Užsienis

Rusų teismas penktadienį surengė preliminarų posėdį byloje, kurią Rusijos centrinis bankas iškėlė Belgijos finansų grupei „Euroclear“ dėl Europoje įšaldyto Maskvos turto likimo. Europos Sąjunga (ES) įšaldė dešimtis milijardų eurų Rusijos lėšų, kai Kremlius beveik prieš ketverius metus pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą. Tai – dalis griežtų sankcijų, skirtų sutrukdyti Maskvos karo mašinai.

Ukrainos sostinėje Kyjive veikiančios mokyklos bus uždarytos iki kito mėnesio, penktadienį paskelbė šio miesto meras Vitalijus Klyčko, paminėdamas „sudėtingas sąlygas“, susidariusias po to, kai, tvyrant minusinei temperatūrai, per Rusijos smūgius buvo nuniokotas energetikos sektorius. „Nuo sausio 19 iki vasario 1 d. sostinės mokyklos bus uždarytos atostogoms“, – susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ nurodė V. Klyčko.

Karakase nusileido pirmasis po Venesuelos prezidento Nicolas Maduro nuvertimo lėktuvas su iš JAV deportuotais migrantais, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Lėktuvas, kuriuo skrido 231 venesuelietis iš Arizonos, nusileido Maiketijos tarptautiniame oro uoste, praėjus dviem savaitėms po to, kai JAV pajėgos sučiupo ir į Niujorką teisti nuskraidino N. Maduro.

Bulgarijoje bus rengiami nauji pirmalaikiai rinkimai – jau aštunti per penkerius metus, penktadienį pareiškė šalies prezidentas, mat partijoms nepavyko suformuoti vyriausybės. Europos Sąjungos (ES) narę, kuri anksčiau šį mėnesį įsivedė eurą, vėl kamuoja politiniai neramumai po protestų prieš korupciją, privertusių gruodžio viduryje atsistatydinti konservatorių vadovaujamą vyriausybę.

Artėjant rinkimams Vengrijoje, kurie, kaip rodo apklausos, gali užbaigti Viktoro Orbano ilgametį valdymą, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderiai iš viso pasaulio internete išplatintame vaizdo įraše suskubo jam reikšti palaikymą, rašo CNN.

Vokietijos policija šiuo metu vykdo operaciją Baltijos jūroje, siejamą su Rusijos laivais, penktadienį žurnalistams patvirtino Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai. Ji teigė dėl taktinių priežasčių negalintis išsamiau komentuoti vykdomų operacijų. Ministerijos atstovas spaudai taip reagavo į klausimą, ar pastarosiomis dienomis federalinė policija keliskart nepraleido Rusijos laivų.

Ukrainos partijos „Batkivščyna“ lyderė, buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko sausio 16-osios rytą atvyko į Aukščiausiąjį antikorupcinį teismą (VAKS), kur jai buvo skirta kardomoji priemonė. Politikė tai vadina „farsu ir šventvagyste“. J. Tymošenko kaltinama derybomis dėl parlamentarų papirkinėjimo, tyrėjų teigimu, kalbama apie sistemingą mechanizmą, kuriuos siekta paveikti balsavimus parlamente. Penktadienį teismas skyrė J. Tymošenko kardomąją priemonę – užstatą 33 mln. 280 tūkst.

Vokietijos policija šiuo metu vykdo operaciją Baltijos jūroje, siejamą su Rusijos laivais, penktadienį žurnalistams patvirtino Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai. Ji teigė dėl taktinių priežasčių negalintis išsamiau komentuoti vykdomų operacijų. Operacija Baltijos jūroje Ministerijos atstovas spaudai taip reagavo į klausimą, ar pastarosiomis dienomis federalinė policija keliskart nepraleido Rusijos laivų.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris neplanuoja derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, penktadienį pareiškė jo atstovas spaudai, keliems Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams užsiminus, kad blokas turėtų susisiekti su rusų lyderiu. „Premjero pokalbiai su prezidentu Putinu nėra planuojami.

Dauguma vokiečių mano, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo politika kelia grėsmę NATO karinio aljanso ateičiai, rodo penktadienį paskelbta nuomonės apklausa.  Maždaug 78 proc. respondentų mano, kad D. Trumpas kelia pavojų Vakarų gynybos Aljansui, 18 proc. su tuo nesutinka, parodė naujausia ZDF „Politbarometer“ apklausa. Kiti respondentai neapsisprendę. D. Trumpas siekia, kad Jungtinės Valstijos perimtų Grenlandiją, pusiau autonominę NATO narės Danijos teritoriją.

