Užsienis

Lenkijos teismas penktadienį nuteisė du Rusijos piliečius už tai, kad jie platino dabar jau išformuotos samdinių grupuotės „Wagner“ propagandą. Šie du asmenys, kuriuos lenkų kontržvalgyba įvardijo kaip Andrejų G. ir Aleksejų T., buvo sulaikyti 2023 metų rugpjūtį už tai, kad Varšuvoje ir Krokuvoje platino lipdukus su raginimu prisijungti prie kadaise galingos Rusijos samdinių grupuotės. Ant lipdukų buvo „Wagner“ logotipas, šūkis anglų kalba „Mes esame čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Miuncheno konferencijoje, susitikimo su JAV senatoriais metu, papasakojo juokingą istoriją iš neseniai vykusio pokalbio telefonu su Donaldu Trumpu. Leidinio „Axios“ atstovas paklausė V. Zelenskio apie jo įspūdžius iš pokalbio su Donaldu Trumpu, kuris vyko vasario 12-ąją.

Jungtinė Karalystė (JK) penktadienį paskelbė sankcijas keturiems rusų pareigūnams ir dviem Rusijos valstybinės branduolinės energijos įmonės filialams.  Tai naujausia priemonė Kremliaus atžvilgiu dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.  Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy (Deividas Lamis), paskelbęs apie apribojimus, sakė, kad JK nori toliau daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Saudo Arabija penktadienį pareiškė norą surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris skatina Ukrainos taikos derybas, susitikimą. „Karalystė išreiškia norą priimti šį viršūnių susitikimą Saudo Arabijoje ir patvirtina savo nuolatinį įsipareigojimą siekti ilgalaikės taikos tarp Rusijos ir Ukrainos“, – sakoma Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Jame nėra patvirtinimo dėl susitikimo datos ar paties susitikimo organizavimo.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as sako, kad imigracija yra skubiausia Europos ir Jungtinių Valstijų problema. „Iš visų neatidėliotinų iššūkių, su kuriais susiduria čia atstovaujamos šalys, mano nuomone, nėra nieko aktualiau už masinę migraciją“, – sakė jis Miuncheno saugumo konferencijoje. Jis paminėjo spėjamą išpuolį Miunchene, per kurį ketvirtadienį afganistanietis automobiliu rėžėsi į žmonių minią.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pasakė norinti, kad Europos Sąjungoje gynybai būtų skiriama daugiau lėšų, tuo tikslu nukrypstant nuo šalių bloke galiojančių griežtų skolos taisyklių. „Tai suteiks valstybėms narėms galimybę ženkliai padidinti jų išlaidas gynybai“, – kalbėdama Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė U. von der Leyen.

Penktadienį Rusijos centrinis bankas antrą kartą iš eilės paliko rekordiškai aukštą palūkanų normą nepakeistą, neatmesdamas galimybės toliau ją kelti, kadangi infliacijos spaudimas tebėra didelis. Direktorių valdyba, vadovaujama Elviros Nabiullinos, paliko bazinę palūkanų normą rekordiškai aukštą – 21 proc. Nuo 2023 m. liepos mėnesio Rusijos centrinis bankas ją padidino iš viso 1350 bazinių punktų.

Praėjusį mėnesį JAV mažmeninė prekyba susitraukė labiau, nei prognozavo analitikai, nes šalį užklupo žvarbūs orai, o Kaliforniją siaubė miškų gaisrai, penktadienį parodė vyriausybės duomenys. Prekybos departamento duomenimis, mažmeninė prekyba nuo gruodžio iki sausio susitraukė 0,9 proc. iki 723,9 mlrd. dolerių, iš dalies dėl smukusių automobilių pardavimų.

Rusijos kariuomenė Kursko srityje prarado daugiau kaip 48 000 žmonių, maždaug 20 000 jų žuvo, penktadienį feisbuke pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Lankydamasis šiaurės rytiniame Ukrainos Sumų regione jis apdovanojo karius, kurie čia laiko gynybines pozicijas, atremia rusų atakas Kurske ir vykdo sėkmingas puolamąsias operacijas.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, jog Europa privalo stiprinti savo gynybą, kad Vašingtonas galėtų sutelkti dėmesį į grėsmes kitose pasaulio dalyse. „Manome, jog svarbi bendro aljanso dalis yra tai, kad europiečiai stiprintų savo (gynybą), o JAV sutelks dėmesį į pasaulio sritis, kurioms gresia didelis pavojus“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė J. D. Vance'as.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį sakydamas kovingą kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad Vašingtone „atsirado naujas šerifas“. Jis turėjo galvoje į valdžią sugrįžusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą. „Mieste atsirado naujas šerifas, ir Donaldui Trumpui vadovaujant mes galime nesutikti su jūsų pažiūromis, bet kovosime, kad apgintume jūsų teisę siūlyti jas viešai. Sutikite ar nesutikite“, – sakė J. D. Vance'as.

