Užsienis

Kinija trečiadienį paskelbė užsienio prekybos 2025 metų rodiklius ir, be kita ko, pranešė, kad užsienio prekybos perteklius išaugo iki rekordinių 1,2 trln. JAV dolerių, nepaisant eksporto į Jungtines Valstijas nuosmukio po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas padidino muitus. Dėl pernykščio prekybos karo tarp Vašingtono ir Pekino, kurio metu abipusiai muitai vienu metu buvo pasiekę triženklį skaičių, Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas, palyginti su 2024 metais, krito 20 proc.

Trečiadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo pakartotus pareiškimus apie Grenlandijos įsigijimą, pareiškė, kad saloje jau yra JAV kariškių ir galėtų būti dar daugiau.

Trečiadienį Rusija apkaltino Ukrainą paleidus dronus, kurie ankstesnę dieną puolė Graikijos savininkui priklausantį naftos tanklaivį prie jos krantų Juodojoje jūroje. Tai buvo naujausias iš virtinės panašių incidentų regione.  Antradienį Atėnai pranešė, kad dronai puolė du Graikijos naftos tanklaivius – „Matilda“ ir „Delta Harmony“, vienas iš jų plaukė pasikrauti Kazachstano naftos Rusijos pakrantėje.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis garsiau grasinant perimti Grenlandijos kontrolę, šios Arkties salos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas trečiadienį pareiškė, kad dabar ne metas kalbėti apie būsimą Grenlandijos nepriklausomybę ir kelti pavojų jos apsisprendimo teisei. „Nemanau, kad dabar tinkamas metas apie tai kalbėti.

Didėjant įtampai tarp JAV ir Irano dėl galimų karinių smūgių, daliai personalo buvo nurodyta iki trečiadienio vakaro palikti Katare įsikūrusią Al Udeido JAV karinę bazę, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė trys diplomatai. „Tai pozicijos pakeitimas, o ne evakuacijos įsakymas“, – „Reuters“ sakė vienas iš diplomatų. Diplomatas pridūrė nežinantis jokios konkrečios priežasties, dėl kurios tokių veiksmų imtasi.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą apie planus pasikalbėti su Vladimiru Putinu pavadino „darbu publikai“. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje po derybų su Namibijos užsienio reikalų ministru. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Tai darbas publikai“ Prancūzijos prezidentas E. Macronas gruodžio viduryje pareiškė, kad Europa turi rasti būdą tiesiogiai kalbėtis su Rusijos vadovu.

Ukrainos partizaninis pasipriešinimo judėjimas „Atesh“ pranešė, kad laikinai okupuotame Mariupolio mieste kilo susišaudymas tarp Rusijos karių ir Čečėnijos kovotojų padalinio „Akhmat“, siejamo su Ramzano Kadyrovo sūnumi Achmatu Kadyrovu. Skelbiama, kad konflikto metu žuvo vienas Rusijos karys, o vienas „Akhmat“ kovotojas buvo sunkiai sužeistas, rašo „United24 Media“. Pasak „Atesh“, susirėmimas prasidėjo kaip ginčas klube ir peraugo į susišaudymą praeivių akivaizdoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono kontrolė Grenlandijoje yra „gyvybiškai svarbi“ jo planuojamai „Auksinio Kupolo“ oro ir raketų gynybos sistemai. „Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo tikslais. Ji gyvybiškai svarbi „Auksiniam Kupolui“, kurį mes statome“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas, nekart žadėjęs atimti Arkties salą iš sąjungininkės Danijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį įspėjo, kad jei Jungtinės Valstijos iš Danijos atimtų Grenlandiją, tai sukeltų beprecedenčių pasekmių bangą, sakė vyriausybės atstovė spaudai. „Jei būtų pažeistas sąjungininkės Europoje suverenitetas, pasekmės būtų beprecedentės“, – sakė Maud Bregeon, cituodama E. Macrono žodžius kabineto posėdyje. „Prancūzija atidžiai stebi situaciją ir veiks visiškai solidariai su Danija ir jos suverenumu“, – pridūrė ji.

