Užsienis

Praėjus dienai po to, kai pareiškė svarstąs apie amerikiečių karių skaičiaus mažinimą Vokietijoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo pačiu pagrasino dar dviem šalims. Paklaustas, ar galėtų tokį žingsnį įsivaizduoti ir Italijoje bei Ispanijoje, jis sakė: „Taip, tikriausiai. Tikriausiai padarysiu tai“. Italija nepadėjo Jungtinėms Valstijoms, tęsė D. Trumpas, tačiau daugiau detalių nenurodė.

Kadaise tariamai iššūkį metusi Vladimirui Putinui prezidento rinkimuose, viena populiariausių ir žinomiausių Rusijoje žmonių, televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčak išgyrė Rusijos valdžią, įskaitant ir Vladimirą Putiną.

Rusija galės išlaikyti dabartinį karo intensyvumą dar mažiausiai 1-2 metus, tačiau jos galimybės vykdyti plataus masto puolimą išlieka ribotos, teigė Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenko. Pasak jo, Rusija turi reikšmingą mobilizacinį rezervą, kuris kartu su autoritarine sistema leidžia papildyti kariuomenę net ir patiriant didelius nuostolius. „Kalbant apie gyvąją jėgą, jie gali kariauti dar 1-2 metus net ir su tokiais nuostoliais“, – sakė O. Pivnenko.

Rusijos valdžios institucijos kartu su Amerikos puse bando rasti būdų sušvelninti sankcijas Rusijai, „RBC-Ukraine“ sakė informuotas šaltinis Ukrainos vyriausybėje. Pasak šaltinio, tariamas Rusijos pasirengimas sutikti su paliaubomis su Ukraina galėtų būti panaudotas kaip derybinis svertas, siekiant pateisinti sankcijų švelninimą. „Jie nori tam tikru momentu inicijuoti derybas dėl paliaubų ir pabandyti susitarti, pavyzdžiui, dėl savaitės trukmės ugnies nutraukimo.

Šiemet Vladimiro Putino propagandiniame gegužės 9-osios parade nebus nei tankų, nei šarvuočių, nei kitos karinės technikos kolonos. Išriedės tik fronte nenaudojamos strateginės raketos ir pražygiuos kariai. Panašu, kad visa technika fronte, kur Maskva, praėjus ketveriems karo metams vis dar bando užgrobti visą Donbasą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Balandį Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo gruodžio. Dėl to Rusijos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo iki žemiausio lygio per kelerius metus, praneša „Bloomberg“. Pasak leidinio, balandį buvo įvykdytas mažiausiai 21 smūgis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, jūrinius objektus ir vamzdynų infrastruktūrą. Šių smūgių tikslas – sumažinti Maskvos pajamas iš pasaulinių naftos rinkų.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pusantros valandos kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris D. Trumpui skundėsi Ukrainos smūgiais į Rusijos naftos pramonės objektus. Ir V. Putinas, ir D. Trumpas sako pasiūlę skelbti paliaubas gegužės 9-ąją, kai rusai švęs propagandinę pergalės dieną.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Apie naują pokalbį su Rusijos diktatoriumi D. Trumpas papasakojo Baltuosiuose rūmuose priimdamas Mėnulį apskriejusius astronautus.

Jungtinių Valstijų Jungtinio štabo pirmininkas generolas Danas Caine‘as pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui vykdyti karą. Jis teigė, kad Rusija padeda Iranui kare prieš JAV, tačiau atsisakė pateikti detalių, rašo „The Guardian“. „Ten tikrai kažkas vyksta“, – pridūrė jis. Prakalbo apie Putino veiksmus Komiteto pirmininkas, respublikonų senatorius Rogeris Wickeris, su tuo sutiko.

