Užsienis

NATO narė Danija planuoja į mokymus Ukrainoje pasiųsti neginkluotų karių, trečiadienį transliuotojui „TV 2“ pasakė Danijos kariuomenės vadas Peteris Boysenas. Jo teigimu, danų kariai mokysis iš ukrainiečių ir ypač stengsis pasisemti patirties bepiločių orlaivių karybos srityje. P. Boysenas transliuotojui pasakojo, kad danų karių mokymai vyks toli už fronto linijų – greičiausiai vakarų Ukrainoje įsikūrusiuose mokymo centruose. Karių mokymai gali prasidėti jau šią vasarą, pasakė jis.

 Izraelio gynybos ministras trečiadienį pareiškė, jog vadinamosiose saugumo zonose Gazos Ruože, Libane ir Sirijoje žydų valstybės kariai liks neribotam laikui. „Priešingai nei anksčiau, (Izraelio kariuomenė) nevykdo evakuacijų vietovėse, kurios buvo išvalytos ir perimtos“, – pranešime skelbė Israelis Katzas.

Jei 1000 JAV dolerių (apie 879,3 eurų) už naują „iPhone“ jau atrodė brangu, vartotojai turėtų pasiruošti dar didesniam šokui, kurį jie patirs vėliau šiais metais. Manoma, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatyti muitai užsienio prekėms, ypač iš Kinijos, padidins kasdienių technologijų produktų – nuo „iPhone“ iki nešiojamųjų kompiuterių, automobilių ir net mažesnių prietaisų, tokių kaip ausinės ir kompiuterio pelės – kainas, rašoma CNN.

Per Izraelio antskrydį, nukreiptą į namą šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje, žuvo mažiausiai 10 žmonių, trečiadienį pranešė palestiniečių naujienų agentūra WAFA. Per šią ataką dar keli žmonės buvo sužeisti, informavo WAFA, remdamasi medicinos šaltiniais. Izraelio kariuomenė pareiškė tikrinanti atitinkamą pranešimą. Palestiniečių žiniasklaida paskelbė vaizdus, kuriuose, kaip pranešama, matyti naktinio smūgio viename rajone rytinėje Gazos miesto dalyje padariniai, buvo išnešami sužeistieji.

 Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį teigė, jog Teheranas neatsisakys urano sodrinimo, kaip branduolinės programos dalies, JAV ypatingajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui pareiškus tokį reikalavimą. „Irano sodrinimas yra realus, priimtas reikalas. Mes pasiruošę kurti pasitikėjimą, atsakant į galimus nuogąstavimus, tačiau sodrinimo klausimas yra neginčijamas“, – po kabineto susitikimo reporteriams teigė A. Araghchi.

Ilgalaikės ir sudėtingos derybos tarp Kyjivo ir Vašingtono dėl susitarimo, kuriuo Jungtinėms Valstijoms būtų suteikta pirmenybės teisė eksploatuoti Ukrainos gamtinius išteklius vyksta sparčiai, naujienų agentūrai AFP trečiadienį teigė vienas aukšto rango pareigūnas. „Derybos vyksta gana sparčiai“, – Kyjive tvirtino deryboms artimas pareigūnas, tačiau atsisakė pateikti preliminarų laiką, kada toks sutarimas būtų pasirašytas.

Balandžio 16-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 57 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 34 dingo iš radarų ekranų. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė. Nuo balandžio 15 d. 20.30 val.

Žuvusiųjų per balandžio 4 d. Kryvij Rihe raketos suduotą smūgį skaičius išaugo iki 20 – ligoninėje mirė per antskrydį sužeistas jaunuolis. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Tragiška žinia... Ligoninėje mirė 23-ejų jaunuolis, balandžio pradžioje sužeistas per raketinę ataką Kryvij Rihe“, – rašė jis. Iš viso per balandžio 4 d. raketos smūgį žuvo 20 žmonių.

Medicininės pagalbos agentūra „Gydytojai be sienų“ (MSF) trečiadienį apkaltino Izraelį blokuojant būtinąją paramą Gazos Ruožui bei teigė, jog palestiniečiams ar siekiantiems jiems padėti saugios vietos nėra. „Gaza pavirto masine palestiniečių ir atėjusių jiems į pagalbą kapaviete“, – teigė MSF koordinatorė Amande Bazerolle.