Taikos derybose privalo dalyvauti tiek Ukraina, tiek Europa, rašoma penktadienį prezidento Gitano Nausėdos kartu su kitais Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) lyderiais paskelbtame bendrame pareiškime. „Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra neginčijami. Ukrainai turi būti suteiktos tvirtos saugumo garantijos. Bet kokiose derybose privalo dalyvauti tiek Ukraina, tiek Europa“, – rašoma jame.

Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį pranešė per pertrauką tarp Miuncheno saugumo konferencijos renginių susitikęs su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu. Miuncheno konferencijoje numatoma surengti ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio bei JAV viceprezidento JD Vance‘o, siekiančio kuo greičiau užbaigti karą, susitikimą.

Lenkijoje nuteisti du Rusijos piliečiai, visoje Varšuvoje ir Krokuvoje išklijavę šimtus lipdukų su informacija apie tai, kaip galima susisiekti su asmenimis, atsakingais už naujokų priėmimą į samdinių grupuotę „Wagner“. Andrejų G. ir Aleksejų T., kurių pavardės pagal Lenkijos įstatymus yra slepiamos, Vidaus saugumo agentūros (ABW) pareigūnai Varšuvoje sulaikė 2023 m. rugpjūtį.

Baltieji rūmai paskelbė, kad naujienų organizacijos, kurios atsisako naudoti prezidento Donaldo Trumpo įvestą naują Meksikos įlankos pavadinimą, meluoja, ir kad naujienų agentūros AP žurnalistams ir toliau nebus leidžiama dalyvauti prezidento renginiuose. D. Trumpas paskelbė, kad minima įlanka, besiribojanti su Meksika, JAV ir kitomis valstybėmis, turi būti vadinama Amerikos įlanka.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį įspėjo, kad privertus Ukrainą sudaryti blogą sandorį būtų pakenkta JAV interesams, ir paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą bendradarbiauti siekiant teisingos taikos. „Žlugusi Ukraina susilpnintų Europą, bet taip pat susilpnintų ir Jungtines Valstijas“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė U. von der Leyen.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę patvirtino 25 proc. muitus importuojamam plienui ir aliuminiui – trumpalaikėje perspektyvoje tai yra apsaugos, tačiau apskritai kelia didelį netikrumą, savo naujoje apžvalgoje sako rizikos vertinimo bendrovė „Coface“. Muitai aliuminiui bei plienui turi įsigalioti kovo mėnesį.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas nori su JAV ir kitais sąjungininkais susitarti dėl naujo naštos pasidalijimo NATO veiksmų plano. Dėl tokio veiksmų plano būtinybės jau pasiektas principinis susitarimas žodžiu, sakė socialdemokratų politikas Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose. Seniai žinoma, kad JAV nori stiprinti savo karinius įsipareigojimus Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Arktyje, ir todėl europiečiai turi palengvinti jų naštą Europoje, kalbėjo B. Pistoriusas.

Saudo Arabija šį mėnesį surengs aukščiausiojo lygio susitikimą su keturių arabų šalių lyderiais dėl prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymo Jungtinėms Valstijoms perimti Gazos Ruožą, penktadienį pranešė Saudo Arabijos vyriausybei artimas šaltinis. Viršūnių susitikime, rengiamame prieš vasario 27-ąją Kaire įvyksiantį Arabų Lygos susitikimą tuo pačiu klausimu, dalyvaus Egipto, Jordanijos, Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų vadovai, minėjo šaltinis.

Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas  šią savaitę aptarė planuojamą Jungtinės Karalystės (JK) vadovo vizitą Jungtinėse Valstijose, penktadienį pranešė Dauningo gatvės atstovas spaudai. K. Starmeris vėlų ketvirtadienio vakarą Londone susitiko su specialiuoju pasiuntiniu JK Marku Burnettu. Susitikimo metu britų premjerui paskambino prezidentas D. Trumpas, kad aptartų būsimą jo vizitą į JAV, sakė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį pradėdamas Miuncheno saugumo konferenciją pasakė, kad Donaldo Trumpo administracija „visiškai nepaiso nusistovėjusių taisyklių“. „Naujosiosios amerikiečių administracijos pasaulėžiūra visiškai skiriasi nuo mūsiškės, – kalbėjo F. Steinmeieris. – Pagal ją visiškai nepaisoma nusistovėjusių taisyklių, partnerystės ir įgyto pasitikėjimo.“ „Mes to nepakeisime.