Irano saugumo pajėgos paskelbė sulaikiusios įtariamus protestų šalies vakarinėje provincijoje lyderius, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Irano valstybinis radijas pranešė, kad Islamo revoliucinės gvardijos žvalgybos padalinys sulaikė keletą „pagrindinių asmenų, atsakingų už nesaugumą“ Čeharmehalio ir Bachtiarijos provincijoje. Ten vyko vieni iš kruviniausių susirėmimų tarp saugumo pajėgų ir prieš teokratinį šalies režimą pasisakančių demonstrantų.

Teherane trečiadienį prasidėjo laidotuvių ceremonija, skirta daugiau nei 100 saugumo pajėgų narių ir kitų, valdžios žodžiais, „kankinių“, žuvusių per protestų bangą, pranešė valstybinė televizija. Transliuotuose vaizduose matoma ceremonija, kurioje dalyvauja tūkstančiai Irano vėliavomis mojuojančių žmonių, prasidėjo maldomis už žuvusiuosius prie Teherano universiteto. Teisių gynimo grupės teigia, kad per saugumo pajėgų susidorojimą su protestuotojais greičiausiai žuvo tūkstančiai žmonių.

80-metis vyras buvo sustabdytas Tenerifės oro uoste, kai darbuotojai pastebėjo, kad jo žmona, sėdinti neįgaliojo vežimėlyje, yra negyva, rašo „The Sun“. Darbuotojams kilo įtarimų, kai vyras vežė žmoną per saugumo patikrinimą. Jie pastebėjo, kad jos kūno temperatūra yra neįprastai žema. Kai saugumo darbuotojai bandė padėti vyro žmonai, paaiškėjo, kad ji nebekvėpuoja. Moteris buvo mirusi jau kelias valandas Pagal pirminius vyro parodymus, moteris buvo mirusi jau kelias valandas.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen  trečiadienį išreiškė paramą Grenlandijai, sakydama, kad Arkties sala, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas  nori kontroliuoti, „priklauso jos žmonėms“. „Man svarbu, kad grenlandiečiai žinotų ir jie tai žino iš darbų, ne tik iš žodžių, kad mes gerbiame grenlandiečių norus ir jų interesus, ir kad jie gali mumis pasikliauti“, – sakė ji spaudos konferencijoje Briuselyje.

Ukrainos Aukščiausioji Rada paskyrė Mychailo Fedorovo Ukrainos gynybos ministru. Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento, atitinkamą sprendimą parėmė 277 parlamentarai. Nuo 2019 m. gegužės M. Fedorovas ėjo prezidento patarėjo skaitmeninių reikalų klausimais pareigas. 2019 m. jis buvo išrinktas parlamento nariu. 2019 m. rugpjūčio 29 d. M. Fedorovas buvo paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju ir skaitmeninės transformacijos ministru.

Kol Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sutelkia dėmesį į karą Ukrainoje, jo strateginiai sąjungininkai visame pasaulyje jaučiasi apleisti ir skundžiasi paramos stygiumi pačiu kritiškiausiu metu.

Kyjivas trečiadienį paskelbė apie privalomą vaikų evakuaciją iš kelių kaimų pietinėje Zaporižios srityje, motyvuodamas pavojingu kovų intensyvėjimu ir Rusijos pastarojo meto laimėjimais. „Priėmėme sunkų, bet būtiną sprendimą – įpareigoti vaikus kartu su jų tėvais ar teisėtais globėjais evakuotis iš penkių Zaporižios srities gyvenviečių“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos vicepremjeras Oleksijus Kuleba.

