Užsienis

Per naktinį Rusijos drono smūgį sandėliui netoli Kyjivo kilo didžiulis gaisras ir sprogimai, pareikalavę mažiausiai 37 žmonių gyvybių, šeštadienį pranešė institucijos.

Tailando vyriausybė perspėjo, kad „probleminių“ turistų gali laukti deportacija, penktadienį įsigaliojus naujoms taisyklėms dėl už neteisėtą veiklą nuteistų užsieniečių išsiuntimo iš šalies. Pokyčiai įsigaliojo vyriausybei vis daugiau dėmesio skiriant į šią Pietryčių Azijos šalį atvykstančių turistų elgesiui. Tailando paplūdimiai ir kultūra kasmet pritraukia dešimtis milijonų turistų.

Šios savaitės pradžioje Maskvoje netikėtai apsilankius JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovui Johnui Ratcliffe'ui, skirtinguose užsienio leidiniuose keliamos nevienodos versijos, koks buvo šio vizito tikslas. UNIAN, remdamasi „Bild“ leidiniu, rašo, kad ši „slapta“ JAV atstovo kelionė į Rusiją nebuvo tokia jau slapta.

Kilus būgštavimams dėl atsargų trūkumo, Teherano degalinėse nusidriekė ilgos eilės. Motoristai Irano sostinėje vidury nakties laukė prie degalinių, penktadienį pasakojo gyventojai. Pranešama, kad kai kuriais atvejais eilės buvo daugiau nei kilometro ilgio. Šią savaitę vykusiame ministrų kabineto posėdyje prezidentas Masoudas Pezeshkianas pripažino problemas, kilusias dėl karo, kurį vasario pabaigoje pradėjo JAV ir Izraelis.

Automobilių procesija su Norvegijos karaliaus Haraldo karstu iš Oslo universitetinės ligoninės penktadienio vakare pajudėjo į karališkuosius rūmus, parodė televizijos transliuoti kadrai. Gatvėje prie ligoninės susirinkę ligoninės darbuotojai ir praeiviai stebėjo, kaip procesija, kurioje dalyvavo ir karališkoji šeima, išvyko maršrutu per Oslo centrą.

Istorinis teismas prieš technologijų gigantę „Meta“ visų nuostabai – finišo tiesiojoje. Ieškovės – 29 Amerikos valstijos ir Meta pasirašė susitarimą, pagal kurį įmonė įsipareigoja sumokėti 15 mlrd. eurų kompensaciją ir nepilnamečiams „Facebook“ ir „Instagram“ vartotojams įvesti ribojimus. Tai yra daugiau nei 10 kartų mažesnė kompensacija, nei reikalavo ieškovai. Pirminė ieškovų prašyta kompensacija buvo 200 mlrd. eurų.

Inicijuodamos koncentruotą iš oro paleidžiamų raketų bangą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo dvi Rusijos vadavietes okupuotame Donecke, o tai, regis, buvo bandymas surengti „galvos nukirsdinimo“ smūgį prieš didelio Rusijos junginio vadą ir aukšto rango pareigūnus, rašo „Kyiv Post“. Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Donecke atakuotos pagrindinės ir atsarginės Rusijos vadavietės, tačiau nenurodė, kokie ginklai buvo naudojami.

Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas penktadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą nutraukti jo „neatsakingą“ karą su Iranu. Ministras kitą savaitę vyks į Jungtines Valstijas dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime. „Tai svarbiausia žinia, taip pat ir Jungtinėms Valstijoms: užbaikite šį karą“, – transliuotojui ARD pareiškė vicekanclerio pareigas taip pat einantis L. Klingbeilas. Vokietijos ministras taip pat apkaltino D. Trumpą dėl aukštų degalų kainų.

