Užsienis

Iranas paleido raketas į Izraelį, praneša Izraelio gynybos pajėgos, rašo „Sky news“. Keliose šalies šiaurinėse srityse paskelbtas pavojus....

Pirmadienį Izraelio kariuomenei perspėjus apie naujas raketas iš Irano, garsūs sprogimai pasigirdo Jeruzalėje, pranešta apie gaisrus prie pakrantės miesto Haifos.  „Neseniai IDF identifikavo raketas, paleistas iš Irano į Izraelio valstybės teritoriją“, – „Telegram“ kanale paskelbė kariuomenė.

Irano ir Izraelio konflikto fone Didžiojo septyneto (G-7) šalių narių lyderiai sekmadienį ėmė rinktis į aukščiausiojo lygio susitikimą Kanadoje, į kurį atvyko ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tris dienas truksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas Kananaskio kalnų miestelyje žymi D. Trumpo sugrįžimą į tarptautinį diplomatinį kalendorių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vetavo Izraelio planą nukauti Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, naujienų agentūrai AFP sakė aukštas JAV pareigūnas. „Sužinojome, kad izraeliečiai turėjo planų smogti Irano aukščiausiajam lyderiui. Prezidentas Trumpas tam nepritarė, ir mes liepėme izraeliečiams to nedaryti“, – sakė JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad sekmadienį per naujausią Irano raketų ataką nukentėjo keli objektai, o ugniagesiai teigė, kad šalies Viduržemio jūros pakrantėje nukentėjo gyvenamasis namas. „Po naujausio Irano raketų smūgio į kelias smūgių vietas Izraelyje buvo išsiųstos vietinės paieškos ir gelbėjimo komandos“, – sakoma kariuomenės pareiškime, paskelbtame netrukus po to, kai visuomenė buvo informuota, kad gali palikti slėptuves.

Pirmiausiai – saugumas, o maudymosi kostiumo spalva, pasirodo, yra daug svarbesnė nei tik estetika ir patraukli išvaizda. Maža to, tai ypač aktualu vaikų maudymosi drabužiams, teigiama JAV gelbėtojų asociacijos žinutėje. Joje skelbiama, kad tinkama maudymosi kostiumo ir aksesuarų (akinių, kepurėlių, pripučiamų liemenių) spalva žymiai padidina žmogaus išgelbėjimo tikimybę pavojingoje situacijoje vandenyje.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė nurodęs derybininkams „paspartinti“ derybas dėl Gazos Ruože laikomų įkaitų išlaisvinimo, matydamas tinkamą tam progą tuo metu, kai Izraelis vykdo beprecedentes atakas prieš Iraną. „Užvakar daviau nurodymus paspartinti derybas, nes jaučiu galimybę... Mes įvykdysime.

Jeruzalėje sekmadienio vakarą pasigirdo oro pavojaus sirenos ir sprogimų garsai, o dangumi skrieja raketos, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. „Keliose Izraelio vietovėse nuskambėjo sirenos po to, kai buvo identifikuotos raketos, paleistos iš Irano į Izraelio valstybę“, – sakoma Izraelio kariuomenės išplatintame pranešime.

Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad pradėjo smūgiuoti dešimtims raketų „žemė-žemė“ taikinių Irano vakaruose.  „Karinės oro pajėgos pradėjo smūgių seriją prieš dešimtis paviršinio paleidimo raketų taikinių Vakarų Irane“, – teigiama Izraelio kariuomenės išplatintame pranešime. Anksti penktadienį Izraelis pradėjo operaciją prieš Irano branduolinius ir karinius objektus; per ją Irane žuvo dešimtys žmonių, įskaitant kariuomenės vadus ir branduolinės srities mokslininkus.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė, kad reikia imtis „skubių veiksmų“, kad Irano ir Izraelio konfliktas neišplistų Artimuosiuose Rytuose. „Prezidentas Erdoganas pasveikino naujausius JAV prezidento Trumpo komentarus dėl Izraelio ir Irano konflikto sprendimo... ir pabrėžė, kad reikia imtis skubių veiksmų, siekiant išvengti katastrofos, galinčios apimti visą regioną“, – sakoma Turkijos prezidentūros pranešime.

