Užsienis

Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos vadovai pirmadienį sukritikavo Sakartvelo vyriausybės veiksmus, kurie, pasak jų, kenkia demokratinėms institucijoms.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad tikisi šiandien arba rytoj paskelbti pranešimą dėl Gazos Ruože laikomų įkaitų, „Hamas“ pareiškus, kad sutiko su tarpininkų siūlomu planu dėl paliaubų.

Vokiečių leidinys „Bild“ pasidomėjo, kaip sekasi Lietuvoje dislokuotiems vokiečių kariams, ir kokios vyrauja nuotaikos. Vieno iš vokiečių sraigtasparnio pilotas, šaukiniu G-LOC, paaiškino, kad supranta galįs tapti pirmuoju Rusijos puolimo taikiniu, bet tėvynė jam prasideda ne Vokietijoje, o NATO teritorijoje.

Prancūzijos satyrinis žurnalas „Charlie Hebdo“ pirmadienį pranešė, kad kreipėsi į teismą dėl suklastotų prorusiškų viršelių, kurie, kaip įtariama, melagingai pristatomi kaip tikri šio leidinio numeriai. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskva vykdo itin organizuotą informacinio karo kampaniją, siekdama telkti paramą savo karui.

Tarptautinė bendruomenė turi daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis pradėtų derybas dėl paliaubų Ukrainoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Suomijos ministras pirmininkas. Petteri Orpo, kurio šalis turi 1 340 km sieną su Rusija, sakė, kad „be jėgos Putinas nebandys rasti sprendimo.

Šiaurės šalys solidarizuojasi su Danija ir Grenlandija, JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant perimti šią autonominę Danijos teritoriją Arktyje, pirmadienį teigė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store. D. Trumpas ne kartą kalbėjo, kad Jungtinėms Valstijoms saugumo sumetimais reikia strategiškai svarbioje vietoje esančios, išteklių turtingos Grenlandijos ir atsisakė atmesti jėgos panaudojimo galimybę.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė paragino visas Europos Sąjungos šalis laikinai sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiams. „Latvija ragina ES šalis sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, remiantis saugumo sumetimais“, – rašė užsienio reikalų ministrė savo „X“ paskyroje.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį pranešė sulaikiusi kelis žmones, įskaitant paauglį, už tai, kad jie veikė kaip Maskvos „informatoriai“ ir padėjo Rusijai surengti smūgius į šalį. Asmenys buvo sulaikyti Rusijai jau tris dienas smogiant į Ukrainą, savaitgalį žuvo 13 žmonių. Maskva tęsia invaziją į Ukrainą jau daugiau nei trejus metus.  SBU pranešė atskleidusi penkių jaunų „agentų“, keliuose regionuose šnipinėjusių Rusijai, tinklą.

Ukrainos prezidento iniciatyva „Bring Kids Back UA“ iš laikinai okupuotos teritorijos buvo išgelbėtas dar vienas ukrainietis paauglys. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė „Bring Kids Back UA“ vyriausioji operacijų pareigūnė Daria Zarivna. „17-metis vaikinas didžiąją paauglystės metų dalį praleido okupacijoje su negalią turinčia motina. Dėl vyresniojo brolio tarnybos kariuomenėje šeima turėjo gyventi nuolatinėje baimėje – net vienas neatsargus žodis galėjo virsti grėsme jų gyvybei.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį pranešė, kad sulaikė keletą žmonių, tarp jų ir paauglį, už tai, kad jie veikė kaip Maskvos informatoriai ir padėjo Rusijai planuoti smūgius šaliai. SBU teigė, kad atskleidė penkių jaunų agentų, šnipinėjusių Rusijai keliuose regionuose, tinklą. „Jauniausias iš jų yra 16 metų, o vyriausias – 23“, – nurodė SBU. Tiek Ukraina, tiek Rusija kaltina viena kitą verbuojant jaunimą, įskaitant nepilnamečius paauglius, vykdyti diversijos išpuolius.

Konteinerius gabenęs laivas „MSC ELSA 3“ nuskendo Indijos vandenyne. Jis plukdė 640 konteinerių, kai kuriuose iš jų buvo pavojingas kalcio karbidas, kuris susilietęs su vandeniu gali išskirti sprogias dujas, skelbiama „Nexta“. Laive buvo ir ukrainiečių jūreivių. Kaip pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, visą įgulą išgelbėjo Indijos karinės jūrų pajėgos ir pakrančių apsauga.  Šiuo metu jie visi yra saugūs, tačiau nelaimės priežastys dar nenustatytos.