Naujasis Norvegijos karalius Hokonas VIII kitą antradienį, po savo tėvo Haraldo mirties, prisieks ištikimybę Konstitucijai.  Datą penktadienį transliuotojui NRK paskelbė Norvegijos parlamento pirmininkas Masudas Gharahhani. Priesaika naujajam monarchui yra privaloma ir vyks parlamente, vadinamame Stortingu, netoli Karališkųjų rūmų Osle.  Hokonas pakeis savo tėvą Haraldą V. 89 metų monarchas penktadienio rytą ramiai mirė Oslo ligoninėje. Naujasis karalius prisieks antradienį 13 val.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas priėmė Italijos gynybos ministro Guido Crosetto pasiūlymą tapti jo patarėju, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai socialiniame tinkle pranešė pats M. Fiodorovas.  „Kartu su savo komanda pradėjome tarptautinę kelionę, skirtą mūsų naujų projektų skaitmenizacijos ir gynybos technologijų srityse plėtrai. Pirmasis susitikimas įvyko su Italijos gynybos ministru Guido Crosetto.

Praėjusią naktį dalis pasaulio gyventojų rinkosi stebėti beveik visiško Mėnulio užtemimo – Žemės šešėlis jį uždengė 96 nuošimčiais. Pietų Amerikoje žmonės būriavosi observatorijose ar tiesiog miestų aikštėse ir grožėjosi temstančiu Mėnuliu, kai kur jis buvo ryškiai rausvas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Gyventojai fiksuoja vaizdus, kaip atrodė Žemės palydovas Mėnulis.

Lenkijoje atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė jaunų žmonių ir 58 proc. visų apklaustųjų mano, jog užpuolimo atveju NATO gintų Lenkiją. 22 proc. jaunimo ir 25 proc. visų apklaustųjų mano, kad Aljansas paliktų Lenkiją likimo valiai.  65 proc. jaunų lenkų neatmeta galimybės, kad užpuolus Lenkiją jie nerastų vietos pasislėpti, 19 proc. įsitikinę kitaip. Iš visų apklaustųjų 77 proc. abejojo, kad susiklosčius tokiai padėčiai jie galėtų rasti priedangą, 11 proc. tuo neabejojo.

Šiuo metu Rusija nenori nutraukti karo ir nereikėtų tikėtis, kad ateinančią žiemą kovos baigsis, per nacionalinę televiziją pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas. „Manau, kad labai greitai visi pamatys derybas, tačiau jos bus susijusios daugiausia su techniniais klausimais ir pasirengimu kam nors svarbiam, ką, tikiuosi, galiausiai pasieksime. Dabar mes nesustabdysime karo. Ne todėl, kad nenorime, o tiesiog dėl to, kad tai nerealistiška“, – sakė K. Budanovas.

Išklausęs iš Maskvos grįžusio žvalgybos vado, Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad Vladimiras Putinas nepuls NATO šalių. O į Briuselį atvykęs Karo sekretoriaus pavaduotojas jau nepeikė europiečių, o gyrė kai kurias šalis – dėl padarytos pažangos stiprinant savo pačių kariuomenes. Pagyrų sulaukę lenkai jau laukia amerikiečių savo šalyje, kurie tikrins vietas, kur galėtų įsikurti nuolatinė Amerikos karių bazė.

JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai perimti Grenlandijos kontrolę ir pasikartojanti klaida vadinant ją Islandija gali paskatinti pastarosios šalies gyventojus atsigręžti į Europos Sąjungą (ES) – šį šeštadienį prie balsadėžių eisiantys islandai spręs dėl derybų dėl narystės bloke atnaujinimo. „Mes tikrai nebegalime pasitikėti JAV“, – sakė siaubo literatūros rašytoja Hildur Knutsdottir (Hildur Knutsdoutir), planuojanti balsuoti už narystę ES. „Trumpas nejuokavo dėl Grenlandijos.

