Užsienis

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas nuo šiol bus vadinamas „Mechk-Da“, išvertus iš čečėnų kalbos – „Tautos tėvu“. Šalies parlamentas vienbalsiai patvirtino atitinkamas konstitucijos pataisas. Pataisas Čečėnijos konstitucijai pasiūlė vietos parlamento vadovas Mahometas Daudovas. Pažodžiui išvertus „Mechk-Da“ reiškia „krašto tėvas“, tačiau šnekamojoje kalboje naudojamas ir „tautos tėvo“ atitikmuo.

Rusijai bepiločiais orlaiviais bei raketomis penktadienį atakuojant Ukrainą, Vilniuje viešintis Bučos meras Anatolijus Fedorukas sako, jog agresorė siekia sunaikinti visus miestus ar miestelius nesirinkdama jų geografinės padėties ir priminė, jog Ukraina sieks tribunolo už nusikaltimus. „Rusija kasdien apšaudo kaimus, miestelius ir miestus visoje Ukrainoje.

Moldovos vyriausybė penktadienį žlugo atsistatydinus provakarietiškai ministrei pirmininkei Nataliai Gavrilita, ir tai dar viena krizė, ištikusi šią mažą valstybę po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą. N. Gavrilita spaudos konferencijoje sakė: „Atėjo laikas man paskelbti apie savo atsistatydinimą.

Moldova penktadienį paskelbė, kad dėl jos oro erdve praskriejusios raketos iškvies Rusijos ambasadorių. Jis bus iškviestas norint pasakyti Rusijai apie „nepriimtiną mūsų oro erdvės pažeidimą“, įvykdytą „rusų raketos, šiandien praskriejusios virš suverenios Moldovos Respublikos teritorijos“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai. Moldovos gynybos ministerija pranešė, kad anksčiau penktadienį aptiko raketą, kuri kirto šalies oro erdvę, o ji skriejo Ukrainos link.

Lenkija uždarė Bobrovnikų-Berastavicos pasienio punktą ir neatmeta galimybės visiškai uždaryti sieną su Baltarusija. Tokių priemonių gali būti imtasi dėl augančios politinės įtampos, pareiškė šalies premjeras Mateuszas Morawieckis. Bobrovnikų pasienio punkto uždarymo priežastis yra auganti įtampa santykiuose su Baltarusija, kalbėdamas Briuselyje pareiškė Lenkijos premjeras M. Morawieckis. Lenkija oficialiai paskelbė, kad nuo vasario 10-osios 12 val.

Buvęs Rusijos gubernatorius, kurio areštas 2020-aisiais išprovokavo didžiulius protestus Tolimuosiuose Rytuose esančiame Chabarovsko mieste, penktadienį buvo nuteistas 22 metus kalėti. Maskvos regiono teismas nuteisė buvusį Chabarovsko krašto gubernatorių Sergejų Furgalą dėl dviejų verslininkų nužudymo šiame krašte prieš beveik 20 metų. Jis buvo kaltinamas dviejų žmogžudysčių organizavimu ir vienu bandymu nužudyti, naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovė.

Vokietijos rytuose penktadienį nuo greitkelio nuvažiavo ir apvirto iš Lenkijos į Belgiją vykęs autobusas, sužeisti 35 žmonės, iš jų šeši – sunkiai, pranešė pareigūnai. Avarija įvyko ankstyvą penktadienio rytą A2 greitkelyje netoli Magdeburgo, į vakarus nuo Berlyno. Policija nurodė, kad autobusu važiavo 54 žmonės, maždaug 10–60 metų amžiaus, pranešė Vokietijos naujienų agentūra „dpa“. Iš karto nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių autobusas nuvažiavo nuo greitkelio, nuslydo, ir apvirto ant stogo.

