Prezidentas prie savo didžiausių laimėjimų priskiria tarpininkavimą dėl trapios paliaubų sutarties Gazos Ruože, autokratinio lyderio Nicolas Maduro sulaikymą Venesueloje ir spaudimą kitoms NATO narėms didinti išlaidas gynybai.
Tuo metu, kai apklausos rodo, jog JAV visuomenė vis labiau nerimauja dėl ekonomikos, D. Trumpo užduotis antradienio vakarą taip pat yra išsklaidyti stiprėjantį skepticizmą, kad jis lieka ištikimas savo filosofijai „Pirmiausia – Amerika“ po metų, kai jo dėmesys dažnai buvo nukreiptas toli nuo namų. Šiuo atsargumu dalijasi ir kai kurie asmenys, kurie kadaise laikė save vienais artimiausių D. Trumpo sąjungininkų.
„Jei nuo pat pradžių būtumėte iškėlęs Ameriką PIRMIAUSIA, o ne savo turtingų donorų klasę ir užsienio politiką, jums nereikėtų kurti strategijų, kaip apdumti akis amerikiečiams“, – socialiniame tinkle „X“ piktinosi buvusi Atstovų Rūmų narė Marjorie Taylor Greene, respublikonė iš Džordžijos, kuri praėjusį mėnesį atsistatydino iš Kongreso po konflikto su D. Trumpu, Baltiesiems rūmams ruošiantis informacinei kampanijai prieš pranešimą.
Ar imsis veiksmų prieš Iraną?
Didėjantis nerimas kyla D. Trumpui svarstant, ar imtis naujų karinių veiksmų prieš Iraną. Praėjusią savaitę jis įspėjo Iraną, kad netrukus „nutiks blogų dalykų“, jei nebus pasiektas susitarimas dėl branduolinės programos.
D. Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris ketvirtadienį Ženevoje turėtų vėl susitikti su Irano pareigūnais, JAV karo laivams ir naikintuvams telkiantis Artimuosiuose Rytuose.
Administracija atrodo sutrikusi, kad Iranas nesureagavo į didėjantį spaudimą.
„Jam įdomu, kodėl jie dar ne (...) nenoriu vartoti žodžio „kapituliuoti“, bet kodėl jie nekapituliuoja“, – savaitgalį „Fox News“ eteryje apie D. Trumpą sakė S. Witkoffas.
D. Trumpas galėtų pasinaudoti šia akimirka ir paaiškinti amerikiečiams, kodėl gali prireikti karinių veiksmų, praėjus vos aštuoniems mėnesiams po to, kai jis pareiškė, kad JAV smūgiai sunaikino tris svarbius Irano branduolinius objektus ir nepaliko „Artimųjų Rytų chuliganui“ kito pasirinkimo, kaip tik siekti taikos.
Kelias į susitarimą atrodo miglotas, Iraną valdantiems autoritariniams dvasininkams teigiant, kad diskutuos tik branduoliniu klausimu. JAV ir Izraelis taip pat nori spręsti Irano balistinių raketų programos ir paramos regioninėms ginkluotoms grupuotėms, įskaitant „Hezbollah“, „Hamas“ ir husius, klausimus.
Sunkumai dėl karo Ukrainoje užbaigimo
Antradienį taip pat minimos ketvirtosios Rusijos invazijos į Ukrainą metinės.
Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas gyrėsi, kad galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą per vieną dieną, tačiau jam neabejotinai sunkiai sekasi įvykdyti šį pažadą.
Rusijos ir Ukrainos pareigūnai derasi JAV tarpininkaujamose derybose, tačiau nesutaria dėl esminių klausimų, įskaitant Rusijos reikalavimus, kad Kyjivas atsisakytų vis dar kontroliuojamos Ukrainos teritorijos, ir kas gaus Zaporižios atominę elektrinę, didžiausią Europoje.
Per pastaruosius dvejus metus Rusijos kariai į Rytų Ukrainos Donecko sritį pasistūmėjo tik apie 50 kilometrų.
Nepaisant lėto tempo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laikosi savo maksimalistinių reikalavimų, teigdamas, kad Kyjivas privalo išvesti savo pajėgas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva neteisėtai aneksavo, bet niekada visiškai neužėmė.
D. Trumpas teigia, kad neišvengiama, jog Rusija perims dalies Ukrainos teritorijos kontrolę, ir spaudžia prezidentą Volodymyrą Zelenskį sudaryti susitarimą, kad būtų išgelbėtos gyvybės.
„Rusija nori susitarti, ir Zelenskis turės pajudėti“, – praėjusią savaitę teigė D. Trumpas.
Atrodo, kad D. Trumpas trokšta taikos susitarimo prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus, nepaisant iššūkių. V. Zelenskis sako, kad Baltieji rūmai nustatė birželio terminą karui užbaigti ir greičiausiai spaus abi puses jo laikytis.
Ukraina, Rusija ir likusi Europa atidžiai klausysis, ką D. Trumpas pasakys apie karo pabaigą.
Tebesitęsiantis džiaugsmas dėl N. Maduro ir dėmesys Vakarų pusrutuliui
Galima tikėtis, kad D. Trumpas dar kartą pasidžiaugs praėjusį mėnesį įvykusiu Venesuelos lyderio sulaikymu per beprecedentę karinę operaciją.
N. Maduro ir jo žmona buvo skubiai nugabenti į Niujorką, kur jie laikomi laukiant teismo dėl federalinių kaltinimų narkotikų sąmokslu.
Po šių įvykių D. Trumpas paragino JAV naftos vadovus skubėti atgal į Venesuelą, Baltiesiems rūmams bandant greitai užsitikrinti milijardus dolerių investicijų šalies apleistai infrastruktūrai sutvarkyti ir visiškai išnaudoti jos didžiulius naftos rezervus.
D. Trumpo veiksmai prieš N. Maduro kartu su vis agresyvesne laikysena Vakarų pusrutulyje, kuria siekiama panaikinti prekybą narkotikais ir nelegalią migraciją, kelia nerimą daugeliui regione, nors ir sulaukė kai kurių mažesnių šalių paramos.
D. Trumpas šią strategiją lygina su Monroe (Monro) doktrina, atmetančia išorinę įtaką ir įtvirtinančia JAV viršenybę visur, ką administracija laiko „Amerikos kiemu“.
JAV pajėgos, vykdydamos D. Trumpo įsakymus, surengė dešimtis karinių smūgių įtariamiems narkotikų gabenimo laivams Karibų jūroje, sulaikė sankcionuotus naftos tanklaivius ir sugriežtino Kubos embargą, vykdydamos tai, ką prezidentas vadina „Donro doktrina“.
Brianas Fonseca (Brajenas Fonseka), Floridos tarptautinio universiteto mokslininkas, tyrinėjantis Amerikos žemynus, teigė, kad Venesuela D. Trumpui yra nebaigtas darbas. Tačiau tai gali būti retas klausimas, kai jis gali aiškiai išdėstyti, kaip užsienio politikos direktyva naudinga amerikiečiams, sakė B. Fonseca.
„Venesuelos atveju jis turi galimybę pasakyti: „Man vadovaujant, JAV kariuomenė nušalino smurtinį narkotikų diktatorių, kuris engė savo žmones ir palaikė pasaulinę prekybą narkotikais. Ir, beje, dabar Amerikai atsiveria galimybės uždirbti daug pinigų Venesueloje“, – teigė B. Fonseca.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
