Užsienis

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivui senka laikas sudaryti susitarimą dėl beveik ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo. Taip pat Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, jog taikos deryboms trukdo ne Rusija, o Ukraina. Taip jis kalbėjo tūkstančiams Kyjivo gyventojų likus be šildymo esant minusinei temperatūrai po Rusijos smūgių šalies energetikos tinklui.

Lenkijos nacionalinis bankas trečiadienį, per pirmąjį šiais metais pinigų politikos svarstymą, nusprendė bazinių palūkanų normos nekeisti – jos lieka 4 proc. dydžio. Kitos centrinio banko nustatomos palūkanų normos taip pat liko nepakeistos, įskaitant lombardo – iki 4,5 proc., indėlių – iki 3,5 procento. Sprendimas pateisino nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų ekonomistų prognozes.

Turkijos diplomatijos vadovas ketvirtadienį paragino krizę Irane spręsti dialogu. Iraną krečia masiniai protestai, per kuriuos, anot teisių grupių, žuvo tūkstančiai žmonių ir dėl kurių JAV grasina reakcija. „Mes neabejotinai norime, kad problemos būtų sprendžiamos dialogo keliu“, – žurnalistams Stambule teigė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas. „Tikimės, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas išspręs šį klausimą tarpusavyje – per tarpininkus, kitus veikėjus ar tiesioginio dialogo būdu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį ketina susitikti su venesueliečių opozicijos lydere Maria Corina Machado, kurios prodemokratinį judėjimą jis paliko nuošalyje po Venesuelos vadovo Nicolas Maduro nuvertimo ir kurios Nobelio taikos premijos atvirai pavydi.

Latvijos gynybos ministerija trečiadienį išleido oficialų pareiškimą, kuriame teigiama, kad Latvijos ginkluotosios pajėgos ir pasienio tarnybos paskelbė įrodymus, jog Baltarusijos saugumo tarnybos tiesiogiai dalyvavo nelegalios migracijos per Latvijos valstybinę sieną schemose.

 Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį pranešė, kad po žiaurių represijų, kurių Irano valdžia ėmėsi prieš protestuojančius demokratijos šalininkus, Teherane įsikūrusi šalies ambasada laikinai uždaroma ir veiks nuotoliniu būdu. Šis žingsnis buvo žengtas po to, kai ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad Jungtinė Karalystė kartu su sąjungininkais rengia tolesnes sankcijas režimui.

Rusija pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl NATO karinio personalo atvykimo į Grenlandiją – naudingųjų iškasenų turtingą salą Arktyje, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina perimti. „Padėtis, besiklostanti aukštosiose platumose, mums kelia didelį susirūpinimą“, – sakoma trečiadienio vakarą paskelbtame Rusijos ambasados ​​Belgijoje, kur yra NATO būstinė, pareiškime.

Pentagonas perkelią JAV lėktuvnešį, smogiamąją grupę ir mažiausiai vieną povandeninį laivą į Artimuosius Rytus dėl neramumų Irane, pranešė JAV žiniasklaidos priemonė „NewsNation“, remdamasi šaltiniais. Anot šaltinio, lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“, lydimas savo eskortinių laivų ir mažiausiai vieno povandeninio laivo, iš Pietų Kinijos jūros persikelia į JAV Centrinio vadovybės atsakomybės zoną, kuri apima 21 šalį, įskaitant Iraną.

Irane dėl masinių protestų jau septintą dieną blokuojamas internetas. Organizacija „Netblocks“ tinkle „X“ pranešė, kad žmonės interneto ryšio neturi daugiau kaip 156 valandas. Irano saugumo aparatas visiškai išjungė internetą gyventojams. Išimtis galioja tik, pavyzdžiui, saugumo pajėgoms ar tam tikroms valstybinės žiniasklaidos priemonėms. Žmonės, anot pranešimų, apeina blokadą naudodamiesi „Starlink“ palydoviniu internetu – su sąlyga, kad turi nelegaliai įvežtus tam reikalingus terminalus.

