OPEC, be JAE, priklauso Saudo Arabija, Venesuela, Nigerija, Iranas, Irakas, Kuveitas, Libija, Kongo Respublika, Gabonas ir Pusiaujo Gvinėja. Šio kartelio dalis pasaulinėje gavyboje sudaro apie 35 proc., eksporte – beveik 50 proc., o įrodytuose rezervuose – net 80 proc. OPEC+ iniciatyva prie šių sprendimų prijungia dar dešimtį tiekėjų, tarp jų Rusiją, Braziliją, Kazachstaną ir Meksiką. Kartu jie dominuoja pasaulinėje rinkoje, koordinuotai mažindami arba didindami gavybą, kad reguliuotų žaliavos kainas.
JAE yra vienas seniausių ir svarbiausių narių, kuriam tenka bent 12 proc. visos grupės tiekimo apimčių (trečias rodiklis po Saudo Arabijos ir Irako). Tokio eksportuotojo praradimas neišvengiamai susilpnins kartelio pozicijas.
Kodėl JAE nusprendė pasitraukti?
Emyratų tikslas nėra vieniems valdyti pasaulines kainas – jiems svarbiau sustiprinti šalies pozicijas rinkoje. Sprendimą lėmė keli veiksniai:
Gavybos didinimas. Pagal OPEC kvotas JAE leidžiama išgauti 3,4 mln. barelių per parą, tačiau šalis pajėgi šį skaičių padidinti iki 4,85 mln. barelių. Emyratai siekia padidinti savo dalį rinkoje, kurioje naftos kainos šiuo metu viršija 110 JAV dolerių (apie 101,2 EUR) už barelį.
Konkurencija su Saudo Arabija. Abu Dabis jau seniai reiškia pretenzijas į lyderystę arabų pasaulyje ir nesutinka su dominuojančia Rijado padėtimi. Be to, JAE biudžetui subalansuoti užtenka 50 dolerių (apie 46 eurų) už barelį kainos, o milžiniškus projektus vystančiai Saudo Arabijai reikia bent 90 dolerių (apie 82,8 eurų). Santykius dar labiau atšaldė nesutarimai dėl pilietinio karo Jemene, kur 2025 m. pabaigoje Saudo Arabija sudavė smūgį JAE remiamai grupuotei.
Karų ir blokadų įtaka
Didelis karas Vidurio Rytuose iš esmės pakeitė jėgų pusiausvyrą. OPEC nesugebėjo suvaldyti chaoso rinkoje, kai pagrindiniai jos nariai tapo Ormuzo sąsiaurio blokados įkaitais. JAE nukentėjo labiausiai: Iranas į Emyratus paleido daugiau nei 2,8 tūkst. raketų ir dronų – gerokai daugiau nei į bet kurią kitą Persijos įlankos šalį ar Izraelį.
Emyratų pareigūnai neslėpė nusivylimo, kad kitos arabų valstybės, priešingai nei JAV ar Izraelis, nepadėjo jiems gintis. Konfliktas sukrėtė ir JAE ekonominį modelį – dėl saugumo grėsmių drastiškai krito pajamos iš turizmo, sutriko aviacijos eismas. Strategiškai Emyratai dabar planuoja investuoti į antžeminius vamzdynus, kad naftos eksportas vyktų aplenkiant pavojingą Ormuzo sąsiaurį. Neatmetama, kad Abu Dabis gali įsitraukti į karą JAV ir Izraelio pusėje, siekdamas palaužti Irano valią tęsti bombardavimus.
Kas laukia naftos kainų?
Mažai tikėtina, kad JAE pasitraukimas staigiai numuš kainas, kol tęsiasi aktyvi karo fazė. Investuotojai tebėra susirūpinę dėl laivybos Ormuzo sąsiauryje, o „Brent“ markės naftos kaina po pranešimo beveik nepasikeitė. Net ir atidarius sąsiaurį, kainos išliks aukštos dėl būtinybės atkurti išeikvotus rezervus.
Tačiau pačiam OPEC karteliui tai gali būti mirtinas smūgis. Ekspertai prognozuoja, kad organizacijos įtaka negrįžtamai sumenks, o JAE pavyzdžiu gali pasekti ir kiti. Tokiu scenarijumi itin patenkintas JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ilgus metus kritikavo OPEC už dirbtinį kainų kėlimą. Naujos nepriklausomos jėgos atsiradimas rinkoje gali padėti jam sparčiau mažinti benzino kainas JAV vidaus rinkoje, jei tik pavyks užbaigti karinius konfliktus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
