Užsienis

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks taikos susitarimas dėl Ukrainos turės būti ginamas, kad Rusija jo nepažeistų. „Jei susitarimas bus sudarytas, jis turi būti apgintas, nes praeityje buvo susitarimų, kuriuose nebuvo saugumo priemonių, ir (Rusijos vadovas Vladimiras) Putinas į juos nekreipė dėmesio“, – naujienų kanalui „Sky News“ nurodė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) lyderiams pareiškė, kad Maskva ir toliau smūgiuoja į Ukrainos energetikos sistemą, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu susitarė stabdyti atakas. „Vakar vakare mūsų energetikos infrastruktūrai buvo suduotas dar vienas Rusijos smūgis. Kaip žinote, mes Ukrainoje su tuo susiduriame kiekvieną dieną ir naktį.

Latvija yra pasirengusi trauktis iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo, nes jos prioritetas – saugumas regione. Tai ketvirtadienį Strasbūre pareiškė Saeimos vadovė Daiga Mieriņa, kuri per Europos parlamentų pirmininkų konferenciją susitiko su Kanados parlamento Bendruomenių Rūmų pirmininku Gregu Fergusu.

Teigiama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę atsisakyti Amerikos karinio vadovavimo NATO. JAV generolas, prižiūrintis Aljanso operacijas Europoje, teigė, jog Pentagonas svarsto atsisakyti šio vaidmens, rašoma „The Times“. Tuo tarpu NATO baiminasi, kad jei toks žingsnis bus patvirtintas, JAV sumažins savo vaidmenį Aljanse.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) vadovams pareiškė, kad Maskva tęsia smūgius Ukrainos energetikos sistemai, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV lyderiui Donaldui Trumpui žadėjo nutraukti atakas. „Vakar vakare dar kartą Rusija smogė mūsų energetikos infrastruktūrai. Mes Ukrainoje su tuo susiduriame kiekvieną dieną ir naktį, jūs tai žinote.

Visos Europos Sąjungos (ES) šalys narės, išskyrus Vengriją, antrą kartą per vieną mėnesį yra pasirengusios pasirašyti bendrą pareiškimą dėl paramos Ukrainai. Šis simboliškas ketvirtadienio gestas akcentuoja, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra izoliuotas labiau nei bet kada. Jis negali sulaikyti realios ES paramos Ukrainai, kai kitos bloko narės siūlo, kaip apeiti bet kokį galimą veto.

Budapeštas nepritaria Ukrainos integracijai į Europos gynybos struktūras, nes laiko šią šalį buferine zona tarp Europos ir Rusijos, kovo 20 d. paskelbtame interviu „Financial Times“ sakė Vengrijos Europos reikalų ministras Janosas Boka, rašoma „Kyiv Independent“. „Mes nematome Europos saugumo Ukrainos integravime į gynybos sistemas, bet matome poreikį sukurti buferinę zoną tarp Rusijos ir Europos gynybos struktūrų, kuri tarnautų ir Rusijos, ir Europos interesams“, – sakė J. Boka.

Kovo 18-ąją Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos smogė vieno iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų 20-osios armijos 3-iosios motorizuotųjų šaulių divizijos dalinių vadavietei RF Belgorodo srities Demidovkos rajone. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Smūgis visiškai sunaikino vadavietę. „Priešas naudojo šį objektą, planuodamas ir vykdydamas kovines operacijas prieš Ukrainos gynybos pajėgų dalinius Sumų srities teritorijoje.

Rusijos ir JAV pareigūnai pirmadienį Saudo Arabijoje surengs derybas dėl taikos Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas. „Šios konsultacijos vyks pirmadienį, kovo 24 dieną, Rijade, – nurodė J. Ušakovas. – Iš Rusijos pusės jose dalyvaus Senato tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Grigorijus Karasinas ir FSB saugumo tarnybos vadovo patarėjas Sergejus Beseda.

Rusijos ir JAV pareigūnai pirmadienį Saudo Arabijoje surengs derybas dėl taikos Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas. „Šios konsultacijos vyks pirmadienį, kovo 24 dieną, Rijade“, – nurodė J. Ušakovas. Ir pridūrė: „Iš Rusijos pusės jose dalyvaus Senato tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Grigorijus Karasinas ir FSB saugumo tarnybos vadovo patarėjas Sergejus Beseda.

