Užsienis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad buvo suformuota Gazos „taikos taryba“ – toks svarbus žingsnis buvo žengtas įgyvendinant JAV remiamą dviejų etapų planą, skirtą karui Palestinos teritorijoje užbaigti.

Venesuelos opozicijos lyderė, Nobelio taikos premijos laureatė Maria Corina Machado ketvirtadienį pareiškė, kad ji įteikė JAV prezidentui Donaldui Trumpui savo Nobelio taikos premijos medalį, rašo „Sky news“. M. C. Machado lankėsi Baltuosiuose rūmuose. Trumpui įteiktas Nobelio taikos premijos medalis JAV pajėgos mėnesio pradžioje per karinę operaciją Venesueloje sulaikė autoritarinį šalies vadovą Nicolą Madurą ir jo žmoną. Abu jie buvo atgabenti į Niujorką, kur stos prieš teismą.

Lenkijoje laidojimo namai padarė kraupią klaidą, skelbia „Fakt“. Darbuotojai supainiojo dvejų vyrų kūnus. Kaip skelbia minėtas leidinys, vienas miręs vyras buvo iš Zeliona Gura miesto, o kitas iš Kozuchowo. Laidojimo namų klaida Lenkijoje Vieno vyro laidotuvės vyko sausio 12 d. Kūnas buvo palaidotas, tačiau vyro artimuosius kankino bloga nuojauta. „Jie pradėjo kalbėti apie situaciją. Kažkas pamatė mirusįjį karste ir susidarė įspūdis, kad jis atrodo kažkaip keistai.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį paskelbė, kad Varšuva karių į Grenlandiją nesiųs. Jo teigimu, vienos NATO šalies ataka prieš kitos šalies teritoriją reikštų „mums pažįstamo pasaulio pabaigą“, rašo portalas „TVP World“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV saugumui, ir neatmetė galimybės panaudoti jėgą, kad perimtų salos, kuri yra autonominė Danijos teritorija ir NATO aljanso dalis, kontrolę.

Danijos ir Grenlandijos ministrams nepavyko atkalbėti Donaldo Trumpo administracijos nuo siekio pasigviešti salą. Tačiau įtemptas susitikimas Vašingtone nesibaigė ir katastrofa, kokia galėjo baigtis. Šalys pripažįsta, kad jų nuomonės visiškai nesutampa, bet susitarė tęsti diskusijas. O kol jos tęsiasi – Danija ir jos sąjungininkai jau siunčia papildomus karius į Arkties salą. Berlynas sako, kad karinė misija skirta atgrasyti Rusiją ir Kiniją. O Maskva dėl to jau širsta.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad Europos šalių karių dislokavimas Grenlandijoje neturės įtakos JAV prezidento Donaldo Trumpo planams perimti salos kontrolę, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Žurnalistai paklausė D. Trumpo spaudos sekretorės apie JAV prezidento reakciją į neseniai sustiprintą NATO sąjungininkų karinį buvimą Grenlandijoje.

Dvi Japonijos opozicinės partijos ketvirtadienį susitarė suvienyti jėgas kovai prieš ministrės pirmininkės Sanae Takaichi valdančiąją koaliciją ir suformavo aljansą, siekdamos pritraukti neapsisprendusius rinkėjus tikėtinuose pirmalaikiuose rinkimuose. S. Takaichi spalį tapo pirmąja moterimi Japonijos ministro pirmininko poste ir džiaugiasi aukštais reitingais, o tai suteikia galimybę jos valdančiajam blokui pasididinti nedidelę persvarą žemuosiuose parlamento rūmuose.

Ketvirtadienį į tėvynę grįžo 32 Kubos saugumo pareigūnų, žuvusių per JAV karinę operaciją Venesueloje, palaikai.  Praėjus mažiau nei porai savaičių nuo JAV atakos Venesueloje, urnos su jų pelenais, uždengtos Kubos vėliavomis, buvo sutiktos su karine pagarba sostinėse Havanos tarptautiniame oro uoste.  Prezidentas Miguelis Díazas-Canelis kartu su buvusiu prezidentu ir revoliucijos kovotoju Rauliu Castro dalyvavo ceremonijoje, transliuotoje per valstybinę televiziją.