Kremlius siekia trumpalaikių paliaubų pirmiausia tam, kad apsaugotų karinį paradą Maskvoje nuo galimų Ukrainos smūgių, interviu „Bloomberg“ teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. V. Zelenskis mano, kad Rusijos vadovybė nori pasinaudoti vienos ar kelių dienų paliaubomis išskirtinai tam, kad apsaugotų savo kasmetinį karinį paradą. Po to, tikėtina, atakos bus atnaujintos. „Jie nori, kad paradas ramiai praeitų kelias valandas, o po to vėl tęsti išpuolius“, – sakė V. Zelenskis.

Aplink Donaldą Trumpą kaupiasi įtartinų sandorių ir lažybų šešėlis. Kažkas sėkmingai nuspėja Jungtinių Valstijų Prezidento pasisakymus apie karą Irane. Taip pat likus keliolika minučių iki svarbios žinutės paskelbimo – perka, parduoda akcijas, naftą, atieka statymus ir tokiu būdu uždirba šimtus milijonų eurų. Rinkos ekspertai įtaria, kad stebuklingai ateitį nuspėjančius investuotojus kažkas maitina svarbia informacija, taip leisdami jiems lobti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė Vokietijos kancleriui, kad šis turėtų daugiau laiko skirti „savo sugriautos šalies tvarkymui“ ir mažiau kištis į Irano reikalus. JAV prezidentas savo komentarus paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“. Šie pasisakymai yra naujausias apsikeitimas aštriais pareiškimais tarp JAV ir Vokietijos.

Bomba, skirta „Bučos skerdiku“ vadinamam asmeniui, pražudė pavaldinį atokiame Rusijos mieste, praneša šaltiniai. Teigiama, kad Rusijos vadas, vadovavęs pajėgoms per 2022 m. Bučos žudynes, buvo numatytas sprogimo taikinys.

Po pokalbio tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino, daugelis klausimų vis dar lieka neatsakyti, teigė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas, praneša „The Guardian“. K. Kallas pažymėjo, kad taikos derybos dėl Ukrainos, panašu, „stringa“, ir nėra aišku, ar per D. Trumpo telefoninį pokalbį su V. Putinu buvo pasiekta reikšminga pažanga.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tikisi maksimalių pastangų plėtojant Bundesvero karinį potencialą, kuris turi būti pasirengęs gynybai ir atgrasymui „jau dabar“. Kancleris aukštai įvertino Bundesvero pasiekimus karinės modernizacijos srityje, tačiau paragino dėti dar daugiau pastangų stiprinant atgrasymo ir gynybos pajėgumus, praneša „Die Welt“. Merzas ragina ruoštis gynybai „Visas Bundesveras išgyvena esminių pokyčių laikotarpį.

Jungtinė Karalystė sukurs Šiaurės laivynų aljansą, skirtą sustiprinti gynybą Šiaurės Vakarų Europoje ir Arktyje, pranešė „Deutsche Welle“. Karališkojo jūrų laivyno vyriausiasis vadas generolas Gwynas Jenkinsas tai sakė kalbėdamas Karališkajame jungtinių pajėgų institute.

Situacija Malyje, kur nuo šeštadienio vyksta vyriausybinių pajėgų bei Rusijos „Afrikos korpuso“ mūšiai su sukilėliais ir islamistais, toliau aštrėja. Remiantis sukilėlių pareiškimais ir kariniais tinklaraščiais, Malio bei Rusijos kariai toliau palieka gyvenvietes. Šiame fone Rusijos gynybos ministerija antradienį atsiskaitė apie „Afrikos korpuso“ pajėgomis užkardytą valstybės perversmą Malyje, o anoniminis aukšto rango Malio pareigūnas pareiškė, kad Rusijos kariai „išdavė“ šalies valdžią.

Vladimiras Putinas savo trečiadienio pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu išnaudojo tam, kad dar kartą patvirtintų neketinantis atsisakyti pradinių karinių tikslų kare prieš Ukrainą, o Rusijos pergalę pavaizduotų kaip neišvengiamą. Pasak „Ukrinform“, ISW tai teigia savo interneto svetainėje.

