Užsienis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad ketina iš Vokietijos išvesti daugiau JAV karių, nei skelbta anksčiau. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas šią savaitę nurodė iš Vokietijos bazių išvesti apie 5 tūkst. JAV karių.  Tačiau D. Trumpas šeštadienį Floridoje žurnalistams sakė, kad šis skaičius bus didesnis. „Mes ketiname smarkiai sumažinti skaičių. Ir mes jį sumažinsime gerokai daugiau nei 5 tūkst.“, – kalbėjo JAV prezidentas.

Moteris, kaltinama prieš 26 metus nužudžiusi savo vidurinės mokyklos klasės draugo žmoną byloje, kuri ilgą laiką Japonijoje buvo laikoma „įšaldyta“, stos prieš teismą dėl nužudymo, kovo 5 d. paskelbė prokurorai. Nors 69-erių įtariamoji Kumiko Yasufuku prisipažino prisidėjusi prie nužudymo, 1999 m. įvykdyto žiauraus užpuolimo peiliu motyvas išlieka paslaptimi.

Rusija oficialiai įvardijama kaip pagrindinė NATO grėsmė, o Aljansas prognozuoja tolesnį Kremliaus karinės mašinos stiprinimą. NATO karinio komiteto pirmininkas, admirolas Giuseppe Cavo Dragone interviu „RBC-Ukraine“ metu pabrėžė, kad Maskvos ambicijos neapsiriboja vien Baltijos šalimis. „Hibridinės ir nekonvencinės grėsmės tęsiasi ir jos tęsis toliau.

Dirbtinis intelektas pakeitė darbo rinką, tačiau žmogaus visiškai nepakeitė. Labiausiai paklausios išliks profesijos, susijusios su darbu su žmonėmis, švietimu, valdymu ir kūrybiškumu, taip pat kritinio mąstymo ir emocinio intelekto įgūdžiai. Verslo švietimo ir kvalifikacijos kėlimo centro prie Psichologijos ir verslumo instituto direktorė Marija Furman teigė, kad tarp profesijų, kurios ir ateityje išliks žmogaus rankose, galima išskirti kelias pagrindines sritis.

Popiežius Leonas XIV vyskupu Jungtinėse Valstijose paskyrė buvusį pabėgėlį, kuris kadaise į JAV pateko be galiojančių dokumentų. Evelio Menjivaras-Ayala iš Salvadoro 1990 metais buvo nelegaliai pergabentas per JAV sieną. Leonas XIV, pirmasis Romos Katalikų Bažnyčios vadovas iš JAV, paskyrė 55 metų dvasininką  Vilingo-Čarlstono vyskupu Vakarų Virdžinijos valstijoje, šeštadienį pranešė Vatikanas.

Ukraina vis dažniau rengia smūgius giliai Rusijos teritorijoje, taikydamasi į naftos ir dujų pramonės objektus. Kaip interviu BBC pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas (Madjaras) Brovdi, tokios atakos tik stiprės.

Prancūzijoje viename kariniame objekte šeštadienį į nelegalų vakarėlį susirinko apie 20 tūkst. žmonių, nepaisydami įspėjimų dėl galimų senų sprogmenų sprogimo pavojaus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įgyvendino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą skirti sankcijas penkiems asmenims, kurių veiksmai kelia grėsmę Ukrainos nacionaliniams interesams, saugumui, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai informavo prezidento spaudos tarnyba, paskelbusi dekretą Nr. 358/2026, pagrįstą gegužės 2 d. NSGT sprendimu.

Sulaikyta Nobelio taikos premijos laureatė Narges Mohammadi buvo paguldyta į ligoninę Irane, pranešė jos rėmėjai, minėdami „katastrofišką sveikatos būklės pablogėjimą“. N. Mohammadi, 2023 metais pelniusi Nobelio taikos premją už daugiau nei du dešimtmečius trunkančią žmogaus teisių veiklą, buvo suimta gruodį Irano mieste Mašhade, nes per laidotuvių ceremoniją kalbėjo prieš šalies dvasinę valdžią.

Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ penktadienį pranešė atsiprašiusi rusų kino kūrėjo Pavelo Talankino dėl prarastos jo „Oskaro“ statulėlės. JAV oro uosto apsaugos pareigūnai uždraudė jam pasiimti ją į lėktuvą skrydžiui iš Niujorko. Po karštligiškų paieškų „Lufthansa“ pranešė radusi dingusią statulėlę.

