Užsienis

Palestiniečių smogikų grupuotė „Hamas“ penktadienį turėtų įvardyti tris įkaitus, kuriuos šį savaitgalį paleis vykdydama planuojamus mainus į palestiniečių kalinius, pranešė vietos žiniasklaida. Ši žinia pasirodė po to, kai kelias dienas tvyrojo netikrumas, kurio akivaizdoje Izraelis pagrasino atšaukti beveik prieš mėnesį įsigaliojusį susitarimą dėl paliaubų Gazos Ruože.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pagaliau išskrido į Europą po to, kai pirmasis jo lėktuvas buvo priverstas grįžti dėl mechaninės problemos, pranešė Valstybės departamentas. M. Rubio buvo pakeliui į Miuncheno saugumo konferenciją, kai jo lėktuvas staiga pasuko atgal link Andrewso oro pajėgų bazės netoli Vašingtono, pranešė su juo buvęs naujienų agentūros AFP reporteris.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pagaliau išskrido į Europą po to, kai pirmasis jo lėktuvas buvo priverstas grįžti dėl mechaninės problemos, pranešė Valstybės departamentas. M. Rubio buvo pakeliui į Miuncheno saugumo konferenciją, kai jo lėktuvas staiga pasuko atgal link Andrewso oro pajėgų bazės netoli Vašingtono, pranešė su juo buvęs naujienų agentūros AFP reporteris.

Rusijos dronas naktį smogė į Ukrainos Černobylio atominę elektrinę. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Pasak jo, dronas su sprogstamąja galvute atakavo elektrinės 4-ąjį bloką, kurį dengia apsauginis kupolas, saugantis išorę nuo radiacijos po Černobylio atominės elektrinės avarijos.  Kupolas smarkiai apgadintas V. Zelenskio teigimu, apsauginis kupolas buvo smarkiai apgadintas, tačiau gaisrą pavyko užgesinti.

Vasario 14-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos numušė 73 priešo bepiločius orlaivius, dar 58 dronai nepasiekė savo taikinių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Iki 8.30 val. patvirtinta, kad Charkivo, Poltavos, Sumų, Čerkasų, Černihivo, Kirovohrado, Žytomyro, Chmelnyckio, Zaporižios, Mykolajivo ir Odesos srityse buvo numušti 73 „Shahed“ tipo smogiamieji dronai ir kitų tipų bepiločiai orlaiviai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasiūlė Indijai parduoti modernių naikintuvų, jam ir ministrui pirmininkui Narendrai Modi pažadėjus stiprinti prekybą. N. Modi, tik ketvirtas pasaulio lyderis, apsilankęs Baltuosiuose rūmuose po D. Trumpo sugrįžimo, pavadino prezidentą draugu.

Valstybės saugumo tarnyba (VST) ketvirtadienį sulaikė prorusišką aktyvistą Aleksandrą Gaponenką. Latvijos pareigūnai tai pranešė socialiniame tinkle „Twitter“. Jie taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuotas aktyvisto sulaikymas. Neįvardydama asmens, VST anksčiau naujienų agentūrai LETA pranešė, kad dėl Maskvoje per viešą diskusiją išsakytų pareiškimų prieš Latvijos nacionalinį saugumą sulaikytas prorusiškas aktyvistas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisako už tai, kad Didžiojo septyneto (G7) grupė būtų išplėsta ir į ją vėl būtų įtraukta Rusija. D. Trumpas ketvirtadienį Vašingtone tai pareiškė vienam žurnalistui. „Norėčiau, kad jie grįžtų“, – Baltuosiuose rūmuose atsakydamas į žurnalisto klausimą pareiškė JAV vadovas.

JAV neatmeta galimybės įvesti sankcijas Rusijai ar siųsti savo karius į Ukrainą, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutiks su taikos sutartimi, garantuojančia ilgalaikę Kyjivo nepriklausomybę, interviu „The Wall Street Journal“ sakė JAV viceprezidentas J. D. Vance’as.  „Yra ekonominiai spaudimo svertai ir, žinoma, kariniai spaudimo svertai“, – sakė J. D. Vance'as.

