Iranas atskleidė, kokį derybų pasiūlymą atmetė Trumpas
Aukšto rango Irano pareigūnas atskleidė, kad Teheranas siūlo pirmiausia atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauriu ir kad JAV nutrauktų Irano uostų blokadą, o tik vėliau derėtis dėl Irano branduolinės programos. Tačiau tokiam pasiūlymui kol kas prieštarauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praneša „Reuters“.
JAV ir Izraelis nustojo bombarduoti Iraną prieš keturias savaites, bet susitarimas dėl taikos vis dar nepasiektas, o tai sukėlė didžiausius pasaulinio energijos tiekimo sutrikimus per visą istoriją.
Anonimiškai kalbėjęs aukšto rango Irano pareigūnas sako, kad, Teherano manymu, naujausias pasiūlymas atidėti derybas dėl branduolinės programos yra reikšmingas pokytis siekiant lengviau susitarti dėl taikos.
Pagal šį Teherano pasiūlymą, karas pasibaigtų Izraeliui ir JAV suteikus garantijas, kad Iranas nebebus puolamas. Tuomet Iranas leistų atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauriu, o JAV atšauktų Irano uostų blokadą.
Vėliau būtų surengtos derybos dėl Irano branduolinės programos apribojimų mainais į sankcijų Iranui panaikinimą. Iranas reikalauja, kad JAV pripažintų šalies teisę sodrinti uraną taikiais tikslais, net jeigu Teheranas sutiks sustabdyti sodrinimą.
Pareigūnas patvirtino, kad šis naujausiais pasiūlymas buvo oficialiai perduotas Jungtinėms Valstijoms per tarpininkus.
D. Trumpas penktadienį pareiškė esąs nepatenkintas naujausiu Irano pasiūlymu, bet nepaaiškino, kuo tiksliai.
„Jie reikalauja dalykų, kuriems aš negaliu pritarti“, – jis sakė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.
Vašingtonas kartoja, kad karas nesibaigs nepasiekus susitarimo kuriuo Iranui būtų draudžiama pasigaminti branduolinį ginklą. D. Trumpas aiškino, kad Irano bombardavimas ir prasidėjo siekiant užkirsti kelią Teheranui pasigaminti branduolinį ginklą. Tačiau Iranas tikina, kad branduolinė programa vystoma taikiais tikslais.
Jau beveik du mėnesius Iranas blokuoja kone visų laivų eismą Hormuzo sąsiauriu išskyrus savo. Balandį JAV paskelbė įvedanti Irano uostų blokadą.
Trumpas JAV jūrų laivyną Hurmuzo sąsiauryje sulygino su piratais
Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį apibūdindamas operaciją, kurios metu dėl JAV tęsiamos Irano uostų blokados buvo sulaikytas laivas, pareiškė, kad JAV karinis jūrų laivynas elgiasi „tarsi piratai“.
„Mes (...) nusileidžiame ant jo ir mes perėmėme laivą. Perėmėme krovinį, perėmėme naftą. Tai labai pelningas verslas“, – sakė D. Trumpas mitinge Floridoje.
„Esame tarsi piratai, – pridūrė jis, sulaukęs pritariančiųjų minios šūksnių. – Esame tarsi piratai. Bet mes nežaidžiame žaidimų.“
JAV karinio jūrų laivyno veiklą su piratavimu D. Trumpas palygino tuo metu, kai teisės ekspertai skambina pavojaus varpais dėl Irano vykdomos svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokados ir Teherano planų imti mokestį iš laivų, plaukiančių šiuo vandens keliu.
Teherano pajėgos faktiškai uždarė gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį – svarbų naftos ir dujų gabenimo maršrutą, – po to, kai vasario 28 dieną prasidėjo JAV ir Izraelio oro kampanija prieš Iraną.
JAV savo ruožtu paskelbė Irano uostų blokadą, kai taikos derybose Pakistane nebuvo pasiekta jokio proveržio, ir balandžio 13 dieną pradėjo ją taikyti.
Už JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose atsakinga JAV kariuomenės centrinė vadavietė pranešė, kad iki penktadienio nukreipė 45 laivus, siekdama „užtikrinti“ blokados laikymąsi.
Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas žurnalistams praėjusį mėnesį sakė, kad blokada truks „tiek, kiek reikės“, o JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine'as pareiškė, kad jūrų blokada „taikoma visiems laivams, nepriklausomai nuo jų šalies, plaukiantiems į Irano uostus arba iš jų“.
Tuo tarpu Iranas yra pažadėjęs išlaikyti savo kontrolę sąsiauryje tol, kol Vašingtonas tęs jo uostų blokadą.
Irano aukščiausiasis lyderis ragina pradėti ekonominę kovą priešams nuvilti
Karui su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu bei ilgametėms sankcijoms darant didelę žalą, Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei paragino savo tautą pradėti ekonominę kovą ir „nuvilti“ savo priešus.