Kyjivas sekmadienį nurodė, kad per atsakomąsias Irano atakas prieš Izraelį netoli Tel Avivo žuvo penki Ukrainos piliečiai, įskaitant tris vaikus. Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad šeštadienį per masinį Irano išpuolį prieš žydų valstybę, raketai pataikius į gyvenamąjį namą Bat Jame netoli Tel Avivo, žuvo penki žmonės.

Policija ir FTB agentai sekmadienį surengė didžiulę šaulio, kuris Minesotoje nužudė demokratų valstijos įstatymų leidėją ir jos vyrą, medžioklę. Pareigūnų nuomone, išpuolis buvo politiškai motyvuotas. Pareigūnai ieško vyro, įvardyto kaip 57 metų Vance‘as Boelteris, kuris, kaip įtariama, šeštadienio rytą šiaurinėje valstijoje, besiribojančioje su Kanada, taip pat pašovė ir sužeidė kitą įstatymų leidėją ir jo žmoną.

Londone šeštadienį vykusiame karaliaus Karolio III oficialaus gimtadienio parade tylos minute buvo pagerbtos oro bendrovės „Air India“ lėktuvo katastrofos aukos, o kai kurie karališkosios šeimos nariai pasirodė su juodais raiščiais ant rankovių. 76 metų karalius paprašė pakeitimų, kad būtų parodyta pagarba prarastoms gyvybėms, gedinčioms šeimoms ir visoms paveiktoms bendruomenėms, sakė Bakingamo rūmų atstovas.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad gyventojai gali palikti slėptuves po to, kai anksčiau sekmadienį jiems buvo liepta slėptis per naują Irano raketų ataką.  „Atlikus situacijos vertinimą, vidaus kariuomenės vadovybė paskelbė, kad nuo šiol leidžiama palikti saugomas vietas visose šalies teritorijose“, – sakoma Izraelio kariuomenės išplatintame pranešime.

Prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį „ABC News“ naujienų kanalui sakė, kad JAV gali įsitraukti į Irano ir Izraelio konfliktą ir kad jis būtų „atviras“ galimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino tarpininkavimui. „Gali būti, kad mes įsitrauksime“ į vykstantį mūšį tarp didžiausių priešininkių Artimuosiuose Rytuose, sakė D. Trumpas interviu „ABC News“, kurio teigimu, respublikonų prezidentas pabrėžė, jog Jungtinės Valstijos „šiuo metu“ nedalyvauja kariniuose veiksmuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, sekmadienį apsilankęs Grenlandijoje, kritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus aneksuoti autonominę Danijos teritoriją. „Sąjungininkai taip nedaro“, – sakė E. Macronas, atvykęs į Grenlandijos sostinę Nuką. E. Macronas – pirmasis užsienio valstybės vadovas, apsilankęs šioje didžiulėje teritorijoje, esančioje Atlanto ir Arkties vandenynų sandūroje, po D. Trumpo grasinimų ją aneksuoti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paragino Iraną ir Izraelį „susitarti“ ir nutraukti mirtiną apsikeitimą smūgiais. „Iranas ir Izraelis turėtų susitarti ir susitars“, – sakė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“, pridurdamas, kad šiuo klausimu „dabar vyksta daug skambučių ir susitikimų“ ir kad taika tarp ilgamečių priešininkių gali būti „greitai“ pasiekta.