Turkijai stabdant Švedijos ir Suomijos narystę NATO, tai siunčią signalą priešams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tai siunčia aiškų signalą mūsų varžovams ir potencialiems priešams. Kai kurie iš tų priešų galbūt dar nėra akivaizdūs. Jeigu tai nebus išspręsta, situacija taps labai pavojinga, ir tai duos paskatų veikti mūsų priešams“ – penktadienį paskelbtame interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė G. Landsbergis.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko penktadienį pranešė, kad virš Kyjivo numušta 10 rusų paleistų raketų. Platformoje „Telegram“ jis parašė, kad nustatyta elektros tinklų pažeidimų, bet nukentėjusiųjų pavyko išvengti. Tuo metu Odesos srities gubernatorius Maksymas Marčenka „Telegrame“ informavo, kad virš regiono oro gynybos sistemos numušė 13 raketų.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas pareiškė, kad kariuomenė galėjo numušti raketas, kirtusias sieną su Moldova ir Rumunija, tačiau buvo įvertinta nuolaužų kritimo rizika, todėl šio plano buvo atsisakyta. Ukrainiečiai, anot jo, puikiai supranta rizikas ir grėsmes kitų šalių gyventojams. Jis taip pat akcentavo, kad Rusija tokio pobūdžio provokacijas rengia jau ne pirmą sykį, o Moldovos oro erdvės pažeidimai buvo fiksuojami ir anksčiau.

Ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas penktadienį pranešė, kad dvi į Ukrainą paleistos Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ kirto Moldovos ir Rumunijos oro erdves. „10 val. 18 min dvi Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ kirto Ukrainos ir Moldovos Respublikos sieną. Apie 10 val. 33 min. šios raketos kirto Rumunijos oro erdvę. Po to jos vėl įskrido į Ukrainos oro erdvę“, – platformoje „Telegram“ sakė V. Zalužnas. Kaip pranešama, raketos buvo paleistos iš Juodosios jūros.

Rusijai paleidus masyvią ataką raketomis Ukrainos teritorijoje kelios jų kirto NATO šalies – Rumunijos – oro erdvę, skelbiama Ukrainos informacinių šaltinių pranešimuose. Netrukus šią informaciją patvirtino Ukrainos kariuomenės vadas. Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas patvirtino informaciją apie dviejų rusų sparnuotųjų raketų skrydį virš Moldovos ir Rumunijos, kuri yra NATO narė, oro erdvės.

Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė sumokėjusi milžinišką 2,3 mlrd. svarų (2,8 mlrd. JAV dolerių) sumą, kad išspręstų užsitęsusį ginčą su ES, nors ir išstojo iš bloko. Iždo ministras Johnas Glenas pranešė, kad šią savaitę buvo atliktas paskutinis 1,1 mlrd. svarų mokėjimas, siekiant išspręsti ginčą dėl tekstilės ir avalynės, importuojamos į Didžiąją Britaniją iš Kinijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį per virtualų sporto ministrų susitikimą, kuris bus moderuojamas iš Londono, turėtų pasmerkti galimą Rusijos sportininkų dalyvavimą 2024-ųjų Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

Europos Sąjungos lyderiai susitarė dėl griežtesnių taisyklių, kad būtų lengviau išsiųsti teisės į prieglobstį negavusius migrantus į jų kilmės šalis, penktadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Šiomis priemonėmis reaguojama į augantį europiečių susirūpinimą dėl didėjančios nelegalios imigracijos, keliose šalyse narėse tapusios itin opiu klausimu.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Vakarų šalys 2015 m. dalyvavusios Minsko susitarimų formavime bandė išvengti Rusijos agresijos faktiškai atiduodamos dalį Ukrainos teritorijos į jos kontrolę. Minsko susitarimas dėl karinio konflikto sureguliavimo Donbase „buvo traukinys, kuris visu greičiu lėkė į prarają“, pareiškė Ukrainos prezidentas. „Mes visi bijome karo, tai yra instinktas. Aš nieko čia nekaltinu. Žmonės iš tiesų gailisi mūsų, ukrainiečių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perspėjo, kad net jei Ukrainos sąjungininkai Europoje nuspręstų atsiųsti Kyjivui naikintuvų, jie negalėtų to padaryti „artimiausiomis savaitėmis“. „Nieko neatmetu... bet tai neatitinka šiandienos reikalavimų“, – sakė E. Macronas po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusų okupantai neatsisakė planų įžengti į Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pasak jų, šiam tikslui pasiekti rusai negaili didelių nuostolių.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:51 | Bidenas į Lenkiją atvyks vasario 20-22 dienomis  JAV prezidentas Joe Bidenas vasario 20-22 dienomis lankysis Lenkijoje.

Valstybės turto viceministras ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija vis dar perka dešimt procentų naftos iš Rusijos, nors Varšuva ne kartą ragino sugriežtinti sankcijas Rusijos naftai. Bloko įvestas Rusijos naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyviniai degalai, embargas įsigaliojo sekmadienį. Taip buvo išplėstas prieš du mėnesius įvestas Europos Sąjungos embargas naftos tiekimui jūra.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai išgyvena „precedento neturinčią krizę“ be jokių pagerėjimo ženklų, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango Rusijos diplomatas. Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas teigė, kad Baltieji rūmai, siekdami užtikrinti Rusijos pralaimėjimą, pabrėžia, jog reikia didinti ginklų tiekimą Ukrainai, nepalieka vietos diplomatijai.

