Užsienis

Europiečiai nori palaikyti Ukrainą, tačiau nesutaria dėl pasiūlymo siųsti į Ukrainą taikos užtikrinimo pajėgas, rašo „The New York Times“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo, kad „norinčiųjų koalicija“ ir toliau rems Ukrainą ir padės užtikrinti taiką, įskaitant „užtikrinimo pajėgų“ siuntimą į Ukrainą po karo.

Europos Komisija (EK) paskelbė Europos Sąjungos (ES) pasirengimo krizėms strategiją, kuria siekiama stiprinti Europos pajėgumus užkirsti kelią kylančioms grėsmėms ir į jas reaguoti. „Dėl naujų realijų Europoje reikia naujo lygio parengties. Mūsų piliečiams, valstybėms narėms ir įmonėms reikia tinkamų priemonių tiek užkirsti kelią krizėms, tiek greitai reaguoti įvykus nelaimei. Potvynių zonose gyvenančios šeimos turėtų žinoti, ką daryti kylant vandeniui.

 Kinijos vadovas Xi Jinpingas, susitikęs su užsienio verslų vadovais Pekine, penktadienį pažadėjo, kad šalies durys „atsivers vis plačiau ir plačiau“. „Kinija yra tvirtai pasiryžusi tęsti reformas ir atsivėrimą. Durys bus atveriamos vis plačiau ir plačiau“, – sakė Xi Jinpingas verslo lyderiams, tarp kurių buvo apribotos rizikos fondo vadovas Ray Dalio ir „Samsung Electronics“ vadovas Lee Jae-yongas.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dronai vėl atakavo Rusijos Engelso regioną, praneša „Kanal 24“. Praėjo vos daugiau nei savaitė nuo galingo ukrainiečių dronų smūgio Engelso oro bazei, kurios metu rusai patyrė 960 mln. siekiančius nuostolius. Anot leidinio, Rusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė pranešimai apie sprogimus Engelse ir visoje Saratovo srityje. Uždarytas oro uostas Vidury nakties Saratovo srities gubernatorius pranešė, kad regione iškilo dronų atakos grėsmė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasiūlė įsteigti Jungtinių Tautų (JT) globojamą „pereinamojo laikotarpio administraciją“ Ukrainoje, kurios tikslas būtų surengti rinkimus, o vėliau derėtis dėl taikos susitarimo.

Penktadienį. kovo 28 d., vakare, Rusijos Federacijos kariuomenė masiškai puolė Dniprą, naudodama bepiločius lėktuvus....

Gegužės 3 dieną Australijoje vyks visuotiniai rinkimai, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Anthony Albanese'is. A. Albanese'io centro kairioji leiboristų partija į valdžią atėjo 2022 metų gegužę, išstumdama beveik dešimtmetį valdžiusią konservatyvią vyriausybę, kuri buvo labai nepopuliari. Tačiau pastaraisiais mėnesiais, vyriausybei artėjant prie trejų metų kadencijos pabaigos, pirminis entuziazmas dėl 62-ejų A. Albanese'io išgaravo.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį perspėjo, kad tikėtis aukšto lygio derybų su Rusija yra per anksti, o Jungtinės Valstijos analizuoja Maskvos reakciją į Vašingtono pastangas nutraukti karą Ukrainoje. Žurnalisto paklaustas, ar po netiesioginių JAV derybų su abiem pusėmis Saudo Arabijoje jau atėjo laikas aukštesnio lygio deryboms, M. Rubio atsakė: „Manau, kad reikia padaryti didesnę pažangą techniniu lygmeniu.

Dėl Rusijos karinio smūgio Zaporižios srityje energetikos infrastruktūros objekto teritorijoje kilo gaisras. Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, praneša „Ukrinform“. „Infrastruktūros objekto teritorijoje kilo gaisras ir degė sodybos. Tai preliminarūs priešo puolimo Zaporižioje ir Zaporižios rajone padariniai“, – nurodė jis. Pasak pareigūno, informacijos apie nukentėjusiuosius nėra.

Siaubinga nelaimė Italijoje – turistinis autobusas, važiuodamas atgal, įvažiavo į upę. Nelaimės metu žuvo vairuotojas, sužeisti trys pėstieji. Šiurpą keliančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vakar Turine, netoli tilto, transporto priemonė riedėjo atbrailos link, o bejėgiai praeiviai su siaubu stebėjo šią situaciją. Netoliese važiavę automobiliai desperatiškai naudojo garso signalus, taip bandydami įspėti vairuotoją ir užkirsti kelią tragedijai, tačiau buvo per vėlu.