Jungtinės Valstijos paleido Rusijos kriptovaliutų šulą Aleksandrą Viniką – tai dalis mainų sandorio, pagal kurį Maskva išlaisvino JAV mokytoją Marcą Fogelį, ketvirtadienį pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 200 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 855 480 kareivių.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tvirtina, kad dėl naujosios Jungtinių Valstijų administracijos požiūrio pablogėjo Kyjivo derybinė pozicija. „JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos pareiškimai kelia pavojų galutiniam derybų tikslui ir susitarimui, kurio siekia prezidentas D. Trumpas“, – naujienų agentūrai „dpa“ Berlyne teigė D. Kuleba.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimą Saudo Arabijoje.  Pasak D. Trumpo, šis susitikimas įvyks kitą savaitę. Apie tai skelbia UNIAN.  JAV lyderis taip pat dar kartą kalbėjo apie vasario 14 dieną Miunchene vyksiantį Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimą. Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Dmitrijus Lytvynas tokius planus neigia.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Financial Times“ perspėjo dėl taikos Ukrainoje, kuri prilygtų „kapituliacijai“. „Taika, kuri yra kapituliacija“, būtų „bloga žinia visiems“, sakė jis netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutrikdė Vašingtono sąjungininkus NATO, kalbėdamas su kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu apie derybas dėl Ukrainos.

Trumpų vaizdo įrašų platforma „TikTok“ ketvirtadienį Jungtinėse Valstijose grįžo į „Apple“ ir „Google“ parduotuves. Nauji JAV vartotojai negalėjo atsisiųsti šios programėlės nuo sausio 19 d., kai turėjo įsigalioti įstatymas, uždraudžiantis „TikTok“, nebent ją parduos jos patronuojančioji kinų bendrovė „ByteDance“. Ši populiari platforma, kuri JAV turi 170 mln. vartotojų, dar prieš tai buvo išjungta.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi pasiekti susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų turtų, kuris iš dalies kompensuos Jungtinėms Valstijoms pinigus, išleistus ginklams, skirtiems šaliai apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Per rusų bepiločio orlaivio ataką Sumų pakraštyje užsidegė ūkinis pastatas, preliminariais duomenimis, nukentėjo vienas žmogus. Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų miesto taryba. „Šiąnakt priešas smogė dar vieną oro smūgį Sumų bendruomenei. Per Rusijos bepiločio orlaivio ataką užsidegė ūkinis pastatas miesto pakraštyje“, – sakoma pranešime.  Preliminariais duomenimis, nukentėjo vienas žmogus. Smūgio vietoje dirba visos reikiamos tarnybos.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose patvirtino „ilgalaikės taikos“ Ukrainoje tikslą.

Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas neplanuoja jokių derybų su Rusijos pareigūnais Miuncheno saugumo konferencijoje, kaip skelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Pokalbiui su rusais ant stalo turi būti bendra pozicija (su sąjungininkais). Kol kas ant stalo nieko nėra. Diskusijos su rusais nenumatytos“, – žurnalistams sakė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas. „Ukrainos pozicija nesikeičia. Ukraina pirmiausia turi kalbėtis su Amerika.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Financial Times“ perspėjo dėl taikos Ukrainoje, kuri prilygtų „kapituliacijai“. „Taika, kuri yra kapituliacija“, būtų „bloga žinia visiems“, sakė jis netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutrikdė Vašingtono sąjungininkus NATO, kalbėdamas su kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu apie derybas dėl Ukrainos.

Karas Ukrainoje tęsiasi beveik trejus metus. Nepaisant didžiulių nuostolių, Kyjivas ir Maskva neketina pasiduoti. Tai rodo, kad taikos derybos vargu ar prives prie karo pabaigos.  Apie tai rašo „Foreign Policy“, cituoja UNIAN.  2014-ųjų klaidos Leidinys priminė, kad 2014 metais Ukrainos sąjungininkai tikėjosi, kad karo su Rusija pavyks išvengti. Liūdnai pagarsėję Minsko susitarimai paskatino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną 2022 metais įsiveržti į Ukrainą.

