Susitikimo išvakarėse Grenlandijos premjeras pakartojo, kad šalis neparduodama ir renkasi ateitį su Danija. O Donaldas Trumpas atkirto, kad Grenlandijos premjerui tai taps didele problema.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Nežino, kas yra Grenlandijos premjeras
„Pirmiausia noriu pakartoti, kad Grenlandija neparduodama“, – teigė Grenlandijos premjeras Jens-Frederikas Nielsenas.
Grenlandijos premjero kategoriškas atkirtis D. Trumpo užgaidoms įsigyti salą sukėlė Amerikos prezidento reakciją, parodančią, kad kitų interesai jam nė motais.
„Na, tai jų problema. Nesutinku su juo. Nežinau, kas jis toks. Nieko apie jį nežinau. Bet jam tai bus didelė problema“, – teigė JAV prezidentas D. Trumpas.
Trumpas nė nežino svarbiausio politiko šalies, kurią nori priglausti. Kalba, kaip apie nieko nereiškiantį asmenį.
D. Trumpas Grenlandijos premjerui grūmoja svarbaus Grenlandijos ir Danijos ministrų susitikimo Baltuosiuose rūmuose išvakarėse. O iki susitikimo likus kelioms valandoms savo socialiniame tinkle priduria dar daugiau.
„Ji būtina mūsų Auksiniam Kupolui, kurį statome. NATO turėtų padėti mums ją gauti“, – rašė D. Trumpas.
Grenlandija renkasi Daniją
D. Trumpo keliama įtampa – jei tai yra derybų taktikos dalis siekiant išties perimti salą – bent kol kas, panašu, tik atitolina šią nuo Amerikos.
„Tai Danijos karalystė, Danija ir esame NATO dalis. Ir nesuprantu, kodėl jis mūsų taip nori. Tai vaikiška“, – kalbėjo pensininkė Charlotte Heilmann.
Nuo 1979-ųjų palaipsniui nepriklausomybės link judanti Grenlandija – dabar, rodos, tik tvirčiau įsikimba į Daniją.
„Susiduriame su geopolitine krize. Ir jei dabar turime pasirinkti tarp JAV ir Danijos – mes renkamės Daniją, renkamės NATO, Danijos karalystę ir ES“, – teigė Grenlandijos premjeras.
Šis pareiškimas garsiai nuaidėjo Kopenhagoje.
„Tai buvo pirmas kartas ir labai svarbu, kad Grenlandija tai pasakė, nes čia, Danijoje, jau didėjo nerimas ir pyktis dėl to, kad Grenlandija nekalbėjo apie buvimą Danijos dalimi“, – teigė politikos analitikas Noa Redington.
„Ir tai ne tik apie Grenlandiją ar karalystę. Negalima jėga perbraižyti sienų, negalima nusipirkti žmonių, mažos šalys neturėtų bijoti didelių šalių“, – tikino Danijos premjerė Mette Frederiksen.
Spaudžia mažesnius sąjungininkus
O D. Trumpo administracija, nuo kadencijos pradžios, atvirkščiai – būtent bauginimais ir spaudžia mažesnius sąjungininkus.
O to spaudimo, panašu, netrūks ir susitikimo metu. Ypač paaiškėjus, kad Danijos ir Grenlandijos ministrų susitikimui šeimininkaus ne JAV valstybės sekretorius Markas Rubio, o viceprezidentas J. D. Vance‘as – nuo pat kadencijos pradžios vykdęs prieš Daniją nukreiptą informacinę kampaniją.
„Danija nepakankamai skyrė resursų, būtinų išlaikyti šią bazę, mūsų karius ir, mano nuomone, apsaugant Grenlandijos žmones nuo daugelio labai agresyvių Rusijos ir Kinijos įsibrovimų“, – aiškino JAV viceprezidentas J. D. Vance'as.
Ekspertų manymu, salos besigviešianti D. Trumpo administracija sąjungininkams gali iškelti kokį nors ultimatumą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
