Užsienis

Dviejų žydų vyrų užpuolimas peiliu trečiadienį buvo oficialiai paskelbtas teroristiniu incidentu, pranešė Londono policija. Pareigūnai tiria, „ar šiuo išpuoliu buvo sąmoningai taikytasi į žydų bendruomenę“. „Mūsų itin specializuotos pareigūnų komandos dirba (...), kad greitai pasistūmėtų šiame tyrime ir tiksliai nustatytų, kas nutiko“, – sakė kovos su terorizmu policijos vadovas, komisaro padėjėjas Laurence'as Tayloras.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – vieni didžiausių naftos gamintojų pasaulyje – nuo gegužės 1 d. pasitraukia iš OPEC ir OPEC+. Šios organizacijos laikomos įtakingiausiomis tarptautinėmis naftą eksportuojančių šalių interesų lobistėmis. OPEC, be JAE, priklauso Saudo Arabija, Venesuela, Nigerija, Iranas, Irakas, Kuveitas, Libija, Kongo Respublika, Gabonas ir Pusiaujo Gvinėja. Šio kartelio dalis pasaulinėje gavyboje sudaro apie 35 proc., eksporte – beveik 50 proc.

Čiukotkoje (Rusija) vienas didelis obuolys kainuoja 300 rublių (apie 3 eurus), o kilogramas atsieina maždaug 1 tūkst. rublių (apie 10 eurų), nepaisant to, kad Rusijos valdžia priėmė įstatymą dėl šiaurinio tiekimo, kuris turėjo sumažinti produktų kainas, pareiškė vicepremjeras ir prezidento įgaliotinis Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje Jurijus Trutnevas. „Pasakius sąžiningai, tokia kaina – daranti įspūdį.

Ukrainos Semenivkos mieste 12-metis Anatolijus Prochorenko išvedė iš rikiuotės FPV bepilotį orlaivį, kuris skrido link jo jaunesnių brolių ir seserų, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Suspilne“. Balandžio 18 d. šis berniukas pats vienas nupjovė optinio pluošto kabelį ir taip apsaugojo savo brolius ir seseris nuo Rusijos bepiločio. Berniukas sakė, kad buvo lauke, kai pamatė, kaip Rusijos bepilotis orlaivis skrenda link vietos, kurioje žaidė jo jaunesni broliai ir seserys.

Rusai, gavę pranešimą apie karo prievolę, nebegalės keliauti per kaimynę Baltarusiją, kad išvengtų tarnybos, trečiadienį Baltarusijos valstybinei žiniasklaidai pranešė pasienio pareigūnai.  Kaip skelbia „The Moscow Times“, žmogaus teisių gynėjai pranešė, kad šią savaitę į karo prievolininkų duomenų bazę įtrauktam rusui buvo uždrausta išskristi iš Minsko oro uosto. Jis ketino keliauti į Sakartvelą ir Armėniją.

Pentagonas ir JAV technologijų milžinė „Google“ sutarė dėl bendrovės sukurtų dirbtinio intelekto (DI) įrankių aktyvesnio naudojimo slaptų operacijų metu, skelbia JAV žiniasklaida. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai JAV kariuomenė siekia atsisakyti „Anthropic“ dirbtinio intelekto, nes įmonė prieštarauja, kad jos technologija būtų naudojama masiniam stebėjimui ar autonominėms žudymo mašinoms. „Google“ tokių pranešimų kol kas nekomentuoja.

Tuaregų sukilėliai nori, kad Rusijos pajėgos pasitrauktų iš „viso Malio“, trečiadienį  AFP sakė Azavado išlaisvinimo fronto (FLA) koalicijos atstovas spaudai po to, kai islamistų sukilėliai ir separatistai pradėjo atakas, destabilizuojančias šią Vakarų Afrikos valstybę, kurioje Rusija buvo išplėtusi savo įtaką.

Dėl karo Irane kylant iškastinio kuro kainoms Europa kasdien praranda beveik po 500 mln. eurų, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Per vos 60 konflikto dienų mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą išaugo daugiau nei 27 mlrd.

