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, šalies diplomatai prarado savo autoritetą, o jų vaidmuo sumažėjo iki agresyvios Kremliaus retorikos atkartojimo. BBC teiraujasi buvusių Vakarų diplomatų, taip pat šaltinių, dirbusių Kremliuje ir Baltuosiuose rūmuose, kaip žlugo Rusijos diplomatija.

Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi šeštadienį ryte atvyko į Ukrainą, pranešė Japonijos ambasada.  „Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi atvyko į Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ambasada.  Ji taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ministrą traukinių stotyje pasitinka Ukrainos pareigūnai.

Penktadienį, rugsėjo 8 d. Ukrainos Chersono srityje per Rusijos surengtą apšaudymą trys žmonės žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti. Tai platformoje „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Kaip teigiama, per praėjusią parą Rusijos kariuomenė inicijavo 59 atakas, iš minosvaidžių, artilerijos, daugkartinio paleidimo raketų sistemų „Grad“, dronų ir lėktuvų paleisdama 244 sviedinius. Rusai penkis sviedinius paleido į Chersono miestą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasveikino Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną su šalies įkūrimo 75-osiomis metinėmis ir paragino visais atžvilgiais stiprinti valstybių ryšius. „Esu įsitikinęs, kad bendromis pastangomis toliau stiprinsime (...) dvišalius ryšius visose srityse“, – sakoma V. Putino sveikinime Šiaurės Korėjos lyderiui.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva šeštadienį kalbėdamas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo Indijoje metu pasaulio lyderiams pareiškė, kad pasaulį ištiko precedento neturinti klimato kaitos krizė.  „Dėl nepakankamo įsipareigojimo rūpintis aplinka susidūrėme su precedento neturinčia ekstremalia klimato kaitos situacija“, – sakė prezidentas.  „Sausros, potvyniai, audros ir gaisrai tampa vis dažnesni“, – pridūrė L. I. Lula da Silva.

Indijos Ministro Pirmininko Narendros Modi kvietimu Afrikos Sąjunga šeštadienį oficialiai tapo naująja Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nare.  Ši bloko plėtra yra didelis diplomatinis laimėjimas M. Modi, kurio kitais metais laukia nacionaliniai rinkimai ir kuris pasinaudojo šių metų aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininko teisėmis, kad pagerintų savo, kaip tarptautinio valstybės veikėjo, įvaizdį.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 268 140 karių, įskaitant 600 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 544 Rusijos tankus (+15 per pastarąsias 24 val.

Zaporižios atominės elektrinės apylinkėse padidėjo karinis aktyvumas, skelbia TATENA, rašo „Ukrinform“. „TATENA ekspertai, dirbantys Zaporižios atominėje elektrinėje, pranešė, kad per pastarąją savaitę girdėjo daugybę sprogimų, kurie gali reikšti padidėjusį karinį aktyvumą regione, o tai taip pat gali kelti potencialią grėsmę objekto branduolinei saugai“, – cituojamas agentūros vadovas Rafaelis Grossi.

Maroke per naktį įvykusį stiprų žemės drebėjimą žuvo daugiau kaip 1 000 žmonių, o dar daugiau kaip 1 tūkst. buvo sužeisti, daugelis jų – sunkiai, šeštadienį pranešė vidaus reikalų ministerija. Patvirtinta, kad žuvo iš viso 1 037 žmonės, o 1 204 buvo sužeisti, iš jų 721 yra kritinės būklės, rašoma ministerijos paskelbtame pranešime. JAV geologijos tarnyba (USGS) pranešė, kad 6,8 balo žemės drebėjimas įvyko už 72 km į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo 18,5 km gylyje penktadienį 23 val.

Britų Karališkųjų oro pajėgų lėktuvai pradėjo patruliuoti virš Juodosios jūros. Pasak Britanijos vyriausybės, tai turėtų atgrasyti Rusiją nuo galimo laivų, gabenančių ukrainietiškus grūdus, užpuolimo, rašo UNIAN.

Vladimiro Putino režimas skuba skelbti apie suklastotų „rinkimų“ sėkmę laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, siekdamas nuslėpti nuo rusų savo kariuomenės pralaimėjimus mūšio lauke, per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį sakė ambasadorius Robertas Woodas, JAV alternatyvusis atstovas specialiesiems politiniams reikalams JT, pranešė „Ukrinform“. „Kremlius skuba suklastoti sėkmę rinkimuose, kad nuslėptų savo karinius nuostolius Ukrainoje nuo Rusijos žmonių“, – sakė jis ir pridūrė, kad...

Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi surengti rinkimus net ir tebesitęsiant karui su Rusija. „Esu pasirengęs rinkimams. Turiu omenyje, mes esame pasirengę, jei to reikės“, – sakė V. Zelenskis. Jis pripažino, kad gali kilti sunkumų, be kita ko, dėl to, kad balsuoti turės ir fronte esantys kariai, ir Rusijos okupuotose teritorijose gyvenantys žmonės, ir Ukrainos pabėgėliai.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas paragino pasaulio valstybes pasekti Meksikos pavyzdžiu ir užtikrinti saugią ir teisėtą galimybę atlikti abortą po to, kai anksčiau šią savaitę ši šalis dekriminalizavo abortus.  Ketvirtadienį išplatintame pranešime JT teisių apsaugos vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) nurodė, kad šis sprendimas yra didelė Meksikos moterų pergalė dešimtmečius trunkančioje kovoje už jų kūno autonomiją ir seksualinę bei reprodukcinę sveikatą ir teises.

Pasaulis pavojingai atsilieka nuo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų – sumažinti taršą anglies dioksidu ir padidinti besivystančių šalių finansavimą, teigiama pirmojoje Jungtinių Tautų pažangos dėl šio dokumento ataskaitoje.

Populiariausias portalas Latvijoje praėjusį mėnesį buvo inbox.lv, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Gemius“ kas mėnesį skelbiami duomenys. Inbox.lv praėjusį mėnesį sulaukė 857,9 tūkst. unikalių apsilankymų. Antroje vietoje likusio delfi.lv lankytojų skaičius siekė 844,2 tūkst., o trečio pagal populiarumą tvnet.lv – beveik 787 tūkstančius. Į dešimtuką taip pat pateko lsm.lv (740,7 tūkst. unikalių apsilankymų), jauns.lv (646 tūkst.), tv3.lv (650,2 tūkst.), la.lv (591,9 tūkst.), nra.lv (588,7 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį įvardijo, kokių veiksmų gali griebtis Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas artėjančios žiemos laikotarpiu. Pasak V. Zelenskio, šią žiemą V. Putinas, neturėdamas kitų svarių argumentų, gali ir vėl pradėti grasinti visam pasauliui apie branduolinių ginklų panaudojimą. „Mano nuomone, V. Putinas teturi vieną variantą – įbauginti pasaulį, kad branduoliniai ginklai gali būti panaudoti“, – teigė prezidentas.

Jerevanui paskelbus apie karines pratybas su Jungtinėmis Valstijomis ir vis dažniau kritikuojant Maskvos vaidmenį Kalnų Karabacho konflikte, Rusija penktadienį iškvietė Armėnijos ambasadorių dėl esą nedraugiškų žingsnių.  Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti susirūpinusi dėl „JAV karinių pratybų Armėnijos teritorijoje“, Armėnijos ministro pirmininko žmonos kelionės į Kyjivą ir Jerevano veiksmų siekiant prisijungti prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo.

Jungtinės Tautos penktadienį paragino Baltarusiją persvarstyti dekretą, kuriuo šalies ambasadoms įsakoma nutraukti pasų išdavimą, ir įspėjo, kad tai gali pažeisti tūkstančių tremtyje gyvenančių baltarusių teises. Iš Baltarusijos – artimos Maskvos sąjungininkės – pabėgo dešimtys tūkstančių baltarusių po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka 2020 metais žiauriai numalšino masinius protestus prieš jo valdymą.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas penktadienį atmetė Katalikų bažnyčios pastangas tarpininkauti Ukrainai ir Rusijai, naujienų kanale 24 pareiškęs, kad popiežius Pranciškus yra „prorusiškas“. Vatikanas jau kellis mėnesius mėgina surengti abiejų šalių derybas, pasitelkęs specialųjį patarėją.

Dešimtys tūkstančių ukrainiečių pasirašė peticiją, kurioje prašoma, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis užtikrintų viešą prieigą prie pareigūnų turto deklaracijų internete, pabrėždami, kad karo metu būtinas skaidrumas. Šis iniciatyva kilo po kelių korupcijos skandalų, dėl kurių buvo sulaikyti arba atleisti iš pareigų virtinė pareigūnų.