Jungtinės Valstijos užbaigė Venesuelos naftos pardavimo sandorį, kuris yra pirmasis nuo tada, kai Vašingtonas po prezidento Nicolas Maduro nuvertimo perėmė šio sektoriaus kontrolę, ketvirtadienį naujienų agentūrą AFP informavo vienas JAV pareigūnas. Pasak šio pareigūno, kuris neįvardijo pirkėjo, sandorio vertė – 500 mln. JAV dolerių (apie 430 mln. eurų), o artimiausiomis dienomis ar savaitėmis gali būti sudaryta daugiau pardavimo sandorių.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad Iranas, spaudžiamas prezidento Donaldo Trumpo dėl smurtinio susidorojimo su protestų banga, atšaukė 800 egzekucijų, tačiau JAV kariniai veiksmai tebėra tikėtini.  „Prezidentas šiandien sužinojo, kad 800 egzekucijų, kurios buvo suplanuotos ir turėjo būti įvykdytos vakar, buvo atšauktos“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Policija Ukrainoje atliko reidus prieš du išpirkos reikalaujančios grupuotės „Black Basta“ narius ir išdavė arešto orderį jos vadeivai rusui, ketvirtadienį pranešė Vokietijos prokurorai. Grupuotė kaltinama kenkėjiškos programinės įrangos naudojimu sistemoms užšifruoti ir reikalavimu mokėti už jų atkūrimą. Nuo 2022 metų kovo iki 2025 metų vasario grupės nariai iš maždaug 600 įmonių ir viešųjų įstaigų visame pasaulyje išgavo šimtus milijonų eurų, teigiama prokurorų pranešime.

Venesuelos opozicijos lyderė Maria Corina Machado ketvirtadienį atvyko į Baltuosius rūmus derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris po venesueliečių lyderio Nicolas Maduro nuvertimo Nobelio taikos premijos laureatę paliko nuošalyje.  M. C. Machado, vilkinti baltu kostiumu, atvyko į Baltųjų rūmų kompleksą Vašingtone ir buvo palydėta į vidų, kur, pasak pareigūnų, už uždarų durų vyks pietūs su D. Trumpu, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apgailestavo dėl prastos santykių su Europa būklės, tačiau kaltę dėl to suvertė Europos šalims. Kalbėdamas Kremliuje per naujai paskirtų ambasadorių skiriamųjų raštų priėmimo ceremoniją, V. Putinas pareiškė, kad Rusijos dvišalių santykių su Europos valstybėmis būklė yra „nepatenkinama“. „Dialogas ir kontaktai – ir noriu pabrėžti, kad tai ne mūsų kaltė – buvo sumažinti iki minimalaus lygio tiek valstybiniu lygmeniu, tiek ekonomikos ir pilieti...

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie energetinę padėtį Ukrainoje, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Pasak NATO generalinio sekretoriaus, pokalbio metu buvo aptarta energetinė situacija Ukrainoje, kur Rusijos atakos sukelia dideles žmonių kančias. M. Rutte taip pat pažadėjo dėti pastangas, kad Kyjivas gautų reikiamą pagalbą.

25-erių lietuvis, pernai sulaikytas Dublino oro uoste su narkotikais, kurių vertė – 400 tūkst. eurų, buvo nuteistas kalėti dvejiems metams. „Crime World“ skelbia, kad jis prisipažino kaltu dėl kanapių įvežimo į šalį pardavimo ar tiekimo tikslais praėjusių metų balandžio 15 dieną. Pranešama, kad vyras neturėjo ankstesnių teistumų nei Airijoje, nei kitoje šalyje. Lietuvio advokatas Michaelas Houriganas teigė, kad jo klientas, atlikęs bausmę, ketina palikti Airiją.

Kinijos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį Irano kolegai telefonu pasakė, kad Pekinas prieštarauja „jėgos naudojimui ar grasinimui panaudoti jėgą tarptautinių santykių“ srityje, pranešė kinų Užsienio reikalų ministerija.

Maskva labai rimtai vertina Europos militarizaciją ir į tai atsižvelgia savo kariniuose planuose bei modernizuodama visų tipų ginkluotę, spaudos konferencijoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, rašo TASS.

Atsižvelgdama į JAV prezidento Donaldo Trumpo pretenzijas į  Grenlandiją, Rusija perspėjo neignoruoti jos interesų Arktyje, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.  „Visi bandymai ignoruoti Rusijos interesus poliariniame regione, ypač saugumo srityje, neliks be atsako ir turės labai toli siekiančių padarinių“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas keliems Irano saugumo pareigūnams ir bankų tinklams, apkaltindamos juos smurtinio susidorojimo su taikiais protestais organizavimu ir milijardų dolerių pajamų, gaunamų iš naftos, plovimu. „Jungtinės Valstijos tvirtai remia Irano žmones, kovojančius laisvę ir teisingumą“, – pareiškime teigė iždo sekretorius Scottas Bessentas.