Ketvirtadienį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pripažino, kad šaliai atsisakyti branduolinės energijos buvo klaida, rašo „Clash Report“. „Atsisakyti branduolinės energijos buvo rimta strateginė klaida. Dabar mes vykdome brangiausią energetikos pertvarką visame pasaulyje“, – sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paliko atvirą galimybę rasti sprendimą dėl jo planų Grenlandijos atžvilgiu po to, kai Danijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jam nepavyko pakeisti administracijos nuomonės dėl noro užkariauti salą.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Iranas buvo uždaręs savo oro erdvę visiems komerciniams skrydžiams, išskyrus tarptautinius skrydžius iš ir į šalį, pranešė portalas „Flightradar24“. Po beveik penkių valandų uždarymo, dėl kurio oro linijos buvo priverstos kai kuriuos savo skrydžius atšaukti, nukreipti kitais maršrutais arba atidėti, oro erdvė ketvirtadienį ryte buvo vėl atidaryta, rašo „The Guardian“. Remiantis JAV Federalinės aviacijos administracijos tinklalapyje paskelbtu pranešimu, po v...

Prancūzija, paprašyta Danijos, siunčia savo karius pratybų į Grenlandiją. Prezidentas Emmanuelis Macronas tinkle „X“ rašė, kad pirmieji kariai jau yra pakeliui. „Jų bus daugiau“, – pridūrė jis. Autonomiškai valdoma Grenlandija priklauso Danijai, kuri yra NATO narė. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori aneksuoti šią didžiulę Arkties salą.

Okupantų dronas Lvive nukrito ant vaikų žaidimų aikštelės greta paminko, skirto Stepanui Banderai, pranešė Lvivo meras Andrijus Sadovas. Pranešama, kad, pirminiais duomenimis, aukų nėra. Sprogimo banga sužalojo kiemsargį, kuris valė sniegą, bet jam viskas gerai. Vaizdo įraše matyti, kaip sniegą kasęs vyras, po sprogimo, visai šalia jo, tiesiog tęsia tai, ką darė – toliau kasa sniegą. Taip pat sprogimo banga išdaužė langus gretimuose namuose.

Palestiniečių frakcijos, įskaitant „Hamas“, Egipto vyriausybės duomenimis, susitarė dėl Gazos Ruožo pereinamojo laikotarpio administracijos sudėties. Pasiektas susitarimas dėl 15 institucijos narių, trečiadienį po pokalbių Kaire pareiškė Egipto užsienio reikalų ministras Badras Abdelatti. Administracijai turėtų vadovauti buvęs palestiniečių savivaldos viceministras Ali Shaathas, sakoma bendrame tarpininkų – Egipto, Turkijos ir Kataro – pareiškime. Daugiau pavardžių nurodyta nebuvo.

Federalinis imigracijos agentas trečiadienį Mineapolyje pašovė vyriškį, pranešė miesto pareigūnai, praėjus savaitei po to, kai agentai tame pačiame mieste nušovė Amerikos pilietę, ragindami visuomenę „išlikti ramiems“. „Mes suprantame, kad kyla pyktis“, – platformoje „X“ rašė šio vidurio vakarų miesto pareigūnai, pridurdami, kad „Mineapolio miestas vėl reikalauja, kad ICE (JAV imigracijos ir muitinės tarnyba) nedelsiant paliktų miestą ir valstiją“. Vidaus saugumo departamento (DHS) pareigūnai ...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį po ilgo pokalbio telefonu su laikinąja Venesuelos prezidente Delcy Rodríguez pareiškė esąs patenkintas bendradarbiavimu su dabartine šios šalies valdžia. „Manau, kad mes labai gerai sutariame su Venesuela“, – Baltuosiuose rūmuose sakė jis, D. Rodríguez pavadindamas „nuostabiu žmogumi“. Tiesa, kuo remdamasis taip mano jis nepatikslino.