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas pastarosiomis dienomis ne kartą tvirtino, kad Ukrainos kariai Kursko srityje neva yra apsupti. Kad taip nėra, teigia ne tik Kyjivas, bet ir daugelis nepriklausomų analitikų. Kelios JAV žvalgybos agentūros, įskaitant CŽV, priėjo prie tos pačios išvados – kad Ukrainos kariuomenė iš Kursko srities atsitraukia, bet visai nėra apsupta, – „Reuters“ sakė keturi šaltiniai.

Chersono priemiestyje – Antonivkos gyvenvietėje – išvakarėse per rusų bepiločio orlaivio ataką žuvo 36 metų civilis. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Sužinota apie Antonivkos gyventojo žūtį per Rusijos drono ataką“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad kovo 19-ąją Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį ant 36 metų vyro, kuris patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų.

Mirė pirmasis nepriklausomos Ukrainos ministras pirmininkas Vitoldas Fokinas, rašo „Kanal 24“. Apie tai pranešė jo anūkė. Jam buvo 92-eji. V. Fokinas gimė 1932 m. Zaporižios srityje. Į politiką V. Fokinas įsitraukė 1971 m. Ukrainos ministru pirmininku tapo 1991 m., atsistatydino 1992 m. rugsėjo mėnesį Jį pakeitė Leonidas Kučma.

 Izraelio kariuomenė pranešė, kad ketvirtadienį perėmė iš Gazos Ruožo paleistą sviedinį, o du kiti nukrito negyvenamoje teritorijoje. Apie tai paskelbta po to, kai Tel Avive ir Izraelio centrinėje dalyje pasigirdo oro pavojaus sirenos. „Po prieš kurį laiką nuskambėjusių sirenų Guš Dano ir HaŠfelos vietovėse buvo identifikuoti trys sviediniai, atskrieję iš pietinės Gazos Ruožo dalies į Izraelio teritoriją.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ketvirtadienį palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo paramą iniciatyvai padėti Kyjivui gauti papildomų oro gynybos sistemų, taip pat ir Europoje. „Labai palankiai vertinu prezidento D. Trumpo pareiškimą, kad JAV stengiasi surasti papildomų oro gynybos sistemų Ukrainai“, – sakė K. Kallas žurnalistams atvykusi į ES vadovų derybas Briuselyje. „Tai labai svarbu“, – pabrėžė ji.

Skaudi žinia – Tailande žuvo lietuvis, praneša vietos žiniasklaida. Žuvo 42-ejų metų lietuvis Kaip rašoma „Phuket News“, kovo 20 d. Nai Thon paplūdimio kelyje motociklu važiavęs 42 metų lietuvis žuvo iš karto, kai jam į galvą trenkė nukritusi didelė pušies šaka. Teigiama, kad policiją į įvykio vietą 11.30 val. iškvietė Thanapong Keonun, Moo 4, Sakhu kaimo seniūnas. Atvykę policijos ir greitosios pagalbos darbuotojai rado lietuvį gulintį nejudantį šalia savo motociklo.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad tolesnės JAV ir Rusijos derybos gali įvykti sekmadienį arba kitos savaitės pradžioje, o artimiausiomis dienomis Vašingtonas taip pat turi surengti derybas su Kyjivu. „Tai gali būti ne sekmadienis, derinami niuansai. Tai gali būti kitos savaitės pradžia, pati pradžia“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po truputį grįžta į dėmesio centrą, rašo „Bloomberg“. Tai vyksta tuo metu, kai Donaldas Trumpas savo geopolitiniais manevrais trikdo sąjungininkus. E. Macronas praėjusią vasarą prarado daugumą parlamente po nesėkmingų pirmalaikių rinkimų. Kelis mėnesius jis sprendė vidaus krizes.

