Užsienis

Antradienį minint ketvirtąsias karo Ukrainoje metines, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Kyjive kartu su kitų užsienio valstybių vadovais pagerbė kovoje už Ukrainos laivę žuvusius gynėjus. Ministras pabrėžė, kad karą Ukrainoje pradėjusi Rusija savo agresiją gali nukreipti ir į kitas valstybes, todėl, jo teigimu, būtina investuoti į savo gynybinius pajėgumus. „Ukrainiečiai jau nuo 2014 metų savo krauju stabdo Putino Rusiją. Šiandien iš Kyjivo linkiu Lietuvai vienybės.

Beveik 20 šalių pirmadienį pasmerkė naujausius Izraelio veiksmus, kuriais siekiama sugriežtinti kontrolę okupuotame Vakarų Krante. Pasak jų, tokiais veiksmais Izraelis siekia aneksuoti Vakarų Kranto teritoriją ir pakenkti palestiniečių valstybingumui. Anksčiau šį mėnesį Izraelis patvirtino kelias kraštutinių dešiniųjų ministrų remiamas iniciatyvas, įskaitant procesą, kuriuo žemė Vakarų Krante registruojama kaip valstybės nuosavybė.

Rusijos šnipai prie Europos karinių bazių ir kitų strategiškai svarbių objektų perka nekilnojamojo turto objektus, kurie gali būti panaudoti sabotažo kampanijoms vykdyti, skelbia „The Telegraph“. Tarp objektų – namai, vasarnamiai, poilsio nameliai, butai, mokyklos ir pan. Įsigytus objektus rusų šnipai jau pavertė tinklu, skirtų koordinuotoms sabotažo kampanijoms vykdyti.

Minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą bičiuliavimusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Maždaug apie 500 keleivių buvo priversti naktį praleisti lėktuvuose Miuncheno oro uoste Vokietijoje, skelbia „People“. Incidentas įvyko vasario 19 d. Šimtai žmonių įstrigo lėktuvuose Vokietijos oro uoste Vienas „Lufthansa“ lėktuvas turėjo skristi iš Miuncheno į Kopenhagą. Lėktuve buvo 123 žmonės. Tačiau galiausiai lėktuvas neišskrido, o žmonės lėktuve turėjo praleisti aštuonias valandas.

Antradienį nukritęs vienoje iš Isfahano provincijos vaisių turgaviečių sudužo Irano kariuomenės oro pajėgoms priklausantis sraigtasparnis, incidento metu žuvo keturi žmonės, praneša valstybinė žiniasklaida. Oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad žuvo pilotas, antrasis pilotas ir du ant žemės buvę prekeiviai vaisiais, o avarija įvyko dėl „techninio gedimo“. Tragedija įvyko Isfahano provincijos centrinėje Irano dalyje Chomeinišaro mieste.

Estijoje antradienį, minint 108-ąsias nepriklausomybės paskelbimo metines, ant visų gyvenamųjų, komercinių ir biurų pastatų iškeltos valstybinės vėliavos. Taline Nepriklausomybės dienos minėjimas prasidėjo 7 val. 32 min. surengta vėliavos pakėlimo Ilgojo Hermano bokšte ceremonija, vykusia skambant valstybiniam himnui. Panašūs renginiai vyko Narvoje, Tartu, Silamejėje ir kitur.

Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra „triguba Rusijos nesėkmė“, antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Vakarų remiamą šalį metines, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šis karas yra triguba Rusijos nesėkmė: karinė, ekonominė ir strateginė“, – rašė jis platformoje „X“. „Vieną dieną rusai supras jų vardu įvykdyto nusikaltimo dydį, pasiteisinimų beprasmiškumą ir pražūtingus ilgalaikius padarinius jų šaliai, – teigiama E. Macrono įraše.

Vienoje iš Dnipro miesto policijos nuovadų nugriaudėjęs sprogimas buvo priskirtas teroro aktams. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė generalinės prokuratūros kanceliarija. Dnipre nugriaudėjo sprogimas Vasario 23 d. apie 20.50 val. vienoje iš Dnipro policijos nuovadų sprogo savadarbis sprogstamasis užtaisas. Apie nukentėjusiuosius nepranešama. Per sprogimą išdužo langai, buvo apgadintas administracinis pastatas ir netoliese stovėjęs automobilis.

Antradienį sueina lygiai ketveri metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 2022 m. vasario 24 d. ankstų rytą Rusijos pajėgos pradėjo ėmė veržtis į Ukrainą iš šiaurės, pietų ir rytų. „Sky news“ pateikia chronologiją, kaip atrodė pirmoji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Pirmiausia rusai atakavo svarbiausius karinius infrastruktūros objektus – oro uostus ir radarų bazes, o tada su sausumos ir oro pajėgos žengė į priekį keliose vietose.