Ukrainoje po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai žmonės susiduria su atšiauriomis sąlygomis – kai kur temperatūra namuose nukrito iki -15 °C. Dėl nutrūkusio elektros tiekimo gyventojai neturi šildymo, glaudžiasi po storomis antklodėmis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jam buvo pranešta, jog protestuotojų žudynės Irane liovėsi, tačiau, kalbėdamas apie grasinimus imtis karinių veiksmų, pridūrė, kad „stebės ir pažiūrės“, kaip įvykiai klostysis toliau. D. Trumpas pastarosiomis dienomis ne kartą kalbėjo apie tai, kad ateis į pagalbą Irano žmonėms, reaguodamas į šalies valdžios vykdomas represijas slopinant protestus, žmogaus teisių organizacijų teigimu nusinešusias mažiausiai 3 428 žmonių gyvybes.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, sušvelnino savo retoriką dėl galimų JAV karinių veiksmų Irane, skelbia „Sky news“. Trečiadienį jis pareiškė, kad jam buvo pranešta, jog „žudynės Irane baigiasi“. Vis dėlto „NBC News“ skelbia, kad šią savaitę vyko pasirengimas galimai intervencijai. Antradienį D. Trumpas savo nacionalinio saugumo komandai išdėstė, ko jis nori pasiekti JAV kariniais veiksmais Irane. Pentagonas parengė galimybes, kad būtų pasiekti jo kariniai tikslai.

Rusai šiuo metu laiko karinę techniką Zaporižios atominės elektrinės (AE) teritorijoje, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Rusijos kariai laikinai okupuotą Zaporižios AE pavertė karinės technikos saugykla ir mokymo poligonu dronų pilotams. Ukrainos kariai sugebėjo užfiksuoti užimtos elektrinės dabartinę padėtį, naudodami žvalgybai skirtą droną. Vaizdo įrašą paskelbė Vladislavas Vološinas, Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė gavęs informacijos, kad Iranas sustabdė žudymus, skelbia „Sky news“. „Ši informacija man ką tik buvo perduota“, – trečiadienį pareiškė JAV prezidentas. „Mums buvo pranešta gana aiškiai – bet mes išsiaiškinsime, ką tai reiškia – kad žudynės Irane baigėsi ir daugiau nebus vykdomos mirties bausmės. Tai man buvo pranešta iš patikimų šaltinių“, – sako jis. Šalys pastarosiomis dienomis paskelbė raginimus savo piliečiams palikti Iraną.

Pasirodė pirmasis vaizdo įrašas su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu po to, kai Ukrainos žvalgyba paskelbė, jog jis yra hospitalizuotas ir susiduria su rimtomis sveikatos problemomis, rašo „Telegram“ kanalas „Pravda Heraščenko“. „Pamiršau pasakyti, kad nesu ligoninėje. [Ukrainos] specialiosios tarnybos dirba labai blogai <…> Jie man surado privačią kliniką, ten man nustojo veikti inkstai, ten aš ir guliu. O iš tikrųjų mes važinėjame po miestą“, – sako Kadyrovas vaizdo įraše.

Vokietija prisijungs prie kitų Europos valstybių, kurios siųs savo karius į Grenlandiją, trečiadienį pranešė Berlynas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant perimti šią Danijos Karalystei priklausančią Arkties salą.

Danijos ir JAV nuomonės dėl Grenlandijos ateities iš esmės skiriasi ir sprendimas nebuvo rastas, po Vašingtone įvykusio susitikimo su aukščiausiais JAV pareigūnais pareiškė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas. Jis pabrėžė, kad Danija vis dar nori glaudžiai bendradarbiauti su JAV. Taip pat trečiadienį po derybų Baltuosiuose rūmuose L. Lokke Rasmussenas pažadėjo priešintis JAV prezidento Donaldo Trumpo planui perimti Grenlandijos kontrolę.

