Gynybos ministras: Izraeliui gali tekti „vėl imtis veiksmų“ prieš Iraną
Izraelio gynybos ministras ketvirtadienį pareiškė, kad jo šaliai netrukus gali tekti „vėl imtis veiksmų“ prieš Iraną, siekiant užtikrinti, kad Islamo Respublika „vėl netaptų grėsme Izraeliui“.
„JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bendradarbiaudamas su (Izraelio) ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, vadovauja pastangoms pasiekti kampanijos tikslus, siekdamas užtikrinti, kad Iranas ateityje vėl netaptų grėsme Izraeliui, Jungtinėms Valstijoms ir laisvajam pasauliui“, – pareiškė Israelis Katzas per karinę ceremoniją, teigiama jo biuro paskelbtame pranešime.
„Mes remiame šias pastangas ir teikiame būtiną paramą, tačiau gali būti, kad netrukus mums gali tekti vėl imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad šie tikslai būtų pasiekti“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas yra paskelbęs apie neribotą paliaubų tarp Jungtinių Valstijų ir Irano, kurios įsigaliojo balandžio 8 dieną, pratęsimą, kad būtų sukurta erdvės deryboms su Teheranu.
Artimųjų Rytų karas apėmė visą regioną, nusinešė kelių tūkstančių žmonių gyvybes, daugiausia Irane ir Libane, ir toliau destabilizuoja pasaulio ekonomiką.
Libanas praneša, kad per Izraelio smūgius žuvo devyni žmonės, tarp jų – du vaikai
Per Izraelio smūgius Libano pietuose žuvo devyni žmonės, tarp jų – du vaikai, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministerija, kuri šią žinią paskelbė netrukus po to, kai prezidentas pasmerkė, pasak jo, Izraelio nuolat vykdomus beveik dvi savaites galiojančių paliaubų pažeidimus.
Izraelis tęsia atakas Libane, nors trapios paliaubos, apie kurias buvo paskelbta po tiesioginių Libano ir Izraelio ambasadorių derybų Vašingtone, artėja prie dviejų savaičių ribos.
„Per priešo Izraelio smūgius Pietų Libane, pirminiais duomenimis, žuvo devyni žmonės, tarp jų – du vaikai ir penkios moterys, o 23 buvo sužeisti, tarp jų – aštuoni vaikai ir septynios moterys“, – pareiškime teigė sveikatos apsaugos ministerija.
Kalbėdamas su Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos delegacija, prezidentas Josephas Aounas kiek anksčiau sukritikavo „nuolatinius Izraelio vykdomus pažeidimus“ Libano pietuose.
Jis sakė, kad pažeidimai fiksuojami „nepaisant paliaubų, kaip ir namų bei maldos namų griovimai, o žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius auga kiekvieną dieną“.
Izraelio kariuomenės atstovas ketvirtadienį paragino aštuonių pietinių kaimų gyventojus evakuotis prieš ten planuojamus karinius veiksmus.
Netrukus po to, kai balandžio 17 d. prasidėjo paliaubos, Izraelis paskelbė apie vadinamąją „geltonąją liniją“ – Libano teritorijos ruožą maždaug už 10 kilometrų nuo sienos, kur jis vykdo operacijas ir griauna kaimus.
„Izraeliui turi būti daromas spaudimas, siekiant užtikrinti, kad jis laikytųsi tarptautinių įstatymų ir konvencijų ir nustotų taikytis į civilius gyventojus, paramedikus, civilinės gynybos ir humanitarinės pagalbos organizacijas“, – delegacijai teigė J. Aounas.
Libano valstybinė žiniasklaida ketvirtadienį pranešė apie Izraelio oro antskrydžių seriją Pietų Libane.
„Hezbollah“ nuo paliaubų pradžios prisiėmė atsakomybę už daugybę operacijų, nukreiptų prieš Izraelio pajėgas Libano pietuose, taip pat už raketų paleidimus į Šiaurės Izraelį.