 Latvijos teisėsaugos institucijos iškėlė baudžiamąją bylą dėl įtariamos sekmadienio diversijos prieš šalies geležinkelių infrastruktūrą, naujienų agentūrą LETA informavo valstybinė policija. Dėl infrastruktūrai padarytos žalos sekmadienį vėlavo ar buvo atšaukti keleivinių traukinių išvykimai Tukumo linijoje. Apie įtariamą piktavališką veiklą buvo pranešta valstybinei policijai, pareigūnai apžiūrėjo įtariamo nusikaltimo vietą.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pirmadienį, Izraeliui švenčiant Jeruzalės dieną, sušaukė savo ministrų kabineto posėdį daugiausia palestiniečių gyvenamame rajone ir pažadėjo, kad šis miestas išliks suvienytas su Izraeliu, pranešė jo biuras. „Išsaugosime Jeruzalę suvienytą, vientisą ir priklausančią Izraelio suverenitetui“, – sakė B. Netanyahu per Izraelio šventę, skirtą Rytų Jeruzalės užėmimui per 1967 metų arabų ir Izraelio karą. Jis kalbėjo iš Rytų Jeruzalės Silvano rajono.

Vienas „Hamas“ šaltinis paskelbė, kad islamistų grupuotė priėmė tarpininkų pateiktą planą dėl paliaubų Gazos Ruože, kuriame, kaip pranešama, numatytas 10 įkaitų paleidimas dviem etapais ir 70 dienų paliaubos. „Hamas“ sutiko su nauju JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo siūlomu planu, kurį judėjimas gavo iš tarpininkų“, – naujienų agentūrai AFP teigė šaltinis.

Puerto Varaso mieste, Čilėje, praūžė itin retai ten matoma stichija – viesulas. Audros metu buvo sužeisti mažiausiai 8 žmonės, tūkstančiai žmonių liko be elektros. Įvykio liudininkai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdo įrašais, o viename jų matyti, kaip viesulas praūžė visai šalia vaizdelį filmavusios moters. Čilės meteorologijos direkcija paskelbė perspėjimą dėl galimų viesulų ir vandens viesulų susidarymo Araukanijos, Rioso ir Lagoso regionuose.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį sakė, kad nebėra jokių nuotolio apribojimų ginklams, kuriuos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai siunčia svarbios sąjungininkės Vakaruose. „Nebėra jokių nuotolio apribojimų ginklams, siunčiamiems į Ukrainą – (jų netaiko) nei britai, nei prancūzai, nei mes, nei amerikiečiai“, – sakė kancleris.

Per rudenį Baltarusijoje vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2025“ bus imituojama dviejų koalicijų – Rusijos ir Vakarų – konfrontacija.  Tai interviu „Ukrinform“ sakė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka. „Turime visą atitinkamą informaciją apie šias pratybas. Rusija jau išsiuntė apie keturias dešimtis kvietimų kitų šalių kariniams atstovams. Jie nori iš to padaryti tarptautinį įvykį.

Palestiniečių šaltinis, susipažinęs su derybomis, kuriomis siekiama Izraelio ir „Hamas“ paliaubų Gazos Ruože, pirmadienį sakė, kad naujas pasiūlymas apima 10 įkaitų paleidimą, 70 dienų paliaubas ir dalinį Izraelio pasitraukimą.  Naujojo galimo susitarimo metmenys ryškėja Izraeliui intensyvinant puolimą palestiniečių gyvenamoje teritorijoje ir po ankstesnių derybų, per kurias nepasiekta proveržio, kovo viduryje žlugus dviejų mėnesių paliauboms.