Elonas Muskas ketvirtadienį paragino JAV išbraukti ištisas agentūras iš federalinės vyriausybės, taip skatindamas prezidentą Donaldą Trumpą radikaliai sumažinti išlaidas ir pertvarkyti savo prioritetus. Per vaizdo skambutį Dubajuje vykstančiame Pasaulio vyriausybių viršūnių susitikime E. Muskas pateikė plačią apžvalgą apie tai, ką jis pavadino D. Trumpo administracijos prioritetais, ir daug kartų užsiminė apie termobranduolinį karą bei galimus dirbtinio intelekto (DI) pavojus.

Kyjivas penktadienį pranešė gavęs šimtų Ukrainos karių, žuvusių mūšiuose su Rusijos pajėgomis, palaikus. Tai viena didžiausių tokių repatriacijų nuo Rusijos invazijos pradžios prieš beveik trejus metus. „Repatriacijos veiklų rezultatas – į Ukrainą sugrąžinti 757 žuvusių Ukrainos gynėjų palaikai“, – socialiniuose tinkluose pranešė vyriausybinė karo belaisvių reikalų koordinavimo institucija.

Vokietijos prezidentas Olafas Scholzas ragina įvesti nepaprastąją padėtį šalyje, kad Vokietija galėtų kuo greičiau didinti pagalbą Kyjivui, atsižvelgiant į prasidėjusias JAV ir Rusijos prezidentų derybas.  Pasak jo kad galėtų padidinti pagalbą Ukrainai Vokietijos parlamentas karą Ukrainoje ir jo pasekmes Europos saugumui turėtų pripažinti nepaprastąja situacija.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka bando įsiteikti Donaldui Trumpui ir seka Vladimiro Putino pėdomis. Po derybų su amerikiečiais paleido iš savo kankinimo kamerų tris politinius kalinius – du baltarusius ir vieną amerikietį. Jie slapčia atgabenti į Vilnių. Baltieji rūmai mainais A. Lukašenkai esą nieko neduoda, o V. Putinas susigrąžins iš JAV kalėjimo patyrusį programišių ir kriptovaliutų specialistą.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį pasakė, kad rusų drono smūgis Černobylio atominės jėgainės teritorijoje rodo, kad Maskva „nenori taikos“ Ukrainoje. „Rusija bombarduoja branduolinę stotį, o tai aiškiai rodo, kad ji nenori taikos, – per pertrauką tarp Miuncheno saugumo konferencijos renginių sakė K. Kallas. – Todėl dabar turime nuspręsti ir aptarti, kaip šiuo metu padėsime Ukrainai... kadangi mūsų vertybės nepasikeitė – nepasikeitė ir Rusijos tikslai.

Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai penktadienį pareiškė, kad Baltarusijoje tebėra plačiai paplitę rimti žmogaus teisių pažeidimai, ir pridūrė, kad kai kurie autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos vyriausybės pažeidimai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui. „Baltarusijos vyriausybė, siekdama žiauriai numalšinti bet kokį pasipriešinimą A. Lukašenkos režimui, plačiai vykdo žmogaus teisių pažeidimus prieš šalies civilius gyventojus.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas penktadienį viešėdamas Varšuvoje perspėjo NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai, ir paragino jas skirti daugiau lėšų gynybai. „Būtent todėl mūsų žinia Europos sąjungininkams yra tokia griežta. Dabar pats metas investuoti, nes jūs negalite daryti prielaidos, kad Amerikos buvimas tęsis amžinai“, – Varšuvoje kalbėdamas šalia savo kolegos iš Lenkijos žurnalistams sakė P. Hegsethas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasakė, kad tiesiogiai derėtis su Rusija bus pasirengęs tada, kai Kyjivas su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa suderins bendrą poziciją dėl to, kaip galima būtų užbaigti trejų metų trunkantį karą. „Esame pasirengę bet kokiems pokalbiams su Amerika ir mūsų sąjungininkėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad pagerėjo karinė padėtis aplink apgultą rytinį Pokrovsko miestą, kurį siekia užimti Rusijos pajėgos. „Pastarosiomis dienomis padėtis Pokrovsko sektoriuje pagerėjo. Neišsiplėsiu. Bet sakyčiau, kad esame ten labiau užtikrinti nei anksčiau“, – Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose žurnalistams sakė V. Zelenskis. Pokrovskas – svarbus logistikos punktas, per kurį aprūpinamos ukrainiečių pajėgos Donecko srityje.