Jungtiniai Arabų Emyratai šeštadienį paskelbė vėl atidarantys savo oro erdvę po kelias savaites trukusių apribojimų, įvestų per JAV ir Izraelio konfliktą su Iranu. „Po išsamios operacinių ir saugumo sąlygų analizės oficialiai panaikinome anksčiau taikytas laikinas prevencines priemones“, – teigiama Bendrosios civilinės aviacijos tarnybos pranešime, paskelbtame platformoje „X“. Taip pat pridurta, kad oro erdvė ir toliau bus atidžiai stebima.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico šeštadienį pakvietė į Kyjivą. Jųdviejų pokalbis įvyko likus savaitei iki planuojamos R. Fico kelionės į Maskvą. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Šių metų pradžioje Kyjivo ir Bratislavos santykiai smarkiai pablogėjo kilus ginčui dėl „Družba“ naftotiekio, kuriuo rusiška nafta tiekiama Slovakijai ir Vengrijai.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas mano, kad grėsmė transatlantinei vienybei yra didesnė nei išorės priešų keliamas pavojus, todėl jis ragina Vakarų partnerius keisti padėtį. „Didžiausia grėsmė transatlantinei bendruomenei yra ne jos priešai iš išorės, bet besitęsiantis mūsų Aljanso susiskaldymas. Visi turime daryti viską, ką reikia, kad pakeistume šią pražūtingą tendenciją“, – šeštadienį socialinėje platformoje „X“ savo mintis dėstė Lenkijos premjeras.

Kataro prezidentui Donaldui Trumpui padovanotas orlaivis „Boeing 747“ baigė skrydžių bandymus ir turėtų debiutuoti šią vasarą, penktadienį pranešė JAV oro pajėgos. „Lėktuvas oficialiai baigė modifikavimą ir skrydžių bandymus ir šiuo metu yra dažomas. Orlaivis, kaip ir planuota, šią vasarą išriedės ant kilimo tako, naujai nudažytas raudona, balta bei mėlyna spalvomis“, – teigiama Karinių oro pajėgų pranešime.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį pagrasino uždrausti kai kurias palestiniečius palaikančias eitynes, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų metu raginama pasauliniu mastu išplėsti intifadą – palestiniečių pasipriešinimą žydams. Leiboristų partijos lyderis K. Starmeris yra spaudžiamas imtis veiksmų po serijos antisemitiškų išpuolių. Šią savaitę du vyrai buvo subadyti Londono Golders Gryno rajone, kur gyvena gausi žydų bendruomenė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad išvakarėse Baltarusijos pasienyje buvo stebimas „gana specifinis aktyvumas“. Jo pranešimą cituoja portalas „Ukrainska pravda“. V. Zelenskis vaizdo kreipimesi sakė, kad „atidžiai viską fiksuojame, viską kontroliuojame ir, jei reikės, reaguosime“. „Ukraina pasirengusi ginti savo žmones, savo suverenitetą, ir tai turi suprasti kiekvienas, kurį bandoma įtraukti į bet kokią agresyvią veiklą prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pavadino Jungtinių Valstijų karą su Iranu „neapgalvotu“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atkirto, pareikšdamas, kad neapgalvotos yra paties F. Merzo kalbos. Kada ir kaip baigsis mūsų dienų didieji karai? Kokios baigties galima tikėtis iš Rusijos karo prieš Ukrainą? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu karinės žvalgybos vadu Gintaru Bagdonu.

Vokietijos pašalpų gavėjams tampa vis sunkiau iš papildomų darbų pereiti į įprastą užimtumą, „Bild“ cituojamas vyriausybės atsakymas į parlamento nario užklausą. Pasirodo, kad kasmet mažėja pereinančių nuo gyvenimo iš pašalpų sistemos į darbo rinką. Jei 2017 m. į darbą, nuo kurio mokamos socialinio draudimo įmokos, pavyko perkelti 102 084 asmenis, tai 2025 m. iki rugsėjo mėnesio – tik 50 831. Skaičiuojant visiems metams, tai sudarytų apie 67 tūkst. žmonių. Mažėja ir pati tokių perėjimų dalis.