Rusija pradėjo lydėti kariniais laivais savo šešėlinės laivyno tanklaivius Suomijos įlankoje, pareiškė Suomijos gynybos ministras Antti Hyökkänenas.  Jis pavadino tokią praktiką beprecedente. „Rusijos karinis buvimas regione visada buvo... Tačiau nauja dabartinėje situacijoje yra tai, kad Rusija lydi komercinius tanklaivius iš savo šešėlinio laivyno siaurame Suomijos įlankos sąsiauryje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paneigė turėjęs šeiminį konfliktą su žmona Brigitte. Tokį pareiškimą jam teko daryti po to, kai išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Brigitte ranka stumteli sutuoktinio veidą Vietname nutūpusiame lėktuve.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad derybos prekybos klausimu tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų bus sėkmingos, Donaldui Trumpui sutikus atidėti 50 proc. muitų įvedimą blokui. „Diskusijos vystosi sėkmingai“, – sakė E. Macronas žurnalistams Hanojuje vizito Vietname metu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlymus jam nutraukti kovas Ukrainoje laiko silpnumo ženklu. „Akivaizdu, kad Putinas pasiūlymus derėtis laiko silpnumo ženklu“, – visuomeniniam transliuotojui WDR sakė F. Merzas. „Jei net pasiūlymas susitikti Vatikane nesulauks (Rusijos) pritarimo, turime būti pasiruošę, kad šis karas truks ilgiau, nei mes visi norime ar galime įsivaizduoti“, – teigė jis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad nebesupranta Izraelio kariuomenės tikslų Gazos Ruože, šiai sustiprinus puolimą palestiniečių teritorijoje. „Atvirai kalbant, nebesuprantu, ką Izraelio kariuomenė dabar veikia Gazos Ruože, kokio tikslo siekia, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui WDR.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį išreiškė viltį, kad JAV lyderio Donaldo Trumpo reiškiamas pasipiktinimas Maskva virs veiksmais po rusų savaitgalio smūgių Ukrainai. JAV prezidentas supranta, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam melavo, sakė E. Macronas vizito Vietname metu.

Pasibaigus karui Ukrainoje, Rusija per dvejus ar ketverius metus gali būti techniškai pasirengusi pradėti naują agresiją – šį kartą prieš Europą.  Tai interviu „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka.  „Mūsų manymu, su tuo sutinka ir mūsų kolegos Europoje, karo veiksmams pasibaigus, Rusijai prireiks nuo dvejų iki ketverių metų atgauti savo kovinį pajėgumą.

Bobruisko mieste, Baltarusijoje, briedis įšoko pro privataus namo langą ir atsidūrė lovoje. Gyvūnas buvo užmigdytas ir vėliau išvežtas atgal į mišką, „TikTok“ pasakojo vietinis gyventojas. „Įšoko ir atsigulė ant lovos, o tada namų šeimininkai iškvietė gelbėtojus, ir jie viską sutvarkė“, – teigė vaizdo įrašo autorius, rašoma „Zerkalo“. „Briedis kambaryje viską sudaužė – televizorių, indus, visur lakstė, nežinojo, kaip išeiti“, – pridūrė jis.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui sutikus atidėti 50 proc. muitų įvedimą Europos Sąjungai (ES) ir suteikti daugiau laiko deryboms, Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai pranešė, kad ES prekybos vadovas pirmadienio popietę kalbėsis su kolega amerikiečiu. „Diskusijos bus tęsiamos jau šiandien po pietų, kai komisaras Šefčovičius susiskambins su prekybos sekretoriumi Lutnicku“, – sakė atstovė spaudai Paula Pinho.

Lenkijos kariuomenė anksti pirmadienį, antrą naktį iš eilės, reaguodama į pranešimus apie rusų vykdomus smūgius Ukrainos teritorijoje, pakėlė savo naikintuvų. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ vėliau pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „Lenkijos ir sąjungininkų aviacijos operacija Lenkijos oro erdvėje baigta, o aktyvuotos pajėgos ir ištekliai grįžo prie įprastos operatyvinės veiklos“. Pareiškime priduriama, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

Suomijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių dėl įtariamo dviejų rusų karinių lėktuvų oro erdvės pažeidimo praėjusią savaitę.  „Suomijos užsienio reikalų ministerija šiandien iškvietė Rusijos ambasadorių ir paprašė pasiaiškinti dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo", – socialiniame tinkle „X“ parašė Užsienio reikalų ministerija.  Penktadienį, anot suomių Gynybos ministerijos, du Rusijos kariniai lėktuvai galėjo pažeisti šalies oro erdvę.

Austrijos teismas pirmadienį panaikino buvusiam kancleriui Sebastianui Kurzui paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl melagingų parodymų davimo. Kadaise vadintas Europos konservatorių „vunderkindu“, S. Kurzas 2021 m. atsistatydino iš kanclerio pareigų dėl virtinės kaltinimų. Praėjusiais metais jis buvo pripažintas kaltu dėl melagingų parodymų davimo parlamentiniam tyrimui ir jam skirta aštuonių mėnesių lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

Rusija pirmadienį pareiškė užėmusi du pasienio kaimus Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje. Regione, iš kurio Ukrainos kariai pernai pradėjo plataus masto puolimą į Rusijos Kursko sritį, rusų pajėgos pastaruosius mėnesius yra reikšmingai suintensyvinusios puolimą. Rusijos gynybos ministerija, kurią cituoja rusų žiniasklaida, teigė, kad kariai užėmė pasienio kaimus Volodymyrivką ir Bilovodus, esančius netoli sienos su Kursko sritimi.