Fiona Hill, viena iš Vladimiro Putino psichologinio profilio autorių ir buvusi Donaldo Trumpo patarėja perspėja, jog Rusijos lyderis yra pasirengęs naudoti branduolinius ginklus ir sąmoningai manipuliuoja branduolinio karo baime, kad įbaugintų Vakarų lyderius, rašoma „The Times“. 2019 m. G20 viršūnių susitikime Osakoje, dar prieš Rusijai pradedant visapusišką invaziją į Ukrainą, V. Putinas įbaugino JAV prezidentą D. Trumpą.

Irano žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad per Izraelio penktadienio ir šeštadienio atakas žuvo mažiausiai 128 žmonės, įskaitant moteris ir vaikus, o dar šimtai buvo sužeisti. Dienraštis „Etemad“, cituodamas Irano sveikatos apsaugos ministerija, nurodė, kad per Izraelio atakas žuvo mažiausiai 128 žmonės, o į ligonines paguldyta apie 900 sužeistųjų.

Vokietija sekmadienį pareiškė stiprinanti šalies teritorijoje esančių Izraelio ir žydų objektų apsaugą nuo galimų Irano atsakomųjų smūgių po penktadienį Izraelio pradėtos puolimo operacijos. „Vokietijoje taip pat ruošiamės galimiems Irano atakų prieš Izraelio ar žydų institucijas atvejams“, – kancleris Friedrichas Merzas sakė žurnalistams prieš išvykdamas į Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Kanadoje. Panašias priemones savo teritorijoje jau nurodė vykdyti ir Prancūzija.

Karui Ukrainoje tęsiantis, dėmesys išlieka sutelktas į mūšio lauką. Tačiau labiausiai pažeidžiama Rusijos vieta slypi ne fronto linijose, o jos ižde. Vakarai, ypač Jungtinės Valstijos, turi ekonominių svertų, galinčių priversti Vladimirą Putiną pradėti rimtas derybas arba net visiškai sunaikinti jo gebėjimą tęsti karą, rašoma „Kyiv Independent“. Naujausi įvykiai rodo Vašingtono pozicijos pokyčius: atnaujinta karinė pagalba Ukrainai, o balandžio 30 d. pasirašytas istorinis JAV ir Ukrainos iškase...

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sekmadienį kvietė pasvarstyti apie Irano pasirinkto kelio pasekmes ir pareiškė, kad Lenkijos ekonomikai stiprėti padėjo būtent šalies pasirinkta demokratinė santvarka. „Iranas pasirinko autoritarizmą, religinę valstybės santvarką ir prieš Vakarus nukreiptą kursą. Lenkija (pasirinko – PAP) demokratiją, laisvą ekonomiką ir Europą“, – „X“ sekmadienį rašė D. Tuskas. „Pradėjome nuo to paties lygio: mes be dujų ir naftos, jie – be laisvės.

 Indijos Himalajų regione sekmadienį sudužus hinduistų maldininkus iš vienos šventyklos skraidinusiam sraigtasparniui, žuvo septyni žmonės, tarp jų mažas vaikas, pranešė pareigūnai. Nelaimė įvyko po ketvirtadienio aviakatastrofos Ahmadabade vakarinėje Gudžarato valstijoje, kai keleiviniam lėktuvui sudužus gyvenamajame rajone žuvo mažiausiai 279 žmonės. Sraigtasparnis nukrito pakeliui iš Kedarnatho šventyklos Utarakhando valstijoje.

Už kyšininkavimą nuteistam buvusiam Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy atimtas Garbės legiono ordinas – aukščiausias šalies valstybinis apdovanojimas. Tai numatantis dekretas įsigaliojo sekmadienį. Teisiniai nemalonumai persekioja dešiniųjų pažiūrų politiką nuo 2012 m. prezidento rinkimų, kuriuose jis nebuvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai.

Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad jos oro pajėgos surengė atakas prieš „daugiau nei 80“ taikinių Irano sostinėje Teherane. Antpuoliai buvo vykdomi „visą naktį“, teigiama kariuomenės pareiškime.