Moterys, pabėgusios nuo karo Ukrainoje, Europos Sąjungoje patiria didelio masto fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą, antradienį pranešė ES žmogaus teisių agentūra, ragindama užtikrinti geresnę jų apsaugą. Nuo tada, kai prieš ketverius metus Rusija užpuolė Ukrainą, šalį paliko apie 2,5 milijono moterų ir merginų, gavusių laikiną prieglobstį valstybėse narėse, tačiau daugelis iš jų susiduria su sunkumais, teigiama ES Pagrindinių teisių agentūros (PTA) ataskaitoje.

Per ketverius plataus masto Rusijos karo su Ukraina metus rusų okupantų pajėgos nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 24 d. prarado maždaug 1 261 420 karių, iš kurių 920 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį (trečiadienį Lietuvos laiku) Kongrese skaitys savo metinį pranešimą. Praėjus metams po sugrįžimo į pareigas, D. Trumpas iškilo kaip prezidentas, nepaisantis įprastai šalies vadovui keliamų lūkesčių. Jis įgyvendina savo galvą sukančią darbotvarkę, aukštyn kojomis apvertė vidaus prioritetus, sugriovė užsienio aljansus ir metė iššūkį šalies pamatinei stabdžių ir atsvarų sistemai.

Meksikoje per operaciją, kurios metu žuvo kartelio vadeiva „El Mencho“, ir po jos kilusį smurtą žuvo mažiausiai 74 žmonės, įskaitant 25 nacionalinės gvardijos pareigūnus, pirmadienį pranešė saugumo ministras Omaras García Harfuchas. Sekmadienį vakarinėje Chalisko valstijoje vyriausybinės pajėgos mėgino suimti narkotikų kartelio vadą, kurio visas vardas ir pavardė – Nemesio Oseguera Cervantesas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parodė bunkerį, kuriame leido pirmąsias karo dienas. Savo kreipiesi į ukrainiečius antradienį, per karo 4-ąsias metines, jis nurodė, kad būtent iš šio bunkerio surengė pirmuosius pokalbius su pasaulio lyderiais karo pradžioje. „Būtent čia kalbėjausi su prezidentu Bidenu. Būtent čia išgirdau, kad yra grėsmė, kad reikia skubiai palikti Ukrainą, kad esame pasiruošę padėti.

Minint ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos metines, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad besipriešinančių ukrainiečių drąsa įkvėpė milijonus žmonių, o Lietuva tiki šalies pergale. „Rusija tikėjo, kad raketomis ir teroru gali ištrinti jūsų tautą iš istorijos.

Rusija ir toliau reikalaus, kad Ukraina atiduotų Donbasą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN. Anot jo, nepaisant visų pastarųjų pareiškimų apie pažangą derybose, Rusija neketina sušvelninti savo pozicijos dėl pagrindinio reikalavimo – teritorinio klausimo. Zelenskis: Donbasas nebūtinai bus taškas „Rusija nori Donbaso ir taškas. Nors tai nebūtinai taškas. Jie turi savo poziciją šiuo klausimu, bet jei jiems duosi pirštą, jie nukąs visą ranką.

Per naktinius Rusijos dronų smūgius Zaporižios mieste Pietryčių Ukrainoje buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant vaiką, antradienį pranešė pareigūnai. Ukraina antradienį mini ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, nematant pabaigos kruviniausiam konfliktui Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (DSNS) nurodė, kad vėlų pirmadienio vakarą įvykdytos atakos buvo nukreiptos į įvairias vietas visame srities centre.

Kinijos prekybos ministerija antradienį ėmėsi veiksmų prieš 40 Japonijos įmonių ir organizacijų, tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad jų ryšiai su kariuomene kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ji įvedė eksporto kontrolę 20 subjektų, tarp kurių – „Mitsubishi“ ir Japonijos kosmoso agentūra, kaltindama juos padedant stiprinti Japonijos karinius pajėgumus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Tarybos pirmininkas António Costa antradienį turėtų atvykti į Kijevą, kur Ukraina minės ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos metines. Abu ES vadovai kartu su keletu Europos šalių lyderių dalyvaus atminimo ceremonijoje ir pareikš solidarumą su Ukraina. Jie taip pat planuoja aplankyti vietoves, kurios buvo apgadintos per Rusijos antskrydžių kampaniją, nukreiptą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Rusijos karui prieš Ukrainą persiritus į penktuosius metus ir svarstant, ar jau šiemet gali būti pasiekta taika, signatarai Albinas Januška ir Petras Vaitiekūnas įžvelgia kelis galimus scenarijus. A. Januškos nuomone, galimos priverstinės paliaubos arba tolesnis karas. P. Vaitiekūnas pažymi, kad gali būti, jog Ukrainoje karas baigsis, bet tada Rusija savo agresiją nukreips į kitą šalį ar regioną.

Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir sukėlė kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Minint jau ketvirtąsias invazijos metines, naujienų agentūra AFP apžvelgia karo padėtį ir kai kuriuos padarinius abiem šalims. Sugriovimai Ukrainoje Karo veiksmai Ukrainoje sukėlė didžiulius sugriovimus. Dėl mūšių griuvėsiais virto ištisi Rytų ir Pietų Ukrainos miestai, tarp jų – Bachmutas, Toreckas ir Vovčanskas.

Antradienį sueina lygiai ketveri metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Rusija 2022-ųjų vasario 24-ąją užpuolė Ukrainą. Rusija savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.

Antradienį ryte šalia policijos patrulinio automobilio Maskvos centre sprogus sprogstamajam užtaisui vienas pareigūnas žuvo, dar du buvo sužeisti, pranešė Rusijos vidaus reikalų ministerija. Sprogimas įvyko apie 12.05 val. (pirmadienį 21.05 val. Grinvičo laiku) Saviolovsko geležinkelio stoties aikštėje, nurodoma platformoje „Telegram“ paskelbtame ministerijos pranešime.

Septynis žmonės žuvo, kai rytinėje Indijos Džarchando valstijoje sudužo užsakomąjį skrydį vykdęs greitosios pagalbos lėktuvas, antradienį pranešė pareigūnai.

Taikos susitarimui, kuris užbaigtų karą Ukrainoje, labiausiai trukdo būtent Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Tokį pareiškimą per ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines padarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, rašo UNIAN.

Vakarų šalių gyventojai vis labiau įsitikina, kad pasaulis juda link globalinio karo. JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos valstybių piliečiai mano, kad Trečiojo pasaulinio karo pradžia per artimiausius penkerius metus yra visai realus scenarijus. Tuo pačiu, Donaldas Trumpas paskelbė 10 proc.

Minint ketvirtąsias plataus masto karo Ukrainoje metines, Vilniuje ir Kaune antradienį vyks solidarumo su ukrainiečiais renginiai. Vilniuje rengiamos eitynės „Mūsų vėliavos – laisvės vėliavos!“. Jos prasidės Ukrainos skvere ir tęsis iki Lukiškių aikštės. Šioje aikštėje bus rengiamas akcijos „Radarom“ baigiamasis koncertas. Šiemet gyventojai ir verslo organizacijos kviesti aukoti lėšų nupirkti Ukrainai robotų būrių.

Slovakija nutrauks elektros tiekimą Ukrainai, jei nebus atnaujintas naftos tranzitas per „Družba“ naftotiekį, vasario 23 d. pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico. Tačiau Ukrainos pareigūnas leidiniui „Kyiv Independent“ sakė, kad Kyjivas vis tiek galės importuoti avarinę elektros energiją iš Slovakijos, nepaisant R. Fico pareiškimo.

Galingiausias ir pavojingiausias Meksikos kartelis paskelbė karą šalies valdžiai ir teisėsaugai. Žiaurūs kartelio smogikai tiesiog gatvėse žudo pareigūnus, blokuoja kelius ir sėja smurtą šalyje. Saugumo krizė Meksiką ištiko po to, kai šalies specialiosios pajėgos nužudė įtakingiausio kartelio vadą, narkobaroną – ieškomiausią nusikaltėlį šalyje „El Mencho“. Užsienio reikalų ministerija ragina susilaikyti nuo kelionių į Meksiką. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pirmadienį prokurorai paprašė Paryžiaus teismo skirti iki trejų metų laisvės atėmimo bausmes trims Moldovos piliečiams, karstais išpaišiusiems viešuosius pastatus su nuoroda į karą Ukrainoje. Byla iškelta nagrinėjant vieną iš nusikaltimų, susijusių su užsienio kišimusi. Du kiti moldavai apkaltinti apipaišę pastatus Paryžiuje mėlynomis Dovydo žvaigždėmis. Keturi bulgarai nuteisti palikę raudonas rankų žymes ant Paryžiaus Holokausto memorialo.