Liudininkai praneša apie vykstančią bepiločių ataką Rusijos Šujos mieste – už Maskvos esančioje Ivanovo srityje. Vaizdo įrašuose matyti sprogimai miesto teritorijoje. Pranešama, kad būtent šiame mieste dislokuota Ukrainos sumų miestą apšaudžiusi 112-oji raketų brigada. „Astra“ skelbiama, kad Šujoje po serijos bepiločių atakos karinė technika uždarė kai kurias miesto gatves.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę turėtų vykti į Paryžių, rašo „Politico“. Anot leidinio, tai patvirtino du šaltiniai, susipažinę su kelionės planais. S. Witkoffas susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o M. Rubio kalbėsis su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Noëliu Barrot. Anot šaltinių, vėliau M. Rubio vyks į Afriką.

Kinija trečiadienį pranešė paskyrusi naują prekybos atstovą, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai mėginant atremti visuotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų importo muitų bangą, sukėlusią sumaištį pasaulio rinkose. Li Chenggangas tapo atstovu tarptautinėse prekybos derybose ir prekybos viceministru, savo svetainėje paskelbtame pranešime paaiškino Pekino žmogiškųjų išteklių ministerija.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Romanas Mročko papuolė į Rusijos ataką, rašo „Kanal 24“. Jis filmavo vaizdo įrašą apie rusų išpuolių padarinius, o tuo metu virš jo praskrido rusų sprogmuo. Anot leidinio, antradienio rytą rusai pradėjo Chersono apšaudymą. Auštant rusai atakavo miestą valdomomis aviacinėmis bombomis. Rusai atakavo Chersoną Po apšaudymo į atakos vietą atvyko Chersono miesto karinės administracijos vadovas R. Mročko.

Rusų nepilotuojamieji orlaiviai praėjusią naktį atakavo Ukrainos Odesos uostamiestį – per antskrydį nukentėjo keletas gyvenamųjų namų, viename iš jų kilo gaisras, trečiadienį platformoje „Telegram“ rašė karinis regiono gubernatorius Olehas Kiperis. Apie žuvusiuosius ar sužeistuosius kol kas nepranešama. Antradienį Odesoje lankėsi NATO generalinis sekretorius Markas Rutte bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie Aljanso yra neišvengiamas, tačiau tai nebus taikos susitarimo su Rusija elementas. Apie tai jis kalbėjo „We-Ukraine“, rašo „Kanal 24“. „Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas. Toks buvo Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas, ir niekas nepasikeitė. Kai sakėme, kad Ukraina vieną dieną taps NATO nare, niekada nežadėjome, kad tai bus taikos susitarimo dalis“, – pabrėžia jis.

Lenkijos skaitmeninių reikalų ministerija antradienį paskelbė, kad likus mėnesiui iki šalies prezidento rinkimų daugėja Rusijos kibernetinių atakų. Lenkijos pareigūnai pastaraisiais mėnesiais įspėja, kad Maskva gali siekti kištis į gegužės 18-ąją vyksiančius rinkimus kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija. „Šiandien suskaičiavome kone 2 tūkst.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad antradienį numušė droną, bandžiusį iš Egipto teritorijos į Izraelį neteisėtai pergabenti ginklų. „Į įvykio vietą atvykusios saugumo pajėgos rado droną, keturis ginklus ir šaudmenis", – teigiama kariuomenės pareiškime.  Izraelio kariuomenė jau anksčiau yra sakiusi, kad sutrukdė panašiems bandymams neteisėtai gabenti ginklus, pasitelkiant dronus.  Vasarį kariai numušė droną, skriejusį iš Egipto į Izraelio teritoriją.

 Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį  pareiškė, kad Izraelis tęs karinį puolimą prieš palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“, kad užtikrintų įkaitų išlaisvinimą, ir gyrė karius, apsilankęs šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje. „Jie smogia priešui, o „Hamas“ ir toliau patirs smūgį po smūgio.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą nuo kadencijos pabaigos sukritikavo Donaldą Trumpą, rašo CNN. Antradienį jis dalyvavo Neįgaliųjų gynėjų, patarėjų ir atstovų konferencijoje.

Švedijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, protestuodama prieš Maskvos išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus. „Rusijos ambasadoriui buvo pabrėžta Rusijos atsakomybė saugoti civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – teigiama Švedijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Per Rusijos išpuolį Dnipro mieste žuvo mergaitė. Aukų skaičius išaugo iki septynių.  Pažymima, kad tarp aukų yra 9 mėnesių mergaitė. „Laimei, jos būklė stabili. Gydytojai suteikė pagalbą vietoje“, – nurodė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

 Kinija trečiadienį paskelbė, kad jos ekonomika pirmąjį ketvirtį išaugo daugiau nei prognozuota – net 5,4 proc., eksportuotojams skubant parduoti daugiau prekių, kol bus paskelbti nauji JAV muitai. Pekinas ir Vašingtonas surėmė ietis itin dinamiškoje ir rizikingoje prekybos kovoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus muito tarifų viso pasaulio šalims ir ypač iš Kinijos įvežamoms prekėms.

Šiaurės Korėja perdavė daug sviedinių, kuriuos 2024 m. rusai paleido į Ukrainą, rašoma „Reuters“. Šį tyrimą „Reuters“ atliko kartu su nepriklausoma Jungtinėje Karalystėje įsikūrusia tyrimų organizacija „Open Source Centre“ (OSC). Tyrime pažymima, kad Šiaurės Korėja tapo pagrindine Rusijos karine sąjungininke. Pchenjanas mainais į naftos produktus ir raketų technologijas tiekia Maskvai sviedinius, raketas ir naikintuvus.

Ukraina toliau kalbasi su Vokietija dėl galimybės gauti kruizinių raketų „Taurus“ ir tikisi paramos iš būsimosios vyriausybės. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas apie tai sakė duodamas interviu žiniasklaidos grupei RND. Paklaustas, ar jis mano, kad Vokietija perduos šias raketas, jeigu federaliniu kancleriu taps Friedrichas Merzas, O. Makejevas atsakė, kad būdamas diplomatu jis visada tikisi, jog žmonės laikysis duoto žodžio.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda „klasikinės rusiškos dezinformacijos, būdingos sovietinei propagandos mokyklai“ pavyzdžiu pavadino Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovo Sergejaus Naryškino balandžio 15 d. Minske išsakytus grasinimus, rašoma „Pozirk“. Vienas iš įtakingiausių Rusijos valdžios vertikalės narių S. Naryškinas ypač akcentavo, kad galimos NATO agresijos prieš Baltarusiją ir Rusiją atveju pirmiausia nukentėtų Lenkija ir Baltijos šalys: „Jos (NATO šalys - red. past.

Rusija keturis žurnalistus, kurie, anot Maskvos, buvo susiję su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, antradienį nuteisė penkerius su puse metų kalėti pataisos kolonijoje, dar sustiprinusi susidorojimą su spaudos laisve ir Kremliaus kritikais. Rusijos valdžia A. Navalną – pagrindinį Vladimiro Putino oponentą – paskelbė „ekstremistu“ ir šis sprendimas lieka galioti nepaisant jo mirties vienoje Arkties pataisos kolonijoje 2024 metų vasario 16 dieną.

Manoma, kad JAV Valstybės departamentas pasiūlys beprecedentiškai mažinti Vašingtono diplomatinės veiklos mastą, nutraukiant programas ir uždarant ambasadas visame pasaulyje, kad biudžetas būtų nurėžtas beveik 50 proc., antradienį pranešė kelios žiniasklaidos priemonės.

Vietoj universitetų – kareivinės, vietoj svajonių – automatas ir mirtis. Rusija pradeda pavasarinį šaukimą į kariuomenę ir iki liepos vidurio planuoja surinkti dar 160 tūkst. jaunuolių ir padidinti savo okupacinę armiją iki pusantro milijono. Taigi ji pagal dydį nusileistų tik Kinijai. Europa bando pažaboti šią lyg ant mielių augančią kariauną, skirdama Ukrainai 23 milijardų eurų paramos paketą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Antradienio popietę Rusijos valstybinė agentūra „RIA Novosti“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip operatorius, būdamas Maskvoje „Moskva City“ dangoraižio viduje, valdo Rusijos kovinį droną. Dronas tuo metu atakuoja ukrainiečių miestą Časov Jarą. Vaizdo įraše demonstruojamos techninės ir programinės įrangos sistemos „Orbita“ galimybės – valdyti dronus dideliu atstumu nuo fronto.

Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba antradienį pranešė, kad praėjusiais metais Senajame žemyne kilo didžiausi potvyniai per daugiau nei dešimtmetį.  „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba (C3S) nurodė, kad kad per praėjusius metus didžioji žemyno dalis nukentėjo nuo potvynių, iš kurių labiausiai paveiktas Valensijos miestas Ispanijoje ir Vidurio bei Rytų Europa.