Ukraina sunaikino sankcijų sąraše esantį tanklaivį „MARQUISE“. Apie tai „Facebook“ skelbia Ukrainos pajėgų generalinis štabas. Ukrainiečiai trečiadienio rytą panaudojo du dronus. Ukraina smogė sankcionuotam rusų tanklaiviui Tanklaivis plaukiojo su Kamerūno vėliava, be krovinio, jo talpa virš 37 tūkst. tonų. Smūgio metu laivas dreifavo maždaug 210 km į pietryčius nuo Rusijos Tuapsės miesto. Gali būti, kad laivas laukė krovinio iš kito laivo jūroje.

Norėdamas įrodyti, kad jo sesuo negyva ir taip gauti prieigą prie jos sąskaitos, vyras Indijoje iškasė moters kūną ir atitempė jį į banką. Tokiu būdu vyras iš kaimiško regiono rytinėje Odišos valstijoje „Indian Overseas Bank“ skyriuje mėgino pasiimti pinigus iš mirusios sesers sąskaitos, antradienį pranešė finansų institutas. Jau prieš tai jis kreipėsi į banką dėl pinigų sesers sąskaitoje, tačiau banko darbuotojai paaiškino, kad pinigų paėmimas „be tinkamo įgaliojimo“ neįmanomas.

Rusijos Tuapsėje po sėkmingų Ukrainos smūgių toliau siaučia liepsnos. Kaip praneša rusų agentūra TASS, gaisras naftos perdirbimo gamykloje Tuapsėje išplito į daugiabutį namą. Tuapsė liepsnoja Gaisras pastate buvo užgesintas, nelaimės metu namuose žmonių nebuvo. Tuapsėje 11-oje mokyklų atšauktos pamokos. Krasnodaro krašto operatyvinė būstinė oficialiai skelbia, kad ugniagesiams jau pavyko lokalizuoti gaisrą, rašo „Interfax“. „Gaisras Tuapsės gamykloje lokalizuotas.

Maskva 2026 metais rengiasi užverbuoti į Rusijos ginkluotąsias pajėgas mažiausiai 18,5 tūkst. užsieniečių, antradienį teigė Ukrainos karinės žvalgybos agentūra (HUR). Apie tai praneša ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Ukrainos žvalgyba: 2026 metais Rusija rengiasi užverbuoti tūkstančius užsienio kovotojų Maskva nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais verbuoja užsienio kovotojus iš besivystančių šalių, dažnai motyvuodama tuo, kad kariai gauna didelius atlyginimus, išmokas i...

Būsimasis Vengrijos lyderis Peteris Magyaras trečiadienį pirmą kartą po pergalės rinkimuose lankosi pas Europos Sąjungos (ES) vadovus Briuselyje, siekdamas atversti naują puslapį po Viktoro Orbano valdymo laikotarpio nesutarimų. Nors V. Orbanas dažnai naudodavosi kelionėmis į šį miestą, kad pademonstruotų savo pasipriešinimą Europos Sąjungai, P. Magyaras siekia pradėti naują bendradarbiavimo su Briuseliu etapą, galintį prasidėti milijardų eurų Budapeštui atblokavimu.

Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme yra nuteista dėl lėšų pasisavinimo, Prancūzijos dešinioji populistė Marine Le Pen tikisi, jog galės dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Jei teisėjai manęs nesustabdys, būsiu kandidatė“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) frakcijos vadovė. Liepos 7 d. turėtų būti priimtas sprendimas jos kandidatavimą nulemsiančiame apeliaciniame procese.

Mokslininkai nustatė, kad praėję 2025 m. Europoje buvo vieni šilčiausių metų per visą stebėjimų istoriją, rašo „Politico“. Tačiau nepaisant to, siunčia įspėjimą ir dėl šių metų – jie gali būti dar karštesni. Kaip rašo leidinys, dabar pasaulis ruošiasi rimtam „El Niño“ reiškiniui, kuris, tikėtina, dar labiau pakels pasaulio temperatūrą. Perspėja Europą apie laukiantį karštį Praėjusiais metais karščio bangos siautėjo Europoje tiek sausumoje, tiek jūroje.