Islamo Respublika „karinėje kovoje su priešais įrodė pasauliui savo pažangą ir pranašumą“, rašytiniame pranešime pažymėjo M. Khamenei.
Tačiau „ji taip pat privalo juos nuvilti ir nugalėti ekonominio bei kultūrinio džihado etape“, pabrėžė jis.
Jis taip pat paragino „teikti pirmenybę vietoje pagamintų prekių vartojimui“ ir sakė, kad „nukentėjusių verslų savininkai turėtų kiek įmanoma vengti darbuotojų atleidimo ir etatų mažinimo“.
Nepaisant paliaubų Artimųjų Rytų kare, JAV karinės pajėgos vykdo Irano uostų blokadą, dėl kurios sutriko naftos gabenimas, o infliacija, kaip teigia nacionalinis statistikos centras, pastarosiomis savaitėmis viršijo 50 procentų.
Pasak valiutos kursų stebėtojų, Irano rialo kursas šią savaitę pasiekė rekordiškai žemą lygį JAV dolerio atžvilgiu.
Tuo metu darbo rinkos atstovas teigė, kad nedarbo pašalpos kreipėsi 191 tūkst. žmonių, praradusių darbą dėl karo padarinių.
Irano aukšto rango karinis pareigūnas: tikėtina, kad konfliktas su JAV atsinaujins
Taikos deryboms vis dar esant aklavietėje ir prezidentui Donaldui Trumpui sukritikavus naujausią Teherano derybų pasiūlymą, Irano aukšto rango karinis pareigūnas šeštadienį pareiškė, jog yra tikėtina, kad konfliktas su Jungtinėmis Valstijomis atsinaujins.
„Tikėtina, kad konfliktas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų atsinaujins, o įrodymai rodo, kad Jungtinės Valstijos nesilaiko jokių pažadų ar susitarimų“, – pareiškė kariuomenės centrinio vadovavimo centro „Khatam al Anbiya“ atstovas Mohammadas Jafaras Asadi (Mohamadas Džafaras Asadis), kurį citavo Irano naujienų agentūra „Fars“.
D. Trumpas penktadienį pareiškė esąs nepatenkintas nauju Irano pasiūlymu dėl taikos derybų su Jungtinėmis Valstijomis.
Iranas ketvirtadienio vakarą per tarpininką Pakistaną perdavė naują pasiūlymą dėl derybų su Jungtinėmis Valstijomis, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA, nepateikusi jokių detalių.
„Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – žurnalistams penktadienį sakė D. Trumpas, dėl įstrigusių derybų su Iranu kaltindamas „didžiulius nesutarimus“ šios šalies vadovybėje.
„Ar norime tiesiog juos visiškai nušluoti ir pribaigti amžiams, ar norime pabandyti susitarti? Noriu pasakyti, kad tokie yra variantai“, – teigė jis, paklaustas apie tolesnius žingsnius.
Jis pridūrė, kad „žmogiškumo sumetimais (...) geriau nesirinktų“ pirmojo varianto.
Naujienų agentūrai AFP anksčiau atsiųstame pareiškime spaudos sekretoriaus pavaduotoja Anna Kelly (Ana Keli) teigė, kad „prezidentas Trumpas aiškiai pasakė, kad Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo, o derybos tęsiamos siekiant užtikrinti trumpalaikį ir ilgalaikį Jungtinių Valstijų nacionalinį saugumą“.
Tebesitęsiant paliauboms, derybos tarp abiejų šalių įstrigo, o tarp Irano ir JAV atstovų įvyko tik vienas – nesėkmingas – tiesioginių derybų raundas.
Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei penktadienį pareiškė, kad Teheranas yra atviras deryboms su JAV, tačiau nepriims to, ką jis pavadino politikos primetimu grasinimais.
„Islamo Respublika niekada nevengė derybų (...), bet mes tikrai nesutinkame su primetimu“, – vaizdo įraše, kurį paskelbė teismų sistemos svetainė „Mizan Online“, sakė G. M. Ejei.
Tačiau Teheranas nenori grįžti prie karo, teigė jis.
„Mes jokiu būdu nepritariame karui; mes nenorime karo, nenorime jo tęsinio“, – sakė jis.
Trumpas pareiškė: „Karo veiksmai baigėsi“
Sulaukęs Kongreso spaudimo dėl leidimo konfliktui su Iranu, kuris jau įžengė į trečią mėnesį, prezidentas Donaldas Trumpas JAV aukščiausio rango įstatymų leidėjams penktadienį pareiškė, kad karo veiksmai Irane baigėsi.
„Nuo 2026 metų balandžio 7 dienos tarp Jungtinių Valstijų pajėgų ir Irano nebuvo jokio susišaudymo. 2026 metų vasario 28 dieną prasidėję karo veiksmai baigėsi“, – parašė jis laiškuose Atstovų Rūmų pirmininkui Mike'ui Johnsonui ir Senato laikinajam pirmininkui Chuckui Grassley.