Mette Marit oficialiai tapo naująja Norvegijos karaliene jos vyrui Haakonui užėmus šalies sostą, rodo penktadienį Norvegijos karališkųjų rūmų paskelbtas sąrašas. Vyriausias poros vaikas, 22-ejų Ingrid Alexandra, tapo sosto įpėdine ir dabar yra pirmoji eilėje į sostą. Haakonas automatiškai paveldėjo sostą penktadienio rytą mirus jo tėvui karaliui Haraldui V. Oficialiai jis bus vadinamas karaliumi Hokonu VIII.

Graikija penktadienį pakėlė naikintuvus F-16, nes virš vieno iš šalies oro uostų, kaip pranešama, praskrido Turkijos dronas, pranešė žiniasklaida ir karinis šaltinis.

Mirtina potvynio banga Nepalo ir Kinijos pasienyje jau nusirito, bet pavojus neslūgsta. Gelbėjimo darbai buvo sustabdyti kelioms valandoms dėl dar didesnės potvynio bangos pavojaus. Vietovėje atitrūko ir nusirito dar viena viršukalnės ledyno masė. Būtent ledyno griūtis sukėlė pirminę potvynio bangą, kuri nusinešė bemaž 400 gyvybių, daugiau kaip tūkstantis laikoma dingusiais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Naujasis Norvegijos monarchas, penktadienį mirus jo tėvui karaliui Haraldui, sulaukusiam 89 m., savo valdymo laikotarpiui pasirinko karaliaus Haakono VIII vardą, pranešė vyriausybė. „Aš pasirinksiu Haakono VIII vardą ir išlaikysiu tą patį devizą, kurį pasirinko mano tėvas, senelis ir prosenelis: „Viskas Norvegijai“, – vyriausybės paskelbtame pranešime teigė 53-ejų karalius.

Jei 2022 m. rudenį rusai masiškai bėgo iš šalies po to, kai diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė mobilizaciją, tai dabar, sklindant gandams apie pakartotinę mobilizaciją, jie ėmė bėgti iš šalies iš anksto, rašo „The Moscow Times“, remdamasis „Politico“ publikacija.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pareiškė, kad bus siekiama įkurti greitojo reagavimo grupę kovai su hibridinėmis grėsmėmis Baltijos jūros regione. Šį klausimą jis aptars su kolegomis iš kitų Baltijos jūros regiono šalių, sakė ministras penktadienį prieš prasidedant konferencijai Flensburge. „Tikslas yra įsteigti greitojo reagavimo grupę, kuri leistų operatyviai keistis informacija būtent Baltijos jūros regione“, – kalbėjo A. Dobrindtas.

JAV CŽA vadovas Johnas Ratcliffe‘as šią savaitę atskrido į Maskvą, kad praneštų rusams, jog jie pralaimi savo katastrofišką karą Ukrainoje, o tai taip pat daro įtaką ir JAV lyderiui, atsižvelgiant į jo konfliktą su Iranu. Kaip rašo CNN, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas susiduria su panašia dilema – jie negali pasiekti savo karinių tikslų, tačiau negali tiesiog pasitraukti ir išsaugoti savo reputacijos.

Jungtinių Valstijų Švietimo departamentas platformoje „X“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame netyčia palygino prezidentą Donaldą Trumpą su tigru, o po to jį pašalino.

Norvegija turi naują karalių, kurio užduotis bus stabilizuoti Skandinavijos šalies monarchiją ir padidinti karališkosios šeimos populiarumą po kelių skandalų, įskaitant jo žmonos praeityje turėtus kontaktus su mirusiu lytiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu bei jos sūnaus nuteisimą už išžaginimą.

CŽA vadovo Johno Ratcliffe‘o vizitas Maskvoje rodo, kad Rusijos Federacija artimiausioje ateityje gali ruoštis puolimui prieš NATO, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Jie pažymi, kad vargu ar Rusijos Federacijai pavyks surengti visapusišką invaziją į NATO šalį. Nors JAV žvalgyba ir mano, kad Rusijos puolimas prieš aljansą yra „kelerių ateinančių metų“ klausimas, tačiau J. Ratcliffe‘o kelionės pobūdis rodo susirūpinimą, kad tai gali įvykti greičiau.