Rusijos Orsko miestą atakavo dronai, skelbia „Kanal 24“. Vietos gyventojai praneša apie priešlėktuvinės gynybos sistemų veikimą, sprogimus ir dūmų debesis viename iš miesto rajonų. Taip pat atakuota Permė. Pirminiais duomenimis, smūgio Orske taikinys galėjo būti Orsko naftos perdirbimo gamykla. Kai kurie vietos gyventojai sako, kad bent du dronai nukrito šalia gamyklos. Sprogimai Rusijoje Informacija apie gaisrą ar rimtus pažeidimus kol kas nėra patvirtinta.

Rusijos Chabarovo krašte nugriaudėjo sprogimas. Jo metu žuvo pulkininkas leitenantas, o dar vienas generolas sužeistas. Sužeistojo tapatybė – Azatbekas Omurbekovas. Jis yra generolas, vadovavęs žudynėms Bučoje, Ukrainoje, skelbia „Sota“. Rusijoje sužeistas Bučos skerdynių dirigentas Leidinio duomenimis, karinio dalinio pašto dėžutėje buvo padėta bomba. Jos taikiniu esą galėjo būti A. Omurbekovas, 2022 m. vadovavęs 64-ajai motorizuotųjų pėstininkų brigadai, dalyvavusiai žudynėse Bučoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį užsipuolė Friedrichą Merzą dėl karo Irane, Vokietijos kancleriui pakomentavus, kad Teheranas prie derybų stalo esą žemina Vašingtoną. „Vokietijos kancleris, Friedrichas Merzas, mano, kad Iranui turėti Branduolinį Ginklą yra normalu. Jis nežino, ką kalba!“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė D. Trumpas.

Norvegijos gynybos ministras Tore‘as O. Sandvikas, duodamas interviu Lenkijos televizijos kanalui „TVP World“, pasakė, kad „Rusija neturės jokių šansų prieš NATO“ ir atmetė nuogąstavimus dėl galimo karinio eskalavimo Baltijos regione, apie kurį vis dažniau perspėja sąjungininkai šiame regione. Ministro teigimu, lemiamą įtaką bet kokio ginkluoto susidūrimo su Maskva atveju turės karinis Aljanso pranašumas, ypač oro pajėgų srityje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo reitingas smuko iki žemiausio lygio šią kadenciją. Antradienį paskelbti naujienų agentūros „Reuters“ ir „Ipsos“ instituto apklausos rezultatai rodo, kad tik 34 proc. respondentų patenkinti prezidento darbu. Balandžio viduryje šis rodiklis dar buvo 36 proc. Smunkančio D. Trumpo reitingo priežastimi laikomas JAV piliečių nepasitenkinimas išaugusiomis pragyvenimo išlaidomis bei karu prieš Iraną.

Anglijos karalius Charlesas III (Karolis III) metė užkoduotą iššūkį JAV prezidentui Donaldui Trumpui dėl NATO ir Ukrainos, rašo „Politico“. Bandydamas tiesiogiai atremti D. Trumpo kritiką NATO, karalius pareiškė, kad NATO iš tikrųjų yra tam, kad padėtų Amerikai sunkioje valandoje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad smūgiai prieš Rusijos energetikos objektus Tuapsėje gali sukelti ekologinę katastrofą, rašo „Ukrainska Pravda“. „Vis dažniau dronai smogia civilinei infrastruktūrai. Štai paskutinis pavyzdys – smūgiai energetiniams objektams Tuapsėje, kurie potencialiai gali sukelti ir rimtų ekologinių pasekmių“, – cituojamas V. Putinas. Trečiadienį Tuapsėje tęsiasi gaisras.

Rusija nerodo rimto susidomėjimo taika Ukrainoje, sako buvęs JAV specialusis įgaliotinis Ukrainos klausimas Kurtas Volkeris. Apie tai jis kalbėjo Ukrainos radijui, skelbia UNIAN. Jo įsitikinimu, Kremlius derybas naudoja tam, kad darytų spaudimą Ukrainai. „Rusija kelia maksimalistinius reikalavimus ir naudoja derybas kaip spaudimo Ukrainai priemonę, taip pat kaip būdą paskatinti JAV daryti šį spaudimą“, – sako jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė susirūpinimą dėl padažnėjusių Ukrainos atakų prieš civilinius objektus Rusijoje. „Vis dažniau dronais smogiama ir civilinei infrastruktūrai“, – sakė jis posėdyje, skirtame saugumo klausimams per rudenį vyksiančius Dūmos rinkimus. V. Putinas paminėjo pastarąsias atakas prieš naftos rezervuarus Juodosios jūros Tuapsės mieste.