Vakarų šalių karinių pajėgų vadams ketvirtadienį susirinkus Didžiojoje Britanijoje, kad aptartų būdus apsaugoti Ukrainą, Kremlius apkaltino Europos šalis, neva šios, vietoje to, kad siektų taikos, planuoja „militarizuotis“. Nuo tada, kai sausį Donaldas Trumpas sėdo į JAV prezidento kėdę, didžiosios Europos valstybės, įskaitant Prancūziją ir JK, siekia padidinti išlaidas gynybai, baimindamosi, kad JAV nebėra pasirengusios ginti Europą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, po trečiadienį pristatytų Bendrijos gynybos gairių, atsakydamas į žurnalistų klausimą, kaip vertina „iki 2030-ųjų Rusija gali būti pasirengusi Vakarų šalių puolimui“ teiginį, pažymėjo, kad „situacija yra rimta“ ir pristatė Lietuvos gynybinius planus. Tuo pačiu jis pažymėjo, kad šiuo metu turime visas priemones pasiruošti galimai agresijai iš Rytų.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį Ukrainai išmokėjo 1 mlrd. eurų siekiančią išimtinės makrofinansinės pagalbos paskolos dalį. „Šiandien sumokėdami 1 mlrd. eurų, dar kartą patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą Ukrainai. Padedame šalies ekonomikai išlikti stabiliai ir atstatyti ypatingos svarbos infrastruktūrą, kuri nukentėjo dėl Rusijos agresijos. Remsime Ukrainą tol, kol reikės“, – EK atstovybės Lietuvoje pranešime cituojama EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Paaiškėjo, jog už dirbtinį intelektą atsakingas Didžiosios Britanijos mokslo ir technologijų sekretorius, kreipėsi į „ChatGPT“, prašydamas politinių patarimų. Tai patvirtino ir vyriausybės atstovas spaudai, tačiau teigė, jog „tai nepakeičia išsamių patarimų, kuriuos jis įprastai gauna iš pareigūnų“, rašoma „The Independent“. Įrašai rodo, kad Peteris Kyle‘as klausė dirbtinio intelekto roboto, kodėl mažosios įmonės Didžiojoje Britanijoje lėtai diegia šią technologiją.

Donaldas Trumpas duodamas interviu žurnalistams paspaudė raudoną mygtuką ant savo stalo Ovaliajame kabinete, rašo NEXTA. Daugelis šį mygtuką painioja su branduolinio ginklo paleidimo pulteliu, tačiau ant D. Trumpo stalo šis mygtukas turi visai kitokią reikšmę. „Jis yra čia pat. Visi galvoja, kad jis yra branduolinis. Visi galvoja, kad jei jį paspausiu, bus pasaulio pabaiga“, – juokavo D. Trumpas, spausdamas mygtuką. Grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas perdarė savo kabinetą.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, rusų diktatorius Vladimiras Putinas nenori paliaubų, kol Kursko regione yra Ukrainos pajėgų. „Jis (V. Putinas) nenori, kad Kursko regione liktų bent vienas mūsų karys. Jis nenori paliaubų, kol Kursko regione yra mūsų pajėgų“, – internete paskelbtame pranešime kalbėjo V. Zelenskis.

Socialiniame tinkle „X“ plinta neeilinis vadeliotojo poelgis su turistais, kurie esą nesusimokėjo už pavežėjimą karieta. It virusas plintančiame vaizdo įraše iš Dublino, Airijos, matyti, kaip įniršęs vadeliotojas įspraudžia į kampą esą už pavežėjimą karieta nesusimokėjusius amerikiečius ir pasiėmęs botagą juos plaka, iki kol jie sutinka susimokėti. „Mokėkit dabar, sumokėkit dabar pat man į banko sąskaitą“, – rėkė įniršęs vadeliotojas. „Aš turiu pinigus.

 Per naujas Izraelio atakas prieš taikinius Gazos Ruože, palestiniečių duomenimis, žuvo 70 žmonių. Be to, yra dešimtys sužeistųjų, ketvirtadienį sakė „Hamas“ kontroliuojamos sveikatos tarnybos atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Jo duomenimis, palestiniečių šiaurėje ir pietuose apšaudyta virtinė pastatų.

Rusijos Saratovo regione esančiame Engelso rajone buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, rašo „Sky news“. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rajoną atakavo dronai. Rusija kaltina Ukrainą surengus dronų ataką. Skelbia apie didžiausią dronų ataką Vietos gubernatorius Romanas Busarginas sako, kad regionas susidūrė su „didžiausia kada nors įvykdyta dronų ataka“. Ekstremaliųjų situacijų tarnybos yra paskelbusios aukštą parengtį ir šalina incidento padarinius.

Tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kalbėjosi su žurnalistais, jam į mobilųjį paskambino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, rašo UNIAN. Buvo paskelbtas ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota ši akimirka. Atsiliepęs V. Zelenskis E. Macronui pasakė, kad šiuo metu kalbasi su žiniasklaida ir pažadėjo perskambinti po 15–20 minučių.