Dėl mokesčių ir muitų padidėjus pajamoms, JAV biudžeto deficitas spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, sumažėjo, parodė Iždo departamento paskelbti duomenys. Deficitas palyginamuoju laikotarpiu smuko 15 proc. – nuo 711 mlrd. iki 602 mlrd. JAV dolerių. Bendros pajamos padidėjo 13 proc. iki 1,2 trln. JAV dolerių, o išlaidos paaugo iš viso 2 proc. iki 1,8 trln. JAV dolerių.

Rusija toliau didina pigių kovinių dronų gamybos apimtis ir diegia naujoves jų naudojimo srityje, kurdama okupantų pajėgoms palankias sąlygas mūšio lauke. Apie tai rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. „Rusija toliau didina pigių kovinių dronų, kurie sėkmingai padėjo Rusijos pajėgoms pasiekti palankių rezultatų mūšio lauke, gamybos apimtis ir diegia naujoves“, – teigiama instituto pranešime.

Prancūzija vasario 6 dieną atidarys konsulatą Grenlandijoje, trečiadienį pranešė užsienio reikalų ministras, pavadinęs šį žingsnį politiniu signalu dėl strateginės Danijos teritorijos, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo perimti. Šie komentarai nuskambėjo tą dieną, kai Danijos vyriausiasis diplomatas Baltuosiuose rūmuose susitiks su aukšto rango JAV pareigūnais deryboms dėl didžiulės, naudingosiomis iškasenomis turtingos Arkties salos ateities.

JAV veikiančio Kritinių grėsmių projekto (angl. „Critical Threats Project“ – CTP) paskelbta analizė rodo, kad po kelių dienų neramumų protestai Irane prieš šalies teokratinį režimą, panašu, atslūgo. CTP ataskaitoje teigiama, kad antradienį šešiose Irano provincijose užregistruoti vos septyni protestai. Tai rodo žymų sumažėjimą palyginti su praėjusiu ketvirtadieniu, kai 27 iš 31 Irano provincijos fiksuoti 156 protestai.

Vašingtonui sukritikavus Daniją dėl apleistos Grenlandijos gynybos, danų gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad šalis stiprins savo karinį buvimą šioje Arkties teritorijoje ir palaiko dialogą su sąjungininkais NATO. „Mes ir toliau stiprinsime savo karinį buvimą Grenlandijoje, tačiau taip pat dar labiau sutelksime dėmesį NATO viduje į didesnį pratybų (skaičių) ir didesnį NATO buvimą Arktyje“, – rašė Troelsas Lundas Poulsenas pareiškime naujienų agentūrai AFP.

Tailando šiaurės rytuose trečiadienį ant važiuojančio keleivinio traukinio nukrito statybinis kranas ir sukėlė gaisrą, per kurį žuvo mažiausiai 32 žmonės ir dar dešimtys žmonės buvo sužeisti. Nelaimė įvyko Nakon Ratčasimoje, maždaug 200 km į šiaurės rytus nuo Bankoko, vykdant ambicingą planuojamą greitojo geležinkelio projektą, kuris ilgainiui sujungs Kiniją su didžiąja Pietryčių Azijos dalimi.

Mineapolyje federaliniai pareigūnai antradienį, per dar vieną susirėmimų su protestuotojais dieną, panaudojo ašarines dujas, o tuo pat metu moksleiviai paliko vieną priemiesčio mokyklą, taip protestuodami prieš Donaldo Trumpo  administracijos vykdomą griežtą imigracijos politiką. Tragiško įvykio, kai imigracijos agentas Mineapolyje nušovė moterį, atgarsiai pasiekė ir vietos JAV prokuratūrą.