JAV dėmesio sutelkimas į Artimuosius Rytus sumažino spaudimą Rusijai ir kelia pavojų, kad karas Ukrainoje užsitęs, interviu JAV televizijos kanalui „Newsmax“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis pavojus, pasak jo, kyla todėl, kad Maskva nesutiks nutraukti agresijos be griežtesnių ir ryžtingesnių Vašingtono veiksmų. Ukrainos prezidentas taip pat pažėrė kritikos JAV viceprezidentui J. D. Vance'ui. „Visi norime sustabdyti šį karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį per pokalbį telefonu aptarė galimą laikiną paliaubų paskelbimą Ukrainos kare, pranešė abi pusės. Pasak D. Trumpo, V. Putinas jau buvo pasirengęs sudaryti susitarimą, tačiau tam buvo sutrukdyta, o Ukraina kariniu požiūriu jau esą nugalėta. Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad Putinas yra pasirengęs paskelbti paliaubas artėjančio pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimo metu.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija neturi agresyvių ketinimų Europos atžvilgiu. Tačiau kartu jis pridūrė, kad „jei kasdien sakysime, kad karas neišvengiamas, jis prasidės“. „Kalbant apie Europą, mes neturime jokių agresyvių ketinimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas prašys Vašingtono daugiau informacijos apie Kremliaus pasiūlymą nutraukti ugnį gegužės 9-ąją. Šią dieną Rusijoje vyksta pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimai. „Nurodžiau mūsų atstovams susisiekti su Jungtinių Valstijų prezidento komanda ir išsiaiškinti Rusijos pasiūlymo dėl trumpalaikių paliaubų detales.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusijos konfliktas su Vakarais yra egzistencinio pobūdžio, skelbia rusų agentūra TASS. „Tai egzistencinis klausimas“, – cituojamas jis. Apie tai D. Medvedevas kalbėjo ketvirtadienį.   „Mūsų konfliktas su Vakarų pasauliu šiandien yra egzistencinio pobūdžio, tai yra egzistencinis klausimas.

Trečiadienį per telefoninį pokalbį Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas aptarė karą Irane ir iškėlė klausimą dėl laikinų paliaubų Ukrainoje, rašo „The Guardian“. V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas sako, kad pokalbis truko apie 90 minučių. Trumpas ir Putinas kalbėjosi telefonu Jo metu esą V. Putinas pareiškė, kad Maskva laiko JAV sausumos operacijos Irane perspektyvą pavojinga, tačiau palankiai įvertino D. Trumpo sprendimą pratęsti paliaubas regione.

Dzeržinske, Rusijos Žemutinio Naugardo srityje, pranešta apie sprogimus, po kurių sprogmenų gamyklos teritorijoje pakilo dūmai. Be to, vietos gyventojai pranešė apie pakartotinius sprogimus Permėje, pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA.  Balandžio 30-osios naktį Dzeržinsko gyventojai pranešė apie sprogimus ir ataką prieš vietos sprogmenų gamyklą. Socialinėse medijose skelbiamuose įrašuose taip pat girdėti kaukiančios sirenos. ASTRA išanalizavo liudytojų nufilmuotą medžiagą.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad JAV karinio jūrų laivyno blokada prieš Iraną gali trukti kelis mėnesius naftos kainos šoktelėjo iki aukščiausio lygio per daugiau nei ketverius metus. Du informuoti šaltiniai portalui „Axios“ taip pat pranešė, kad ketvirtadienį JAV Centrinio komandavimo vadas admirolas Bradas Cooperis D. Trumpą supažindins su naujus galimų karinių veiksmų Irane planais.