Centrinėje Nyderlandų dalyje esančiame Utrechte per ketvirtadienį įvykusį sprogimą ir gaisrą buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus, pranešė pareigūnai.  Vietos naujienų agentūra ANP, cituodama vietos ugniagesių brigados atstovą, pranešė, kad įvyko „milžiniškas sprogimas“. Ragina gyventojus vengti šios teritorijos Kol kas neaišku, kas sukėlė sprogimą ir ar buvo daugiau aukų.  Pareigūnai ragina vietos gyventojus vengti šios teritorijos.

Kauno oro uoste pasieniečiai sulaikė iš Jungtinės Karalystės (JK) išsiųstą vyrą, kurio paieška Lietuvoje buvo paskelbta prieš beveik dvejus metus, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).  Anot tarnybos pranešimo, trečiadienio rytą nusileidus lėktuvui iš Londono, Kauno oro uoste dirbantys VSAT pareigūnai tikrino iš JK atskridusių keleivių asmens dokumentus ir nustatė, kad tarp jų buvo iš JK už vietos įstatymų pažeidimus išsiųstas 39-erių lietuvis.

Rusijos kariuomenė sudavė smūgį Čornomorsko jūrų uosto infrastruktūrai Odesos srityje – prie prieplaukos stovėjo civilinis laivas, yra vienas sužeistasis. Kaip praneša UNIAN, oro pavojaus metu stebėjimo kanalai perspėjo, kad priešas Odesos srities link paleido balistinę raketą. Netrukus buvo girdimas galingas sprogimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Kyjivo merą Vitalijų Klyčko esą nepasirengus galimoms krizėms sostinėje. Savo ruožtu V. Klyčko kalbėjo apie, jo žodžiais tariant, „nepertraukiamą neapykantą“ iš nacionalinės valdžios pusės. Pasak sostinės mero, per beveik ketverius karo metus prezidentas su juo taip ir nesikalbėjo.

Prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sutelkti JAV galią Vakarų pusrutulyje žymi sąmoningą atsitraukimą nuo ilgamečio Amerikos kaip pasaulinės supervalstybės vaidmens, o tai brangiai kainuos jai pačiai ir tik padidins nestabilumą visame pasaulyje, savo straipsnyje žurnale „Foreign Policy“ rašo Gabrielius Landsbergis. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro, naujoji JAV geopolitinė strategija rodo neišprovokuotą ir nebylų pritarimą pasaulio padalijimui į regionines įtakos sferas.

Europos Sąjunga (ES) turi „strateginę atsakomybę“ Grenlandijoje, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.  „Europos Sąjunga turi strateginę atsakomybę Grenlandijoje, nes Arkties saugumas yra mūsų pačių saugumas“, – žurnalistams sakė jis. J.-N. Barrot taip kalbėjo Danijai pranešus, kad Vašingtonas vis dar nori perimti naudingųjų iškasenų turtingos Arkties salos kontrolę.

Donaldas Trumpas skelbia, kad Irano režimas sustabdė protestuotojų egzekucijas, tačiau karinės intervencijos grėsmė išlieka. Vašingtonas ir Londonas ir toliau skubiai mažina karių skaičių karinėje bazėje Katare, baimindamiesi atsakomojo Irano smūgio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Po kelių dienų tylos Irano socialiniuose tinkluose žmonės vėl pradeda dalytis vaizdo įrašais iš didžiausių protestų Irano režimo istorijoje.

Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ šalys šiuo metu suteikia visą tarptautinę paramą Ukrainos kariniam pasipriešinimui, o vien Prancūzija užtikrina du trečdalius Ukrainos žvalgybos pajėgumų kare prieš Rusiją. Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, tai ketvirtadienį Naujųjų metų kreipimesi į kariuomenę Istro oro pajėgų bazėje netoli Marselio pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Sukūrėme realias, patikimas saugumo garantijas dienai po taikos.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad karas Ukrainoje turi būti baigtas kuo greičiau. Vis dėlto jis pridūrė, jog Maskva „toliau nuosekliai sieks savo tikslų“, rašo UNIAN.