Rusijos visuomeninis-patriotinis judėjimas „Rusijos veteranai“ kreipėsi į „Roskomnadzor“ cenzorius, Valstybės Dūmą ir Kultūros ministeriją, prašydami uždrausti rodyti turkiškus televizijos serialus Rusijoje. Apie tai praneša „Abzac“, remdamasis judėjimo pirmininku Ildaru Reziapovu. Visuomenininkai-putinistai mano, kad turkiški serialai daro neigiamą poveikį demografijai, nes rusų moterims sukuriamas nerealus vyrų įvaizdis.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios abiejų šalių energetikos objektai buvo atakuoti nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Tokiais smūgiai bandoma pakenkti kitos pusės kariniams pajėgumams, susilpninti žmonių ryžtą ir apsunkinti jų gyvenimą.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tvirtina, kad norint užtikrinti Senojo žemyno saugumą į gynybą turi investuoti visos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Nors kai kurios Bendrijos narės yra geografiškai nutolusios nuo šalių agresorių, tai, pasak patarėjos, tai nereiškia, kad jos yra saugesnės ir gali į krašto apsaugą investuoti mažiau.

Nustatyta, jog vyras, kuris kovo 17 d. apie 7.20 val. ryto siautėjo prie uždarytų įlaipinimo vartų Dublino (Airija) oro uoste ir atsidūrė baudžiamajame teisme, yra lietuvis. Dėl šio įvykio pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ vėl ragina nustatyti leistiną alkoholio ribą prieš skrydį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pažadėjo padėti Ukrainai susigrąžinti tūkstančius vaikų, kurie, kaip įtariama, buvo pagrobti ir deportuoti į Rusiją. Tai D. Trumpas žada nepaisydamas to, kad jo administracija nutraukė finansavimą vieno universiteto duomenų bazei, kurioje fiksuojama prievarta deportuotų vaikų buvimo vieta.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos Saratovo srityje nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal24“. Sprogimai girdėjosi netoli Engelso karinio aerodromo, virš jo pakilo tirštų dūmų debesis. Rusijos propagandistai teigia, kad naktį Engelsą masiškai atakavo dronai. Vietos gyventojai skundžiasi, kad Saratovas ir Engelsas patyrė masiškiausią visų laikų dronų ataką. Sprogimai buvo girdėti nuo 4 val. ryto, rusai sako numušinėję dronus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos (ES) lyderiais kalbėsis apie žemyno gynybos stiprinimą, konkurencingumo didinimą, paramą Ukrainai. Dieną prieš Bendrijos lyderių susitikimą Europos Komisija pristatė Bendrijos gynybos gaires – vadinamąją Baltąją knygą – ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių. Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai.

Donaldas Trumpas kalba iš Baltųjų rūmų. Jis iškart prabyla apie Ukrainą ir tikina, kad susitarimas dėl retųjų žemės elementų netrukus bus pasirašytas.

Popiežiaus Pranciškaus sveikatos būklė toliau taisosi, trečiadienį pranešė Vatikanas, atkreipdamas dėmesį, kad 88-erių pontifikas ligoninėje jau apsieina be burną ir nosį dengiančios kvėpavimo kaukės. Pranciškui nebereikia neinvazinės mechaninės ventiliacijos, o „intensyvios deguonies terapijos reikia mažiau“, vakariniame biuletenyje apie popiežiaus sveikatą rašė Vatikanas. „Motorinė ir kvėpavimo takų fizioterapija tebėra veiksminga“, – pridūrė jis.

Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino JAV centrinį Federalinio rezervo banką sumažinti palūkanas, tokiu būdu mėginant atsverti jo paties įvestų muitų poveikį, dar kartą garsiai pareikšdamas nesutinkąs su centrinio banko priimamais sprendimais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė su JAV kolega Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) aptaręs galimą JAV nuosavybės teisę į Rusijai priklausančią Zaporižios atominę elektrinę (AE) Pietų Ukrainoje. Jo komentarai žiniasklaidai pasirodė po to, kai trečiadienį D. Trumpas, siekiantis užtikrinti paliaubas Rusijos pradėtame kare, pareiškė V. Zelenskiui, kad Jungtinės Valstijos galėtų turėti ir valdyti Ukrainos branduolines jėgaines.

Trečiadienį visų dėmesį prikaustė Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio pokalbis telefonu, kurį Baltieji rūmai pavadino „puikiu“. Tačiau jiedu pirmą kartą susitiko dar 2019 m. Naujienų portalas „Sky News“ apžvelgė, kaip jų santykius bėgant metams formavo tam tikri įvykiai ir kaip keitėsi jųdviejų bendravimas tarpusavy. Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio santykiai daugelį metų buvo sudėtingi. Abiejų prezidentų santykiai tęsiasi nuo 2019 m., kai Ukrainos vadovas pradėjo eiti pareigas.