Irano remiami Jemeno husių sukilėliai sekmadienį paskelbė paleidę į Izraelį kelias raketas. Izraelis, sudavęs virtinę smūgių Iranui, taip pat patiria iraniečių apšaudymą. Husių pareiškime sakoma, kad jie „įvykdė karinę operaciją, taikydamiesi į opius taikinius“ centrinėje Izraelio dalyje.

Rusijoje sulaikytas ukrainietis papasakojo apie patirtis, kankinimus, seksualinį smurtą bei įvairius grasinimus, kuriuos jam teko išgyventi. Pirmosios Maksymo Butkevyčiaus dienos Rusijos nelaisvėje buvo pažymėtos pažeminimais, kurie buvo niekis palyginti su tuo, kas įvyko netrukus. 2022 m. karo Ukrainoje pradžioje paimti į nelaisvę M. Butkevyčius ir jo bendražygiai, kurie buvo įvilioti į spąstus rytinėje fronto linijoje, iš pradžių buvo mušami ir apiplėšinėjami.

JAV vakarinėje Jutos valstijoje per protestą prieš prezidento Donaldo Trumpo politiką pašautas asmuo yra kritinės būklės, pranešė policija. Pranešime nurodoma, kad dar trys žmonės buvo sulaikyti. Nurodoma, kad incidentas įvyko šeštadienį maždaug 20 valandą (sekmadienį 5 val. Lietuvos laiku) Jutos sostinėje Solt Leik Sityje, per protestą, kuriame dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį sakė, kad Izraelis šią savaitę atakuodamas jo šalį siekia sužlugdyti Teherano derybas su Vašingtonu iraniečių branduolinės programos klausimu. „Visiškai aišku, kad Izraelio režimas nenori jokio susitarimo branduoliniu klausimu. Jis nenori derybų ir nesiekia diplomatijos“, – užsienio diplomatams teigė A. Araghchi.

Izraelio kariuomenė sekmadienį paragino Irano civilius evakuotis iš gyvenamųjų rajonų aplink ginklų objektus visoje šalyje. Pranešimas pasirodė po izraeliečių smūgių kariniams taikiniams Irane bangos. „Prašome dėl savo saugumo tuojau pat evakuotis iš šių (rajonų) ir negrįžti iki atskiro pranešimo. Buvimas netoli šių objektų kelia pavojų jūsų gyvybei“, – socialiniame tinkle „X“ arabų ir persų kalbomis įspėjo kariuomenės atstovas Avichay Adraee.

Aptvertomis JAV sostinės gatvėmis šeštadienį žygiavo kariai ir riedėjo tankai, iš dangaus leidosi parašiutininkai, prezidentui Donaldui Trumpui per savo 79-ąjį gimtadienį surengus seniai norėtą karinį pradą. Stebint miniai, Nacionaline alėja, kuri buvo atitverta beveik 32 km ilgio barjerais, pražygiavo beveik 7 tūkst. karių ir pravažiavo maždaug 150 karinių transporto priemonių.  Renginį galėjo sugadinti prognozuotas lietus, tačiau galiausiai jokio lietaus nebuvo.

Izraelio policija sekmadienį pranešė, kad šalies centrinėje dalyje iš pastato, į kurį praėjusią naktį pataikė iš Irano paleista raketa, griuvėsių buvo ištraukti dar dviejų žuvusių žmonių palaikai. Smūgio vietoje Bat Jame regiono policijos vadas Danielis Hadadas žurnalistams sakė: „Žuvo šeši žmonės, o dar 180 buvo sužeisti.“ Anksčiau gelbėtojai skelbė, kad Bat Jame netoli Tel Avivo žuvo dvi 69 ir 80 metų moterys, mergaitė ir 10 metų berniukas, o dar maždaug 100 žmonių buvo sužeisti.

