Užsienis

Pagalbos tarnybų darbuotojai pirmadienį atliko 286 gelbėjimo operacijas, kad išlaisvintų žmones, įstrigusius liftuose Ispanijos Madrido regione per elektros energijos tiekimo nutrūkimą visoje šalyje, pranešė regiono vyriausybės vadovė.  Pirmadienį Ispanijoje ir Portugalijoje dingo elektra, dėl to sustojo traukinių eismas, užsikimšo keliai, nevažiavo metro traukiniai, liftuose įstrigo žmonės, bet po kelių valandų kai kuriuose rajonuose elektra buvo atkurta.

Keturi diplomatai pirmadienį pranešė, kad Iranas pasiūlė susitikti su 2015 m. branduolinio susitarimo Europos šalimis galbūt penktadienį Romoje, jei bus atnaujintos derybos su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau įspėjo, kad europiečiai dar neatsakė į šį pasiūlymą, rašoma „Reuters“. Iranas siekia pasinaudoti branduolinių derybų su Jungtinėmis Valstijomis, kurios buvo atnaujintos šeštadienį Omane ir po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su Rusija ir Kinija, pagreičiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sukritikavo viešosios nuomonės apklausas, pavadindamas jas suklastotomis, naujausiems duomenims atskleidus, kad jo reitingai po grįžimo į Baltuosius rūmus yra itin žemi. Praėjusią savaitę laikraščio „The Washington Post“ ir televizijos tinklo „ABC News“ atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad tik 39 proc. amerikiečių teigiamai vertina D. Trumpo darbus.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmens sargybinis Sergejus Morozovas ir buvęs Pietų karinės apygardos vadas Aleksandras Galkinas dalyvavo neteisėtame buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sienos kirtime 2014 m., balandžio 28 d. pranešė prokuroras Denisas Ivanovas agentūrai „Ukrinform“, kurią cituoja „Kyiv Independent“. Anksčiau tą pačią dieną generalinė prokuratūra paskelbė, kad V. Janukovyčius už karių dezertyravimo kurstymą ir neteisėtą sienos kirtimą, nuteistas 15 metų l...

Trys Nobelio taikos premiją pelniusios ir branduolinių ginklų eliminavimo siekiančios grupės pirmadienį drauge paragino JAV ir Rusijos prezidentus susitikti ir susitarti dėl reikšmingos denuklearizacijos.

Brazilija pirmadienį pareikalavo visiško Izraelio pajėgų atitraukimo iš Gazos Ruožo ir pavadino nepriimtinu Izraelio vykdomą pagalbos į šią teritoriją blokavimą. „Izraelio bombardavimo atnaujinimas ir nuolatinis trukdymas teikti humanitarinę pagalbą yra nepriimtini“, – Rio de Žaneire vykusiame didelių besivystančių ekonomikų klubo BRICS šalių vyriausiųjų diplomatų susitikime sakė Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį pareiškė, kad Ispanija kol kas neturi galutinių išvadų dėl elektros tiekimo sutrikimų visame regione priežasties. „Vis dar neturime galutinės informacijos apie šio sutrikimo priežastis. Geriau nespekuliuoti, priežastis sužinosime, neatmetame jokios hipotezės“, – televizijos eteryje sakė P. Sanchezas. Jis teigė, kad siekiama greitai atkurti elektros tiekimą visoje Ispanijoje.

Kardinolai iš viso pasaulio gegužės 7 d. susitiks po Mikelandželo freskomis Siksto koplyčioje, kad po popiežiaus Pranciškaus mirties išrinktų naują Katalikų Bažnyčios lyderį. Šį susibūrimą, vadinamą konklava, kurio šaknys siekia viduramžius, kai valdovų išrinkimo idėja buvo šiek tiek revoliucinga, gaubia paslaptingumo šydas, nes visi dalyviai visam gyvenimui prisiekia saugoti slaptumą.