Lenkija ir Pietų Korėja pasirašė sutartį dėl raketų gamybos. Pagal ją numatyta pastatyti gamyklą Lenkijoje, kurioje bus gaminamos raketos CGR-080, pritaikytos P. Korėjos raketinės artilerijos sistemoms „K239 Chunmoo“. Lenkijoje gaminamas šios ginkluotės variantas vadinsis „Homar-K“. Gynybos viceministras Pawelas Bejda sako, kad P. Korėja patikino Lenkijos vyriausybę, jog pirmosios raketos gamykloje bus pagamintos per artimiausius trejus metus.

Rusijos teismas antradienį penkiems rusų jaunuoliams skyrė po daugiau nei dešimtmetį kalėjimo už tai, kad Ukrainos vardu padegė sraigtasparnį ir geležinkelio įrangą, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Nuo 2022-ųjų, kai Maskva surengė invaziją į Ukrainą, Rusija patyrė dešimtis diversijos išpuolių, kurių didelė dalis buvo nukreipti prieš didžiulį geležinkelių tinklą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galės tęsti karą su Ukraina su dabartiniais kariuomenės patiriamais nuostoliais dar 12-16 mėnesių. Tokį vertinimą interviu laikraščiui „The New York Post“  išsakė JAV Karo tyrimų instituto (ISW) vyriausiasis Rusijos ekspertas George’as Barrosas. G. Barroso teigimu, maždaug po metų gali išsekti ir biudžeto rezervai karinėms operacijoms finansuoti, ir valdžios institucijų galimybės rasti „savanorių“ frontui.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį lankėsi šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje, paskelbė jo biuras. Apie žydų valstybės premjero apsilankymą pranešta tuo metu, kai kariuomenė tęsia oro ir sausumos puolimą šioje palestiniečių teritorijoje. „Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šiandien lankėsi šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje“, – sakoma jo biuro pareiškime.

Federalinė teisėja pirmadienį neleido JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai skubiai panaikinti šimtų tūkstančių imigrantų iš Venesuelos, Kubos, Nikaragvos ir Haičio teisinį statusą. Bostono apygardos teisėjos Indiros Talwani sprendimas yra naujausias įsakymas, nukreiptas prieš skubų D. Trumpo siekį vykdyti masines deportacijas, ypač prieš lotynų amerikiečius. Kovą administracija pareiškė, kad imasi panaikinti teisinį statusą maždaug 532 tūkst.

Irano aukščiausiasis lyderis antradienį paragino šalies politinį elitą nedaryti skubotų išvadų neseniai atnaujintose branduolinėse derybose su JAV. „Derybos turėtų būti vertinamos objektyviai ir nereikėtų iš anksto nusiteikti pernelyg optimistiškai arba pernelyg pesimistiškai“, – pranešime, kuris buvo paskelbtas jo oficialioje internetinėje svetainėje, įspėjo ajatola Ali Khamenei.

Švedų policija antradienį pranešė, kad antrame pagal dydį Švedijos mieste Gotenberge per naktį įvykusį šaudymo incidentą žuvo du vyrai. Anot žiniasklaidos, įvykis gali būti siejamas su gaujų smurtu.  Policija pranešė, kad pranešimų apie šaudymą gavo prieš pat vidurnaktį. „Įvykio vietoje buvo rasti du 20–25 metų vyrai su šautinėmis žaizdomis. Jie buvo nuvežti į ligoninę, tačiau dėl patirtų sužalojimų mirė“, – sakoma policijos pranešime.

Praėjus beveik mėnesiui po to, kai Izraelis atnaujino antskrydžius ir sausumos puolimo Gazos Ruože, siekdamas priversti „Hamas“ paleisti likusius įkaitus, palestiniečių islamistų grupuotė teigia gavusi naują Izraelio pasiūlymą nutraukti ugnį. Aukšto rango „Hamas“ pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad grupuotė greičiausiai atsakys per 48 valandas. Savaitgalį Egipto pareigūnai, kurie tarpininkauja derybose dėl ugnies nutraukimo, pasiūlymą perdavė grupuotės delegacijai Kaire.

Elitiniam JAV Harvardo universitetui pirmadienį buvo įšaldytas 2,2 mlrd. dolerių (1,93 mlrd. eurų) federalinis finansavimas, kai jis atmetė daugybę reikalavimų, kuriais, Baltųjų rūmų teigimu, siekiama kovoti su antisemitizmu universitetų miesteliuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte, kad po to, kai per pastarojo meto Rusijos raketų smūgius žuvo dešimtys civilių, Ukrainai skubiai reikia oro gynybos sistemų. „Absoliučiai visi mato, kaip labai Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir raketų. Šiandien daug apie tai kalbėjome“, – per vizitą Pietų Ukrainos Odesos mieste Aljanso vadovui sakė V. Zelenskis.