Lietuvos atstovai penktadienį vyksiančiame Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos parlamentarų susitikime pristatys ir apsvarstys sprendimą boikotuoti Vienoje vyksiančią Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žiemos sesiją, jeigu joje dalyvaus Rusijos atstovai.

Iranas modifikuoja Rusijai pristatomus atakos bepiločius orlaivius, kad sprogstamosios kovinės galvutės galėtų padaryti didesnę žalą infrastruktūros objektams Ukrainoje, pranešė CNN, remdamiesi nauja Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios organizacijos „Conflict Armament Research“ (CAR) tyrimo ataskaita.   Tyrimo grupė ištyrė nesprogusią Irano drono „Shahed-131“ kovinę galvutę, aptiktą Odesos srityje spalį.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sako, kad Ukrainos kariškiai ypač sparčiai mokosi valdyti vakarietiškus tankus. Pasak jo, Vakaruose išmokstama dirbti su tankais per 3-5 mėnesius, o Ukrainos karių mokymai trunka 3-4 savaites, praneša „Ukrinform“.  „Kalbant apie tankus „Abrams“, tai jų pristatymas į Ukrainą užtruks. Tačiau „Leopard“ tankai gali būti pristatyti anksčiau. Mūsų kariai mokomi dirbti su šiais tankais.

Barselonos merė nutraukė oficialius miesto ryšius su Izraeliu, kaltindama šią šalį „apartheido nusikaltimu prieš Palestinos žmones“. Barselonos merės Ados Colau trečiadienį priimtas sprendimas turi nedidelį praktinį poveikį, išskyrus tai, kad juo nutraukiamas 25 metus galiojęs giminiavimosi susitarimas su Tel Avivu.

Po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, kur kalbėjosi su Europos lyderiais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį susitiko su Belgijos karaliumi Philippe'u, pranešė rūmai. Belgijos karališkieji rūmai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė nuotrauką, kurioje V. Zelenskis, dėvintis karo laikus primenančias žalias kelnes ir juodą megztinį, eina šalia karaliaus Philippe'o. Prieš dieną V. Zelenskis Londone susitiko su karaliumi Charlesu III.

Turkiją ir Siriją sukrėtusio galingo žemės drebėjimo aukų skaičius trečiadienį viršijo 20 tūkst., o šaltyje dirbantys gelbėtojai nuolaužose toliau ieškojo išgyvenusiųjų. Dvi dienas ir naktis po pirmojo, 7,8 balo žemės drebėjimo spontaniškai susiformavusi gelbėtojų armija keliuose miestuose abipus šalių sienos esant minusinei oro temperatūrai ieškojo po griuvėsiais likusių žmonių.

Moldovos žvalgybos tarnyba (SIS) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija veikė siekdama destabilizuoti šią buvusią sovietinę šalį, netrukus po Ukrainos prezidento komentarų, kad Kyjivas sustabdė tokius Maskvos planus.

Rusija stengsis pasiekti kuo daugiau sėkmės fronte iki invazijos metinių – vasario 24 d. Tačiau naujo didelio masto puolimo prieš Kyjivą nebus, nes Rusija nebeturi tam jėgų.  Apie tai kalbėjo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.   „Jie neturi jėgų užimti Kyjivą. Be to, mūsų visuomenė to neleis“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę virš Jungtinių Valstijų skridęs Kinijos balionas neabejotinai buvo skirtas žvalgybiniams, o ne meteorologiniams duomenims rinkti, ketvirtadienį teigė vienas Jungtinių Valstijų pareigūnas. Išsamūs vaizdai, kuriuos padarė dideliame aukštyje skraidantys lėktuvai U-2, parodė, kad baliono įranga „akivaizdžiai buvo skirta žvalgybiniam stebėjimui ir neatitiko meteorologiniuose balionuose esančios įrangos“, sakė aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje, tarp kurio dalyvių šįkart buvo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, akcentavo, kad šios šalies vieta – Europos Sąjungoje, pranešė Prezidentūra. Šalies vadovas kreipdamasis į Europos lyderius akcentavo, kad, nepaisant žiauraus Rusijos vykdomo karo, Ukraina padarė didžiulę pažangą įgyvendindama reformas.