Trečiadienį JAV ir Ukrainos prezidentai kalbėjosi telefonu. Viena iš daugelio lyderių paminėtų temų buvo iš Ukrainos pagrobti vaikai. JAV valstybės departamentas paneigė, kad buvo ištrinti duomenys, surinkti pagal vyriausybės finansuojamą programą, padedančią sekti tūkstančius pagrobtų Ukrainos vaikų, praneša „Sky News“. Tačiau departamentas pripažino, kad ši programa buvo nutraukta kaip dalis D. Trumpo administracijos vykdomo beveik visos užsienio pagalbos įšaldymo.

Ukraina sutiko su Jungtinių Valstijų pasiūlymu laikinai sustabdyti atakas prieš energetikos infrastruktūrą vykstant Rusijos sukeltam karui, trečiadienį po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu tinkle „X“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Vienas iš pirmųjų žingsnių visiškai užbaigiant karą galėtų būti smūgių prieš energetikos ir kitą civilinę infrastruktūrą pabaiga.

 Jemeno husių sukilėlių kontroliuojama žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad JAV surengė naujausius smūgius jų kontroliuojamoms teritorijoms, įskaitant sostinę.  Sukilėlių televizija „al Masirah“ nurodė, kad „amerikiečių ataka buvo nukreipta į sostinę Saną (...) ir Saados miesto rajoną“ šiaurėje. Priduriama, kad smūgiai taip pat buvo suduoti į pietryčius nuo Jemeno sostinės esančiam al Savadijos rajonui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė prezidento Donaldo Trumpo papildomų „Patriot“ raketų sistemų, o Trumpas jam pasakė, kad padės surasti tai, kas yra „ypač Europoje“, sakoma trečiadienį įvykusio abiejų lyderių pokalbio išklotinėje, kurią pateikė valstybės sekretorius Marco Rubio ir nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas, rašo CNN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigiamai atsiliepė apie trečiadienį įvykusį jo pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir pritarė nuomonei, kad taiką Rusijos kare prieš Ukrainą būtų galima pasiekti dar šiais metais, praneša „UNIAN“. „Pokalbis su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu buvo pozityvus, labai reikšmingas ir nuoširdus.

Latvijoje toliau didėja socialinių tinklų populiarumas, o domėjimasis televizija, radiju ir spausdintiniais leidiniais mažėja arba nesikeičia. Tokią išvadą leidžia daryti Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos užsakymu atliktos apklausos apie Latvijos gyventojų žiniasklaidos vartojimo įpročius rezultatai. Daugiau nei trys ketvirtadaliai šalies gyventojų socialiniais tinklais ir internetiniais naujienų portalais naudojasi bent kartą per savaitę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad ukrainiečių ir JAV pareigūnai artimiausiomis dienomis gali vėl susitikti Saudo Arabijoje antrajam taikos derybų raundui.  „Ukrainos ir JAV komandos yra pasirengusios artimiausiomis dienomis susitikti Saudo Arabijoje ir toliau derinti veiksmus taikos link“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Ukrainos vadovas.

Taivano gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad per kasmetines karines pratybas imituos galimus Kinijos invazijos scenarijus, galinčius įvykti po kelerių metų.  Kinija laiko demokratišką savivaldžią salą savo teritorijos dalimi, ir yra pareiškusi, kad vieną dieną susigrąžins jos kontrolę, prireikus – jėga. JAV – pagrindinė Taibėjaus rėmėja ir didžiausia ginklų salai tiekėja – pareigūnai jau anksčiau nurodė 2027-uosius kaip galimą Kinijos invazijos į Taivaną terminą.

Pentagonas svarsto galimybę smarkiai sumažinti JAV kariuomenės vadovybę, skelbiama CNN turimame dokumente. Svarstomi planai apima kovinių vadaviečių konsolidavimą, galimą direktorato, prižiūrinčio jungtinių pajėgų plėtrą, mokymą ir švietimą, panaikinimą ir JAV pajėgų Japonijoje plėtros sustabdymą. Pasak leidinio, Pentagonas taip pat svarsto sujungti Europos ir Afrikos vadavietes, jų būstinė būtų Štutgarte. Taip pat būtų sujungtos JAV Šiaurės ir Pietų vadavietės.