Nauja susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų versija rodo, kad JAV siekia kontroliuoti visas būsimas dideles investicijas į infrastruktūrą ir naudingąsias iškasenas Ukrainoje bei užblokuoti prieigą prie jų Europai, rašo „Bloomberg“. Remiantis leidinio gautu dokumentu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja „pirmumo teisės“ investuoti į visus infrastruktūros ir gamtinių išteklių projektus pagal peržiūrėtą partnerystės susitarimą su Ukraina.

Latvijos Saeima ketvirtadienį po pirmo svarstymo parėmė įstatymo projektą, numatantį draudimą daliai valstybės pareigūnų lankytis Rusijoje ir Baltarusijoje. Projektą parengė Saeimos Nacionalinio saugumo komitetas. Draudimu siekiama sumažinti Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę Latvijos nacionaliniam saugumui, užtikrinti pareigūnų apsaugą ir teisėtus interesus.

Lenkija ir Prancūzija baigia rengti dvišalę sutartį dėl abipusių saugumo garantijų, po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Prancūzijos sostinėje ketvirtadienį vyko vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“, kurią sudaro 27 šalys, daugiausia Europos, viršūnių susitikimas. Partneriai aptarė saugumo garantijas Kyjivui ir susitarė dėl tolesnės pagalbos Ukrainai, kovojančiai su ją užpuolusia Rusija jau ketvirtus metus.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas blokuoja derybas su Ukraina, nes nori tęsti karą. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė Paryžiuje spaudos konferencijoje po vadovų susitikimo dėl paramos Ukrainai ir saugumo Europoje, praneša UNIAN. Savo ruožtu Ukrainos prezidentas yra pasirengęs bet kokioms deryboms, tačiau nori, kad Ukraina užimtų tvirtą poziciją.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad kovodamas su antiizraelietišku judėjimu Jungtinių Valstijų universitetų miesteliuose, panaikino daugiau kaip 300 aktyvistų vizas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų planus aneksuoti Grenlandiją laiko „rimtais“, JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant perimti šios Danijos salos kontrolę. „Kalbame apie rimtus Amerikos pusės planus dėl Grenlandijos. Šie planai turi senas istorines šaknis“, – Arkties forume šiauriniame Murmansko mieste tvirtino V. Putinas.

Italijos premjerė Giorgia Meloni ketvirtadienį Paryžiuje pareiškė, kad kitame Europos viršūnių susitikime Ukrainos klausimu tikisi pamatyti Jungtinių Amerikos Valstijų delegaciją. Ji taip pat pakartojo, kad susitarimo dėl taikos atveju Roma karių į Ukrainą nesiųs.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas reaguoti į Maskvos susitarimo pažeidimą ir toliau vykdomus smūgius Ukrainos energetikos objektams. „Manau, kad JAV turėtų reaguoti“, – žurnalistams Paryžiuje sakė V. Zelenskis. Jis teigė, kad per ketvirtadienio smūgį buvo apgadinti energetikos objektai ir pridūrė, kad „neaišku, kas stebi“ pažadus nutraukti tokius smūgius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudos konferencijoje po Paryžiuje vykusio Kyjivo rėmėjų aukščiausiojo lygio susitikimo buvo paklaustas, ar pasitiki amerikiečiais, praneša „Sky News“. V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad jam nepavyko paspausti JAV dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ tiekimo. „Sunku paaiškinti tiems, kurie gyvena kitoje dimensijoje“, – sako jis.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog Jungtinės Valstijos dalyvaus kitame Europos susitikime dėl Ukrainos.  G. Meloni dar kartą patvirtino anksčiau išsakytą poziciją, kad bet kokios taikos Ukrainoje atveju Italija nesiųs savo taikdarių.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį kritikavo „pavojingus signalus“ dėl galimybės panaikinti sankcijas Rusijai, įvestas dėl jos invazijos į Ukrainą. „Signalai, kuriuos girdėjome iš Saudo Arabijos arba iš tos krypties dėl sankcijų, galimo atšaukimo (... ) Tai labai pavojingi signalai“, – spaudos konferencijoje po Paryžiuje vykusio Kyjivo rėmėjų aukščiausiojo lygio susitikimo sakė V. Zelenskis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos parems iniciatyvą ateityje Ukrainoje dislokuoti tarptautines atgrasymo pajėgas, tačiau Europa turi būti pasirengusi veikti savarankiškai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori suskaldyti Europą ir JAV, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šį komentarą V. Zelenskis išsakė dalyvaudamas Paryžiuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime, kurio tikslas – sustiprinti Kyjivo saugumą. „Jis tikrai nori suskaldyti Europą ir Ameriką, Putinas tikrai to nori“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.  Jis pridūrė, kad Kyjias nori, jog JAV užimtų griežtesnę poziciją Kremliaus atžvilgiu.