Istorinė kelionė... istorinė parama... istoriniu metu. Taip galima būtų apibūdinti Zelenskio kelionę po Europą. Ukrainos prezidentas Briuselyje pats plojo visai Europai, mat namo iš kelionės jis grįžta gavęs pažadų ir dėl treniruočių Ukrainos lakūnams, ir dėl toliašaudžių ginklų. Ir parsiveža simbolinį bilietą į Europos Sąjungą. Tiesa, Vakarai skuba ne šiaip – viskas vyksta itin pavojingu metu: Rusija de facto pradeda savo didįjį naują puolimą.

Jeigu svajojate jūros bangas skrosti su sportiniu automobiliu, šią svajonę jau galima išpildyti. Dubajuje siūloma smagiai paplaukioti kateriais, kurių dizainas primena garsiausius pasaulio automobilius. Tiesa, už tokią pramogą teks pakloti daugiau nei pusę tūkstančio Jungtinių Valstijų dolerių. Kai sportinės mašinos skrodžia jūros bangas, atrodo, kad tai – ištrauka iš Holivudo filmo. Tačiau tai – realybė, naujausia pramoga Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Žuvusiųjų skaičius po beveik 8 balų žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje jau perkopė 17 tūkstančių. Laikas, kada galima išgelbėti griuvėsiais vis dar užverstus žmones, senka, tačiau gelbėtojams vis dar pavyksta ištraukti gyvų žmonių, kurie buvo įkalinti dvi ar net tris paras. O Italijos seismologas skelbia ir įdomių duomenų – esą po žemės drebėjimo Turkija pasislinko bent 3 metrais.

Antradienį internete ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame vyras įteikia kare vyrų netekusioms moterims po kailinius. Tačiau šiandien paaiškėjo, kad visa tai tebuvo propagandinis šou – iš karto po to, kai išsijungė vaizdo kameros, kailiniai iš moterų buvo atimti.   Apie tai papasakojo viena iš moterų, gavusių kailinius. Pranešimo ekrano kopijas paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

Anglikonų Bažnyčiai vadovaujanti institucija ketvirtadienį po kelias valandas trukusių aštrių diskusijų, išryškinusių didelį anglikonų susiskaldymą šiuo klausimu, pritarė planams leisti dvasininkams teikti palaiminimą tos pačios lyties poroms. Bažnyčios Generalinis sinodas, kurį sudaro šimtai išrinktų narių ir kuris posėdžiauja du ar tris kartus per metus, po dvi dienas – iš viso 8 valandas – trukusių diskusijų didele balsų persvara pritarė pasiūlymams.

Jungtinė Karalystė, svarstydama galimybę suteikti Kyjivui naikintuvų, suvokia „galimas eskalacijos rizikas“ toliau aprūpinant Ukrainą vakarietiška ginkluote, ketvirtadienį pareiškė ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai. Šie komentarai išsakyti tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi keliose Europos sostinėse, kad paragintų sąjungininkus tiekti kovinius lėktuvus, kurie padėtų jo šaliai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių prieš Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje. Viršūnių susitikimo kuluaruose G. Meloni buvo paklausta, ar anksčiau šią savaitę įvykusi Prancūzijos ir Vokietijos ministrų kelionė į Vašingtoną aptarti JAV „žaliųjų“ subsidijų buvo netinkama.

Jungtinės Karalystės Šiaurės Jorkšyro pareigūnai paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas žiaurus vyro elgesys su paukščiu. Dėl šio poelgio vyras buvo nuteistas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Šokiruojantis įvykis nutiko dar 2022-ųjų rugpjūčio 13 dieną. Gatvės stebėjimo kameros nufilmavo, kaip 43-ejų Richardas Kitchingas paima vieną kirą, jį ima neštis sau virš galvos ir tada tėškia paukštį į sieną. Po to vyras paukštį numetė per visą gatvę į kitą jos pusę.

Kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos susitikimo dalyvius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina savo pavyzdžiu parodė, kodėl nereikėtų pradėti agresijos prieš europiečius.   „Laisva Europa šiandien neįsivaizduojama be laisvos Ukrainos. Dėkoju už tai, kad kartu ruošiamės Ukrainai gauti kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Už tai, kad kartu ruošiame teigiamą mūsų pertvarkos įvertinimą kelyje į Europos Sąjungą.

