Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Gyventojai fiksuoja vaizdus, kaip atrodė Žemės palydovas Mėnulis. Rausvą atspalvį, dėl ko jis kartais vadinamas „kruvinuoju Mėnuliu“ jam suteikė per Žemės atmosferą besiskverbiantys Saulės šviesos likučiai. Jį vis labiau uždengia Žemės šešėlis, todėl jis ne tik parausta, bet ir kurį laiką beveik visiškai užtemsta.
Šįkart užtemimo pikas, pasiektas maždaug paryčiais, apie 4 valandą, siekė 96 nuošimčius. Mėnulio užtemimą stebėjo Pietų ir Šiaurės Amerikos gyventojai. Brazilijoje, Rio de Žaneire, žmonės net rinkosi į observatoriją
„Mėnulio užtemimas nėra retas reiškinys, bet ir nėra kasdienis. Pavyzdžiui, šis užtemimas yra paskutinis šiais metais, ir kitais metais tokių užtemimų, kokį matome šiandien, nebus“, – aiškino astronomas Aleksandras Chermanas.
Kosmoso stebėjimo entuziastai Bolivijos sostinėje La Paso aikštėje pasistatė teleskopą.
„Tai, kad esame daugiau nei 3 kilometrus virš jūros lygio, kaip La Pase, suteikia didelį pranašumą, nes turime mažiau atmosferos, todėl vaizdai turėtų būti ryškesni“, – sakė universiteto observatorijos ir planetariumo vadovas Mirko'as Raljevicius.
Kaip užtemimą pasitiko Meksikos gyventojai?
Šiek tiek šiauriau, Meksikos sostinėje Meksike, pora tiesiog skvere stebėjo, kaip Mėnulis užtemsta.
„Galima įžiūrėti mėnulio gabalėlį ir šiek tiek pasigrožėti, nes yra debesų, bet, tiesą sakant, jis atrodo gražiai. Todėl ir sėdėjome čia, kad galėtume pirmą kartą juo pasigrožėti“, – kalbėjo Meksiko gyventoja Guadalupe Rivera.
Kiek vėliau užtemusį Mėnulį stebėjo jau ir Afrikos bei Europos gyventojai. Ryškiausiai žmonės jį matė Viduržemio regiono iš Šiaurės Afrikos valstybėse. Lietuviai Mėnulio užtemimą teoriškai galėjo stebėti, tik kad Mėnulis jau buvo horizonte ir sunkiai pastebimas.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.