JAV prezidento pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris artimiausiu metu planuoja apsilankyti Maskvoje, kur susitiktų su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, rašo „Bloomberg“. D. Trumpo pasiuntinių vizitas vyktų siekiant paskatinti taikos susitarimą, kuris užbaigtų Rusijos karą prieš Ukrainą. Leidinio šaltiniai pažymi, kad susitikimas gali įvykti šį mėnesį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paprašė Europos šalių pateikti žvalgybos informaciją apie taikinius Irane, rašo „The Washington Post“. Europos pareigūnų teigimu, sausio 12 d. D. Trumpo administracijos atstovai paprašė šalių pateikti žvalgybos informaciją apie galimus taikinius Irane. Vienas Europos pareigūnas pažymėjo, kad Vašingtonas greičiausiai nepuls branduolinių objektų, tačiau gali imtis veiksmų prieš organizacijų, atsakingų už smurtą per protestus Irane, lyderius.

Rusija tikriausiai buvo atsakinga už seriją koordinuotų kibernetinių atakų, kuriomis gruodžio mėnesį siekta nutraukti elektros tiekimą Lenkijoje, pareiškė šios šalies ministras, pavadinęs nepavykusį sąmokslą „didžiausiu išpuoliu prieš energetikos infrastruktūrą per daugelį metų“, praneša „TVP World“. Lenkijos pareigūnai teigia, kad gruodžio pabaigoje vyko kibernetinės atakos prieš kelis šalies energetikus objektus, kuriomis siekta sutrikdyti ryšius tarp elektros energijos objektų ir tinklo oper...

Interneto stebėsenos organizacija trečiadienį pranešė, kad Irano valdžios visoje šalyje vykdomas interneto atjungimas tęsiasi jau daugiau nei 132 valandas. Aktyvistai baiminasi, jog interneto ryšio išjungimu siekiama nuslėpti tikrąjį susidorojimo su protestais mastą.

JAV įstatymų leidėjai pristatė įstatymo projektą, kuriuo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai būtų draudžiama aneksuoti, okupuoti ar kitaip kontroliuoti NATO sąjungininkės teritoriją be tokios šalies sutikimo. Šis pasiūlymas, kurį antradienį pateikė respublikonė senatorė Lisa Murkowski ir demokratė Jeanne Shaheen, buvo pateiktas tuo metu, kai D. Trumpas reiškia vis didesnį susidomėjimą Grenlandija, kuri yra Danijos teritorija.

„Ukrainska Pravda“ šaltiniai pranešė, kad „Batkivščina“ partijos biure atliekamos kratos. Partijos lyderė yra buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko. Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir Specializuotoji antikorupcinė prokuratūra (SAP) anksčiau pranešė demaskavusios vienos iš frakcijų Radoje vadovą dėl korupcijos. NABU ir SAP pranešė apie įtarimus partijos „Batkivščina“ lyderei Julijai Tymošenko byloje dėl kyšininkavimo Ukrainos parlamentarams už „teisingą“ balsavimą.

 Irano teismų sistemos vadovas pažadėjo pagreitintus teismus asmenims, sulaikytiems dėl protestų bangos, kurią valdžia pavadino „riaušėmis“, trečiadienį pranešė valstybinė televizija. Pastaruoju metu intensyvėja tarptautinis pasipiktinimas dėl demonstracijų slopinimo, kai, kaip teigia teisių grupė, per protestus galimai žuvo tūkstančiai žmonių.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) savo oficialiame pareiškime Konstantinopolio patriarchą Bartolomėjų pavadino „antikristu su sutana“ ir apkaltino jį schizmatine veikla Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą.

Jungtinių Tautų (JT) vaikų fondo UNICEF duomenimis, nuo spalio mėnesį įsigaliojusių paliaubų Gazos Ruože žuvo daugiau nei 100 nepilnamečių. Organizacija pranešė, kad žuvo 60 berniukų ir 40 mergaičių, kurių amžius nesiekė 18 metų. Grupuotės „Hamas“ kontroliuojamame Gazos Ruože veikianti sveikatos apsaugos ministerija patvirtino šiuos skaičius ir save įvardijo kaip pagrindinį UNICEF duomenų šaltinį. JT organizacijos ministerijos skaičius laiko patikimais.