Lenkijos Seimas trečiadienį galutinai patvirtino naują teismų atskaitomybės įstatymą, kuris, vyriausybės nuomone, atitiks Europos Sąjungos lūkesčius ir padės atblokuoti milijardų eurų vertės paketą, skirtą COVID-19 pandemijos padariniams likviduoti. Briuselis sustabdė pagalbos teikimą Lenkijai, teigdamas, kad vyriausybės vykdoma teismų sistemos kontrolės politika pažeidžia demokratijos principus. Blokas paragino padaryti esminius pakeitimus, kad Lenkija galėtų gauti daugiau kaip 35 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį per viršūnių susitikimą Briuselyje padėkojo Europos Sąjungos vadovams už paramą Kyjivui beveik metus trunkančioje kovoje su Rusijos invazija. V. Zelenskis taip pat sakė, kad jo šalis sustabdė Rusijos slaptųjų tarnybų planus sunaikinti Moldovą. „Turiu jums asmeniškai padėkoti už tai, kad tvirtai remiate mūsų šalį ir mūsų siekius, mūsų siekį gyventi vieningoje ir laisvoje Europoje“, – sakė jis 27 ES šalių narių vadovams.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį, po Europos vadovų susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, perspėjo, kad artimiausios savaitės gali nulemti Rusijos invazijos eigą. „Artimiausios savaitės ir mėnesiai tikriausiai bus lemiami. Dabar metas ne drebėti, o visapusiškai remti“, – sakė EVT pirmininkas.

Dvidešimt septynių Europos Sąjungos valstybių narių vadovai ketvirtadienį raštu kreipėsi į Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, norėdami išreikšti „visišką solidarumą“ ir pasiūlyti daugiau skubios pagalbos po pražūtingo žemės drebėjimo.  „Esame pasirengę toliau didinti paramą glaudžiai bendradarbiaudami su Turkijos valdžios institucijomis. Mūsų mintys ir toliau bus su jumis ir jūsų žmonėmis“, – teigė jie.

Sukilėlių kontroliuojamą šiaurės vakarų Siriją ketvirtadienį pasiekė pagalbos vilkstinė – pirmoji po pražūtingo žemės drebėjimo, nusinešusio tūkstančius gyvybių, naujienų agentūrai AFP sakė Bab al Chavos pasienio posto pareigūnas. „Šiandien įvažiavo pirmasis Jungtinių Tautų pagalbos konvojus“, – sakė sienos perėjos atstovas žiniasklaidai Mazenas Alloushas. Naujienų agentūros AFP korespondentas matė šešis sunkvežimius, vežusius palapines ir higienos reikmenis iš Turkijos.

Japonijos žvalgybos duomenimis, nuo plataus masto agresijos pradžios Ukrainoje nukauta daugiau nei 20 Rusijos kariuomenės generolų. „Britų žiniasklaida birželį pranešė, kad žuvo daugiau nei 10 [Rusijos] generolų. Japonija, remdamasi žvalgybos duomenimis, surinktais bendradarbiaujant su JAV ir Europa, skaičiuoja daugiau nei 20“, – skelbia leidinys „Nikkei“, remdamasis Japonijos karine žvalgyba. Japonijos kariuomenė teigia, kad šis skaičius yra labai didelis.

Kremlius ketvirtadienį išreiškė palaikymą Jungtinių Valstijų žurnalisto Seymouro Hersho tinklaraščio įrašui, kuriame teigiama, kad JAV prisidėjo prie „Nord Stream“ dujotiekių sabotažo, ir pareiškė, kad į straipsnį reikėtų žiūrėti rimtai. Savarankiškai paskelbtame straipsnyje S. Hershas teigia, kad JAV karinis jūrų laivynas padėjo Norvegijai palikti sprogmenų prie Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos nutiestų vamzdynų.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalies lyderis Kim Jong Unas ketvirtadienį prižiūrėjo didžiulį karinį paradą, kurio metu buvo pademonstruota rekordiškai daug branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų, įskaitant, analitikų nuomone, pažangiausią kietojo kuro tarpžemyninę balistinę raketą.

Ukrainos kariai Luhansko srityje sunaikino Rusijos tankų palaikymo mašiną „Terminator“, kurią dar visai neseniai taip aktyviai gyrė Rusijos propaganda.

Europos Sąjungos (ES) valstybių įšaldyti apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko rezervai turi būti panaudoti Ukrainos atstatymui – tai padaryti ragina Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos premjerais.