Ukrainiečių nuotaikos ketvirtadienį buvo nerimastingos sužinojus apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbį, kuris paskatino nuogąstavimus, kad Kyjivas bus atribotas nuo taikos derybų. Ką iš tiesų gali reikšti šie skambučiai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, kad Europos sąjungininkės turėtų prisijungti prie bet kokių derybų dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.  Trečiadienį įvykęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis privertė sunerimti, kad į taikos derybas nebus įtrauktos Ukrainos sąjungininkės Europoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo Vakarus, kad Rusija ruošia 15 divizijų mokymams ir situacijos stiprinimui Baltarusijos kryptimi. Vieną diviziją paprastai sudaro 10-20 tūkst. karių. Apie tai jis kalbėjo Miuncheno saugumo konferencijoje. Jis pabrėžė, kad nėra tikras, jog kariai būtų ruošiami karui Ukrainoje. Pasak jo, jie gali būti skirti Lenkijai su Baltijos šalims.

Likus kelioms dienoms iki trečiųjų Rusijos invazijos metinių, „Ukraina ir Europa susiduria su realia galimybe, kad bus priimtas žeminantis (taikus) sprendimas“, kuris atvers kelią  Ukrainos teritorijos padalijimui „be pagarbos istorijai, principams ir žuvusiesiems“, rašo Ispanijos laikraštis „El Pais“ straipsnyje „Ukraina neparduodama“. Pasak leidinio, JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomas sprendimas yra „svajonių scenarijus (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui“, kuris, be kita ko, re...

JAV prezidentui Donaldui Trumpui penktadienį paskelbus muitus, kurie gali paveikti ir sąjungininkus, ir konkurentus, Europos Sąjunga (ES) pažadėjo ryžtingai ir nedelsdama reaguoti į kliūtis laisvai prekybai. „Europos Komisija (EK) prezidento Trumpo pasiūlytą „abipusę“ prekybos politiką vertina kaip žingsnį klaidinga kryptimi“, – sakoma bloko vykdomosios institucijos pareiškime.

Kinija penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų imtis iniciatyvos mažinant karines išlaidas, kai JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasakius, kad jis norėtų surengti derybas šiuo klausimu su Maskva ir Pekinu.

Kyjivas perdavė JAV administracijai peržiūrėti amerikiečių vadovaujamo pasiūlymo projektą, pagal kurį Vašingtonui būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais mainais į tolesnę JAV paramą, penktadienį pranešė Ukrainos pareigūnas. Apie tai pranešta likus kelioms valandoms iki prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u Miuncheno saugumo konferencijoje.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį per pokalbį telefonu su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad Londonas yra „įsipareigojęs siekti negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO“. „Premjeras pakartojo JK įsipareigojimą siekti, kad Ukraina būtų negrįžtamame kelyje į NATO, kaip pernai Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime susitarė sąjungininkai“, – pareiškė premjero biuro Dauningo gatvėje atstovė spaudai.

Kalbėdamas apie Europos politiką, JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as užsipuolė vadovaujančius ES politikus, sakydamas, kad jie naudoja sovietinio stiliaus žodžius, tokius kaip „dezinformacija“, kad atmestų nuomonę, su kuria nesutinka, rašoma Telegram kanale „Nexta“. „JAV ir Europoje Rusijos kišimasis į Vakarų demokratiją yra perdėtas“, – sakė J. D. Vance‘as. Jis teigė, kad atsisakymas riboti migraciją kelia daug didesnę grėsmę demokratijai nei Maskvos kišimasis į rinkimus.