Penktadienį Rusijoje, Briansko srityje, ir vėl nugriaudėjo galingas sprogimas. Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kad smūgis suduotas vienai didžiausių Rusijos mikroelektronikos gamyklų „Kremniy El“. Pastebima, kad drono smūgiai buvo užfiksuoti ir anksčiau, dar praėjusią naktį. Skaičiuojama, kad iš viso smogta tris kartus per pastarąsias dienas. Dėl sprogimo Briansko srityje kurį laiką buvo užblokuoti keliai. Tuo metu Rusijos atstovai tikina, esą, situcija kontroliuojama.

Mirtinus Graikijos gaisrus pakeitė mirtini potvyniai – per vieną parą iškritus tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą rudenį – centrinės Graikijos regione gatvės virto upėmis, o potvyniai automobilius ir viską, kas buvo jų kelyje, plovė į jūrą. Stichija nusinešė ir kelias gyvybes. Gamtos jėga – nepamatuojama. O graikams šiemet tenka jau antrą kartą patirti mirtiną stichiją. Ką tik šalį siaubė gaisrai, dabar – potvyniai.

Į Naująjį Delį penktadienį renkasi Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovai, tarp svarbiausių narių vyraujant giliems nesutarimams, o dėl Kinijos prezidento Xi Jinpingo sprendimo neatvykti į viršūnių susitikimą kylant abejonių bloko svarba. G-20 buvo sukurtas 2008 metų finansų krizės metu kaip vienas būdų tvarkyti pasaulio ekonomikai. Tačiau pastaraisiais metais vis sunkiau rasti sutarimą tarp narių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas galėtų būti greitesnis, jeigu Kyjivui būtų perduodami galingesni ginklai. Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūra, V. Zelenskis taip pat pripažino, kad karo padėtis keičiasi, o tris mėnesius trunkantis Ukrianos kontrpuolimas būtų sėkmingesnis pietinėje ir rytinėje šalies dalyje, jeigu ukrainiečių kariuomenė gautų galingesnių ginklų. „Karas lėtėja. Tai tiesa, mes tai pripažįstame.

Du vokiečiai buvo apkaltinti valstybės išdavyste, nes rinko valstybės paslaptis iš Vokietijos užsienio žvalgybos agentūros BND ir perdavė jas Rusijai, penktadienį pranešė prokurorai. Šie asmenys, įvardyti kaip Carstenas L. ir Arthuras E. kaltinami bendradarbiavę su vienu Rusijos verslininku, kad „įsigytų slaptos informacijos iš BND portfelio“ ir perduotų ją Rusijos FSB saugumo tarnyboms.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pranašumas ore „stabdo“ Kyjivo kontrpuolimą, jis priekaištavo Vakarams dėl lėto ginklų tiekimo ir sankcijų Rusijai. „Jei mūsų nėra ore, o Rusija yra, jie sulaiko mus iš oro. Jie stabdo mūsų kontrpuolimą“, - sakė V. Zelenskis, paraginęs suteikti „galingesnius ir tolimojo nuotolio“ ginklus. Ginklų tiekimas Kyjivui ir naujos sankcijos Rusijai tampa „sudėtingi ir lėtesni“, pridūrė jis.

Estija siūlo kaimyninėms šalims skelbti Rusijai prekybinę blokadą. Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad užtenka jau agresorei Rusijos Federacijai naudotis Baltijos šalimis tam, kad pasipildytų savo biudžetą. Estijos premjerė pasiūlė skelbti Maskvai prekybinę blokadą. K. Kallas pareiškė, kad su Rusija besiribojančios šalys turėtų įvesti vieningą prekybos embargą, rašoma ERR. Ji pažymėjo, kad pirmiausiai įvesti prekybos blokadą turėtų Estiją, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Suomija.

Lietuva tęsia nenutrūkstamą karinės paramos teikimą Ukrainai ir šiandien kariaujančiai šaliai perdavė puspenkto milijono šaudmenų, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Iki šių metų rudens Lietuvos Ukrainai perduota karinė parama jau apima sraigtasparnius Mi-8, priešlėktuvinius pabūklus L-70 su amunicija, M113 šarvuotuosius transporterius, milijonus šovinių, granatsvaidžių amuniciją.