Su Rusija siejamas naftos tanklaivis, kurį šį mėnesį areštavo Jungtinės Valstijos, įplaukė į Jungtinės Karalystės (JK) vandenis, trečiadienį pranešė britų vyriausybė. Su Rusijos vėliava plaukiojantis laivas „Marinera“, anksčiau žinomas kaip „Bella-1“, buvo pastebėtas Šiaurės Škotijos vandenyse su JAV pakrančių apsaugos laivu po to, kai praėjusią savaitę buvo sulaikytas Šiaurės Atlante.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad energetikos sektoriuje bus paskelbta nepaprastoji padėtis. Dėl nepaliaujamų Rusijos smūgių šalyje nutrūksta šilumos ir elektros tiekimas esant stingdančiai žiemos temperatūrai.  Pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien apšaudo Ukrainą dronais ir raketomis, taikosi į energetikos infrastruktūrą ir nutraukia elektros energijos bei šildymo tiekimą žiemos viduryje.

  Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė sušvelnino planus dėl privalomų skaitmeninių asmens tapatybės kortelių – prieštaringai vertinamos idėjos, kurią ji propagavo kaip būdą padėti kontroliuoti imigraciją. Tai naujausias ministro pirmininko Keiro Starmerio centro kairės vyriausybės, kurią kritikuoja tiek opozicijos politikai, tiek valdančiosios Leiboristų partijos įstatymų leidėjai, politikos posūkis.

Baltieji rūmai paskelbė, regis, dirbtinio intelekto sugeneruotą šunų tempiamų rogių kryžkelėje nuotrauką, siekdami pabrėžti JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją vykstant svarbiam susitikimui dėl Grenlandijos ateities. Prie socialiniame tinkle „X“ paskelbto paveikslėlio pridėta antraštė „Kuria kryptimi, Grenlandijos vyruke?“ ir matyti dvejos šunų tempiamos rogės. Vienas kinkinys jas traukia Baltųjų rūmų, kitas – Kinijos ir Rusijos link.

Donaldas Trumpas viešai ragina protestuotojus Irane tęsti kovą ir „užimti valdžios institucijas“. Taip pat D. Trumpas pareiškė, kad pagalba „jau pakeliui“. Ką tiksliai Vašingtonas ketina daryti, jis nepatikslino. Tuo metu pačiame Irane jau patvirtinta beveik pustrečio tūkstančio žuvusiųjų, tačiau jų, tikėtina, yra gerokai daugiau. Režimas taip pat sulaikė apie 17 tūkst. protestuotojų, daliai jų gresia mirties bausmė.

Irane nuo protestų pradžios gruodžio pabaigoje žuvo mažiausiai 3 tūkst. 428 demonstrantai, teigia žmogaus teisių organzizacija „Iran Human Rights“ (IHRNGO). Ši Osle įsikūrusi grupė kartu nurodė, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius gali būti kur kas didesnis. Pasak organizacijos, per protestus buvo sulaikyta daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Aktyvistų grupė taip pat pareiškė susirūpinimą dėl Irano valdžios institucijų veiksmų ir įspėjo apie masines sulaikytų demonstrantų egzekucijas.

Trečiadienį Ispanijos policija patvirtino, kad 80 metų turistas mėgino išskristi namo iš Tenerifės su mirusia žmona neįgaliojo vežimėlyje.  Policijos atstovė spaudai naujienų agentūrai dpa sakė, kad per incidentą, įvykusį praėjusių metų pabaigoje, vyras sugebėjo praeiti saugumo patikrą Tenerifės oro uoste.

Trečiadienį Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė nebeišduosiančios imigracijos vizų 75 šalių, įskaitant Rusiją, piliečiams. Tai – naujausias prezidento Donaldo Trumpo veiksmas prieš užsieniečius, norinčius atvykti į Ameriką.  „Valstybės departamentas stabdo imigracijos vizų išdavimą 75 šalims“, – sakė Valstybės departamento atstovas.  Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt socialiniame tinkle X paskelbė, kad tarp šių šalių yra Rusija, Iranas ir Somalis.