Teheranas turi įrodymų, kad JAV pajėgos prisidėjo prie Izraelio penktadienį pradėtos intensyvios bombardavimo operacijos. Tai sekmadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. „Turime rimtų įrodymų, kad JAV pajėgos ir regione esančios amerikiečių bazės padėjo sionistinio režimo karinėms pajėgoms surengti atakas“, – A. Araghchi sakė susitikime su užsienio diplomatais, kurį transliavo valstybinė televizija.

Centrinėje Turkijoje nukritus dviem karšto oro balionams žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar 19 buvo sužeisti, sekmadienį pranešė valstybinis transliuotojas TRT. Teigiama, kad žuvo vienas iš oro balionų pilotų.  Nelaimingas atsitikimas įvyko balionams pakilus iš vaizdingojo Ichlaros slėnio Kapadokijos regione – svarbiame turistų traukos centre, kuris garsėja įspūdingais kraštovaizdžiais ir skrydžiais oro balionu. Skaičiuojama, kad slėnyje kasmet apsilanko šimtai tūkstančių turistų.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi teigė, kad Teherano atsakas į Izraelio išpuolius yra pagrįstas savigyna, rašoma „Sky News“. Izraelio smūgiai, kurie buvo pirmieji, „nebūtų įvykę be JAV leidimo“, pridūrė jis. Vašingtonas turi pasmerkti Izraelio smūgius A. Araghchi teigė, kad Vašingtonas turėtų pasmerkti Izraelio smūgius Irano branduoliniams objektams, pridurdamas, kad derybos su JAV galėjo vesti prie susitarimo.

Nesutaikomi priešininkai Iranas ir Izraelis praėjusią naktį išplėtė atakas vienas prieš kitą; Izraelis smogė Gynybos ministerijai Teherane, o Iranas paleido raketų, pražudžiusių mažiausiai aštuonis žmones. Jeruzalėje ir Tel Avive naujienų agentūros AFP žurnalistai anksti sekmadienį girdėjo oro pavojaus sirenas ir sprogimus. Izraelio kariuomenė pranešė, kad milijonai izraeliečių visoje šalyje skuba į slėptuves.

Vokietijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jie yra pasirengę nedelsiant pradėti branduolines derybas su Iranu, Prancūzija ir Didžiąja Britanija, rašoma „Sky News“. JAV tikisi pažaboti Irano branduolinę programą, tačiau naujas derybų etapas šiandien buvo atšauktas po Izraelio išpuolių prieš Iraną. Johannas Wadephulas, šiuo metu viešintis Artimuosiuose Rytuose, teigė norintis deeskaluoti konfliktą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį, kai jam suėjo 79-eri, surengė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius šalyje karinį paradą. Tuo pat metu įvairiose JAV vietose protestavę amerikiečiai apkaltino D. Trumpą diktatorišku elgesiu. 250-ąsias įkūrimo metines mininčios JAV kariuomenės parade važiavo tankai ir demonstruota aviacinė technika, žygiavo tūkstančiai karių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu sutiko, kad Irano ir Izraelio konfliktas „turėtų baigtis“. Tačiau sekmadienio rytą JAV prezidentas pagrasino Iranui jėga, jei šis „mus užpultų“. „Jei Iranas bet kokiu būdu ar forma mus užpuls, visa JAV ginkluotųjų pajėgų galia ir jėga užgrius jus tokiu mastu, kokio dar niekada nebuvo“, – sekmadienį „Truth Social“ socialiniame tinkle rašė D. Trumpas.

Birželio 15 d. Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad Rusija atakavo Ukrainą beveik 200 kartų bei apšaudė gyventojus Chersono ir Donecko srityse, nužudydama vieną žmogų ir sužeisdama tris.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį sakė, kad Iranas labai brangiai sumokės už Izraelio civilių žūtis. „Iranas labai brangiai sumokės už iš anksto apgalvotą civilių, moterų ir vaikų, žudymą“, – pareiškė B. Netanyahu lankydamasis Irano raketos smūgio vietoje Bat Jame netoli Tel Avivo.