Paliaubų tekste, kurį paskelbė JAV Valstybės departamentas, Izraeliui suteikiama teisė imtis veiksmų dėl „planuojamų, neišvengiamų ar vykdomų atakų“. „Hezbollah“ šią formuluotę atmeta ir tvirtina, kad ji nebuvo pateikta Libano ministrų kabinetui, kuriame atstovaujama grupuotės nariams.
J. Aounas trečiadienį sakė, kad „ši formuluotė pasirodė pareiškime, kurį paskelbė JAV Valstybės departamentas, ir tai yra tas pats tekstas, kuris buvo priimtas 2024 m. lapkritį“ kaip paliaubų susitarimo, nutraukusio ankstesnį abiejų šalių karą, dalis. Jis pridūrė, kad tuo metu tekstui pritarė „visos šalys“.
Atsakydamas į tai, parlamento pirmininkas Nabihas Berri, kuris yra „Hezbollah“ sąjungininkas, trečiadienį pareiškime nurodė, kad J. Aouno pastabos yra „mažų mažiausiai netikslios, ir tai taip pat taikoma 2024 m. lapkričio mėnesio susitarimui“.
Irano aukščiausiasis lyderis: JAV patyrė gėdingą pralaimėjimą
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei ketvirtadienį paskelbtame rašytiniame pranešime pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pralaimėjo karą prieš Iraną.
„Šiandien, praėjus dviem mėnesiams po didžiausio pasaulio peštukų karinio dislokavimo bei agresijos regione ir JAV patirto gėdingo pralaimėjimo įgyvendinant savo planus, Persijos įlankai ir Hormuzo sąsiauriui atsiveria naujas skyrius“, – sakoma per valstybinę televiziją perskaitytame M. Khamenei pareiškime.
Žiniasklaida: Izraelio importuotojas atsisakė priimti laivą su iš Ukrainos pagrobtais grūdais
Izraelio importuotojas atsisakė iškrauti Ukrainoje pagrobtus grūdus, baimindamasis, kad jam dėl to gali būti pritaikytos sankcijos, praneša naujienų portalas „Unian“.
Kaip rašo newsru.co.il, bendrovė „Zenziper“ – viena iš didžiausių grūdų importuotojų Izraelyje – atsisakė priimti laivą su pagrobtais ukrainietiškais grūdais, kurie buvo atplukdyti į Haifos uostą.
Pranešama, kad bendrovė informavo tiekėją, jog jam teks ieškoti kito uosto kroviniui iškrauti.
Anot žiniasklaidos, Izraelio importuotojai bijo, kad jiems gali būti pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, ir kaltina vyriausybę nesuteikiant pakankamai pagalbos ir informacijos.
Pirmiau paaiškėjo, kad Izraelis priėmė Rusijos laivą „Panormitis“ su daugiau nei 6 tūkst. tonų kviečių ir 19 tūkst. tonų miežių. Žiniasklaidos duomenimis, šiuos grūdus okupantai išvežė iš Ukrainos.
Šių įvykių kontekste Ukraina jau yra iškvietusi Izraelio ambasadorių ir įteikusi jam protesto notą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis komentuodamas situaciją pareiškė, kad Rusijos pagrobtų grūdų pirkimas negali būti vien tik verslas. Jis taip pat pareiškė, kad Izraelio valdžia negali nežinoti, kokie laivai ir su kokiu kroviniu atplaukia į šalies uostus.
Be to, žiniasklaida rašė, kad Europos Sąjunga kreipėsi į Izraelį dėl Rusijos laivo su iš Ukrainos pavogtais grūdais, ir svarsto galimybę taikyti sankcijas Izraelio fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie padėjo Rusijai vykdyti šią neteisėtą prekybą.
Irano prezidentas kirto Trumpui dėl jo plano: „Pasmerktas žlugti“
JAV vykdoma Irano uostų jūrų blokada dar labiau sutrikdys padėtį Persijos įlankoje ir nepasieks savo tikslų, ketvirtadienį pareiškė Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas.
„Bet koks bandymas įvesti jūrų blokadą ar apribojimus prieštarauja tarptautinei teisei (...) ir yra pasmerktas žlugti“, – sakoma M. Pezeshkiano pareiškime.