Amsterdame per peiliu ginkluoto vyro išpuolį ketvirtadienį sužeisti penki žmonės, du iš jų – sunkiai, pranešė olandų policija ir pridūrė sulaikiusi įtariamąjį po to, kai jį pargriovė praeivis.  Policija anksčiau nurodė, kad per išpuolį buvo sunkiai sužeisti keturi žmonės, tačiau paaiškėjo, kad sumaištis kilo dėl to, kad buvo sužeistas ir pats įtariamasis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija ruošiasi naujiems puolimams Sumų, Charkivo ir Zaporižios srityse. Jis pabrėžė, kad Rusija nori karo, todėl negalima mažinti jai taikomų sankcijų spaudimo. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas tai sakė aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje, kuriame buvo tariamasi dėl paramos Ukrainai. „Situacija fronte vis dar labai sunki. Stabilizacija fronte – patikimas pagrindas diplomatijai.

 Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Europa turi užtikrinti, jog transatlantinis ryšys išliktų, ir kreiptis į Jungtines Valstijas vadovaudamasi sveiku protu, bet ne parklupusi ant kelių po to, kai JAV įvedė tarifus Europos Sąjungai (ES). „Nuo tada, kai pradėjome dažnai girdėti pareiškimus iš už Atlanto, iš kurių galima suprasti, kad Europa nėra labai mylima (...) vienintelė išvada yra ta, kad Europa turi prisiimti atsakomybę už transatlantinių santyki...

Kišiniovo (Moldova) oro uoste buvo sulaikyta Gagaūzijos autonomijos vadovė Jevgenija Gutsul, kuri kreipėsi pagalbos į V. Putiną su prašymu daryti spaudimą Moldovos valdžios institucijoms. J. Gutsul yra kaltinamoji baudžiamojoje byloje, kuri teisme nagrinėjama nuo 2024 m. balandžio mėn. Ji kaltinama, kad 2019-2022 m. dirbdama sekretore prorusiškoje partijoje „Šor“, iš Rusijos į Moldovą vežė pinigus, kurie buvo naudojami partijos veiklai finansuoti.

Turkijos teismas ketvirtadienį paleido naujienų agentūros AFP fotografą Yasiną Akgulą, kuris buvo sulaikytas už tai, kad fiksavo šalį krečiančius masinius protestus, pranešė jo advokatas. 35 metų Y. Akgulas buvo vienas iš septynių Turkijos žurnalistų, kurie šią savaitę buvo suimti už tai, kad rengė reportažus apie masinius protestus, kilusius kovo 19-ąją.

Stabdoma užsieniečių teisė teikti tarptautinės apsaugos prašymus Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kaip kolegas informavo Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, išimtis daroma tik teisės aktais nustatytoms pažeidžiamoms grupėms. Šiuo metu toks prašymų sustabdymo laikotarpis yra 60 dienų. Prireikus sustabdymas gali būti pratęstas, sutikus Lenkijos parlamentui.

Paryžiuje ketvirtadienį vykusiame Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime buvo sutarta, kad sankcijos Rusijai turėtų būti ne atšaukiamos, o kaip tik plečiamos tol, kol Maskva nesustabdys karo prieš Ukrainą, sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

Popiežius Pranciškus, sveikstantis po gyvybei pavojingo abiejų plaučių uždegimo, ketina suteikti tradicinį Velykų palaiminimą, ketvirtadienį pranešė Vatikanas, tačiau nenurodė, kokiu formatu ir ar jis vadovaus kitoms iškilmėms. 88-erių katalikų lyderis sekmadienį grįžo namo į Vatikaną po penkių savaičių, praleistų Romos Gemelli ligoninėje. Gydytojai nurodė popiežiui dar bent du mėnesius ilsėtis.