Šią savaitę prognozuojami potvyniai Lietuvoje paskatino rizikos zonose esančias savivaldybes ruoštis, o premjerė Inga Ruginienė pavedė tarnyboms parengti detalų veiksmų planą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) akcentuoja, jog tinkamas pasirengimas ir gyventojų informuotumas yra būtinieji veiksniai, padėsiantys išvengti nuostolių. Kiek anksčiau šiemet ir Pietų Europą nuplovė didžiulės liūtys, tvino gatvės, virto medžiai.

Ukrainą sukrėtė dar vienas sprogimas – Mykolajive sužeisti septyni policijos pareigūnai, du iš jų kovoja dėl gyvybės. Tai įvyko vos dieną po mirtino išpuolio Lvive, kur žuvo jauna pareigūnė. Policijos vadovybė perspėja: tai gali būti ne atsitiktiniai incidentai, o sąmoningas smūgis teisėsaugai. Sprogimai Mykolajivo mieste vasario 23 d. sužeidė 7 policijos pareigūnus, pranešė Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ivanas Vyhivskis.

Prie Europos Komisijos (EK) būstinės Briuselyje iškelta Ukrainos vėliava kaip solidarumo su Ukraina ženklas, artėjant ketvirtosioms Rusijos plataus masto invazijos metinėms.  Europos Komisija apie tai paskelbė socialiniame tinkle X. Europos Komisija pavadino vėliavą „Europos atsparumo ir vilties simboliu“.  „Šiandien keliama vėliava įkūnija nepalenkiamą tautos, ketverius metus atremiančios plataus masto neišprovokuotą smurtą ir sunaikinimą, dvasią.

Suimtas buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Peteris Mandelsonas, įtariamas netinkamu elgesiu einant valstybės pareigas, jam pareikšti kaltinimai dėl vyriausybės informacijos perdavimo pedofilui finansininkui Jeffrey Epsteinui.  Metropoliteno policija pranešė, kad pirmadienį 72 metų buvęs diplomatas ir politikas buvo nuvežtas į Londono policijos nuovadą apklausai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas bendraudamas su Rusija yra arba išdavikas, arba išskirtinis lyderis, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Nobelio taikos premijos laureatas Lechas Walesa. „Iš pirmo žvilgsnio šiandien jis atrodo kaip Rusijos pagalbininkas, paprasčiausias išdavikas. Tai vienas iš požiūrio taškų“, – sakė buvęs Lenkijos prezidentas ir buvęs profesinės sąjungos „Solidarumas“ (Solidarnosc) lyderis, artėjant ketvirtosioms Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinėms.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad nuo vasario 23 d. bus nutraukti avariniai elektros energijos tiekimai Ukrainai. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „X“, rašo „Ukrinform“. „Įvykdžiau tai, ką žadėjau šeštadienį: jei naftos tiekimas į Slovakiją nebus atnaujintas iki pirmadienio, kreipsiuosi į valstybinę akcinę bendrovę SEPS su prašymu nutraukti avarinį elektros energijos tiekimą Ukrainai.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nutrauks avarinį elektros tiekimą Ukrainai, kol Kyjivas iš naujo atidarys svarbų vamzdyną, kuriuo Slovakijai tiekiama rusiška nafta. Ukraina teigia, kad naftotiekis „Družba“, kuris eina per jos teritoriją ir kuriuo į Slovakiją ir Vengriją teka rusiška nafta, sausio 27 d. buvo pažeistas per Rusijos smūgius.

Lenkijos saugumas skelbia sulaikęs Baltarusios pilietį, kuris Minskui šnipinėjo strateginius ir saugumui svarbius objektus. Baltarusių šnipas veikė ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje bei Vokietijoje. O kol lenkų saugumiečiai gaudo šnipus, šalies prezidentas Karolis Nawrockis viešai iškėlė naują ambiciją – pasigaminti Lenkijai nuosavus branduolinius ginklus. Apie norą savo teritorijoje turėti tokius ginklus, paskelbė ir Estijos ministras. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

 Jungtinės Valstijos ketvirtadienį atnaujins branduolines derybas su Iranu, naujienų agentūrai AFP patvirtino JAV pareigūnas, Vašingtonui tęsiant masinį karinių pajėgų telkimą, siekiant daryti spaudimą Teheranui. Pirmadienį kalbėjęs JAV pareigūnas daugiau detalių nepateikė. Iranas sekmadienį pareiškė, kad derybos turėtų įvykti ketvirtadienį Ženevoje. Tarpininkas Omanas tą patvirtino.