NATO vadovas Markas Rutte antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos nutraukti ugnį ir ilgalaikę taiką Ukrainoje nesiklosto lengvai. Jis taip pat pasmerkė ir piktinančiu pavadino Rusijos „siaubingą atakų modelį“ prieš Ukrainos civilius. „Šios diskusijos nėra lengvos, ypač po šio siaubingo smurto. Tačiau mes visi palaikome prezidento Trumpo pastangas siekti taikos“, –  apie JAV vadovaujamas derybas kalbėjo netikėtai Odesos uostamiestyje apsilankęs M. Rutte.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos kariuomenės 448-osios raketinės brigados Kursko srityje priešlėktuvinės gynybos sistemai, kuri balandžio 13 d. surengė mirtiną raketų smūgį Sumuose. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas. Generalinis štabas pažymėjo, kad buvo pataikyta okupantų 448-osios raketinės brigados nuolatinės dislokacijos vietai, užfiksuotas antrinis šaudmenų sprogimas. Smūgio rezultatai tikslinami.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį nurodė, kad per pokalbį telefonu Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pareiškė, jog Gazos Ruožo civilių gyventojų kančios turi baigtis. „Turi baigtis kančios, kurias patiria civiliai Gazos gyventojai“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė E. Macronas.

Rusijos užsienio žvalgybos vadas Sergejus Naryškinas įvardijo kelias sąlygas, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. Kyjivas, pavyzdžiui, turi atsisakyti narystės NATO bei Maskvos aneksuotų teritorijų, sakė S. Naryškinas, kuriuo remiasi agentūra TASS.

Jungtinės Valstijos antradienį pasiuntė tolimojo nuotolio bombonešius B-1B praskristi virš Korėjos pusiasalio per karines pratybas su Pietų Korėja.  Šie manevrai vyksta po to, kai Įtakingoji Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno sesuo pažadėjo pasipriešinti JAV siekiui likviduoti Šiaurės Korėjos branduolinę programą.  Bombonešių ir kitų galingų karinių priemonių dislokavimas visuomet išprovokuoja Šiaurės Korėjos įtūžį. Į juos šalis atsako raketų bandymais ir ugninga retorika.

Šį mėnesį Donaldo Trumpo pradėtas audringas tarifų karas temdė nuotaikas antradienį verslo atstovams renkantis į prekybos parodą pietų Kinijoje, dešimtmečius garsėjančioje kaip pagrindinis eksporto į Jungtines Valstijas centras. Pekinas ir Vašingtonas įsitraukė į rizikingą greito tempo politinį žaidimą nuo tada, kai JAV prezidentas pradėjo tarifų ataką, visų pirma nukreiptą prieš Kinijos importą. Šiuo metu JAV muitai Kinijai siekia 145 proc., o Pekino atsakomieji muitai – 125 proc.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį nurodė, kad per pokalbį telefonu Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pareiškė, jog Gazos Ruožo civilių gyventojų kančios turi baigtis.  „Turi baigtis kančios, kurias patiria civiliai Gazos gyventojai“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė E. Macronas.

Lenkijoje pirmadienio vakarą vyko 10-ies kandidatų į prezidentus debatai nacionalinio saugumo, paramos Ukrainai, šalies vaidmens Europos Sąjungoje (ES) ir kitomis aktualiomis temomis.  Tačiau šį kartą debatus praleido liberalusis Varšuvos meras ir Pilietinės koalicijos (KO) kandidatas Rafalas Trzaskowskis ir kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėja Magdalena Biejat.  Jie atsisakė dalyvauti šiuose debatuose, tačiau savo sprendimo plačiau nekomentavo.

Švedijos tarnybos antradienį pranešė neradusios jokių įrodymų, kad su Kinijos vėliava plaukiojantis balkeris tyčia vilko savo inkarą, kai praėjusiais metais Baltijos jūroje nutraukė du povandeninius kabelius. Nuo tada, kai 2022 m. vasario mėnesį Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, ir po to, kai Suomija ir Švedija papildė NATO gretas, Baltijos jūroje didėja įtampa. Čia įvyko virtinė incidentų, kurių metu buvo padaryta žala povandeniniams kabeliams ir kitai infrastruktūrai.