Karalius Karolis III antradienį per oficialią Baltuosiuose rūmuose surengtą vakarienę pašiepė kitus kritikuoti mėgstantį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, pajuokaudamas, kad, jei ne britai, amerikiečiai dabar kalbėtų prancūziškai. Valstybių vadovams vakarienės metu juokaujant tarpusavyje, Karolis priminė D. Trumpo kadaise išsakytus komentarus, skirtus Europos sąjungininkams, kuriuos jis kaltina tuo, kad nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nieko nemoka už gynybą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad planuoja laikyti Iraną jūrinėje blokadoje tol, kol režimas nesutiks su susitarimu, kuris atsižvelgtų į JAV susirūpinimą dėl jo branduolinės programos.

Ukrainos kariai, pasitelkę bepiločius orlaivius, atakavo Rusijos kovinius sraigtasparnius Mi-28 ir Mi-17, kurie bazavosi Voronežo srityje, už 150 kilometrų nuo fronto linijos.

Jungtinės Karalystės (JK) karalius Karolis III antradienį JAV Kongresui pareiškė, kad siekiant užtikrinti taiką Ukrainoje, būtina išlaikyti Vakarų vienybę. Karui ir toliau išbandant NATO ryžtą, karalius sakė: „Tas pats nepajudinamas ryžtas yra būtinas Ukrainos gynybai (...), siekiant užtikrinti tikrai teisingą ir tvarią taiką.“ Jis įspėjo, kad dėl naujų grėsmių reikia stipresnių gynybos pastangų.

Jungtinės Valstijos, minėdamos savo 250-ąjį gimtadienį, išleis riboto tiražo pasus, kuriuose bus pavaizduotas prezidentas Donaldas Trumpas, antradienį pranešė Baltieji rūmai. JAV žiniasklaida, remdamasi Valstybės departamento suteikta informacija, pranešė, kad, kol užteks atsargų, Vašingtone šie išskirtinio dizaino pasai bus siūlomi kaip standartinė tokio asmens tapatybės dokumento versija, o įprastinio dizaino pasus ir toliau bus galima įsigyti internetu bei kitose šalies vietose.

Nuo vasario mėnesio laivų eismas per Hormuzo sąsiaurį praktiškai sustojo, antradienį pranešė Jungtinės Tautos. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso atstovas spaudai pranešė, kad neseniai paskelbtoje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenų suvestinėje stebimos su tebevykstančiais apribojimais sąsiauryje susijusios laivybos, maisto ir energijos kainos bei finansų rinkų tendencijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį per valstybinę vakarienę Jungtinės Karalystės (JK) karaliui Karoliui III ir kitiems svečiams pareiškė, kad Iranas buvo karine prasme nugalėtas. Tai buvo pirmieji vieši jo komentarai šia opia tema vykstant karališkajam vizitui. „Mes kariniu požiūriu nugalėjome tą konkretų priešininką“, – per vakarienę Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Laikinoji Jungtinių Amerikos Valstijų reikalų patikėtinė Ukraina Julie Davis planuoja palikti savo pareigas. Kaip praneša „Financial Times“, to priežastis – nesutarimai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir silpnėjanti administracijos parama Ukrainai. Leidinys, remdamasis šaltiniais, rašo, kad J. Davis artimiausiomis savaitėmis ketina išvykti iš Kyjivo ir po beveik 30 metų tarnybos užbaigti diplomatinę karjerą. J. Davis šias laikinas pareigas eina nuo 2025 m. gegužės.

Ukrainos pusė pateiks partneriams turimą informaciją apie operacijas, kurias rusai potencialiai planuoja NATO šalyse. Apie tai Volodymyras Zelenskis pareiškė vakariniame kreipimesi. „Turime duomenų, kurios kryptys rusams bus pagrindinės pavasarį ir vasarą. Taip pat ir papildomas jų kryptis rudenį. Partneriams perduosime turimą informaciją ir apie operacijas, kurias rusai potencialiai planuoja NATO šalyse“, – sakė jis, patikindamas, kad Ukraina ir partneriai gali apsiginti.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, reaguodamas į pastaruosius Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje, skundžiasi „terorizmo grėsme“. „Kyjivo režimas ėmėsi teroro, nes nepajėgia sustabdyti Rusijos kariuomenės veržimosi ir kasdien praranda teritoriją“, – teigė Kremliaus vadovas.