Penktadienį, eidamas 90-uosius metus, mirė Norvegijos karalius Haraldas V, pranešė karališkieji rūmai. Sostą automatiškai perėmė jo 53-ejų sūnus princas Haakonas. „Su dideliu liūdesiu pranešame, kad šiandien mirė Jo Didenybė karalius Haraldas. Karalius Haraldas ramiai mirė Oslo universitetinėje ligoninėje penktadienį, rugpjūčio 28 d., 6.35 val.“, – teigiama rūmų pareiškime. Prie karališkųjų rūmų Osle vėliava buvo nuleista iki pusės stiebo, pranešė ten buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Suskystintųjų naftos dujų krovinį gabenantis tanklaivis sumokėjo 5,3 mln. JAV dolerių (4,5 mln. eurų) už galimybę pirmumo tvarka praplaukti Panamos kanalu prieš įsigaliojant su „El Nino“ reiškiniu susijusiems apribojimams, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį patvirtino kanalo administratoriaus pavaduotoja Ilya Espino de Marotta.

Mirė Norvegijos karalius Haraldas V. Jam buvo 89-eri. „Su giliu liūdesiu pranešame, kad šiandien mirė Jo Didenybė Karalius Haraldas. Karalius Haraldas ramiai užmigo Rikshospitalet ligoninėje penktadienį, rugpjūčio 28 d., 06:35“, – nurodoma karališkosios šeimos pranešime. Karališkuosiuose rūmuose Osle vėliava buvo nuleista iki pusės stiebo. Karalius pastarąsias dienas leido ligoninėje, į medikų rankas pateko dėl kraujo ligos.

Giminės atpažino dviejų alpinistų, žuvusių Korumdu viršūnėje, tapatybes, praneša Kirgizijos naujienų portalas „24.kg“. Remiantis Ošo srities vidaus reikalų departamento duomenimis, žuvusieji – 43 metų Baltarusijos pilietis Maksimas Polianskis ir 37 metų Lietuvos pilietis Sergejus Rubcovas. Pranešama, kad kūnai yra Ošo morge. Juos planuojama išsiųsti į gimtąsias šalis. Trečiasis grupės narys – 60-metis Baltarusijos pilietis Nikolajus Sviridovas – kol kas nerastas.

Protestuotojai ketvirtadienį padegė migrantų stovyklą Ispanijos eksklave Seutoje, Šiaurės Afrikoje, ir pareikalavo nedelsiant grąžinti migrantus į Maroką. Televizijos filmuotuose kadruose iš Beniteso paplūdimio, kur migrantai nakvoja jau kelias savaites, matyti, kaip civiliai mėto į ugnį įvairius daiktus. Policijos pareigūnai atskyrė protestuotojus nuo migrantų, kurie pasitraukė į prieplauką.

Lenkija neplanuoja savo teritorijoje dislokuoti JAV branduolinių ginklų, pareiškė Lenkijos gynybos ministerija. Tuo pačiu metu Varšuva derasi su JAV dėl nuolatinio JAV pajėgų karinio buvimo šalyje stiprinimo, rašo praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi RMF24. Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis, lankydamasis NATO būstinėje Briuselyje, išdėstė Varšuvos poziciją dėl galimo branduolinio ginklo dislokavimo.

Latvijos pasienio apsaugos tarnyba apkaltino autoritariškai valdomos Baltarusijos institucijas, kad ir joms tenka atsakomybė dėl migrantų tunelių rausimo pasienyje. „Tiesiog neįmanoma iškasti tokį tunelį, apie tai nežinant Baltarusijos sienos apsaugos pareigūnams“, – Latvijos radijui sakė tarnybos vadovas Guntis Pujatas, turėdamas omenyje praėjusią savaitę aptiktą slaptą perėją po dabar jau stipriai saugoma Europos Sąjungos išorine siena tarp Baltarusijos ir Latvijos.