JAV kariniai veiksmai Irane yra tikėtini ir tai gali įvykti per artimiausias 24 valandas, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem Europos pareigūnais. Taip pat, Izraelio pareigūnas „Reuters“ papasakojo, kad atrodo, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė sprendimą dėl intervencijos, tačiau jos mastas ir laikas dar nėra aiškūs. Tuo tarpu „Telegram“ kanalas „Clash Report“ praneša, kad Izraelis perdislokuoja savo „Iron Dome“ (liet.

Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas trečiadienį perspėjo, kad Europos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis „griūva“, nes valdant prezidento Donaldo Trumpo administracijai jie išgyvena „istorinį virsmų laikotarpį“. „Transatlantinis aljansas išgyvena daug didesnius virsmus, nei iki šiol buvome pasirengę pripažinti“, – sakydamas kalbą Berlyne pareiškė L. Klingbeilas, kuris taip pat eina Vokietijos finansų ministro pareigas.

Saudo Arabija pranešė Iranui, kad neleis naudoti savo oro erdvės ar teritorijos jį pulti, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du karalystės vyriausybei artimi šaltiniai, Vašingtonui grasinant Teheranui galimais kariniais smūgiais.  Ši žinia buvo perduota Jungtinėms Amerikos Valstijoms perspėjus, kad gali atsakyti į Irano vyriausybės susidorojimą su protestuotojais. Teheranas pareiškė smogsiąs į JAV karinius ir laivybos taikinius, jei bus vėl užpultas.

Švedijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad, gavęs Danijos prašymą, pasiuntė kelis karininkus prisijungti prie karinių pratybų Grenlandijoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant užimti šią Danijos autonominę teritoriją. „Šiandien į Grenlandiją atvyksta keli Švedijos ginkluotųjų pajėgų karininkai. Jie priklauso grupei iš kelių sąjungininkų šalių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia perimti Grenlandijos kontrolę. Vienas iš JAV įvardytų būdų, kaip tai padaryti – nusipirkti salą. Už Grenlandiją Amerikai tektų sumokėti 700 mlrd. JAV dolerių (602 mlrd. eurų), rašo „NBC News“, remdamasis trimis su sąmatos skaičiavimais susipažinusiais šaltiniais. Nurodoma, kad ši sąmata buvo apskaičiuota mokslininkų ir buvusių JAV pareigūnų, planuojant D. Trumpo siekį įsigyti 2,17 mln.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) trečiadienį atliko kratą leidinio „The Washington Post“ žurnalistės namuose, pranešė generalinė prokurorė, pridurdama, kad pareigūnai tiria įtariamą informacijos nutekinimą iš Pentagono reporterei, rašiusiai apie federalinių pareigūnų darbo vietų mažinimą.

Dalies personalo buvo paprašyta išvykti iš Jungtinių Valstijų Al Udeido karinės bazės Katare, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė du diplomatiniai šaltiniai, o ši Persijos įlankos valstybė nurodė, kad atitinkamą sprendimą lėmė „įtampa regione“. Toks žingsnis žengiamas po to, kai Vašingtonas pagrasino atsakyti į Irano vyriausybės pradėtą susidorojimą su protestais, o Teheranas savo ruožtu nurodė, jog naujos atakos atveju smogtų į JAV karinius ir laivybos objektus.

Ukrainos nacionalinės gvardijos 5-oji brigada pasidalino vaizdo įrašu, kaip Charkivo regione užkirto kelią Rusijos bandymui susikurti „saugų prieglobstį“ po žeme esančiame drenažo tunelyje bei juos sunaikino, rašo „Media24 United“. Atrodo, kad Rusijos kariai manė, kad požeminė struktūra apsaugos juos nuo smūgių. Tačiau šis tunelis jau seniai buvo stebimas Ukrainos dronų operatoriaus.