Turkijos transliavimo priežiūros institucija RTUK ketvirtadienį pranešė, kad 10 dienų uždraudžia opozicinio televizijos kanalo „Sozcu“ transliacijas, kaltindama jį kurstymu nušviečiant masinius protestus. „Transliuotojui (...) buvo paskirtas 10 dienų transliacijos sustabdymas“, – sakoma pranešime, kuriame minimi įtariami pažeidimai, susiję su „neapykantos ir priešiškumo“ kurstymu.

Rusijos kariškiai intensyviai apšaudė centrinę Chersono dalį, šiuo metu žinoma apie vieną nukentėjusįjį. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Chersono miesto karinė administracija. „Priešas masiškai apšaudė centrinę Chersono dalį“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad šiuo metu žinoma viena nukentėjusįjį. 56 metų vyras nugabentas į ligoninę. Preliminariais duomenimis, jis patyrė sprogimo sukeltą traumą. Jo būklė tiriama.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas įsivėlė į konfliktą su Kremliumi, o jo santykiai su prezidentu Vladimiru Putinu pašlijo, pranešė projektas „Važnyje istoriji“, remdamasis savo šaltiniais Rusijos saugumo tarnybose.

Valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį išvyksta į Gajaną pasiūlyti JAV saugumo skėtį naftos turtingai valstybei, į kurią kėsinasi kaimynė Venesuela. Praėjus dešimtmečiui, kai buvo atrasti didžiuliai ištekliai, maža Pietų Amerikos valstybė šiais metais yra pasirengusi aplenkti Katarą ir Kuveitą ir tapti didžiausia pasaulyje naftos gamintoja, vertinant pagal santykį su jos bendruoju vidaus produktu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europą įrodyti, kad ji gali apsiginti, dalyvaudamas Paryžiuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime, kurio tikslas – sustiprinti Kyjivo saugumą. „Europa gali apsiginti. Turime tai įrodyti“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis ir įkėlė nuotrauką, kurioje jis stovi su Europos lyderiais.

Egipto pakrantėje nuskendo turistinis povandeninis laivas su dešimtimis keleivių, praneša „The Mirror“. Manoma, kad bent šeši žmonės žuvo. Egipto valdžios institucijos išsiuntė daugybę greitosios pagalbos automobilių į krantą netoli turistų pamėgtos Hurgados. Pranešama apie incidentą Kaip pranešama, povandeninis laivas, kuriame buvo apie 44 įvairių tautybių keleiviai, nuskendo per incidentą šį rytą. Koks incidentas nutiko, kol kas neaišku.

Lenkija ruošiasi karui, rašo „Politico“. Vis dėlto nors Varšuva didina gynybos išlaidas, lieka kita problema – reikia žmonių. Lenkija dėl savo istorijos turi įsišaknijusį karingumą Rusijos atžvilgiu. Rusijos 2022 m. pradėtas karas prieš Ukrainą šį jausmą dar labiau sustiprino. Dabar Varšuva gynybai išleidžia bene daugiausiai – 4,7 proc. nuo BVP, turi vieną didžiausių Europos kariuomenių ir leidžia milijardus lėktuvams, raketoms, tankams ir kitiems dalykams.

JAV perdavė Ukrainai naują susitarimo dėl naudingųjų iškasenų projektą, kurį turi ratifikuoti Aukščiausioji Rada. Jis datuotas kovo 23 d. ir jame kalbama apie JAV prieigą prie visų naudingųjų iškasenų visoje Ukrainoje, įskaitant dabartinius ir ateities projektus.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ketvirtadienį pareiškė, kad geriausias būdas padėti Ukrainai pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką – toliau taikyti sankcijas Rusijai. Taip jis kalbėjo Europos lyderiams Paryžiuje susitikus deryboms dėl Ukrainos saugumo. „Geriausias būdas padėti Ukrainai – nuosekliai siekti teisingos ir ilgalaikės taikos. Tai reiškia, kad reikia išlaikyti spaudimą Rusijai taikant sankcijas, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa.