1968 m. vasarą sovietų tankai priartėjo prie Norvegijos sienos netoli vienintelio pasienio punkto tarp SSRS ir Norvegijos – „Borisoglebsko–Sturskugo“ – ir nukreipė ginklus į kaimyninę šalį. Tai buvo didžiausia jėgos demonstracija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kuri vos nesibaigė katastrofa, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Gerščenko“. Šaltojo karo įkarštyje Norvegija, nepaisant narystės NATO, stengėsi neprovokuoti SSRS.

Austrijos Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto mokslininkų atliktas sensacingas tyrimas atskleidžia tai, ką daugelis įtarė, bet negalėjo įrodyti: turtingiausi pasaulio žmonės sparčiai naikina planetą. Tyrimo duomenimis, turtingi 10 proc. pasaulio gyventojai nuo 1990 m. sukėlė apie du trečdalius visuotinio atšilimo, o vos 1 proc. turtingiausių asmenų – net penktadalį.

„Euronews“ apžvelgė geriausiai apmokamas profesijas ir sektorius Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose, remdamasi darbo skelbimų duomenimis iš platformos „Indeed“. Atlyginimai Europoje labai skiriasi priklausomai nuo sektoriaus ir profesijos. Kai kurios profesijos nyksta, tačiau tuo pat metu atsiranda naujų. Tuo tarpu sveikatos priežiūros srityje dirbantys specialistai išlieka itin svarbūs.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su savo kolega iš JAV Donaldu Trumpu aptarė Izraelio ir Irano konfliktą, taip pat pastangas siekiant susitarimo dėl Ukrainos, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. „Pavojinga eskalacija Artimuosiuose Rytuose, žinoma, buvo pokalbio centre“, – pareiškė Kremlius, kurį citavo agentūros.

JAV Minesotos valstiją sukrėtė šiurpus nusikaltimas – į namus įsiveržęs vyras, apsimetęs policininku, nušovė vieną valstijos politikę ir jos vyrą, o kitus du žmones – politiką ir jo žmoną – sunkiai sužeidė, praneša BBC ir FOX8. Minesotos gubernatorius Timas Walzas patvirtino, kad Melissa Hortman, ir jos sutuoktinis Markas buvo nušauti savo namuose Bruklino parke. Pasak gubernatoriaus, tai buvo politiškai motyvuota žmogžudystė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali užkirsti kelią Rusijos ketinimams užgrobti Ukrainą, interviu „Newsmax“ pareiškė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis. V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas neatsisakė minties užgrobti visą Ukrainą. Pasak Ukrainos prezidento, gynybos pajėgos sugebėjo sulaikyti agresorių mūšio lauke, o diplomatinis kelias nedavė vaisių. „D. Trumpas gali jį sustabdyti. Šiuo tikslu V. Putinas turi prarasti pinigus.

Šimtai ukrainiečių gydytojų buvo priversti bėgti iš Rusijos okupuotų Ukrainos miestų. Daugelis jų dirbo Mariupolyje, o dabar rado namus ir pacientus Latvijoje. Keli iš jų pasidalino savo patirtimis, rašoma „Zerkalo“, kuris cituoja „Novaja gazeta Europa“. Nuo 2022 m. Latvijoje dirba daug ukrainiečių medikų: 107 gydytojai specialistai, 52 stomatologai, 61 slaugytoja. Ukrainos medicinos diaspora gavo teisę dirbti vietos ligoninėse iš karto po atvykimo, be nereikalingų klausimų ar patikrinimų.

Be Jungtinių Valstijų, Europos parama Ukrainai „stringa“, šeštadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Norinčiųjų koalicija stringa“, – pareiškė jis, turėdamas omenyje Kyjivo sąjungininkų grupę, kuriai nepriklauso Jungtinės Valstijos. „Ši situacija parodė, kad Europa dar pati nenusprendė, ką darys su Ukraina, jei nebus Amerikos“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.