Rusijos Permės krašte, esančiame į rytus nuo Maskvos netoli Uralo kalnų, ketvirtadienį po dronų atakos naftos siurblinėje užsidegė mažiausiai dvi kuro talpyklos, praneša portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis rusiškais „Telegram“ kanalais ir vietos žiniasklaida. Nepriklausomas „Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“ pranešė, kad bendrovės „Transneft“ valdomame objekte ugnis apgadino nuo dviejų iki trijų talpyklų.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Ukrainos pajėgos smogė Rusijos laivams ir kateriams Kerčės sąsiaurio rajone, skelbia UNIAN. Šie laivai ir kateriai saugojo Krymo tiltą. „Dėl smūgio buvo sunaikintas Rusijos FSB (Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba – red. past.) patrulinis sargybinis kateris „Sobol“ ir priešsabotažinis kateris „Gračonok“. Dėl smūgio priešas patyrė negrįžtamų ir medicininių nuostolių“, – cituojamas Ukrainos karinių jūrų pajėgų pranešimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Baltuosiuose rūmuose priėmęs „Artemis II“ misijos astronautus, pokštavo apie savo paties kosmoso ambicijas. Kad taptum NASA astronautu, reikia būti „labai protingam“ ir „fiziškai gerai daryti daug dalykų“, sakė jis žurnalistams Ovaliniame kabinete. „Taigi man nebūtų buvę jokių problemų tai pasiekti. Fiziškai esu labai geros formos“, – teigė D. Trumpas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį provokuojant branduolinį karą ir įspėjo Europą dėl pasekmių.  Ukraina apšaudo Zaporižios branduolinę elektrinę, o V. Zelenskis be NATO statuso neva dar reikalauja ir branduolinių ginklų Ukrainos saugumui, aiškina Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Zacharova eilinį kartą išplūdo Zelenskį „Tokiais pareiškimais jis toliau provokuoja branduolinį konfliktą“, – pažymėjo ji.

Europos Sąjungos (ES) šalys rengia trumpalaikių lengvatų paketą Ukrainai, siekdamos priartinti ją prie bloko, skelbia „Politico“. Apie tai leidiniui komentavo keturi diplomatai, susipažinę su diskusijomis. Anot šaltinių, siūlomas paketas apimtų platesnį patekimą į rinką ir aktyvesnį dalyvavimą ES programose bei institucijose. „Ukrainos prioritetas išlieka visateisė narystė ES“, – pabrėžia Ukrainos ambasadorius ES Vsevolodas Chentsovas.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad po Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perpumpavimo stotį Permės krašte užsidegė mažiausiai du degalų rezervuarai. Palydovines nuotraukas skelbia „Telegram“ kanalas „Exilenova+“ ir „Radio Svoboda“. Iš kadrų matyti, kad liepsnos apėmė mažiausiai du degalų rezervuarus. Kiekvienas toks rezervuaras talpina iki 50 tūkst. kubinių metrų naftos – tai sudaro maždaug 314 tūkst. barelių arba daugiau nei 37 mln. JAV dolerių pagal dabartines kainas.

Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei ketvirtadienį paskelbė naują pareiškimą, rašo „Sky news“. Jo iki šiol niekas nematė viešumoje, kalbama, kad jis yra sunkiai sužalotas po JAV atakos.

Rusija gali sutikti su ilgalaikiu ugnies nutraukimu mainais į sankcijų sušvelninimą arba panaikinimą. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė interviu „Bloomberg“. Ukrainos prezidentas primygtinai paragino JAV ir Europą išlaikyti sankcijas Rusijai ir nepasiduoti Maskvos bandymams jas sušvelninti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jo administracija „nagrinėja ir svarsto galimybę sumažinti karių skaičių Vokietijoje“. Atitinkamas sprendimas bus priimtas „artimiausiu metu“, savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas. Šis pranešimas pasirodė po to, kai D. Trumpas užsipuolė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, viešai sukritikavusį JAV karinę operaciją prieš Iraną. F. Merzas „nežino, ką kalba“, antradienį apie Vokietijos lyderį rašė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė trečiadienį turėjęs „labai gerą pokalbį“ su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, ir pridūrė, kad pokalbyje daugiau dėmesio buvo skirta karui Ukrainoje, o ne Iranui. „Daugiau kalbėjome apie karą Ukrainoje“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete. D. Trumpas pridūrė, kad V. Putinas norėjo „padėti“ užbaigti JAV ir Izraelio karą prieš Iraną, bet jis paraginęs Rusijos vadovą pirmiausia užbaigti invaziją Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik kalbėjo Ovaliajame kabinete apie Iraną, Ukrainą ir vykstantį karališkąjį valstybinį vizitą, skelbia „Sky News“. Jo buvo paklausta apie kalbą, kurią praėjusią naktį per valstybinį banketą pasakė karalius Karolis III, kurioje jis išsakė gana subtilias pastabas apie JAV ir tai, kokią didelę reikšmę turi jos veiksmai.