Kremlius apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „emocine perkrova“, rašo „Sky news“. Tokiais žodžiais Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sureagavo į D. Trumpo komentarus, kad Vladimiras Putinas yra išprotėjęs. D. Trumpas sekmadienį vakare griežtai sukritikavo V. Putiną, teigė, kad nežino, kas jam nutiko ir kodėl jis tęsia Ukrainos apšaudymą. D. Peskovas pridūrė, kad darbas dėl galimo taikos susitarimo su Ukraina tęsiasi.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, po tris dienas trukusių Rusijos didžiulio masto smūgių Ukrainai, pareiškė, kad Maskva elgiasi jausdama visišką nebaudžiamumą, ir paragino Kyjivo sąjungininkes sugriežtinti sankcijas rusams. „Tik visiško nebaudžiamumo jausmas gali leisti Rusijai vykdyti tokius smūgius ir toliau didinti jų mastą“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis. „Į padažnėjusius Rusijos smūgius turėtų būti reaguojama griežtesnėmis sankcijomis“, – pridūrė jis.

Gegužės dvidešimt penktosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė didelio masto rusų antskrydį, numušdamos devynias kruizines raketas „Kh-101“ ir neutralizuodamos 288 nepilotuojamuosius orlaivius iš 355. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos pranešė platformoje „Telegram“. Didelio masto ataka prasidėjo sekmadienį 20.15 val.

Baltarusija branduolinių ginklų neturi – turi tik jų paleidimo sistemų, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenko. „Ten yra dislokuota branduolinių ginklų nešėjų. Tai tikras faktas. Ten yra lėktuvų, raketų „Iskander“. Tačiau branduolinių ginklų Baltarusijoje nėra. Tai įrodyta“, – kalbėjo jis. Atsakydamas į kitą klausimą, O. Ivaščenko patvirtino, kad Baltarusijoje kovinių galvučių šiuo metu nėra.

Pergalę Rumunijos prezidento rinkimuose iškovojęs Bukarešto meras Nicusoras Danas pirmadienį buvo oficialiai prisaikdintas šalies vadovu. Praėjusį sekmadienį proeuropietišku centristu laikomas N. Danas iškovojo pergalę Rumunijos prezidento rinkimuose, nugalėdamas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų George Simioną.

Netrukus po to, kai 2014 m. Maskva aneksavo Krymą, Sergejus ir Tatjana Voronkovai nusprendė palikti Rusiją, rašo BBC. Pora jau kurį laiką kritiškai vertino Vladimiro Putino politiką, o jų draugai ne kartą ragino juos išvykti, jei jiems kažkas Rusijoje nepatinka. Taigi abu jie nusprendė persikraustyti į Ukrainą. Ten yra Tatjanos gimtinė. 2019 m. jie galiausiai apsigyveno Novolyubymivkoje, mažame kaimelyje Zaporižios srityje, kuriame gyvena apie 300 žmonių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gegužės 26 d. pirmą kartą oficialiai lankosi Vietname, praneša „Reuters“. Tačiau vos tik lėktuvui nusileidus Hanojuje, kaip matoma socialinėse medijose plintančiame vaizdo įraše, E. Macronas galimai sulaukė žmonos Brigitte Macron antausio. Šis incidentas internete sukėlė nemažai diskusijų.

Rusija naktį į Ukrainą paleido 355 dronus – tai didžiausia tokia ataka nuo nuo 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos, pirmadienį pranešė Kyjivas. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 355 „Shahed“ tipo dronus, įskaitant dronus-jaukus, ir devynias sparnuotąsias raketas. Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad tai buvo didžiausia dronų ataka nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.

Rusijos planai mūšio lauke tebėra tokie patys – užimti Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono regionus, o Charkivo, Sumų ir Černihivo regionuose sukurti 5–10 km buferinę zoną, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Ukrainos užsienio žvalgybos vadas Olehas Ivaščenko.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naudoja smūgius Ukrainos miestams ir agresyvią retoriką tam, kad pakenktų ukrainiečių moralei bei įtikintų Vakarus, jog Ukrainos remti neverta, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. ISW pastebi, kad Rusijos reikalavimai per pastaruosius trejus karo metus nepasikeitė, tačiau Rusijos puolimas žymiai sulėtėjo.