Popiežius Pranciškus penktadienį buvo paguldytas į ligoninę Romoje, kad būtų galima atlikti tyrimus ir taikyti gydymą dėl besitęsiančio bronchito, paskelbė Vatikanas. Kaip pranešama, 88-erių pontifikas, kuris pastarosiomis dienomis duso ir prašė pareigūnų perskaityti jo kalbas, buvo paguldytas po rytinių audiencijų. Jaunystėje Pranciškui buvo pašalinta dalis plaučių, 2023 m. jis dėl bronchito trims naktims buvo paguldytas į ligoninę ir gydėsi antibiotikais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudos konferencijos metu pasipiktino Indijos žurnalisto akcentu, kuris mėgino užduoti jam klausimą.  Vaizdo įrašas užfiksuotas D. Trumpo ir Indijos premjero Narendra Modi spaudos konferencijos metu.  Nesuprato žurnalisto dėl jo akcento Indijos žurnalistas renginio metu mėgino užduoti klausimą D. Trumpui, tačiau JAV prezidentas neišgirdo ir paprašė jo pakartoti klausimą. „Turi kalbėti garsiau“, – sakė D. Trumpas.

Slovakijos ekonomika 2024-aisiais, palyginti su 2023 metais, išaugo 2 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Per paskutinį 2024-ųjų ketvirtį sukurtas palyginamosiomis kainomis 1,8 proc. solidesnis nei prieš metus bendrasis vidaus produktas (BVP). Ekonomikos metinė plėtra spartėjo nuo 1,2 proc. liepos-rugsėjo mėnesiais, užfiksuota 16-ą metų ketvirtį iš eilės.

Udmurtijoje (Rusija) gyvenanti 67-erių moteris nusprendė iš savo buto „išvaryti demonus“, tačiau nesilaikė saugaus elgesio su ugnimi taisyklių ir vos nesupleškino, kartu su visais „demonais“, savo namų. Karakulino kaimo gyventoja nusprendė iš savo buto išvaryti demonus, skelbiama vietos Gelbėjimo tarnybos suvestinėje, kurią cituoja „Lenta“. Nėra aišku, kaip tie „demonai“ pasireiškė, bet moteris sugalvojo atlikti „ritualą“, kurio metu reikėjo deginti parafino žvakę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po ketvirtadienį Miunchene surengto spėjamo ekstremistinio išpuolio pažadėjo greičiau deportuoti nusikaltėlius. „Bet kuris čia esantis asmuo, kuris nėra Vokietijos pilietis ir vykdo tokio pobūdžio nusikaltimus, taip pat turi tikėtis, kad mes išvešime jį iš šios šalies ir deportuosime“, – ketvirtadienio vakarą visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė O. Scholzas. Jis patikino, kad toks pat likimas laukia ir asmens, įtariamo surengus išpuolį Miunchene.

Vokietijoje penktadienį prasideda Miuncheno saugumo konferencija, kur Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks su Jungtinių Valstijų viceprezidentu J. D. Vance'u. Miuncheno saugumo konferencija – kasmet rengiamas svarbiausias Europoje aukščiausio lygio forumas, kuriame susirinkę gynybos srities lyderiai diskutuoja apie aktualiausius užsienio ir saugumo politikos iššūkius.

Jungtinės Valstijos neatmeta, kad Ukrainai gali būti suteiktas branduolinis ginklas, tačiau, JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho teigimu, tai priklauso nuo prezidento Donaldo Trumpo.  Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu „Breitbart News“, cituoja UNIAN.  Vasario 4 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai turėtų būti pasiūlyta narystė NATO arba branduolinis ginklas, kaip saugumo garantija nuo tolesnės Rusijos invazijos.

Respublikonų kontroliuojamas JAV Senatas ketvirtadienį JAV sveikatos apsaugos sekretoriumi patvirtino prieš skiepus nukreipto judėjimo veikėją Robertą F. Kennedy jaunesnįjį.  Per prisaikdinimo ceremoniją Baltuosiuose rūmuose jis kaltino JAV sveikatos apsaugos institucijas „vagiant mūsų vaikų sveikatą“. Jo teigimu, šias institucijas turėtų ištikti toks pat likimas kaip ir Tarptautinės plėtros agentūrą (USAID), kurią JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nori uždaryti.

Rusijos kariuomenė valdomosiomis aviacinėmis bombomis atakavo Zaporižios srities Preobraženkos kaimą. Po griuvėsiais yra žmonių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Sugriauti gyvenamieji namai. Preliminariais duomenimis, po griuvėsiais yra žmonių. Tokie priešo smūgio Preobraženkai padariniai“, – parašė I. Fiodorovas.

Rusijos ginkluotosios pajėgos šią naktį atakavo 1986-aisiais avariją patyrusią Černobylio atominę elektrinę.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti sprogimo momentas ir apsauginiam kupolui padaryta žala.  Socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat plinta nuotraukos iš avarijos vietos.