Ukraina dabar yra stipriausioje padėtyje mūšio lauke per pastaruosius 9-10 mėnesių. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė interviu „Newsmax“. „Rusija nejaučia spaudimo. Todėl Maskva mano, kad gali tęsti karą, tačiau Rusija nėra stiprioje pozicijoje – ji nelaimi. Per pastaruosius 9-10 mėnesių mes esame geresnėje padėtyje – turiu omenyje mūšio lauką, bet kuriuo atveju geriau nutraukti karą“, – sakė Ukrainos lyderis.

Rusijos vadovass Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs „paskelbti paliaubas Pergalės dienos proga“. Apie tai jis telefonu informavo JAV lyderį Donaldą Trumpą, pranešė Rusijos vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas. Pasak jo, pokalbis truko daugiau nei pusantros valandos. „Donaldas Trumpas teigiamai įvertino neseniai Rusijos paskelbtas Velykų paliaubas.

Naftos kainos šoktelėjo iki aukščiausio lygio per visą JAV ir Irano konfliktas laikotarpį – „Brent“ žaliava perkopė 119 dolerių už barelį ribą. Rinkas drebina auganti įtampa dėl galimos Irano uostų blokados, apie kurią svarsto JAV prezidentas Donaldas Trumpas, o ekspertai įspėja: užsitęsę tiekimo trikdžiai gali smarkiai smogti pasaulio ekonomikai. Vienas „Brent“ žalios naftos barelis pasiekė 119,71 JAV dolerio kainą, viršydamas ankstesnį rekordą – 119,50 dolerio, užfiksuotą kovo 9 dieną.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiandieninio pokalbio metu aptarė tebesitęsiančias paliaubas Artimuosiuose Rytuose, teigiama Kremliaus pranešime. Pokalbio metu, kuris, Maskvos teigimu, truko apie 90 minučių, V. Putinas išreiškė paramą D. Trumpo sprendimui pratęsti paliaubas Irane. Putinas „pateikė idėjų“ Rusijos vadovas taip pat „pateikė idėjų“, kaip spręsti klausimus, susijusius su Irano branduoline programa.

Tarptautinis spaudimas Ukrainai tęsiasi dar nuo 2022 metų, tačiau šaliai pavyko atsilaikyti nepaisant šių aplinkybių. Apie tai Ukrainos radijo eteryje pareiškė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vykdomasis direktorius Dmitrijus Žmailo, komentuodamas Vokietijos kanclerio Friedricho Merco prielaidą apie galimas Ukrainos teritorines nuolaidas būsimo taikos susitarimo su Rusija kontekste.

Rusijos Sankt Peterburgo miesto administracija planuoja smarkiai sumažinti žiūrovų skaičių gegužės 9 d. rūmų aikštėje vyksiančiame kariniame parade, pranešė Sankt Peterburgo naujienų portalas „Fontanka“, nenurodydamas šaltinio. Valdžia iš pradžių planavo, kad parade dalyvaus apie 5 600 žmonių: 10 ant pakylos, 250 centrinėje tribūnoje, po 700 kiekvienoje šoninėje tribūnoje ir 4 000 atviroje apžvalgos aikštelėje Milijonnajos gatvėje šalia tribūnų.