Jis pridūrė, kad tokios priemonės „ne tik nepadės stiprinti regioninio saugumo, bet iš tikrųjų yra įtampos šaltinis ir trukdis ilgalaikiam stabilumui Persijos įlankoje“.
JAV jūrų blokadą Irano uostams ir pakrantėms įvedė balandžio 13 dieną, praėjus kelioms dienoms po to, kai paliaubos sustabdė jos karą su Iranu.
Irano kariuomenė paliko uždarytą strateginį Hormuzo sąsiaurį, kuris yra gyvybiškai svarbus pasaulinio naftos ir dujų gabenimo kelias, o neseniai pagrasino reaguoti, jei JAV blokada bus tęsiama.
Trečiadienį Irano aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei patarėjas kariniais klausimais pakartojo šį įspėjimą, tačiau neišsiplėtė.
„Mes netoleruosime jūrų blokados. Jei ji tęsis, Iranas atsakys“, – valstybinei televizijai sakė Mohsenas Rezaei (Mohsenas Rezajis), buvęs Irano revoliucinės gvardijos vyriausiasis vadas, kurį kovą M. Khamenei paskyrė patarėju kariniais klausimais.
Jis taip pat perspėjo dėl naujo kovų etapo tarp JAV ir Irano, teigdamas, kad per jį gali būti nuskandinta JAV laivų ir nužudyta karių.
„Jei JAV pradės dar vieną karą, jos turėtų tikėtis, kad mes paimsime į nelaisvę daugybę jų žmonių“, – pridūrė jis.
Naftos ministras Mohsenas Paknejadas (Mohsenas Paknedžadas) pareiškė, kad JAV „nepasieks jokių rezultatų“ savo blokada, ir atmetė bet kokį susirūpinimą dėl naftos tiekimo bei paskirstymo.
„Naftos pramonės darbuotojai dirba visą parą siekdami užtikrinti, kad nekiltų problemų teikiant paslaugas“, – sakė M. Paknejadas valstybinei televizijai.
Taip pat trečiadienį Irano kariuomenės karinių jūrų pajėgų vadas Shahramas Irani (Šahramas Iranis) užsiminė, kad Iranas „labai artimoje ateityje“ dislokuos neseniai sukurtą jūrų ginkluotę.
Izraelis sulaikė 175 į Gazos Ruožą 20-čia laivų plaukusius aktyvistus
Izraelio užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Izraelio pajėgos sulaikė maždaug 175 aktyvistus, plaukusius 20-čia laivų iš pagalbos flotilės, vykusios į Gazos Ruožą.
„Apytiksliai 175 aktyvistai iš daugiau nei 20 laivų (...) dabar taikiai keliauja į Izraelį“, – sakoma ministerijos pranešime, kuriame taip pat pateikiamas vaizdo įrašas su aktyvistais Izraelio karinio jūrų laivyno laive.
Izraelis kontroliuoja visus įvažiavimo į Gazos Ruožą punktus, o Jungtinės Tautos (JT) ir užsienio nevyriausybinės organizacijos kaltina jį stabdant prekių srautą į šią teritoriją ir taip sukeliant stygių nuo pat karo pradžios 2023 metų spalį.
Irano karinio laivyno vadas grasina JAV dėl jūrinės blokados
Reaguodamas į Jungtinių Valstijų Iranui įvestą jūrinę blokadą, šalies karinio laivyno vadas pagrasino amerikiečių pajėgoms regione.
Iranas uždarė Hormuzo sąsiaurį, Irano televizijos stotis „Press TV“ citavo Sharamą Irani.
„Jei jie priartės labiau, nedelsdami imsimės operatyvinių veiksmų“, – kalbėjo jis apie JAV karinį laivyną, kuris šiuo metu trukdo laivams įplaukti į Irano uostus ir iš jų išplaukti.
Irano kariuomenė netrukus atakuos priešą ginklu, „kurio jis labai bijo“, pareiškė Sh. Irani. Koks tai ginklas, jis nepasakė. Šiuo metu tarp Irano ir JAV galioja paliaubos.