Demokratai konfliktą su Iranu vadina brangiu pasirinktu karu, kuriam trūksta Kongreso pritarimo ar priežiūros. Tačiau jiems nepavyko priimti kelių karo galių rezoliucijų, kurios būtų įpareigojusios D. Trumpą sustabdyti konfliktą, kol Kongresas suteiks įgaliojimus tolesniems veiksmams.
Pagal 1973-iųjų Karo galių aktą Kongresas privalo paskelbti karą arba leisti naudoti jėgą per 60 dienų – šis terminas suėjo penktadienį. Įstatymas numato galimą 30 dienų pratęsimą, tačiau respublikonų administracija anksčiau nebuvo viešai užsiminusi, ar D. Trumpas jo sieks.
JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho ketvirtadienį Kongrese buvo paklausta, ar D. Trumpas sieks Kongreso leidimo, ar prašys 30 dienų pratęsimo.
Gynybos sekretorius atsakė, kad paliaubų metu termino laikas neskaičiuojamas.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, tuomet sakė, kad D. Trumpo administracija „aktyviai tariasi“ su įstatymų leidėjais dėl 60 dienų termino klausimo sprendimo.
Derybos toliau stringa – Trumpas nepatenkintas Irano siūlymu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė esąs nepatenkintas nauju Irano derybų pasiūlymu. Taikos derybos įstrigo nepaisant kelias savaites trunkančių paliaubų.
Iranas savo pasiūlymą ketvirtadienį perdavė per deryboms tarpininkaujantį Pakistaną. Apie tai paskelbė Irano naujienų agentūra IRNA, bet daugiau smulkmenų nepateikė.
„Šiuo metu esu nepatenkintas tuo, ką jie siūlo“, – D. Trumpas sakė žurnalistams, o dėl įstrigusių derybų kaltino tarp Irano vadovybės neva kilusius didelius nesutarimus.
„Ar norime tiesiog išsprogdinti juos velniop ir pribaigti juos visiems laikams? Ar norime pabandyti pasiekti susiarimą?“, – retoriškai klausė JAV prezidentas.
D. Trumpas sako, kad pirmojo varianto norėtų išvengti dėl žmogiškų priežasčių.
Karas prasidėjo, kai JAV ir Izraelis netikėtai ėmė bombarduoti Iraną vasario 28 d. Paliaubos įsigaliojo balandžio 8 d., bet nuo tada įvyko tik vienos nesėkmingai pasibaigusios tiesioginės derybos.
Be to, D. Trumpas informavo Kongresą, kad JAV karo veiksmai su Iranu baigėsi, nes įsigaliojo paliaubos ir dėl to neva nereikia Kongreso pritarimo karui, praneša BBC.
Pagal įstatymą, JAV prezidentas turi gauti Kongreso pritarimą karui per 60 dienų nuo pranešimo įstatymų leidėjams apie karo veiksmus. Negavęs pritarimo jis turi nutraukti karo veiksmus.
Tačiau D. Trumpas laiške Kongresui pareiškė, kad jam nereikia vadovautis karo įgaliojimų įstatymu, nes balandį su Iranu buvo susitarta dėl paliaubų, o dėl to, anot jo, 60-ies dienų terminas negalioja.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas anksčiau teigė, kad Iranas pažemino JAV prie derybų stalo. Tai supykdė D. Trumpą, o Pentagonas netrukus paskelbė, kad iš Vokietijos per artimiausius metus bus išvesta apie 5 tūkst. JAV karių.
Tuo metu Iranas ir toliau trikdo laivybą Hormuzo sąsiauriu ir sustabdė naftos, dujų ir trąšų srautus, o JAV įvedė atsakomąją blokadą Irano uostams.
Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei penktadienį pareiškė, kad Teheranas niekada nevengė derybų, bet nepritaria tam, kad taikos sąlygos būtų primestos.Baltieji rūmai apie naujausią Irano derybų pasiūlymą nekomentuoja, bet naujienų portalas „Axios“ paskelbė, kad JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas jį papildė taip, kad vėl būtų galima derėtis dėl Irano branduolinės programos.
Teigiama, kad JAV reikalauja, jog Iranas neperkeltų sodrinto urano iš anksčiau subombarduotų objektų ir derybų metu ten neatnaujintų veiklos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iranas atsakomybę numetė JAV: pareiškė, kad nuo jų priklauso ar bus grįžta prie karo
Iranas šeštadienį pareiškė, kad nuo Jungtinių Valstijų priklauso, ar siekti derybų, ar grįžti prie atviro karo, tačiau Teheranas yra pasirengęs bet kuriam iš šių scenarijų.
„Dabar kamuolys yra Jungtinių Valstijų pusėje – joms rinktis diplomatijos kelią arba konfrontacinio požiūrio tęsimą“, – diplomatams Teherane sakė užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi, praneša valstybinis transliuotojas IRIB.
„Iranas, siekdamas užtikrinti savo nacionalinius interesus ir saugumą, yra pasirengęs abiem keliams“, – sakė jis.