JAV mokslininkai ir Europos Sąjungos (ES) klimato stebėtojai trečiadienį paskelbė, kad 2025-ieji buvo treti karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją. Tai pratęsia precedento neturintį šylančių temperatūrų ciklą, o prognozės rodo, kad 2026 metais atšilimas neslūgs.

Žiemos pasaka dalyje pasaulio kelia ne tik džiaugsmą, bet ir siaubą. Sniego lavina Andoroje nusinešė slidininkę ir jos šunį, į panašią situaciją pateko ir keli amerikiečiai JAV. O štai Estijoje tik per stebuklą grupė turistų prie užšalusio Valastės krioklio tik per plauką išvengė mirties. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Lydima ryškių saulės spindulių, Andoros Pirėnuose slidininkė leidosi nuo kalno šlaito.

Rusija naudoja internetines žinučių programas ir atsiskaitymus kriptovaliutomis, kad verbuotų „vienkartinius“ agentus, vykdančius nebrangias sabotažo operacijas visoje Europoje. Kaip rašo „The Times“, remiantis Londono analitinio centro „Royal United Services Institute“ ataskaita, Rusija bando pakenkti žmonių paramai Kyjivui, pritraukdama ukrainiečių pabėgėlius, patiriančius finansinių sunkumų ir galbūt net nesuvokiančius, kad dirba Kremliui.

Buvęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vladimiras Putinas sprendimą dėl visapusiško įsiveržimo į Ukrainą priėmė kelerius metus prieš 2022 m. vasario 24 d. Pasak Vokietijos politiko, Rusijos vadovas sąmoningai pasirinko karo kelią. O. Scholzas apie V. Putino planus prabilo per knygos „Pralaimėjimas“ (vok.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Grenlandijos ministro pirmininko Jenso-Frederiko Nielseno pasisakymai apie salos ketinimą likti sąjungoje su Danija jam gali tapti „didele problema“, pranešė Baltieji rūmai. Žurnalistams paklausus, ar jis laiko galutiniu Grenlandijos ministro pirmininko pareiškimą, jog sala ketina likti sąjungoje su Danija, JAV prezidentas atsakė klausimu, kas apskritai padarė tokius pareiškimus.

Venesuela antradienį pradėjo paleisti įkalintus amerikiečius, pranešė JAV pareigūnas, sveikindamas šalies laikinosios vadovybės sprendimą po to, kai Vašingtonas nušalino buvusį prezidentą Nicolas Maduro. Pareigūnas kol kas nepateikė išsamios informacijos apie kalinių paleidimą ir nepatikslino, kiek tiksliai asmenų išlaisvinta, užsimindamas tik tiek, kad jų buvo daugiau nei vienas. „Sveikiname sulaikytų amerikiečių paleidimą Venesueloje.

Irane nuo protestų pradžios gruodžio pabaigoje, aktyvistų duomenimis, žuvo mažiausiai 2,5 tūkst. žmonių. Tai pranešė Norvegijoje įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Hengaw“, nurodydama, kad jos tikrinimo komanda kasdien dirba, siekdama dokumentuoti su masiniais protestais susijusius mirties atvejus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad imsis neapibrėžtų „labai griežtų priemonių“, jei Irano valdžios institucijos įgyvendins grasinimus pakarti keletą protestuotojų, o Teheranas tokius Amerikos perspėjimus pavadino „pretekstu karinei intervencijai“. Tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą sukėlė represijos, per kurias, kaip teigia žmogaus teisių organizacijos, vienu iš didžiausių iššūkių Irano dvasininkų vadovams tapusių protestų metu galėjo žūti tūkstančiai žmonių.