Dviejų žydų vyrų užpuolimas peiliu trečiadienį buvo oficialiai paskelbtas teroristiniu incidentu, pranešė Londono policija. Pareigūnai tiria, „ar šiuo išpuoliu buvo sąmoningai taikytasi į žydų bendruomenę“. „Mūsų itin specializuotos pareigūnų komandos dirba (...), kad greitai pasistūmėtų šiame tyrime ir tiksliai nustatytų, kas nutiko“, – sakė kovos su terorizmu policijos vadovas, komisaro padėjėjas Laurence'as Tayloras.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – vieni didžiausių naftos gamintojų pasaulyje – nuo gegužės 1 d. pasitraukia iš OPEC ir OPEC+. Šios organizacijos laikomos įtakingiausiomis tarptautinėmis naftą eksportuojančių šalių interesų lobistėmis. OPEC, be JAE, priklauso Saudo Arabija, Venesuela, Nigerija, Iranas, Irakas, Kuveitas, Libija, Kongo Respublika, Gabonas ir Pusiaujo Gvinėja. Šio kartelio dalis pasaulinėje gavyboje sudaro apie 35 proc., eksporte – beveik 50 proc.

Čiukotkoje (Rusija) vienas didelis obuolys kainuoja 300 rublių (apie 3 eurus), o kilogramas atsieina maždaug 1 tūkst. rublių (apie 10 eurų), nepaisant to, kad Rusijos valdžia priėmė įstatymą dėl šiaurinio tiekimo, kuris turėjo sumažinti produktų kainas, pareiškė vicepremjeras ir prezidento įgaliotinis Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje Jurijus Trutnevas. „Pasakius sąžiningai, tokia kaina – daranti įspūdį.

Ukrainos Semenivkos mieste 12-metis Anatolijus Prochorenko išvedė iš rikiuotės FPV bepilotį orlaivį, kuris skrido link jo jaunesnių brolių ir seserų, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Suspilne“. Balandžio 18 d. šis berniukas pats vienas nupjovė optinio pluošto kabelį ir taip apsaugojo savo brolius ir seseris nuo Rusijos bepiločio. Berniukas sakė, kad buvo lauke, kai pamatė, kaip Rusijos bepilotis orlaivis skrenda link vietos, kurioje žaidė jo jaunesni broliai ir seserys.

Rusai, gavę pranešimą apie karo prievolę, nebegalės keliauti per kaimynę Baltarusiją, kad išvengtų tarnybos, trečiadienį Baltarusijos valstybinei žiniasklaidai pranešė pasienio pareigūnai.  Kaip skelbia „The Moscow Times“, žmogaus teisių gynėjai pranešė, kad šią savaitę į karo prievolininkų duomenų bazę įtrauktam rusui buvo uždrausta išskristi iš Minsko oro uosto. Jis ketino keliauti į Sakartvelą ir Armėniją.

Pentagonas ir JAV technologijų milžinė „Google“ sutarė dėl bendrovės sukurtų dirbtinio intelekto (DI) įrankių aktyvesnio naudojimo slaptų operacijų metu, skelbia JAV žiniasklaida. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai JAV kariuomenė siekia atsisakyti „Anthropic“ dirbtinio intelekto, nes įmonė prieštarauja, kad jos technologija būtų naudojama masiniam stebėjimui ar autonominėms žudymo mašinoms. „Google“ tokių pranešimų kol kas nekomentuoja.

Tuaregų sukilėliai nori, kad Rusijos pajėgos pasitrauktų iš „viso Malio“, trečiadienį  AFP sakė Azavado išlaisvinimo fronto (FLA) koalicijos atstovas spaudai po to, kai islamistų sukilėliai ir separatistai pradėjo atakas, destabilizuojančias šią Vakarų Afrikos valstybę, kurioje Rusija buvo išplėtusi savo įtaką.