Dvipartinė Jungtinių Valstijų Kongreso delegacija penktadienį pradėjo vizitą Kopenhagoje, siekdama pareikšti paramą Danijai ir Grenlandijai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino perimti šios Arkties salos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę. 11 kongresmenų ir kongresmenių, be kita ko, turėtų surengti derybas su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjeru Jensu-Frederiku Nielsenu.

Venesuelos opozicijos lyderė María Corina Machado pareiškė, kad taps savo šalies prezidente „kai ateis tinkamas laikas“, teigiama penktadienį „Fox News“ transliuotame interviu. „Yra misija, ir mes paversime Venesuelą ta malonės žeme, ir aš tikiu, kad būsiu išrinkta, kai ateis tinkamas laikas, Venesuelos prezidente, pirmąja moterimi prezidente“, – sakė M. C. Machado.

2025 m. į Rusijos ginkluotąsias pajėgas įstojo 422 704 žmonės, pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas saugumo pareigūnų susitikime Maskvoje, pranešė Kremliui ištikima naujienų agentūra „Tass“. „Sky News“ atkreipia dėmesį, kad ši informacija nėra nepriklausomai patikrinta ir, žinant propagandinius Kremliaus naratyvus, gali būti netiksli.

Ukrainos derybininkai vyksta į Jungtines Valstijas tolesnėms deryboms dėl JAV parengto plano karui su Rusija užbaigti, penktadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukraina siekia iš savo sąjungininkių aiškumo dėl to, kokias saugumo garantijas ji gaus. Pasak Kyjivo, saugumo garantijos yra būtinos siekiant apsisaugoti nuo dar vieno Rusijos puolimo ateityje. „Ukrainos delegacija šiuo metu keliauja į Jungtines Valstijas.

Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas penktadienį radijui „Radio Zet“ pareiškė, kad Lenkija „pajėgi užminuoti bet kurią sieną per 48 valandas“ realios karo grėsmės atveju. Anot C. Tomczyko, prieštankinės minos „vis dar yra viena iš veiksmingiausių atgrasymo priemonių“. Krizės atveju operatyvų užminavimą užtikrintų Lenkijos ginkluotųjų pajėgų diegiama „Baobab“ minų klojimo sistema. „Mes galime per 48 valandas užminuoti bet kurią sieną.

„Politico“ ir Ukrainos žvalgyba perspėja, kad silpstant Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui, Kremliuje auga nerimas dėl stabilumo regione, kuris ilgą laiką buvo kontroliuojamas brutalios jėgos metodais. Leidinys pažymi, jog, jei informacija apie jo būklės pablogėjimą atitinka tikrovę, tai didina nestabilumo atsinaujinimo tikimybę regione, kuris ilgą laiką buvo laikomas kontroliuojamu pasitelkiant grubią jėgą.

Žlugus vyriausybės formavimui, Bulgarijoje vyks nauji rinkimai. Tai penktadienį paskelbė prezidentas Rumenas Radevas. Prieš tai lyderiaujančios partijos atsisakė įgaliojimų formuoti vyriausybę, praneša agentūra „Reuters“. „Rengsime naujus rinkimus“, – sakė R. Radevas. Gruodį po visoje šalyje vykusių protestų atsistatydino Roseno Želiaskovo vyriausybė. Dabar prezidentas turės paskirti pereinamojo laikotarpio kabinetą ir nustatyti pirmalaikių rinkimų datą.

Taikos susitarimas gali būti pasirašytas jau kitą savaitę, jei bus pasiektas susitarimas, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, susitarimas galėtų būti patvirtintas Šveicarijos mieste Davose, kur tarptautiniai lyderiai, įskaitant Donaldą Trumpą, rinksis į Pasaulio ekonomikos forumą, rašo „Sky News“. V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina turi gauti saugumo garantijas, kurios galiotų ilgiau nei D. Trumpo kadencija.

Teisėsaugos pareigūnai demaskavo Dnipropetrovsko srities karo medicinos komisijos vadovę, kuri masiniu mastu pardavinėjo sprendimus dėl „netinkamumo“ karinei tarnybai, skelbia „Ukrainska Pravda“. Sausio 15 d. buvo pareikšti įtarimai karo medicinos komisijos pirmininkei Valentinai Kuryš bei jos tarpininkui.