Rusija mato progą „išbandyti NATO“, kol Vašingtonas svarsto galimybę keisti savo karinį buvimą Europoje, todėl labai svarbu, kad bet kokį JAV kariuomenės mažinimą Europoje lydėtų stipresnio aljanso rytinio flango užtikrinimas, „TVP World“ teigė saugumo ekspertas. Varšuvos universiteto „Collegium Civitas“ Diplomatijos ir derybų centro direktorius Marcinas Bužanskis, teigė, kad tam tikras maždaug 80 tūkst.

Kinija ir Nepalas perspėjo apie naują potvynių pavojų, o tai penktadienį apsunkino gelbėtojų pastangas surasti daugiau nei 1 400 žmonių, dingusių, kai liūtis ir nuošliaužos nušlavė ištisus kaimus palei atokią Himalajų sieną. Per niokojančius potvynius, cunamį primenančiai vandens ir purvo sienai nušlavus miestus po dumblo srautu, palaidojus namus, sugriovus tiltus bei užtvankas ir nusinešus transporto priemones, regione žuvo mažiausiai 472 žmonės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad Ukraina gavo informaciją iš Jungtinių Valstijų apie susitikimus Maskvoje, kurie įvyko pastarosiomis dienomis.

Rusijos vyriausybė įvedė griežtus biudžeto išlaidų apribojimus dėl didėjančio deficito ir išteklių trūkumo karui su Ukraina finansuoti, praneša „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais. Anot leidinio šaltinių, nuo balandžio Rusijos valdžia 35 proc. sumažino išlaidas visose srityse, išskyrus gynybą, socialines išlaidas, valstybės tarnautojų atlyginimus, subsidijas regionams ir palūkanų mokėjimus už valstybės skolą.

JAV ginkluotosios pajėgos Europoje susiduria su „kritiniu“ šiuolaikinių oro gynybos sistemų trūkumu, kurį didžiąja dalimi lemia karas su Iranu. Tai kelia susirūpinimą dėl NATO šalių pažeidžiamumo galimo Rusijos puolimo atveju, praneša „The Associated Press“ (AP). Anot Pentagono atstovo, labiausiai nerimą kelia oro gynybos sistemų „Patriot“, galinčių numušti Rusijos balistines raketas, trūkumas.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo Ontarijo ežero, kuris ribojasi ir su Kanada, ir su JAV, pavadinimas keičiamas į „Amerikos ežeras“ – tai dar labiau paaštrina JAV prekybos ginčą su Kanada, rašo „The Wall Street Journal“. Vykdomajame įsakyme vidaus reikalų sekretoriui Dougui Burgumui nurodoma atnaujinti Geografinių pavadinimų informacinę sistemą, kad joje būtų atspindėtas pavadinimo pakeitimas, kuris įsigalioja nedelsiant.

Trečiadienio svarstymai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos vadas Maskvoje bandė atkalbėti Kremlių nuo išpuolio prieš NATO ar Baltijos šalis, panašu, kad buvo teisingi. Būtent tai skelbia tiek JAV, tiek ir Europos žiniasklaida, turinti šaltinių Vašingtone. Savo ruožtu Latvija ruošiasi rytinėje šalies dalyje įvesti nepaprastąją padėtį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu duotame interviu pareiškė, kad jis nesijaudina dėl to, kad Rusija galėtų pulti NATO valstybes, praneša „Axios“. „Aš nesijaudinu... visiškai. Jokių problemų nėra“, – leidiniui sakė D. Trumpas, paklaustas apie galimą Rusijos provokaciją prieš NATO šalis.

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka išvyko į Rusiją su darbo vizitu, praneša Baltarusijos portalas „Naša Niva“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. Vizito metu A. Lukašenka turėtų surengti derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.