Iš Stambulo į Barseloną skridusiame „Turkish Airlines“ lėktuve suveikė signalizacija dėl bombos grėsmės, kai vienas keleivis sukūrė interneto prieigos tašką ir suteikė jam pavadinimą, kuriame minima bomba, ketvirtadienį pranešė Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“. Dėl to lėktuvas atliko avarinį nusileidimą Barselonoje, orlaivį apsupo saugumo pajėgos, pranešė oro uosto operatorė AENA.

Saudo Arabija, Kataras ir Omanas vadovavo pastangoms atkalbėti JAV prezidentą Donaldą Trumpą nuo išpuolio prieš Iraną, baimindamiesi „rimtų pasekmių regione“, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Saudo Arabijos pareigūnas. Šios trys Persijos įlankos šalys „vadovavo ilgoms, įnirtingoms, diplomatinėms paskutinės minutės pastangoms įtikinti prezidentą D. Trumpą suteikti Iranui galimybę pademonstruoti gerus ketinimus“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

2025-aisiais Ispanijoje apsilankė rekordiškai daug užsienio turistų – 97 mln., o šis šalies ekonomikai gyvybiškai svarbus sektorius istorinį rekordą gerino antrus metus iš eilės, pranešė Ispanijos turizmo ministerija. Negalutiniais duomenimis, pernai užsienio turistų srautas padidėjo 3,5 proc., o jų išlaidos buvo 6,8 proc. didesnės nei užpernai ir siekė 135 mlrd. eurų.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pranešimą, kad trapios Gazos Ruožo paliaubos pereis į antrąjį etapą, pavadino daugiausia simboliniu žingsniu, sukeldamas naujų klausimų, kaip bus įgyvendinti sudėtingesni to etapo elementai.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perėmė dar vieną su Venesuela susijusį tanklaivį, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė du JAV pareigūnai. Tai jau šeštasis per pastarąsias savaites konfiskuotas tanklaivis, kuris gabeno Venesuelos naftą arba yra tai daręs praeityje. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai sakė, kad tanklaivis buvo perimtas Karibų jūroje, tačiau jo pavadinimo nenurodė.

Turkija ketvirtadienį pareiškė nepritarianti karinei operacijai prieš Iraną, JAV prezidentui Donaldui Trumpui ne kartą pareiškus, kad ateis į pagalbą Irano žmonėms, valdžiai susidorojant su protestuotojais.  „Esame prieš karinę operaciją prieš Iraną. Manome, kad Irano problemas turi spręsti patys iraniečiai“, – žurnalistams Stambule sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino pasinaudoti įstatymu, leidžiančiu vidaus karinių pajėgų dislokavimą, Minesotoje kilus protestams po to, kai praėjusią savaitę federalinis agentas nušovė moterį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino pasinaudoti įstatymu, leidžiančiu vidaus karinių pajėgų dislokavimą, Minesotoje kilus protestams po to, kai praėjusią savaitę federalinis agentas nušovė moterį.

Nyderlandai ketvirtadienį pranešė, kad pasiųs vieną karininką paremti Europos misiją Grenlandijoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pažadėjus perimti strateginės Arkties salos kontrolę.  Prieš tai Prancūzija, Švedija, Vokietija ir Norvegija pareiškė dislokuojančios karius žvalgybos misijai Grenlandijos sostinėje Nuuke.  „Saugumas Arkties regione (įskaitant Grenlandiją) yra strategiškai svarbus visoms NATO narėms“, – sakoma Nyderlandų gynybos ministro Rubenso Brekelmanso pareiškime.

Rusijos antskrydžiai naktį Ukrainoje sukėlė tolesnius didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimus, ketvirtadienį Kyjive paskelbė energetikos ministerija. Pasak jos, elektros neturi vartotojai Charkivo ir Žytomyro srityse. Ministerija pažymėjo, kad avariniai ir atkūrimo darbai „vykdomi visur, kur tai leidžia saugumo padėtis“. Teigiama, kad Dnipropetrovsko srityje dėl ankstesnių tinklo pažeidimų valstybinė įmonė „Ukrenergo“ nurodė taikyti avarinius išjungimus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra kliūtis sudaryti taikos susitarimą. Ne V. Zelenskis, o Rusija atmetė Jungtinių Valstijų parengtą taikos planą, socialiniame tinkle X parašė D. Tuskas.  „Vienintelis Rusijos atsakas buvo tolesnės raketų atakos prieš Ukrainos miestus. Štai kodėl vienintelis sprendimas yra sustiprinti spaudimą Rusijai. Ir jūs visi tai žinote“, – parašė jis.