Islandijoje kilo nepasitenkinimas, kai paskirtasis JAV ambasadorius Billy‘is Longas esą juokais pareiškė, kad sala Šiaurės Atlante galėtų tapti JAV valstija. Islandijos užsienio reikalų ministerija, anot žiniasklaidos, paprašė JAV ambasados Reikjavike paaiškinimo.

Pietų Korėjos tesimas buvusiam prezidentui Yoon Suk Yeolui skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Seulo apygardos teismas penktadienį pripažino jį kaltu dėl trukdymo teisingumui bei kitų kaltinimų, susijusių su karo padėties paskelbimu. Tai pirmasis nuosprendis buvusiam prezidentui, kuris 2024 m. gruodžio 3 d. ginče su opozicija netikėtai paskelbė karo padėtį, taip įstumdamas Pietų Korėją į gilią politinę krizę. Kilus dideliems protestams, karinė padėtis netrukus buvo atšaukta.

Rytų Australijoje tuo pat metu pliaupia liūtys ir liepsnoja keli krūmynų gaisrai. Staigus potvynis ketvirtadienį nušlavė į jūrą automobilius, o ugniagesiai penktadienį keliose Viktorijos valstijose vietose kovojo su dešimčia didelių krūmynų gaisrų. „Susiduriame su karščio bangomis – nuo smarkių iki ekstremalių, katastrofiškais krūmynų gaisrais, o dabar ir dideliais staigiais potvyniais valstijos pietvakariuose“, – sakė  civilinės saugos pareigūnas Timas Wiebuschas.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine vykusiame pirmajame per aštuonerius metus šalių vadovų susitikime pasiekė susitarimą dėl partnerystės įvairiose srityse, pradedant prekyba ir baigiant turizmu. Kanados ministras pirmininkas džiaugėsi „istoriniu susitarimu“ ir „nauja strategine partneryste“ su Kinija, kuriomis verčiamas naujas lapas po ilgamečių diplomatinių nesutarimų, piliečių areštų abejose šalyse ir ginčų dėl muitų.

Vienas iš pernai Latvijoje sulaikytų Rusijos šnipų dirbo statybų vadovu, todėl galėjo lengviau rinkti duomenis apie kariuomenės infrastruktūros statybas, pranešė latvių prokuratūra. Kaip naujienų agentūrai LETA teigė prokuratūra, 39-erių vyrui pateikti kaltinimai ir surašytas kaltinamasis aktas.

Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį telefonu kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, pasisiūlydamas būti tarpininku Irane vykstant masiniams protestams.

Irano protestuose žuvusių žmonių šeimos BBC teigė, jog valdžios institucijos reikalauja didelių pinigų sumų, kad kūnai būtų grąžinti laidotuvėms. Keli šaltiniai nurodė, kad kūnai laikomi morguose ir ligoninėse, o saugumo pajėgos jų neišduoda, kol artimieji nesumoka reikalaujamų sumų. Per daugiau nei dvi savaites visoje šalyje vykusius protestus žuvo mažiausiai 2435 žmonės. Viena šeima iš šiaurinio Rashto miesto BBC pasakojo, kad saugumo pajėgos pareikalavo 700 milijonų tomanų (apie 4,2 tūkst.

Sausio 16 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patraukė dėmesį pasirodęs su pastebimai sužeista akimi – prieš kreipimąsi į kariuomenę jis pats paaiškino, kad trauma nėra rimta, o situaciją palydėjo humoru. Prieš pradėdamas savo kalbą E. Macronas pajuto poreikį paaiškinti savo išvaizdą, rašo „Le Parisien“. „Prašau atleisti už negražią mano akies išvaizdą.

Vokietijos prezidentūra pranešė, kad antradienį Berlyne lankysis Sirijos lyderis Ahmedas al Sharaa, kuris susitiks su vokiečių prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Kanclerio Friedricho Merzo biuras dar nepaskelbė, ar vizito metu jie taip pat surengs susitikimą. Vizitas vyks tuo metu, kai Vokietijos vyriausybė siekia paspartinti sirų grąžinimą į tėvynę.

Nors atšiauri žiema Lenkijoje pradėjo slūgti, ji dar nesibaigė. Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, sausio pabaigoje šalį užplūs stiprus šaltis, kuris truks mažiausiai kelias dienas. Kaip skelbia Lenkijos naujienų portalas „Onet“, gali būti, kad naktimis temperatūra nukris žemiau -20 °C. Lenkijos rytinėje, šiaurinėje ir centrinėje dalyse prognozuojama neigiama temperatūra visą parą. Naktimis ji gali nukristi iki -15 – -10 laipsnių Celsijaus, o rytiniuose regionuose – net iki -18 laipsnių.