Naujosios JAV prezidento Donaldo Trumpo sankcijos prilygsta kolektyvinei bausmei, penktadienį pareiškė Kuba, o milžiniškų gegužės 1-osios eitynių dalyviai prie JAV ambasados Havanoje pažadėjo „ginti tėvynę“. D. Trumpas yra svarstęs galimybę perimti šią salą, kuri yra už 145 kilometrų nuo Floridos ir kuriai nuo pat Fidelio Castro 1959 metų komunistinės revoliucijos beveik be pertraukų taikomas JAV prekybos embargas.

Du aktyvistai iš pagalbos flotilės, kuri plaukė į Gazos Ruožą ir kurios laivus anksčiau šią savaitę tarptautiniuose vandenyse perėmė Izraelio pajėgos, buvo atvežti į Izraelį apklausai, šeštadienį pranešė žydų valstybės užsienio reikalų ministerija.

Peru prokurorai pranešė tiriantys įtariamą prekybos žmonėmis tinklą, perujiečiams siūlantį gerai apmokamą, bet iš tiesų fiktyvų darbą Rusijoje, o vėliau priverčiantį juos kovoti Maskvos kare prieš Ukrainą. Generalinė prokuratūra savo pranešime penktadienį nurodė, kad asmenys, tarp kurių buvo buvusių kariškių ir policijos pareigūnų, buvo esą verbuojami per socialinius tinklus, viliojant juos apgaulingais gerai apmokamo saugumo agento ir kito darbo Rusijoje pasiūlymais.

Šeštadienį NATO paskelbė bendradarbiaujanti su Jungtinėmis Valstijomis, siekdama suprasti Vašingtono sprendimą dėl JAV karių skaičiaus Vokietijoje sumažinimo 5 tūkst. dėl nesutarimų su Berlynu.

Čekija davė leidimą Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico lėktuvui kirsti šalies oro erdvę pakeliui į Rusiją, kur gegužės 9-ąją vyks Pergalės dienos paradas, pranešė Čekijos užsienio reikalų ministerijos atstovas po to, kai kelios Europos šalys blokavo šią kelionę.

Eidamas 60-uosius metus mirė buvęs „Formulės–1“ lenktynininkas ir paralimpietis Alessandro Zanardi. Italų sportininkas mirė gegužės 1 d. vakarą. Jo šeima apie netektį paskelbė šeštadienį. A. Zanardi šeima neatskleidė mirties priežasčių. „Alexas ramiai užmigo, apsuptas savo artimųjų“, – teigiama šeimos išplatintame pareiškime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė naujas sankcijas Kubai, nukreiptas prieš platų asmenų ratą šioje komunistų valdomoje šalyje ir keliančias grėsmę užsienio bankams, kurie jiems teikia paslaugas. Šios priemonės yra naujausias D. Trumpo administracijos žingsnis, siekiant daryti didelį spaudimą Kubai, kuri patiria didžiulę ekonominę krizę po to, kai Jungtinės Valstijos nutraukė naftos tiekimą iš Venesuelos.

Vokietijos gynybos ministras šeštadienį pareiškė, kad JAV karių išvedimo iš Vokietijos buvo laukiama ir kad Europa turi dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų savo saugumą. „Kad JAV kariai traukiasi iš Europos, taip pat ir iš Vokietijos, to reikėjo laukti“, – pažymėjo Borisas Pistorius pareiškime, kurį naujienų agentūrai AFP atsiuntė jo vadovaujama ministerija. „Mes, europiečiai, turime prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą“, – pridūrė jis.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė patvirtinusios 4 mlrd. JAV dolerių (3,4 mlrd. eurų) vertės raketų „Patriot“ pardavimą Persijos įlankos sąjungininkui Katarui. Taip pat buvo patvirtintas beveik 1 mlrd. JAV dolerių (0,85 mlrd. eurų) vertės tiksliųjų ginklų sistemų pardavimas Izraeliui.

Vladimiro Putino raginimai gimdyti kuo daugiau vaikų, abortų ribojimai ir bandymai diegti „tradicines vertybes“ nesugebėjo išsukti Rusijos iš kelio į demografinę duobę, remiantis naujausiais tyrimais skelbiama „The Moscow Time“. Vaikų gimimų skaičius Rusijos Federacijoje 2026 metais mažėjo jau 11-us metus iš eilės, vertina demografas Aleksejus Rakša. Jo skaičiavimais, per pirmąjį 2026 metų ketvirtį pasaulį išvydo 272 tūkstančiai kūdikių – 6 proc. mažiau nei prieš metus.