Ukrainai reikia besąlygiškų paliaubų taikos link, o ne paliaubų „paradui“, teigia aukščiausias Volodymyro Zelenskio patarėjas, rašoma „Sky News“. „Paliaubos reikalingos ne paradui, o tikrai ir ilgalaikei taikai“, – „Telegram“ kanale paskelbė Andrijus Jermakas. Vladimiras Putinas paskelbė apie laikinąsias paliaubas kitą mėnesį, minint 80-ąsias Sovietų Sąjungos ir jos sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare metines.

Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paskelbdamas laikinas paliaubas su Ukraina, „vadovavosi humanitariniais sumetimais“. Jo teigimu, pastangos taikingai išspręsti karą tęsiasi, rašoma „Unian“. D. Peskovas pakomentavo V. Putino sprendimą paskelbti laikinas paliaubas 80-ųjų Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo pergalės metinių proga. „Tai Rusijos valstybės vadovo geros valios išraiška“, – sakė Kremliaus spaudos sekretorius.

Dėl visoje šalyje nutrūkusio elektros tiekimo pirmadienį Ispanijoje negalės būti atnaujintas tarpmiestinių traukinių eismas, pranešė transporto ministras. Kaip skelbė BNS, pirmadienį Ispaniją ir Portugaliją, įskaitant jų sostines, o taip pat Prancūziją apėmė dideli elektros tiekimo sutrikimai, nors vietomis tiekimą jau pavyko atnaujinti. Dėl krizės tūkstančiai keleivių liko įstrigę.

Berlynas savo Europos sąjungininkams pareiškė, kad jie gali pasitikėti Vokietija, kuri pažadėjo didinti gynybos išlaidas, rašoma „Sky News“. Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pažadėjo, kad šalis taps „Europos gynybos stuburu“ atsižvelgiant į tęsiamą Rusijos agresiją. Vokietija padidins gynybos išlaidas 500 mlrd.

Žmonių, žuvusių per didelio masto Rusijos raketų smūgį Kyjivui balandžio 24 d., skaičius išaugo iki 13.  Atnaujintą informaciją platformoje „Telegram“ pateikė Ukrainos sostinės karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka, praneša „Ukrinform“. „Nuo nudegimų, patirtų per priešo ataką balandžio 24 d., ligoninėje ką tik mirė 45-erių metų amžiaus vyras. Jis palieka nepilnametę dukrą ir 6-erių metų amžiaus įvaikintą anūką. Jų namas buvo visiškai sunaikintas“, – nurodė T. Tkačenka.

Kanados konservatorių partijos lyderis Pierre'as Poilievre'as pasmerkė Donaldo Trumpo kišimąsi į pirmadienį vykstančius rinkimus, amerikiečių prezidentui pareklamavus planą paversti šalį 51-ąja JAV valstija.

Iš Latvijos į Lisaboną skridęs „airBaltic“ avialinijų lėktuvas buvo nukreiptas į Porto miestą dėl elektros tiekimo sutrikimų Portugalijoje ir Ispanijoje. Lėktuvas iš Rygos išskrido pirmadienį 12 val. 50 min. „airBaltic“ atstovas spaudai Augustas Zilbertas naujienų agentūrai LETA sakė, kad dingusi elektra nepaveikė kitų bendrovės skrydžių į Portugaliją ir Ispaniją, bet avialinijos stebi padėtį ir informuos keleivius, jeigu bus pokyčių.

Irano vidaus reikalų ministras pirmadienį dėl galingo sprogimo, kuris didžiausiame komerciniame šalies uoste nusinešė 46 žmonių gyvybes, apkaltino „aplaidumą“. Sprogimas įvyko šeštadienį Šachid Radžajaus uoste Irano pietuose, netoli strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio. „Žmonių, žuvusių per gaisrą Šachid Radžajaus uoste, skaičius pasiekė 46“, – pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA, cituodama Hormozgano provincijos krizių valdymo direktorių Mehrdadą Hassanzadehą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad nereikėtų pamesti iš akių bendro vaizdo, kuris rodo, kad plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, kurią Maskva planavo kaip žaibišką karą su tikslu sunaikinti Ukrainą ir per kelias dienas nuversti jos vadovybę, yra visiškai katastrofiška.