Baltarusijoje, Aliaksandro Lukašenkos įsakymu, penktadienį, sausio 16 d., pradėtas netikėtas didelio masto ginkluotųjų pajėgų patikrinimas, rašo „Zerkalo“. Pažymima, kad patikrinimas bus kompleksinis ir vyks keliais etapais. „Patikrinimo veiksmai yra staigūs“, – sakė Baltarusijos Saugumo Tarybos valstybės sekretorius Aleksandras Volfovičius.

JAV reiškiant pretenzijas dėl iš esmės autonominės Grenlandijos ir siekiant kontroliuoti šią dalį Danijos Karalystei priklausančios teritorijos, Rusijos ambasadorius Danijoje apkaltino NATO, kad šis siekia militarizuoti Arktį. NATO šalys, įskaitant Daniją, naudojasi Rusijos ar Kinijos grėsmės baime, kad didintų šiame regione esančias savo karines pajėgas, duodamas interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Rusijos ambasadorius Vladimiras Barbinas.

Praėjusiais metais rusai surengė 612 kombinuotų atakų prieš energetikos sektorių – intensyvumas didėja, teigia Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis. Rusija kasdien atakuoja Ukrainos kritinę infrastruktūrą, o atakų intensyvumas nuolat auga, rašo „Ukrinform“. D. Šmyhalis pabrėžė, kad Ukraina išgyvena sunkiausią žiemą per visą karo laikotarpį. Rusija atakuoja kritinės infrastruktūros objektus visomis turimomis ginkluotės priemonėmis – balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis bei dronais.

Ukrainos partijos „Batkivščyna“ lyderė Julija Tymošenko sausio 16-osios rytą atvyko į Aukščiausiąjį antikorupcinį teismą, kuriame jai turi būti paskirta kardomoji priemonė. Apie tai pranešė UNIAN. Pranešama, kad teismo posėdžiui pirmininkauja teisėjas Vitalijus Dubas. J. Tymošenko jai pareikštus kaltinimus pavadino „politine byla“, o vaizdo įrašą, kuriame, pasak NABU, ji aptarinėja lėšų perdavimą, įvardijo kaip suklastotą.

Buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinisto mano, kad net jeigu JAV imtųsi įgyvendinti agresyvią politiką Grenlandijos klausimu, tai neturi lemti NATO griūties, praneša Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. „Paimkime NATO į Europos rankas arba pabandykime išlošti laiko tikėdamiesi, kad kas nors pasikeis Jungtinėse Valstijose“, – interviu Suomijos TV kanalui MTV sakė jis.

Ukrainos generalinė prokuratūra dėl Rusijos agresijos teisinimo iškėlė baudžiamąją bylą prieš Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą, dėl kurio teiginių lietuvių Migracijos departamentas sausio pradžioje jau kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Apie tai ketvirtadienį paskelbė portalas „Sota“, pasidalijęs Ukrainos generalinės prokuratūros raštu vienam iš pareiškėjų.

Jungtinės Valstijos nenori baigti karo Ukrainoje taip, kad agresorius būtų apdovanotas. Tokį pareiškimą respublikonų senatorius Lindsey Grahamas paskelbė platformoje „X“. Pasak jo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori „garbingai ir teisingai“ užbaigti „kruvinas žudynes Ukrainoje“, ko nepavyko padaryti ankstesniems prezidentams Barakui Obamai ir Joe Bidenui.

Buvęs aukšto rango Rusijos pareigūnas rastas negyvas savo namuose Maskvoje. Valdžios institucijos tai apibūdina kaip savižudybę. Pranešama, kad tai naujausias atvejis iš serijos paslaptingų mirčių, siejamų su Kremliaus elitu, skelbia „TVP World“. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad ketvirtadienio rytą rastas negyvas Aleksejus Skliaras, 2018-2022 m. ėjęs Rusijos darbo ir socialinės apsaugos ministro pavaduotojo pareigas.

Irane, anot Baltųjų rūmų, JAV spaudimu atšaukta 800 egzekucijų. Atstovė Karoline Leavitt nenurodė šios informacijos, kurią gavo prezidentas Donaldas Trumpas, šaltinio. Atšauktos egzekucijos buvo numatytos trečiadienį, sakė K. Levitt. D. Trumpas, anot jos, toliau stebi situaciją ir neatmeta jokių variantų. Prezidentas įspėjo vadovybę Teherane dėl egzekucijų pastarųjų masinių protestų dalyviams – bei neatmetė ir karinio įsikišimo.