JAV Jutos valstijoje traukinys rėžėsi į visureigį, kuris sustojo tiesiai geležinkelio pervažos viduryje. Šoko ištiktas vairuotojas iššoko iš automobilio ir iš šalies stebėjo, kaip traukinys paverčia jo transporto priemonę metalo laužo krūva. Geležinkelio pervažoje degė raudona šviesa ir, kol visi automobiliai artėjančio traukinio ramiai laukė už užtvarų, baltas visureigis atsidūrė tiesiai ant bėgių.

Kremlius patvirtino, kad Saudo Arabija gali būti Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimo vieta. Tačiau kol kas šalių vadovai galutinio sprendimo dėl to nėra priėmę, Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Taip pat nėra aišku, kada šis susitikimas įvyks. D. Peskovas negalėjo pasakyti, kiek laiko gali užrukti pasirengimas prezidentų susitikimui. „Tai gali būti savaitės ar mėnesiai, ar keli mėnesiai“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą griežtai atmetė galimybę derėtis dėl taikos Ukrainoje, jei tokiose derybose nedalyvautų Kyjivas. „Mes nesutiksime su jokiomis dvišalėmis derybomis dėl Ukrainos be mūsų“, – lankydamasis branduolinėje jėgainėje Ukrainos vakaruose žurnalistams pasakė V. Zelenskis. Jo teigimu, tvari taika negali būti pasiekta jo vyriausybei jose nedalyvaujant. Ukraina su Vakarų pagalba jau beveik trejus metus priešinasi rusų invazijai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad priverstinis susitarimas dėl karo su Rusija Ukrainoje užbaigimo nepadės pasiekti ilgalaikės taikos. O. Scholzo komentarai nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė planus pradėti derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Donaldo Trumpo nuolaidžiavimas dėl Ukrainos išėjo į naudą Vladimirui Putinui, perspėjo ekspertai, o žvalgybos vadovai teigia, kad Maskva ruošia savo kariuomenę dideliam karui Europoje, rašoma „Daily Mail“. JAV gynybos vadovas Pete‘as Hegsethas trečiadienį teigė, kad Ukrainos svajonė grįžti prie sienų, buvusių iki 2014 m., yra „iliuzinis tikslas“, o Kyjivo noras tapti NATO nariu yra „nerealus“. Jo pareiškimai plačiai vertinami kaip didelė V. Putino pergalė ir skaudus smūgis Kyjivui, kuris...

Lėktuvnešis „USS Harry S. Truman“ Viduržemio jūroje susidūrė su prekybiniu laivu, ketvirtadienį pranešė JAV karinis jūrų laivynas. Karo laivas su laivu „Besiktas-M“ susidūrė šio pranešimo išvakarėse, bemanevruodamas netoli Egipto Port Saido uosto, paaiškino JAV šeštosios flotilės atstovas trečiojo rango kapitonas Timothy‘is Gormanas. „Per susidūrimą joks pavojus lėktuvnešiui „Harry S. Truman“ (CVN 75) nekilo, apie į laivą patekusį vandenį ar sužeistuosius nepranešama.

Prancūzija tapo antrąja ES šalimi po Belgijos, uždraudusia vienkartines elektronines cigaretes. Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį priėmė atitinkamą įstatymą. Gamintojai su savo „begėdiška reklama“ taikosi į vaikus, kurie viliojami saldžiomis aromatinėmis medžiagomis, pabrėžė įstatymo projektą pateikę parlamentarai. „Tai žingsnis nerūkančios kartos link“, – sakė už ryšius su parlamentu atsakingas ministras Patrickas Mignola.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad per susitikimą Paryžiuje ragins Europos vadovus nedelsiant sustiprinti gynybą, perspėdamas, kad jos neprilygsta Rusijos priemonėms. „Negalėsime veiksmingai padėti Ukrainai, jei nedelsdami nesiimsime praktinių veiksmų, susijusių su mūsų pačių gynybos pajėgumais.

Ukraina ketvirtadienį pripažino, kad kontroliuoja vos trečdalį teritorijos Rusijos vakarinėje Kursko srityje, kurią per netikėtą puolimą praėjusiais metais pavyko užimti. Ukrainai taip pat pareiškė, kad tikisi šią teritoriją išmainyti derybose su Rusija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė reformuoti Jungtinių Valstijų diplomatinį korpusą, veiksmingai apribojant bet kokį nesutikimą su jo vykdoma politika.