Ukrainos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą prieš Rusijos opozicijos veikėją, buvusį Aleksejaus Navalno bendražygį Leonidą Volkovą. Priežastis – arogantiški ir įžeidžiantys pareiškimai apie Ukrainos kariuomenę, žvalgymos vadovybę ir Rusijos agresijos pateisinimas praneša Ukrainos leidinys „Glavkom“. Dalies politikų ir visuomenės veikėjų pasipiktinimą sukėlė pirmadienį buvusios Kovos su korupcija fondo (FBK) darbuotojos, vėliau prisijungusios prie Ukrainoje kovojančio Rusijos sa...

Naftos kainos ketvirtadienį smuko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, sušvelnino grasinimus dėl neišvengiamų karinių veiksmų prieš Iraną. Europos etaloninės „Brent“ ir JAV WTI naftos kainos nukrito beveik 4 proc., JAV prezidentui pareiškus, kad „stebės ir matys“, ar imtis galimos intervencijos Islamo respublikoje. D. Trumpas pridūrė, kad jam buvo pranešta, jog protestuotojų žudymai šalyje liovėsi.

Donecko srityje Valstybinio tyrimų biuro (DBR) darbuotojai išaiškino ir sulaikė 5 organizacijos, kuriai vadovavo vienos karinės dalies vadas, narius. Dėl jų veiksmų valstybė patyrė daugiau nei 47 mln. grivinų (apie 950 tūkst. eurų) nuostolių, rašo „Ukrinform“. „Vadas kartu su 3 pavaldžiais kariais ir civiliniu asmeniu, įmonių savininku, suorganizavo schemą, per kurią biudžetinės lėšos buvo konvertuojamos į grynuosius pinigus.

Turkija, dalyvaudama sustiprintoje NATO oro policijos misijoje, ketina į Estiją ir Rumuniją siųsti naikintuvus. Nuo 2026  m. rugpjūčio iki lapkričio turkų naikintuvai bus dislokuoti Estijoje, Ankaroje pranešė Gynybos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Tada iki 2027 m. kovo naikintuvai oro erdvę stebės Rumunijoje. Pastaraisiais metais Turkija jau vykdė panašias misijas Lenkijoje ir Rumunijoje.

Rusijos „Telegram“ kanalai praneša apie sprogimą regioniniame Rusijos Vidaus reikalų ministerijos pastate Syktyvkare. Nelaimės metu nukentėjo mažiausiai 10 žmonių, 3 iš jų – sunkiai sužaloti. „Telegram“ kanalo „Shot“ duomenimis, pastato paskirtis – ministerijos profesinio mokymo centras, skirtas pareigūnams rengti. Jame vyko statybos darbai. Pirminiais duomenimis, pastato salėje sprogo šviesos ir garso granata.

Iranas ginsis nuo bet kokios užsienio grėsmės, ketvirtadienį savo Saudo Arabijos kolegai pareiškė iraniečių užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, Vašingtonui atsisakant atmesti karinių smūgių galimybę dėl Irano susidorojimo su protestuotojais.

Vokietijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad kelių Europos NATO narių žvalgybos misija Grenlandijoje siekiama „ištirti galimybes užtikrinti saugumą, atsižvelgiant į Rusijos ir Kinijos grėsmes Arktyje“. Vokietija ir kitos šalys trečiadienį paskelbė apie savo misijos dislokavimą, netrukus po to, kai Vašingtone įvykęs JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų susitikimas neišsprendė „esminių nesutarimų“ dėl salos, kurios trokšta Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.

Danijos ministrė pirmininkė ketvirtadienį pareiškė, kad JAV ambicija perimti Grenlandijos kontrolę išlieka ir kad tarp šalių vis dar yra „esminių nesutarimų“, nepaisant svarbių derybų Baltuosiuose rūmuose. Danija trečiadienį po derybų Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad nepavyko pakeisti JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos nuomonės dėl grasinimų užgrobti Grenlandiją.

Vokietijos oro eismo kontrolės institucija ketvirtadienį paskelbė, kad rekomenduoja lėktuvams vengti Irano oro erdvės, nes Jungtinės Valstijos pastarosiomis dienomis įspėjo apie galimą karinę intervenciją šioje šalyje.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivui senka laikas sudaryti susitarimą dėl beveik ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo. Taip pat Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, jog taikos deryboms trukdo ne Rusija, o Ukraina. Taip jis kalbėjo tūkstančiams Kyjivo gyventojų likus be šildymo esant minusinei temperatūrai po Rusijos smūgių šalies energetikos tinklui.