Po operacijos, per kurią žuvo ieškomiausias Meksikos narkotikų baronas, per susirėmimus su kartelio šauliais žuvo 25 šalies kariai, pirmadienį pranešė vienas aukštas saugumo pareigūnas. „Chalisko naujosios kartos“ kartelio lyderis Nemesio „El Mencho“ Oseguera sekmadienį buvo sužeistas per susišaudymą su kariais Chalisko valstijos Tapalpos mieste ir mirė, kai buvo skraidinamas į Meksiko miestą, nurodė kariuomenė.

Pirmadienį, vasario 23 dieną, Mykolajive neveikiančios degalinės teritorijoje įvyko sprogimas. Pranešama apie sužeistus teisėsaugos pareigūnus. Apie tai informavo Ukrainos nacionalinė policija, rašo „24 Kanal“. Incidentas įvyko apie 18.10 val. vietos laiku uždarytos degalinės teritorijoje. Sužeisti 7 policininkai Per sprogimą buvo sužeisti 7 policijos valdybos pareigūnai, kurie buvo atvykę į pamainos pasikeitimą ir aikštelėje paliko savo automobilius.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė pirmadienį pareiškė siūlysianti valstybėms narėms panaikinti bloko sankcijas laikinajai Venesuelos lyderei Delcy Rodriguez. „Pažiūrėsime, ar pasieksime susitarimą. To dar nežinome“, – žurnalistams sakė Kaja Kallas.

Peru Arekipos regione sudužus kariniam sraigtasparniui žuvo penkiolika žmonių, pirmadienį pranešė oro pajėgos.  Sekmadienio popietę sraigtasparnis Mi-17 prarado radijo ryšį, o pirmadienį Peru oro pajėgos rado 15 žuvusiųjų.  „Gelbėjimo tarnybos patvirtino keturių įgulos narių (...) ir 11 keleivių, buvusių sraigtasparnyje, žūtį“, – sakoma oro pajėgų pranešime.  Sraigtasparnis Arekipoje vykdė didelę žalą padariusių potvynių aukų gelbėjimo operacijas, pranešė oro pajėgos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip karo nusikaltėlis nepriklausomai nuo derybų, kuriomis siekiama nutraukti jau beveik ketverius metus Ukrainoje vykstančias kovas, rezultato, pirmadienį Kyjive pareiškė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Rusijos karo nusikaltėliai neturi teisės į nebaudžiamumą“, – sostinėje vykusioje konferencijoje teisingumo tema sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

Pirmadienį Vašingtonas apkaltino Kiniją labai išplėtus savo branduolinį arsenalą ir pakartojo, kad Pekinas atliko slaptus branduolinius bandymus, bei dar kartą pareikalavo, kad Kinija dalyvautų sudarant naują ginklų kontrolės sutartį. Vašingtonas pareiškė, kad šio mėnesio pradžioje pasibaigęs „New START“ – paskutinės sutarties tarp didžiausių branduolinių valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos – galiojimas suteikia galimybę pasiekti geresnį susitarimą, įtraukiant Pekiną.

Visapusiškas Rusijos karas prieš Ukrainą per ketverius metus taip evoliucionavo, kad klasikiniai karo vedimo metodai tapo nebeaktualūs. Apie tai kalbėjo Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas, rašo UNIAN. „Šiandieninis karas tarp mūsų ir rusų okupantų yra toks, koks yra. Ir mes tiksliai žinome, kad šiuo metu nė viena šalis neturi pakankamos karinės galios, galinčios kaip nors sustabdyti šį karą“, – įsitikinęs V. Zalužnas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad jo šalis išgyvena „sudėtingas ir iššūkių kupinas dienas“, augant įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano po amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo grasinimo smogti, jei Teheranas atsisakys priimti naują branduolinį susitarimą. „Išgyvename labai sudėtingas ir iššūkių kupinas dienas, – sakė B. Netanyahu įstatymų leidėjams trumpoje kalboje parlamente. – Mes stebime situaciją ir esame pasirengę bet kokiam scenarijui.

Ketvirtų Rusijos invazijos Ukrainoje metinių išvakarėse – Volodymyras Zelenskis sako, esą Vladimiras Putinas de facto pradėjo trečiąjį pasaulinį karą. Klausimas tik, kaip jį sustabdyti. O šiuo klausimu vienybės Europoje vis dar stinga. Štai į pagalbą V. Putinui vėl skuba Vengrijos premjeras. Invazijos metinių išvakarėse Europos Sąjungai sprendžiant dėl jau 20-ojo sankcijų Maskvai paketo – Vengrija pareiškė, kad sprendimą blokuos tol, kol Kyjivas jiems atsuks rusiškos naftos kranelį.