Rusijos saugumo tarnyba FSB ketvirtadienį pranešė, kad jos agentai nušovė įtariamos „teroristų“ grupuotės iš Vidurio Azijos narius, planavusius susprogdinti traukinių stotį. Susišaudymas įvyko prieš pat sueinant vieneriems metams po žudynių Maskvos koncertų salėje, po kurių Rusijos valdžios institucijos apribojo migrantų teises ir ėmė griežtai tikrinti darbininkų iš Vidurio Azijos dokumentus, vykdyti prieš juos nukreiptus reidus ir tremti juos iš šalies.

Du amerikiečių astronautai, nuo pernai birželio įstrigę Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), anksčiau nei tikėtasi, kovą, gali grįžti į Žemę, antradienį pranešė NASA. Astronautai veteranai Butchas Wilmore’as ir Suni Williams TKS turėjo praleisti aštuonias dienas, tačiau, kai jų erdvėlaivis „Boeing Starliner“ susidūrė su variklio problemomis, jie ten praleido daugiau nei aštuonis mėnesius.

Vašingtonui keičiant požiūrį į Europos gynybą ir karą Ukrainoje, NATO aljansas pratybose tikrina savo gebėjimą greitai dislokuoti pajėgas Europos rytuose be tiesioginės Jungtinių Valstijų pagalbos. Šešias savaites trunkančios pratybos „Steadfast Dart 2025“ Bulgarijoje, Rumunijoje ir Graikijoje vyksta artėjant trečiosiomsų Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms. Pratybose dalyvauja apie 10 tūkst. karių iš devynių šalių ir tai yra didžiausia šiais metais planuojama NATO operacija.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas reikalauja, kad Europa ir Ukraina nebūtų paliktos galimų taikos derybų nuošalyje. „Akivaizdu, kad susitarimas už mūsų nugarų neveiks. Kiekviename susitarime turi dalyvauti ir Ukraina bei Europa“, – sakė K. Kallas NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose. Karas po keleto pokalbių telefonu nesibaigė, pabrėžė ES diplomatijos vadovė D. Trumpo adresu.

Elonas Muskas ketina atsiimti savo 97,4 mlrd. JAV dolerių vertės pasiūlymą įsigyti bendrovę „OpenAI“, jei jos valdyba priims sprendimą, kad ši dirbtinio intelekto pradininkė turėtų sugrįžti prie nepelno „labdaros“, teigiama trečiadienį teismui pateiktuose dokumentuose.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę surengė pokalbius telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, leisdamas suprasti, kad pradedamos taikos derybos. Abu pokalbiai truko daugiau nei po valandą. Naujienų agentūra AFP apžvelgia, ko derybose, kurios galėtų užbaigti beveik trejus metus trunkantį karą, nusinešusį dešimtis tūkstančių gyvybių, siekia Maskva ir Kyjivas.

Po spėjamo išpuolio Miunchene, per kurį ketvirtadienį buvo sužeisti 28 žmonės, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie griežtas priemones. „Šis nusikaltėlis negali tikėtis jokio atlaidumo. Jis turi būti nubaustas, ir jis turi palikti šalį“, – sakė socialdemokratų politikas prieš rinkimų kampanijos renginį Fiurte. Tokių nusikaltimų, kaip Miunchene, esą negalima toleruoti.

Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė, kad bando išsiaiškinti, kas nutiko beveik 50 tūkst žmonių, dingusių be žinios per jau beveik trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.  Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) taip pat teigė, kad jam buvo pranešta apie maždaug 16 tūkst. karo belaisvių ir civilių, kuriuos sulaikė abi pusės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį uždraudė savo pirmtakui Petro Porošenkai išvykti iš šalies ir naudotis savo turtu. Pranešimas sutapo su audringa parlamento sesija, kai P. Porošenkos sąjungininkai, protestuodami prieš šias sankcijas, įsiveržė į parlamento pirmininko tribūną ir privertė posėdį nutraukti anksčiau laiko. P. Porošenka buvo Ukrainos prezidentas, kai Kremliaus remiami separatistai užgrobė didelius plotus šalies rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad nesutiks su jokiais susitarimais dėl Ukrainos, sudarytais neįtraukiant į derybas jo šalies.