JAV itin pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ šeštadienį paskelbė pradėjusi veiklos nutraukimo procedūras, praneša „Deutsche Welle“. Sprendimas stabdyti veiklą įsigaliojo nedelsiant – buvo atšaukti visi skrydžiai, o klientų aptarnavimo paslaugos nebeteikiamos. Bendrovė paskelbė, kad už bilietus sumokėtus pinigus keleiviai gali atgauti pasinaudoję automatine pinigų susigrąžinimo procedūra.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad kitą savaitę JAV padidins importo muitus iš Europos Sąjungos (ES) įvežamiems automobiliams ir sunkvežimiams, nes ES neva nesilaiko prekybos sutarties. Pagal praėjusių metų vasarą pasiektą susitarimą, JAV taiko 15 proc. importo muitus iš ES įvežamiems automobiliams ir jų dalims. Tuo metu daugeliui kitų JAV prekybos partnerių taikomi 25 proc. muitai.

Rusijos pajėgos ankstyvą šeštadienio rytą surengė naktines dronų atakas, taikydamosi į svarbiausius ir energetikos infrastruktūros objektus keliose Ukrainos srityse, o Ukrainos sričių pareigūnai ir vietos šaltiniai pranešė apie smūgius Mykolajivo, Kryvyj Riho bei Odesos srityse, rašo portalas „The Kyiv Independent“....

Sulaukęs Kongreso spaudimo dėl leidimo konfliktui su Iranu, kuris jau įžengė į trečią mėnesį, prezidentas Donaldas Trumpas JAV aukščiausio rango įstatymų leidėjams penktadienį pareiškė, kad karo veiksmai Irane baigėsi.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nurodė iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkst. JAV karių. Pentagono atstovas naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad šis karių išvedimas turėtų būti baigtas per artimiausius 6–12 mėnesių.

Reguliarus drabužių keitimas ir skalbimas yra pagrindiniai higienos įpročiai, tačiau pasitaiko situacijų, kai tai padaryti yra gerokai sudėtingiau nei įprastomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, kosmosas yra viena iš ekstremalių vietų, kuriose skalbimas nėra lengvai įgyvendinamas procesas, rašo „IFL Science“. Pagrindinė priežastis – vanduo kosmose yra nepaprastai brangus išteklius. Jis toks vertingas, kad net šlapimas nėra išpilamas: jis perdirbamas ir išvalomas.

Estijos prezidentas paragino Europą pradėti galvoti apie tai, kaip reikės bendrauti su Rusija po karo Ukrainoje. Jis leidžia suprasti, kad nėra jokios strategijos, o jeigu karas netikėtai staiga baigtųsi, neaišku, kokios politikos laikysis Europos sąjunga. Tokie žodžiai kiek nustebino mūsų politikus, kurie sako, kad su karo nusikaltėliu Putinu, apskritai nėra ką kalbėtis. Nors, kad kalbėtis reikia, neseniai buvo pareiškęs konservatorius Andrius Kubilius.

Karas Ukrainoje demonstruoja radikalų kovos veiksmų pobūdžio pokytį, kur bepiločiai orlaiviai tapo pagrindiniu įrankiu mūšio lauke. Analitikų vertinimu, būtent dronai šiuo metu sukelia iki 75 proc.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad kitą savaitę padidins JAV muitus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos (ES), ir apkaltino bloką, jog šis nesilaiko ankstesnio prekybos susitarimo. Šiuo susitarimu, kuris buvo sudarytas praėjusią vasarą, JAV muitas ES automobiliams ir jų dalims buvo apribotas ties 15 proc. Jis yra mažesnis nei 25 proc. muitas, kurį D. Trumpas įvedė daugeliui kitų prekybos partnerių. 25 proc.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Lenkija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, pasirašiusia dvišalį susitarimą dėl strateginės partnerystės ypatingos svarbos žaliavų srityje su Jungtinėmis Valstijomis. Lenkija tapo pirmąja šalimi, pasirašiusia tokį dokumentą su Vašingtonu po to, kai buvo sudarytas bendrasis memorandumas su Briuseliu.