Ispaniją ir Portugaliją ištikus elektros tiekimo sutrikimams, Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenko pasiūlė savo šalies pagalbą sprendžiant šią krizę. G. Galuščenko savo „X“ paskyroje rašė, kad Ukraina yra „pasirengusi padėti atkurti stabilų mūsų partnerių ir sąjungininkų Europoje energetikos tinklų veikimą“. „Esame pasirengę dalytis žiniomis ir patirtimi, įskaitant tą, kurią įgijome per sistemingus Rusijos išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po to, kai paskelbė apie trijų dienų paliaubas Ukrainoje, kreipėsi į Federalinės Asamblėjos įstatymų leidėjų tarybos posėdį Sankt Peterburge, dėkodamas parlamentarams už „svarbų indėlį į mūsų pergalę“, rašoma „Sky News“. „Jie remia fronto karius ir veteranus, o daugelis iš jų asmeniškai prisijungė prie savanorių ir tėvynės gynėjų gretų“, – sakė jis. Ir tęsė: „Tai neabejotinai galingas ir drąsus poelgis, kuris nusipelno ypatingos ir nuoširdžios pagarbos.

Karo atveju beveik kas penktas lenkas išvyktų iš šalies, parodė apklausa. Šis skaičius yra didesnis nei 2023 m. rudenį, kai panašius ketinimus pareiškė šiek tiek mažiau nei 12 proc. apklaustųjų. Dienraštis „Rzeczpospolita“ priminė, kad tuo metu evakuotis ketino 37,4 proc. lenkų, 11,9 proc. planavo išvykti iš šalies, o kiti svarstė apie persikėlimą Lenkijoje.  Šiuo metu savo gyvenamąją vietą paliktų 32,6 proc. respondentų, 18,5 proc. jų ieškotų prieglobsčio užsienyje, 14,1 proc.

Ispanijoje prireiks nuo šešių iki dešimties valandų atkurti elektros tiekimą po sutrikimų pirmadienį visoje šalyje, pranešė valstybinis tinklo operatorius. Sutrikimas šalį apėmė apie 12 val. 30 min. vietos (13 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Pakistano gynybos ministras pirmadienį „Reuters“ pareiškė, kad po praėjusią savaitę Kašmyre įvykdyto mirtino išpuolio prieš turistus gresia kaimyninės Indijos karinė invazija, o tarp dviejų branduolinių valstybių didėja įtampa. Karinis išpuolis nusinešė 26 žmonių gyvybes ir sukėlė pasipiktinimą hinduistų daugumos Indijoje, taip pat raginimus imtis veiksmų prieš musulmonų daugumos Pakistaną.

Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad parama Ukrainai Rusijos invazijos akivaizdoje yra „kovos už taikos ir laisvės išsaugojimą mūsų šalyje“ dalis. „Šis karas ir Rusija mums taip pat kelia tiesioginę grėsmę“, – sakė F. Merzas per savo CDU partijos susitikimą Berlyne. Jis turėtų būti patvirtintas Vokietijos kancleriu gegužės 6-ąją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pareiškė, kad nori matyti nuolatinį ugnies nutraukimą Ukrainoje, o ne tik laikiną kovų sustabdymą, teigia Baltųjų rūmų spaudos sekretorė, rašoma „Sky News“. Karoline Leavitt kalbėjo netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad įsakys visoms Maskvos pajėgoms sustabdyti kovas nuo gegužės 8 iki 11 d., sutampant su Rusijos šventėmis, skirtomis Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-osiomis metinėms.