Vokietijos vicekancleris trečiadienį įspėjo, kad Europos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis ima irti, nes valdant prezidentui Donaldui Trumpui transatlantiniai santykiai išgyvena „istorinių virsmų laikotarpį“. „Transatlantiniai santykiai – tokie, kokie buvo mums pažįstami – šiuo metu ima irti“, – savo kalboje Berlyne sakė Larsas Klingbeilas, taip pat einantis Vokietijos finansų ministro pareigas.

Danija nedelsdama stiprina savo karinį buvimą Grenlandijoje, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija, prieš pat Vašingtone prasidedančias svarbias derybas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti Arkties salą. „Danijos ginkluotosios pajėgos nuo šiandien dislokuoja pajėgumus ir dalinius, susijusius su (...) pratybų veikla.

JAV sustabdys visų tipų vizų išdavimą 75 šalių piliečiams, įskaitant Rusiją ir Iraną. Ši priemonė įsigalioja nuo sausio 21 d. ir galios neribotą laiką. Apie tai teigiama JAV Valstybės departamento vidiniame memorandume, su kuriuo susipažino leidinys „Fox News“. Teigiama, kad JAV konsulinių įstaigų darbuotojams nurodyta atsisakyti išduoti vizas remiantis jau galiojančiais teisės aktais, kol departamentas peržiūri pareiškėjų tikrinimo ir atrankos procedūras.

Teheranas perspėjo kaimynines šalis, kuriose yra JAV karinės bazės, kad puls šiuos objektus, jei JAV smogtų Iranui, „Reuters“ pranešė aukšto rango Irano pareigūnas. „Teheranas pranešė regiono šalims – nuo ​​Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) iki Turkijos – kad JAV bazės šiose šalyse bus užpultos“, jei JAV smogtų Iranui, sakė jis.

Naujoji konservatyvių pažiūrų Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi ketina sustiprinti savo poziciją pirmalaikių rinkimų būdu. Japonijos žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad premjerė užsiminė partijų, kurios sudaro jos koalicinę vyriausybę, atstovams, jog ji ketina šių metų parlamento sesijos pradžioje, sausio 23 d., paleisti žemuosius rūmus. Ji pirmadienį turėtų oficialiai paskelbti apie šį sprendimą.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad Rusija visada kelia grėsmę Lenkijai ir Europai, o tai išspręsti gali tik JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Mes, Lenkijoje, nežinome kitokios Rusijos nei agresyvios Rusijos. Nesvarbu, ar tai carinė Rusija, bolševikinė Rusija, ar šiandieninė [Vladimiro] Putino Rusija – ji visada kelia grėsmę Lenkijai, Europai, Vidurio ir Rytų Europai“, – interviu BBC sakė K. Nawrockis.

Grenlandijos ir Danijos ministrai jau netrukus Baltuosiuose rūmuose susitiks su Amerikos viceprezidentu ir valstybės sekretoriumi. Esama nuomonių, kad tai gali būti svarbiausias susitikimas šiuolaikinėje Grenlandijos istorijoje, o Vašingtonas gali pateikti Danijai ir jos salai ultimatumą. Susitikimo išvakarėse Grenlandijos premjeras pakartojo, kad šalis neparduodama ir renkasi ateitį su Danija. O Donaldas Trumpas atkirto, kad Grenlandijos premjerui tai taps didele problema.

Kinija trečiadienį paskelbė užsienio prekybos 2025 metų rodiklius ir, be kita ko, pranešė, kad užsienio prekybos perteklius išaugo iki rekordinių 1,2 trln. JAV dolerių, nepaisant eksporto į Jungtines Valstijas nuosmukio po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas padidino muitus. Dėl pernykščio prekybos karo tarp Vašingtono ir Pekino, kurio metu abipusiai muitai vienu metu buvo pasiekę triženklį skaičių, Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas, palyginti su 2024 metais, krito 20 proc.