Pastarieji įvykiai tik pabrėžia šią tendenciją: Rusijos kariai pasiduoda Ukrainos bepiločiams be tiesioginio kontakto su kariais, o Kyjivo jūrų dronai jau išmoko paleisti perėmėjus oro taikiniams naikinti. Pavyzdžiui, 412-oji brigada „Nemesis“ pirmą kartą šiuolaikinio karo istorijoje perėmė „Shahed“ tipo droną-kamikadzę naudodama raketą, paleistą iš jūrų bepiločio.
Pigus ginklas su griaunamuoju poveikiu
Vienas iš esminių pokyčių – karo ekonomika. Maždaug tūkstantį dolerių (virš 900 eurų) kainuojantis dronas gali sunaikinti milijonų vertės techniką. Masinė gamyba šį efektą tik sustiprina: Ukraina planuoja pagaminti iki 10 mln. bepiločių per metus, Rusija – daugiau nei 6 mln.
Dėl to dronai tampa „vartojimo reikmenimis“, panašiais į amuniciją, ir suteikia prieigą prie itin tikslių ginklų net ir nevalstybinėms grupėms. Be to, bepiločiai užtikrina nuolatinį stebėjimą, faktiškai panaikindami galimybę judėti slapta. Bet kuri pozicija gali būti aptikta ir užpulta realiu laiku. Reaguojant į tai, sparčiai auga radioelektroninės kovos (REK) vaidmuo, kuri tapo pirmąja gynybos linija prieš dronus.
Nauju etapu tampa autonomija: šiuolaikiniai dronai vis dažniau geba veikti be tiesioginio žmogaus valdymo. Dirbtinio intelekto integracija atveria kelią „spiečių“ naudojimui – dešimtis ar šimtus bepiločių gali valdyti vienas operatorius arba jie misijas vykdo savarankiškai.
Pirmieji sėkmingai pritaikė azerbaidžaniečiai
Dronų viršenybę prieš iki tol vyravusią karinę strategiją pirmieji parodė net ne ukrainiečiai. 2020 m. Azerbaidžano pajėgos per 44 dienas sutriuškino Armėnijos kariuomenę: būtent šio konflikto metu azerbaidžaniečiai aktyviai naudojo turkų žvalgybinius ir atakos dronus, į kuriuos atsako rusų ginkluote ir karybos taktika besiremiantys armėnai neturėjo.
Nepaisant to, kad dronus karyboje dar 2001 m. panaudojo JAV Irake, o Turkija – 2020 m. prieš smogikus Sirijoje, pirmieji sėkmingai dronus konvenciniame kare panaudojo būtent azerbaidžaniečiai.
Vėliau ukrainiečiai tą patį kartojo ir 2022-2023 m., kai tais pačiais turkų „Bayraktar“ dronais pradėjo naikinti rusų tankus, gynybinius įtvirtinimus ir strateginius objektus.
Tik tuomet, pamačiusi akivaizdžią spragą savo karybos strategijoje, į dronų panaudojimo lenktynes įsitraukė Rusija, perėmusi Irano „Shahed“ technologijas ir pradėjusi pati gamintis savo dronų pajėgas.
JAV bando pasivyti tempą
Nepaisant akivaizdžių pokyčių, JAV ilgą laiką nepakankamai įvertino dronų vaidmenį. Tik neseniai Pentagonas pradėjo masto pirkimų programas ir planuoja išleisti dešimtis milijardų dolerių bepilotėms sistemoms bei kovos su jomis priemonėms. Tuo pat metu Amerikos gamybos apimtys kol kas gerokai atsilieka nuo Ukrainos ir Rusijos tempų.
Analitikai pažymi: dronai yra ne tiesiog nauja ginklo rūšis, o fundamentalus kariavimo būdo pokytis. Jie daro kovos veiksmus pigesnius, masinius ir labiau autonomiškus. „Dronų era ne ateina, ji jau čia. Vyksta lenktynės siekiant nustatyti, ar Amerika pakankamai greitai įdiegs šią technologiją, kad taptų nugalėtoja šioje naujoje eroje, o ne prastai pasiruošusia žaidėja, atsiliekančia nuo kitų“, – apibendrino „Forbes“.
Ukrainos priklausomybė nuo technologijų
Kalbant apie dronų karo naujienas, šiomis dienomis Prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad Ukraina šiuo metu yra kritiškai priklausoma nuo užsienio technologijų gaminant dronus ir ginkluotę. Šalis faktiškai veikia tik kaip vartotoja, o ne visaverte gamintoja.
Tuo tarpu Ukrainos bepiločių padalinių kariai ir JAV kariškiai pastebėjo, kad kompiuterinių žaidimų mėgėjai dažnai turi įgūdžių, reikalingų sėkmingam Bepiločių orlaivių (BPO) valdymui. Tačiau po Jūrų pėstininkų mokymų JAV karininkai vis dažniau pripažįsta, kad geriausiais operatoriais tampa žmonės, turintys motociklų ar valčių valdymo patirties.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