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė naujas sankcijas trims Irano užsienio valiutos keitykloms. Vašingtonas teigė siekiantis nusitaikyti į Teherano „finansines gelbėjimosi linijas“ kare Artimuosiuose Rytuose. Atskirame pareiškime JAV Iždo departamentas įspėjo nemokėti „rinkliavos“ Irano vyriausybei mainais už saugų plaukimą per Hormuzo sąsiaurį, teigdamas, kad tai gali užtraukti sankcijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė esąs nepatenkintas nauju Irano pasiūlymu dėl taikos derybų su Jungtinėmis Valstijomis. Kaip buvo pranešusi valstybinė naujienų agentūra IRNA, nepateikdama jokių detalių, Iranas ketvirtadienio vakarą per tarpininką Pakistaną perdavė naują pasiūlymą dėl derybų su Jungtinėmis Valstijomis. „Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

Sudalyvavęs operacijose prieš Iraną, Artimuosius Rytus paliko lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“, penktadienį pranešė vienas JAV pareigūnas. Tai reiškia, kad regione liko du didžiuliai Amerikos karo laivai.

Ukraina pradeda kariuomenės reformas, kurios leis laipsnišką demobilizaciją ir gerokai padidins atlyginimus fronte kovojantiems pėstininkams, penktadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukrainos kariuomenė susiduria su dideliu karių trūkumu – mažai žmonių nori tarnauti savanoriškai. Mobilizacija yra nepopuliari, o agresyviomis vadinamos šaukimo priemonės karo metu sukėlė nepasitenkinimo.

Ukrainos dronų smūgiai, prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, nuo metų pradžios Rusijos naftos pramonei padarė mažiausiai 6 mlrd. eurų nuostolių.  „Dėl smūgių, prastovų ir tiekimo vėlavimų“, – tinkle „Telegram“ vardijo V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad atakos balandį pasiekė naują lygį.  Dronai esą skrenda ne tik toliau nei bet kada anksčiau, rekordinis yra ir atakų intensyvumas.

Iranas per tarpininką Pakistaną pateikė naują pasiūlymą deryboms su JAV, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Oficialioji naujienų agentūra IRNA, nepateikdama išsamesnės informacijos, pranešė, kad Iranas ketvirtadienio vakarą perdavė savo naujausio derybų pasiūlymo tekstą Pakistanui, kaip tarpininkui derybose su JAV.

Jungtinėje Karalystėje (JK) veikiantis šešėlinis teisininkų ir konsultantų tinklas už tūkstantines sumas padeda migrantams klastoti įrodymus ir apsimesti homoseksualais, kad šie galėtų gauti prieglobstį šalyje. BBC atliktas tyrimas atskleidė, kaip pasibaigus vizų galiojimui užsieniečiai mokomi kurti melagingas gyvenimo istorijas, klastoti medicinines pažymas ir inscenizuoti tos pačios lyties asmenų santykius.

Nepaisant kelių spėjamų pasikėsinimų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nenori dėvėti neperšaunamos liemenės – dėl estetinių priežasčių. „Nežinau, ar ištverčiau, atrodydamas 20 svarų sunkesnis“, – pareiškė jis ketvirtadienį žurnalistams Vašingtone. Pasak amerikiečių žiniasklaidos, apie šią priemonę svarstyta po šūvių per renginį Vašingtone praėjusį šeštadienį, kuriame dalyvavo ir D. Trumpas. Jo buvo paklausta apie galimybę dėvėti neperšaunamą liemenę, patvirtino D. Trumpas.

Internete plinta vaizdai, kuriuose kinės demonstruoja nuotraukas ir vaizdo įrašus dėvėdamos drabužius su milžiniškomis ryškiomis etiketėmis. Ir tai nėra naujas mados aksesuaras, o specialus kovos su „apsipirkimo sukčiais“ metodas. Viskas dėl to, kad Kinija susidūrė su viena rimčiausių problemų internetinės mados srityje.

Rusija balandį į Ukrainą paleido rekordiškai daug tolimojo nuotolio atakos dronų, rodo naujienų agentūros AFP atlikta ukrainiečių oro pajėgų paskelbtų duomenų analizė. Remiantis Ukrainos oro pajėgų kasdienių ataskaitų suvestine, Rusija praėjusį mėnesį Ukrainą atakavo 6 583 tolimojo nuotolio dronais. Šis skaičius yra dviem procentais didesnis nei kovą. Ši atakų banga kilo įstrigus JAV tarpininkaujamoms deryboms dėl konflikto nutraukimo.

Tuapsės jūrų terminalui Rusijos Krasnodaro krašte praėjusią naktį vėl buvo smogta dronais, kilo gaisras, praneša naujienų agentūra UNIAN....