Gazos civilinės gynybos agentūra pranešė, kad žuvusiųjų per smūgį, kurį Izraelis pirmadienį sudavė vidinių pabėgėlių prieglauda virtusiai mokyklai, skaičius išaugo iki 33. „Žuvusiųjų per skerdynes Fahmi el Džardžavi mokykloje Gazos miesto el Daradžo rajone skaičius dabar siekia mažiausiai 33, dar dešimtys asmenų buvo sužeista, dauguma jų – vaikai, tarp sužeistųjų yra moterų“, – paaiškino agentūros atstovas Mahmudas Bassalas.

Vaizdai iš Jungtinėse Amerikos Valstijose esančiame San Diego miestelio, kur nedidelis lėktuvas prieš kelias dienas rėžėsi tiesiai į gyvenamąjį rajoną, sukrečia. Krisdamas lėktuvas visiškai sugriovė vieną ir kliudė dar 14 namų, kilo milžiniškas gaisras. Įvykio vietoje gyventojai buvo skubiai evakuoti iš savo namų. Pasak pareigūnų, vos per plauką pavyko išvengti didžiulės tragedijos.

Vokietijos gynybos vadas Carstenas Breueris įsakė Vokietijos kariuomenei iki 2029 m. visiškai apsirūpinti ginklais ir kita įranga. Tai matyti dokumente, su kuriuo sekmadienį pavyko susipažinti „Reuters“. C. Breuerio ir kitų aukštų NATO karinių pareigūnų vertinimu, iki 2029 m. Rusija gali pakankamai atstatyti savo pajėgas, kad galėtų pulti NATO.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį per kelionę į Vietnamą – pirmąją savo kelionės po Pietryčių Aziją stotelę – paragino išsaugoti „teise pagrįstą pasaulio tvarką“. E. Macronas bendroje spaudos konferencijoje su Vietnamo kolega Luong Cuongu teigė, kad taisyklėmis grindžiama tvarka yra būtina „šiuo metu, kai vyrauja didelis disbalansas ir vėl grįžtama prie retorikos, grindžiamos galia“....

Buvusi JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill mano, kad Trečiasis pasaulinis karas yra arti, rašo „The Telegraph“. Vladimiras Putinas pristatydamas pasauliui pirmąją Rusijos hipersoninę raketą parodė, kaip ji rėžiasi į neįvardytą pusiasalį. Jis buvo nepaprastai panašus į Floridą. Tą 2018 m. kovo dieną šalia JAV prezidento D.Trumpo stovėjo F. Hill, tuometinė prezidento patarėja Rusijos reikalais. „Tai patraukė Trumpo dėmesį“, – sako ji.

Ukrainai džiūgaujant dėl 1 000 karo belaisvių grįžimo iš Rusijos, pasigirdo ir kritikos. Tarp sugrįžusiųjų nėra nė vieno 12-osios „Azovo“ brigados karių, feisbuke kritikavo „Azovo“ vadas Denysas Prokopenka. Jis kalbėjo apie „gėdą šaliai“. „Azovo“ kovotojai iki 2022 g. gegužės gynė plieno gamyklą Mariupolyje ir tada vykdydami įsakymą pasidavė. Po daugiau kaip trejų metų jie turėjo „visišką teisę būti iškeisti pirmumo tvarka“, argumentavo įtakingas vadas.

Vatikanas siūlosi surengti Ukrainos ir Rusijos derybas dėl karo pabaigos. Kaip rašo DW, remdamiesi savo šaltiniais, derybos gali įvykti per artimiausias savaites. Tačiau tam reikia, kad pritartų abi pusės. Taip pat skelbiama, kad derybose pats popiežius Leonas XIV nuolat nedalyvaus. Paskutinį kartą Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas lankėsi Vatikane 2019 m. birželio mėnesį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį naujausias Vašingtono ir Teherano derybas dėl Irano branduolinės programos pavadino „labai, labai geromis“. Kalbėdamas Moristauno oro uoste prieš lipdamas į „Air Force One“ lėktuvą D. Trumpas pasidžiaugė „tikra pažanga, rimta pažanga“ po Romoje surengto penktojo branduolinių derybų su Iranu raundo.