Venesueloje antradienį vėl ėmė veikti socialinis tinklas „X“, kurio naudotojai daugiau nei metus laiko neturėjo prie jo prieigos, užblokuotos praėjusią savaitę JAV pajėgų suimto prezidento Nicolo Maduro sprendimu. Savo puslapį šioje socialinių tinklų platformoje atnaujino ir N. Maduro viceprezidentė, o dabar – laikinoji šalies prezidentė Delcy Rodriguez. „Būkime vieningi, siekime ekonominio stabilumo, socialinio teisingumo ir gerovės valstybės, kurios nusipelnėme“, – parašė ji.

Naktį Rusijos miestas Rostovas prie Dono patyrė dronų ataką, kurios metu galimai buvo panaudoti ir raketiniai ginklai. Remiantis Rusijos valdžios bei stebėjimo kanalų duomenimis, po atakos mieste buvo pranešta apie gaisrą. Pasak internete plintančių pranešimų, ataka prieš Rostovą prie Dono prasidėjo apie 01:40 Kyjivo laiku. Kol kas neaišku, kokios tiksliai priemonės buvo panaudotos puolant miestą.

Kitą savaitę Kyjivo sąjungininkai iš Didžiojo septyneto susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Davose, siekdami užsitikrinti jo asmeninį palaikymą saugumo garantijoms Ukrainai po ugnies nutraukimo, rašo „Financial Times“. Keturi su planais susipažinę pareigūnai teigia, kad Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados ir Jungtinės Karalystės lyderiai, taip pat Europos Komisijos pirmininkė, kitą savaitę Davose vyksiančiame Pasaulio ekonomikos forume planuoja susitikti su JAV prezidentu Donaldu T...

Rusijos nuostoliai fronte artėja prie lūžio taško, po kurio agresorius gali susidurti su personalo trūkumu, rašo „Business Insider“, remdamasis ekspertais ir oficialiais pareigūnais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį lankydamasis vienoje iš Mičigano valstijoje veikiančių automobilių gamyklų į jį provokavusio darbininko remarką atsakė keiksmais ir nepadoriu gestu, kaip matyti socialiniuose tinkluose išplitusiame vaizdo įraše. Filmuotoje medžiagoje ekskursijos po automobilių „Ford F-150“ gamyklą Detroito mieste metu ilgą juodą paltą dėvintis D. Trumpas eina kabančiu taku, nuo kurio matyti gamybos cechas.

Pirmą kartą Tarptautinės kosminės stoties (TKS) istorijoje JAV kosmoso agentūra NASA dėl vieno komandos nario sveikatos problemų anksčiau laiko grąžins į Žemę keturių astronautų įgulą. „Nusprendžiau mūsų astronautų labui „Crew 11“ įgulą grąžinti anksčiau nei planuota“, – sakė naujasis NASA vadovas Jaredas Isaacmanas. Anot jo, tokioms situacijoms visada būna pasirengta.

„Ukrainska Pravda“ šaltiniai praneša, kad „Batkivščina“ partijos biure atliekamos kratos. Partijos lyderė yra buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko. Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir Specializuotoji antikorupcinė prokuratūra (SAP) praneša demaskavusios vienos iš frakcijų Radoje vadovą dėl korupcijos.

Po lėktuvo nusileidimo iš Amsterdamo į Honkongą vienas iš keleivių buvo nugabentas į vietos ligoninę, kur vėliau jam diagnozuota mirtis, patvirtino Honkongo policija žurnalui „People“. Skrydžio metu lėktuvo keleiviui prireikė medikų pagalbos.

Lenkijoje Vroclavo oro uoste keleiviai buvo įkalinti dvejuose lėktuvuose, skelbia lenkų portalas „Fakt“. Anot leidinio, incidentas įvyko antradienį, dvejų lėktuvų keleiviai turėjo orlaiviuose sėdėti iki penkių valandų be galimybės išlipti. Vienas iš lėktuvų buvo „Ryanair“, jis turėjo skristi į Alikantę. Kitas lėktuvas buvo „Enter Air“ ir turėjo skristi į Gran Kanariją. Lėktuvai esą pakilti turėjo antradienio rytą.