Donaldas Trumpas siekia nuolatinių paliaubų Ukrainoje, pirmadienį pareiškė jo atstovė spaudai, nurodydama, kad JAV prezidentas nemano, jog Rusijos lyderio Vladimiro Putino anonsuotas trijų dienų ugnies nutraukimas gegužę yra patenkinamas. „Jis vis labiau nusivilia abiejų šalių lyderiais“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Jis nori nuolatinių paliaubų. Kaip suprantu, Vladimiras Putinas šįryt pasiūlė laikinas paliaubas.

Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje ir „išsigandę, nesaugūs ir net radikalizuoti piliečiai jos viduje“ kelia grėsmę Europos Sąjungai (ES). „Be viso to, vėliausiai šių metų pradžioje supratome, kad nebegalime būti tikri dėl transatlantinių santykių, veikiančių laisvės ir taisyklėmis grindžiamos tvarkos dvasia“, – sakė F. Merzas savo partijos CDU susitikime Berlyne.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį užsipuolė „suklastotas apklausas“, parodžiusias prastus pritarimo respublikonams reitingus praėjus mažiau nei 100 dienų po jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.  Praėjusią savaitę „The Washington Post“ ir „ABC News“ atlikta apklausa atskleidė, kad tik 39 proc. amerikiečių pritaria D. Trumpo darbui, o „The New York Times“ apklausos duomenimis, šis skaičius siekia 42 procentus. Daugiau nei 40 proc.

Pasaulinės karinės išlaidos 2024 m. pasiekė 2,72 trilijonų JAV dolerių (apie 2,3 trilijonų eurų), palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 9,4 proc., rašoma „Reuters“, kurį cituoja „Zerkalo“. Tai didžiausias metinis augimas nuo Šaltojo karo pabaigos, remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis (SIPRI). Daugiau kaip 100 pasaulio šalių 2024 m. padidino savo karinius biudžetus.

Lenkija adekvačiai reaguos į Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2025“, pareiškė Lenkijos gynybos viceministras Cezaris Tomčykas radijo stoties RMF FM eteryje. Pareigūnas paaiškino, kad Lenkijoje vyks dideli manevrai, tiek lenkų, tiek NATO, rašoma „Zerkalo“. C. Tomčykas priminė, kad 2024 m. Lenkija dalyvavo didžiausiose karinėse pratybose „Steadfast Defender 2024“, kuriose buvo net 100 tūkst. NATO šalių karių.

Jungtinių Tautų (JT) teismas pirmadienį pradėjo posėdžius dėl humanitarinės pagalbos Gazos Ruožui blokavimo. Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras pirmadienį pareiškė, kad šie Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdžiai yra „sistemingo persekiojimo ir delegitimizacijos“ žydų valstybės atžvilgiu dalis.  Spaudos konferencijoje ministras pareiškė, kad, jo nuomone, TTT tampa visiškai politizuota institucija.

Būsimojo kanclerio Friedricho Merzo vadovaujami Vokietijos konservatoriai, prieš kitą savaitę perimdami valdžią, pirmadienį paskelbė savo kabineto ministrus, tarp jų ir užsienio reikalų ministrą, atvirą Ukrainos rėmėją.  F. Merzo CDU/CSU aljansas, vasario 23 d. vykusių visuotinių rinkimų nugalėtojas, naujuoju didžiausios Europos ekonomikos aukščiausiuoju diplomatu įvardijo 62 metų buvusį karį ir teisininką Johanną Wadephulą.

Maždaug prieš valandą Ispanijoje, Portugalijoje, Andoroje, taip pat kai kuriose Prancūzijos ir Belgijos vietovėse visiškai nutrūko elektros tiekimas. Vietos elektros tinklų teigimu, „vos per kelias sekundes elektros tiekimas drastiškai sumažėjo.“. Elektros tiekimo nutraukimo priežastys nežinomos. Ispanijos agentūra EFE patikslina, kad elektra dingo apie 12:30 vietos laiku (apie 13:30 Lietuvos laiku). Vyriausybė nepateikė oficialaus pareiškimo, tik ragina visuomenę išlaikyti ramybę.