Iki šiol JAV, vykdydamos jūrinę blokadą, Vašingtono duomenimis, sustabdė 42 laivus. Skaičiuojama, kad dėl to Iranas negavo daugiau kaip 6 mlrd. JAV dolerių naftos eksporto pajamų, sakė JAV centrinės vadavietės (CENTCOM) vadas admirolas Bradas Cooperis.
Įstrigus deryboms dėl ilgalaikio konflikto tarp JAV ir Irano sureguliavimo, abi pusės vis labiau spaudžia viena kitą ekonomiškai. Iranas praktiškai visiškai užblokavo pasaulinei naftos ir dujų prekybai svarbų Hormuzo sąsiaurį. JAV savo ruožtu įvedė Iranui sankcijas ir jūrinę blokadą, kad atkirstų vadovybę Teherane nuo naftos eksporto pajamų.
Trumpas apie derybas su Iranu: juokinga skristi 18 valandų, kalbamės telefonu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad derybos su Iranu šiuo metu vyksta telefonu. Atsisakoma daug laiko reikalaujančių asmeninių susitikimų, nors jis pirmenybę teiktų jiems, sakė D. Trumpas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose.
„Juokinga“ skristi 18 valandų, kad galiausiai sulauktum nuspėjamai nepatenkinamų rezultatų, kalbėjo jis. Nors esą būta pažangos, tačiau proveržis dar nepasiektas. Susitarimas bus tik tuomet, kai Teheranas visiškai atsisakys branduolinio ginklo, pažymėjo JAV prezidentas.
Paklaustas, ar tam, jo nuomone, gali prireikti papildomo karinio spaudimo, D. Trumpas teigė nežinąs. Tai priklausys nuo tuo, kiek toli Iranas pažengs derybose.
JAV portalo „Axios“ informacija, D. Trumpas nori išlaikyti spaudimą. Jis atmetė Irano pasiūlymą sušvelninti jūrinę blokadą ir atidėti pokalbius dėl branduolinio susitarimo.
Didžiausias JAV lėktuvnešis ruošiasi palikti Artimuosius Rytus
Didžiausias JAV karinio laivyno lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“, anot žiniasklaidos, netrukus paliks Artimuosius Rytus. Ateinančiomis dienomis jis pajudės JAV kryptimi, be kita ko, pranešė leidinys „The Washington Post“, remdamasis kelias amerikiečių pareigūnais. Kelis mėnesius trukusi lėktuvnešio misija jūroje esą paliko pėdsakų – kai grįš į uostą, tikėtina, bus atliekami laivo remonto ir techninės priežiūros darbai, rašo laikraštis.
Šis žingsnis susilpnintų JAV karinę galią kare su Iranu – tuo metu, kai, nors ir galioja paliaubos, tačiau greito derybinio sprendimo nematyti.
JAV neseniai savo karinį buvimą regione sustiprino lėktuvnešiu „USS George H.W. Bush“. Pirmą kartą nuo 2003 m. vienu metu Artimuosiuose Rytuose yra trys amerikiečių lėktuvnešiai, praėjusią savaitę pranešė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM). Juose iš viso dislokuota per 200 lėktuvų ir 15 tūkst. jūreivių bei jūrų pėstininkų. Be minėtų dviejų lėktuvnešių Irano kryptimi buvo perkeltas ir „USS Abraham Lincoln“.
Anot duomenų, „USS Gerald R. Ford“ pastaruoju metu vykdė misiją Raudonojoje jūroje.
Paaiškėjo, kiek JAV kainavo karas prieš Iraną
JAV prezidento Donaldo Trumpo karas Irane iki šiol JAV kariuomenei kainavo 25 mlrd. dolerių, trečiadienį pranešė aukštas Pentagono pareigūnas Julesas Hurstas, skelbia „The Independent“.
Anot pareigūno, didžioji dalis šių lėšų buvo skirta karinei amunicijai.
J. Hurstas nepatikslino, ką apima šis sąmatos ir ar į sumą įtrauktos numatomos išlaidos, susijusios su konflikto metu sugadintos bazės infrastruktūros atstatymu ir remontu Artimuosiuose Rytuose.
Gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas įstatymų leidėjams tikino, kad šios išlaidos yra pateisinamos, atsižvelgiant į JAV tikslą užtikrinti, kad Iranas neturėtų branduolinio ginklo.
„Kiek sumokėtumėte, kad užtikrintumėte, jog Iranas negaus branduolinės bombos? Kiek sumokėtumėte?“ – klausė P. Hegsethas.
Gazos flotilės organizatoriai teigia, kad juos apsupo Izraelio „kariniai laivai“
Palestiną remiančius aktyvistus, kurie siekia pralaužti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo blokadą, plukdančios flotilės organizatoriai ketvirtadienį pranešė, kad jų laivus apsupo Izraelio „kariniai laivai“.
Flotilė, kurią sudaro daugiau nei 50 laivų, pastarosiomis savaitėmis išplaukė iš Marselio Prancūzijoje, Barselonos Ispanijoje ir Sirakūzų Italijoje.
Praėjusią naktį platformoje „X“ paskelbtame pranešime „Pasaulinė sumudo flotilė“ rašė, kad Izraelio kariniai laivai „tarptautiniuose vandenyse neteisėtai apsupo flotilę ir grasino smurtu bei pagrobti jos dalyvius“.
„Nutrūko ryšys su 11 laivų“, – pridūrė organizacija.
Remiantis organizacijos interneto svetainėje pateikiamais tiesioginiais sekimo duomenimis, flotilė šiuo metu plaukia pro Graikijos krantus ir yra netoli Kretos.
„Prie mūsų laivų priartėjo greitaeigiai kariniai kateriai, kurių įgulos nariai prisistatė kaip „Izraelio“ atstovai, nukreipė į mus lazerius ir pusiau automatinius ginklus bei įsakė dalyviams susirinkti laivų priekyje ir atsistoti keturpėsčia“, – pridūrė organizacija.
„Ryšys su laivais yra trikdomas, buvo išsiųstas nelaimės signalas“, – teigė ji.
Pirmąją maždaug 50 laivų flotilę, kuria plaukė politikai ir aktyvistai, tarp jų – švedė Greta Thunberg, 2025 m. pabaigoje priverstinai sustabdė Izraelio karinės jūrų pajėgos – organizatorių ir organizacijos „Amnesty International“ teigimu, tai buvo padaryta neteisėtai.
Jos įgulos narius Izraelis sulaikė ir po to išsiuntė iš šalies.
„Hamas“ valdomas Gazos Ruožas nuo 2007 m. egzistuoja Izraelio blokados sąlygomis. Izraelis ir Palestinos islamistų judėjimas kaltina vienas kitą pažeidus paliaubas, įsigaliojusias 2025 m. spalio 10 d. po dvejus metus trukusio karo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš Irano lyderio – naujas pareiškimas: pasiuntė grasinimą JAV
Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei ketvirtadienį paskelbė naują pareiškimą, rašo „Sky news“. Jo iki šiol niekas nematė viešumoje, kalbama, kad jis yra sunkiai sužalotas po JAV atakos.
Irano valstybinė televizija skelbia, kad M. Khamenei pareiškė, jog vienintelė vieta amerikiečiams Persijos įlankoje „yra jos vandenų dugnas“.
Jis taip pat teigė, kad Teherano „naujas Hormuzo sąsiaurio valdymas“ atneš „ramybę ir pažangą“ bei ekonominę naudą visoms tautoms.
M. Khamenei pridūrė, kad Iranas panaikins „priešo piktnaudžiavimą vandens keliu“ ir nurodė, kad jo šalis esą dalijasi bendru likimu su kitomis regiono tautomis, o „blogį darančių užsieniečių“ ten nėra ateities.
„Šiandien, praėjus dviem mėnesiams po didžiausio pasaulio peštukų karinio dislokavimo bei agresijos regione ir JAV patirto gėdingo pralaimėjimo įgyvendinant savo planus, Persijos įlankai ir Hormuzo sąsiauriui atsiveria naujas skyrius“, – sakoma per valstybinę televiziją perskaitytame M. Khamenei pareiškime.