Didžiausi Rusijos žaliavų eksportuotojai, tarp jų – valstybinės korporacijos ir didžiausiems oligarchams priklausančios privačios įmonės, pradėjo laikyti pajamas užsienio valiuta užsienio bankuose, pranešė „The Moscow Times“. Rusijos centrinio banko duomenimis, liepos mėnesį 43 didžiausios eksportuojančios įmonės vidaus valiutos rinkoje pardavė vos 2,2 mlrd. JAV dolerių užsienio valiutos – tai mažiausias mėnesio apyvartos rodiklis per ketverius metus, nuo kurių vedami įrašai.

Buvęs JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas pareiškė, kad 68–70 proc. amerikiečių palaiko Ukrainą, o tik 2 proc. pritaria Rusijos veiksmams. Tai jis pasakė interviu „Youtube“ kanalui „RAMINA“. Jis taip pat patarė ukrainiečiams „neklausyti Vašingtono“ ir pabrėžė, kad amerikiečiai apskritai palaiko Ukrainą. „Nuo 68 iki 70 proc. amerikiečių remia Ukrainą, o tik 2 proc. – tai, ką daro Rusija. Tai rodo, kad amerikiečių tauta yra su Ukraina.

Europos žvalgybos agentūros nemato jokių ženklų, kad Rusija planuotų karinį puolimą prieš NATO šalis Europoje, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnas po JAV pranešimų, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas perspėjo Maskvą nesmogti Aljansui.  „Apskritai Europos tarnybos nemato jokios rizikos, kad Rusija užpultų Europos šalis, ir šis vertinimas nepasikeitė“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

Ukraina rudenį ketina grįžti prie trišalių derybų dėl karo su Rusija pabaigos, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, rašo „The Moscow Times“. „Dievo valia, mes jį šiek tiek atgaivinsime“, – į klausimą apie įstrigusias taikos derybas sakė K. Budanovas. Anot jo, kariaujančių šalių delegacijų susitikimas gali įvykti rugsėjį. „Tikiuosi, kad taip bus. Na, ir, žinoma, su amerikiečiais [kaip tarpininkais]. Be jų niekaip“, – sakė jis.

Su grupe piligrimų po Nepalą keliavusi lietuvė laikoma dingusia be žinios. Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad ji su piligrimų grupe, tikėtina, buvo pasienio kontrolės punkte, kurį mirtina purvo nuošliauža visiškai sulygino su žeme. Su vienuolikos lietuvių grupe po Nepalą keliaujanti kita lietuvė pasakoja, kad buvo vos per plauką nuo mirties. Tik laimingo atsitiktinumo dėka jų autobusas buvo laiku apgręžtas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ketvirtadienį per smurtinį incidentą mokykloje netoli Berlyno žuvo du žmonės – 18-metė mokinė ir 30 metų vyras, pranešė vietos žiniasklaida. Regioninis visuomeninis transliuotojas RBB ir vietos dienraštis pranešė, kad Gozen-Noi Citau vidurinėje mokykloje buvo paskelbtas pavojaus signalas. Pareigūnai patvirtino, kad jie atvyko į įvykio vietą, o įtariamasis buvo sulaikytas. Daugiau informacijos apie tai, kas įvyko, neskelbiama.

Po staigių potvynių ir nuošliaužų Nepalo ir Tibeto pasienyje Kinijos gelbėtojai su šunimis ir dronais prisijungė prie šimtų dingusiųjų paieškos, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Po nelaimės be žinios dingo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, o aukų skaičius išaugo ir pasiekė mažiausiai 362, nes stichija nušlavė ištisus kaimus. Pekino užsienio reikalų ministerija nurodė, kad tarp dingusiųjų Nepale yra beveik 100 Kinijos piliečių.

Patvirtintoje Armėnijos vyriausybės programoje 2026–2031 metams Rusijos Federacija neminima strateginių partnerių sąraše, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano pareiškimu. Anot jo, po 2022 m. rugsėjo mėn. įvykių ir to, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) bei Rusija neįvykdė savo įsipareigojimų saugumo srityje, sunku kalbėti apie strateginę partnerystę. „Viskas vyko jūsų akyse.