Susitarimas dėl naudingųjų iškasenų, kurį JAV ir Ukraina gali pasirašyti jau šią savaitę, apims visus Ukrainos gamtinius išteklius – naftą, dujas ir pagrindinius energetikos išteklius visoje šalies teritorijoje, rašoma „Financial Times“, kurį cituoja „Telegram“ kanalas „Unian“. Anksčiau susitarimas buvo nutrauktas dėl nesutarimų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalavo, kad Ukraina pajamas iš naudingųjų iškasenų panaudotų JAV pagalbos grąžinimui.

Rusijos valdžia išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie planuojamas „visiškas paliaubas“ gegužės 8–10 dienomis. „Remiantis Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Vladimiro Putino sprendimu, humanitariniais sumetimais, 80-ųjų Pergalės metinių dienomis – nuo gegužės 8 d. 0 val. iki gegužės 11 d. 0 val. – Rusijos pusė skelbia paliaubas„, – skelbiama Kremliaus pranešime . Anksčiau „Astra“ buvo skelbiama, kad paliaubos galios gegužės 7-8 ir 10-11 dienomis.

Žuvusiųjų per galingą sprogimą, nugriaudėjusį Šahid Radžajo uoste Irano pietuose, skaičius išaugo iki 46, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Per šį incidentą traumas patyrė dar mažiausiai 1 000 žmonių, tačiau, anot pranešimų, sekmadienį daugelis iš jų jau buvo paleisti iš ligoninių. Stacionare gydoma maždaug 200 žmonių, dar šešių per sprogimą dingusių asmenų tebeieškoma. Pranešama, kad gaisrą pavyko suvaldyti, tačiau ugniagesiai savo darbą tęsė ir pirmadienį.

Interviu Brazilijos leidiniui „O Globo“ Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išvardijo Maskvos reikalavimus dėl paliaubų Ukrainoje, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. Pirmiausiai reikalaujama, kad Kyjivas atsisakytų įstoti į NATO ir įtvirtinti neutralų, blokams nepriklausomą statusą. Be to, Krymo, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys turi būti tarptautiniu mastu pripažintos Rusijai.

Gegužės 7 d. prasidės naujo popiežiaus rinkimų konklava, skelbia „Reuters“. Tai agentūra pranešė remdamasi savo šaltiniais. Vatikanas prieš konklavą uždaro Siksto koplyčią Vatikanas pirmadienį užvėrė Siksto koplyčią ir pradėjo rengtis konklavai, per kurią viso pasaulio katalikų kardinolai rinks naują popiežių. „Pranešama, kad Siksto koplyčia nuo 2025-ųjų balandžio 28-osios, pirmadienio, bus uždaryta visuomenei konklavos reikmėms“, – sakoma Vatikano muziejų interneto svetainėje.

Vyriausiasis Ukrainos rabinas Moše Asmanas kreipėsi į Donaldą Trumpą su pagalbos prašymu daina ir vaizdo įrašu, kurį jis paskelbė socialiniuose tinkluose. Moše Asmanas savo dainą ir vaizdo įrašą pristatė, kaip prašymą Donaldui Trumpui padėti Ukrainai pasiekti teisingą ir tvirtą taiką. „Mano kreipimasis į Donaldą Trumpą, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą, su prašymu padėti Ukrainai pasiekti teisingą ir tvirtą taiką“, – rašė jis.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip pati sako, užfiksuoti Šiaurės Korėjos karių mokymai kovai prieš Ukrainą. Šiaurės Korėja pirmą kartą patvirtino, jog nusiuntė karių, kad paremtų Rusiją Ukrainos kare. Atitinkamą įsakymą davė vadovas Kim Jong Unas. Rusijos paskelbtame vaizdo įraše matyti šaudantys, granatas mėtantys ir kitą ginkluotę naudojantys kariai.