Ukrainiečių nuotaikos ketvirtadienį buvo nerimastingos sužinojus apie JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbį, kuris paskatino nuogąstavimus, kad Kyjivas bus atribotas nuo taikos derybų. D. Trumpo gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį paneigė, kad JAV prezidentas išdavė Ukrainą pradėdamas derybas su Rusijos vadovu, o nuošaly paliktos Europos valstybės primygtinai reikalavo, kad jos ir Kyjivas sėdėtų prie derybų stalo.

„Bloomberg“ pateikė tris galimus karo Ukrainoje pabaigos scenarijus. Blogiausiame scenarijuje minimos ir Baltijos šalys. Anot agentūros, yra trys galimi scenarijai: geriausias, labiausiai tikėtinas ir blogiausias. Labiausiai tikėtinas scenarijus Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, Rusijos okupuotos žemės ir toliau liktų de facto kontroliuojamos Rusijos. Galimi tam tikri žemės mainai, susiję su Kyjivo užimta Rusijos teritorija Kursko srityje. Ukraina gautų tam tikras saugumo garantijas.

Ukrainos gynybos ministras Briuselyje ketvirtadienį tikino NATO rėmėjus, kad Kyjivas ir toliau tvirtai stovės prieš Rusiją, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie taikos derybas su Maskva. „Šiame etape žinia yra tokia: mes tęsiame, mes stiprūs, mes pajėgūs, mes galime, mes pasieksime rezultatų“, – sakė Rustemas Umerovas, Briuselyje susitikdamas su savo kolegomis iš NATO. Donaldas Trumpas trečiadienį susitarė su Vladimiru Putinu pradėti derybas.

Šiaurės Korėja griauna pastatą, kuriame dešimtmečius vyko Korėjos karo ir šalies padalijimo išskirtų šeimų susitikimai, ketvirtadienį pranešė Seulas, pasmerkdamas tai kaip nežmonišką žingsnį. Milijonus žmonių išskyrė 1950–1953 metų Korėjos karas, padalijęs pusiasalį ir nutraukęs ryšius tarp šeimų narių. Karo veiksmai buvo nutraukti ne taikos sutartimi, o paliaubomis, todėl abi Korėjos techniškai vis dar kariauja, o bet kokie tiesioginiai civiliniai mainai yra draudžiami.

Vasario 7 d. naktį netoli Maskvos sprogo dvi Rusijos radarų sistemos. Anot Ukrainos žvalgybos, sprogimai nugriaudėjo Dolgoprudnio mieste, karinio dalinio teritorijoje. Jis yra visai šalia Maskvos. Sprogmenys sunaikino dvi Rusijos radarų sistemas „Valdai“, skirtas visą parą automatiškai aptikti nepilotuojamus dronus ir prieš juos kovoti. Skelbiama, kad karinis dalinys, kuriame sprogo sistemos, yra atsakingas už oro erdvės virš Maskvos apsaugą.

Islamistinis palestiniečių judėjimas „Hamas“ ketvirtadienį po derybų Egipte pareiškė, kad šeštadienį, kaip buvo numatyta, ketina paleisti tris Izraelio įkaitus, praneša naujienų agentūra „dpa“. Tikimasi, kad tai bent kuriam laikui išspręs dabartinę krizę dėl paliaubų susitarimo tarp Izraelio ir „Hamas“ įgyvendinimo. „Hamas“ smogikai pirmadienį paskelbė, kad stabdo įkaitų paleidimą. Grupuotė apkaltino Izraelį nesilaikant paliaubų susitarimo.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų. 2021 metais Rusija pareikalavo, kad NATO grįžtų prie 1997-ųjų sienų. Be kitų dalykų, tai reikštų NATO be Baltijos valstybių ir Lenkijos.  „Be abejo, visi klausimai, susiję su saugumu Europos žemyne, ypač tie aspektai, kurie susiję su mūsų šalimi (...), turėtų būti išsamiai aptarti, ir mes tikimės, kad taip ir bus“, – teigė D. Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą įvesti personalines sankcijas keliems asmenims.  Atitinkamas įsakas Nr.