Ukraina ir Rusija neapšaudė viena kitos energetikos objektų nuo antradienio – dienos, kai Baltieji rūmai paskelbė susitarimus, pasiektus per derybas Saudo Arabijoje, naujienų agentūrai AFP sakė aukštas Ukrainos pareigūnas.  „Nuo kovo 25 d. nematėme tiesioginių Rusijos smūgių į energetikos sektorių, todėl ir jiems nesmogėme“, – ketvirtadienį sakė pareigūnas, turėjęs omenyje taikinius Rusijoje.

Šių metų kovo antroje pusėje prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasitiki 69 proc. ukrainiečių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) surengtos apklausos rezultatai. V. Zelenskiu nepasitiki 28 proc. apklaustųjų. Pasitikėjimo-nepasitikėjimo balansas – + 41 proc. Situacija panaši visuose Ukrainos regionuose, pasitikėjimo-nepasitikėjimo balansas yra teigiamas. Visuose regionuose pasitikinčiųjų dalis sudaro 68-71 proc., o nepasitikinčiųjų – 27-31 proc.

Paryžiuje ketvirtadienį prasidėjo Kyjivo sąjungininkų Europoje viršūnių susitikimas, surengtas siekiant sustiprinti Ukrainos saugumą prieš bet kokias galimas paliaubas su Rusija. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono organizuotame susitikime dalyvauja ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Lietuvoje dingę keturi JAV kariai atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre. Apie įvykį rašo didžiausios pasaulio žiniasklaidos organizacijos, kai kurios dalijasi savo versijomis apie tai, kas nutiko. Apie įvykį rašo tokie leidiniai kaip „Reuters“, CNN, BBC, „The Guardian“, „The Hill“, AP, „NBC News“, „Politico“ ir daugybė kitų.

Europos Sąjunga (ES) privalo griežtai atsakyti į JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtus muitus automobiliams, ketvirtadienį sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. Prancūzija ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad vienintelis sprendimas Europos Sąjungai yra muitų amerikietiškiems produktams didinimas. „Turi būti aišku, kad mes nenusileisime Jungtinėms Valstijoms. Mums reikia parodyti stiprybę ir pasitikėjimą savimi“, – sakė R. Habeckas.

Kiekviena nelaimė, kurios metu žūsta ar nukenčia kariai, atkreipia dėmesį į statistiką. Ji – stulbinanti, rašo CNN. JAV duomenys rodo, kad per pratybas žūsta daugiau Amerikos karių nei per kovines operacijas. Naujausi duomenys, 2022 m., rodo, kad tais metais iš viso mirė 844 JAV kariai. 265 mirtys nurodomos kaip nelaimingi incidentai. 2021 m. iš 1 009 JAV karių mirčių 310 buvo nelaimingi incidentai.

Didžioji Britanija sumažino savo karių ir tankų skaičių Estijoje, nors žadėjo jį padidinti, kad būtų galima kovoti su didėjančia Rusijos grėsme. Buvęs Estijos gynybos pajėgų vadas teigė, kad Didžioji Britanija ir kitos šalys nežiūri rimtai į Estijos gynybą, rašoma „The Times“. Pasak buvusio Estijos gynybos pajėgų vado Riho Terraso, sąjungininkai mano, jog britų kariuomenės finansinės problemos yra tokios rimtos, kad Didžioji Britanija sunkiai vykdo savo įsipareigojimus rytiniame NATO flang...

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadai dėl ugnies nutraukimo Maskvos kare prieš Ukrainą yra tušti. K. Starmeris kalbėjo Kyjivo sąjungininkams renkantis į viršūnių susitikimą Paryžiuje. „Ne taip kaip (Ukrainos) prezidentas (Volodymyras) Zelenskis, V. Putinas parodė, kad nėra rimtas žaidėjas šiose taikos derybose.

Europos automobilių gamintojams atstovaujančios organizacijos ketvirtadienį įspėjo, kad dideli JAV muitai automobilių ir jų detalių importui pakenktų automobilių gamintojams visame pasaulyje, ir paragino pradėti dialogą, kad būtų išvengta prekybos karo. „Raginame prezidentą (Donaldą) Trumpą apsvarstyti neigiamą muitų poveikį ne tik pasaulio automobilių gamintojams, bet ir JAV vidaus gamybai“, – sakė Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) generalinė direktorė Sigrid de Vries.