JAV pareigūnai sekmadienį paskelbė, kad per reidą viename naktiniame klube Kolorado Springse sulaikė daugiau kaip 100 nelegalių migrantų. Tai naujausias migrantų sulaikymo atvejis tęsiant griežtą prezidento Donaldo Trumpo kampaniją prieš imigraciją.

Šeštadienį per popiežiaus Pranciškaus laidotuves 15-ai minučių buvo prisėdę pasikalbėti JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Susitikimas buvo įamžintas keliuose kadruose ir vaizdo įraše, kuris socialinėse medijose buvo paskelbtas be garso. „The Telegraph“ pateikė daugiau detalių apie susitikimą ir atskleidė, ką apie vaizdo įrašą sako skaitytojai iš lūpų. Iš abejų pusių pareiškimų galima suprasti, kad susitikimas buvo produktyvus.

Ukraina neteko

Susitikimo su Volodymyru Zelenskiu Šv. Petro bazilikoje Vatikane vieta JAV prezidentui Donaldui Trumpui padarė įspūdį – jis ją pavadino visų laikų „gražiausiu kabinetu“. JAV ir Ukrainos lyderiai bazilikos patalpose netoli įėjimo durų susitiko akis į akį šeštadienį, prieš pat popiežiaus Pranciškaus laidotuves.  „Tai buvo nuostabus susitikimas“, – sekmadienį reporteriams Naujajame Džersyje sakė D. Trumpas, kaip praneša CNN.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengusi derėtis su Ukraina, tačiau, norint išspręsti konfliktą, „būtina“ priimti Maskvos pretenzijas į penkis Ukrainos regionus, įskaitant Krymą. Po to, kai 2022 m. vasarį pradėjo Ukrainos puolimą, Rusija užėmė dideles keturių Ukrainos regionų dalis, pareikšdama teises tiek į jas, tiek į 2014 m. aneksuotą Krymą.

Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, vienas respublikonų senatorius ragina prezidentą Donaldą Trumpą parodyti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jo vietą ir „paversti Rusiją pašaru žuvims“. „Putinas nesilaikė nė vieno pažado, kurį davė prezidentui Trumpui. Jo paskutinis pasiūlymas yra, na, niekinis.

Pekinas pirmadienį pareiškė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir jo kolega iš JAV Donaldas Trumpas pastaruoju metu telefonu nesikalbėjo.  Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsitraukė į prekybos karą, sukeltą D. Trumpo įvestų naujų muitų kiniškoms prekėms, kurių daugeliui taikomas 145 proc. tarifas. Penktadienį žurnale „Time“ paskelbtame interviu Jungtinių Valstijų lyderis pareiškė, kad kalbėjosi su Xi Jinpingu apie muitus.

Patyręs proukrainietiškų pažiūrų politikas iš konservatyviosios partijos CDU Johannas Wadephulas taps naujuoju Vokietijos užsienio reikalų ministru, sakoma pirmadienį paskelbtame partijos pareiškime. 62 metų J. Wadephulas yra artimas būsimojo kanclerio Friedricho Merzo patikėtinis ir pagrindinis jo patarėjas užsienio politikos klausimais. Jis yra žinomas dėl to, kad siekė, jog Ukrainai būtų suteikta daugiau ginklų.

Rusija pasiūlė suteikti karinę pagalbą Šiaurės Korėjai, jei jos prireiktų, rašo „Sky news“. Šiaurės Korėja kiek anksčiau oficialiai pirmą kartą patvirtino, kad siuntė pajėgas Rusijai kovoti prieš Ukrainą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sako, kad Šiaurės Korėjos vaidmuo Rusijos Kursko regione parodė, jog pernai Vladimiro Putino ir Kim Jong Uno pasirašyta sutartis yra veiksminga.

JAV buvo surengtos „pirmosios pasaulinės spermatozoidų lenktynės“. Šį neįprastą sportą išrado 17-metis vidurinės mokyklos moksleivis Ericas Zhu, kuris surinko daugiau nei milijoną dolerių, kad surengtų renginį ir atkreiptų dėmesį į vyrų nevaisingumą.