JAV respublikonų senatorius Rogeris Wickeris pasakė kalbą, kurioje parėmė Ukrainą ir sukritikavo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Kalbėdamas Senate R. Wickeris paragino nepasitikėti V. Putinu, kuris, pasak jo, „tyčiojasi iš taikos proceso“. „Neseniai jis (V. Putinas) surengė didžiausią oro ataką per visą konflikto istoriją ir ne kartą parodė, kad nėra suinteresuotas taikos derybomis.

Jungtinė Karalystė nesutinka su Prancūzija ir Italija, teigiančiomis, kad Europa turėtų atnaujinti tiesiogines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Pastaraisiais metais Iranas buvo vienas pagrindinių karinės įrangos tiekėjų Rusijai, ypač po to, kai ši pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Kaip praneša „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ ekspertai, šiuo metu ši parama nevaidina lemiamo vaidmens Maskvos kariniuose veiksmuose. Prieš kelias dienas leidinys „Bloomberg“ rašė, kad nuo 2021 m. spalio Irano raketų pardavimų Rusijai apimtis siekė 2,7 mlrd. JAV dolerių (apie 2,3 mlrd.

Pagrasinusios Iranui intervencija, Jungtinės Valstijos stiprina savo karines pajėgas Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė JAV žiniasklaida. „The New York Times“, remdamasis dviejų JAV pareigūnų suteikta informacija, pranešė, kad į šį regioną iš Pietų Kinijos jūros plaukia lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ ir keletas jį lydinčių laivų, kurie kelionės tikslą turėtų pasiekti maždaug po savaitės.

Venesuelos opozicijos lyderė Maria Corina Machado ketvirtadienį pareiškė, kad „įteikė“ savo Nobelio taikos premijos medalį JAV prezidentui Donaldui Trumpui, atvirai troškusiam šio apdovanojimo, kurio, kaip teigia Nobelio komitetas, kitam asmeniui perduoti nevalia. „Aš įteikiau Jungtinių Valstijų prezidentui Nobelio taikos premijos medalį“, – po Baltuosiuose rūmuose įvykusio susitikimo su D. Trumpu prie JAV Kongreso rūmų kalbėdama su žurnalistais sakė M. Machado.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine pradėjo derybas – tai pirmasis šalių vadovų susitikimas Kinijos sostinėje per aštuonerius metus. M. Carney gyrė „naują strateginę partnerystę“ tarp dviejų šalių, atvykęs derybų į Liaudies didžiąją salę.

JAV vėl pagrasino Irano vyriausybei kariniu eskalavimu, reaguodamos į žiaurias represijas, kurių šalis ėmėsi, siekdama numalšinti masinius protestus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas „mėgsta veiksmus, o ne begalines kalbas, kurias matome Jungtinėse Tautose“, ketvirtadienį Niujorke vykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Mike‘as Waltzas. „Jis aiškiai pareiškė, kad siekiant sustabdyti žudynes svarstomos visos galimybės.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino kariniai tikslai neapsiriboja Ukraina. Tokią išvadą padarė JAV Karo studijų institutas (ISW), išanalizavęs naujausią Kremliaus vadovo pareiškimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi į tautiečius pranešė, kad žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijos okupantai ruošiasi surengti masinį smūgį Ukrainai. Tuo tarpu Kyjivo ambasadorė JAV praneša, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos šeštadienį Majamyje surengs derybas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad buvo suformuota Gazos „taikos taryba“ – toks svarbus žingsnis buvo žengtas įgyvendinant JAV remiamą dviejų etapų planą, skirtą karui Palestinos teritorijoje užbaigti.

Venesuelos opozicijos lyderė, Nobelio taikos premijos laureatė Maria Corina Machado ketvirtadienį pareiškė, kad ji įteikė JAV prezidentui Donaldui Trumpui savo Nobelio taikos premijos medalį, rašo „Sky news“. M. C. Machado lankėsi Baltuosiuose rūmuose. Trumpui įteiktas Nobelio taikos premijos medalis JAV pajėgos mėnesio pradžioje per karinę operaciją Venesueloje sulaikė autoritarinį šalies vadovą Nicolą Madurą ir jo žmoną. Abu jie buvo atgabenti į Niujorką, kur stos prieš teismą.