Karalius Charlesas su karaliene Camilla pradėjo keturių dienų vizitą Jungtinėse Valstijose. Oficialus vizito tikslas – pažymėti 250-ąsias Amerikos nepriklausomybės nuo britų metines. Tačiau karaliaus darbotvarkėje ir kitas uždavinys – taisyti pašlijusius Britanijos ir Amerikos santykius. Britanijos premjerą garsiai ir dažnai kritikuojantis Trumpas yra didelis monarchijos gerbėjas – ir būtent tai Londonas siekia išnaudoti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

TV6 laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas Šarūnas Jasiukevičius toliau tęsė kelionę po Rumuniją. Žiūrovams jis parodė apleistą popieriaus fabriką „Petrocart“, į kurį komunistiniu laikotarpiu buvo gabenami seni, nuvertėję pinigai ir ten perdirbami į tualetinį popierių. Popieriaus fabrikas buvo atidarytas 1907 metais. Jis gamino didelę dalį šalies mokyklinių reikmenų ir buvo vienintelis elektrotechninio kartono gamintojas Rumunijoje.

Kyjivo saugumo forume Europos gynybos institucijų vadovai išreiškė solidarumą su Ukraina kare prieš Rusiją, kuris dabar vertinamas kaip bendra kova. Ukraina per konfrontaciją su Rusija sukaupė unikalią šiuolaikinio karo patirtį ir dabar yra pasirengusi ja dalytis su Europa. Apie tai „The Washington Post“ rašo tarptautinių naujienų apžvalgininkas Davidas Ignatius, kuris praėjusią savaitę dalyvavo Kyjivo saugumo forume.

Kyjivo teisėsauga sulaikė vyrą, kuris prisistatė generolu ir siūlė kariui už 15 tūkst. JAV dolerių (apie 14 tūkst. eurų) padėti išbraukti jį iš karinės apskaitos. Apie tai Kyjivo policija pranešė „Facebook“. „Už atlygį įtariamasis žadėjo „išspręsti“ klausimus dėl karo medicininės komisijos (VLK) praėjimo, netinkamumo tarnybai įforminimo ir vyro išgabenimo į užsienį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos neturi artimesnių sąjungininkų nei Jungtinė Karalystė. Apie tai jis kalbėjo per karaliaus Karolio III vizitą Baltuosiuose rūmuose. Kaip rašo BBC, savo kalboje jis paminėjo medį, kurį buvusi Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II pasodino vizito Baltuosiuose rūmuose metu. Pasak D. Trumpo, šis medis yra ilgamečių dviejų šalių santykių simbolis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmosiomis savo susitikimo su Jungtinės Karalystės karaliumi Karoliu III minutėmis, tikriausiai pasakė nerimą keliantį komentarą apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino planus kare, praneša „New York Post“. Pasak leidinio, profesionali lūpų skaitytoja Nicola Hickling iššifravo D. Trumpo pokalbį su karaliumi. Po pasisveikinimo JAV lyderis esą paminėjo pasikėsinimą į jo gyvybę, kuris įvyko oficialios vakarienės su žurnalistais metu.

Gedinti moteris, netekusi vyro ir sūnaus per „Titan“ povandeninio laivo katastrofą, teigė, kad jų kūnai buvo grąžinti kaip „košė batų dėžėse“. Christine Dawood prisiminė, kad laukė devynis mėnesius, kol atgavo savo artimųjų palaikus po to, kai prieš beveik trejus metus sprogęs povandeninis laivas akimirksniu pražududė 5 keleivius. Tarp žuvusiųjų buvo Ch. Dawood vyras Shahzadas (48 m.), kuris prieš rizikingą kelionę buvo „tiesiog spindintis“ iš jaudulio, ir jų mylimas 19-metis sūnus Sulemanas.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka siekia, kad šalis atnaujintų žemės ūkio veiklą teritorijoje, kuri nukentėjo per Černobylio atominės elektrinės (AE) avariją. Apie tai jis prakalbo po 40-ųjų Černobylio AE avarijos metinių, remdamasi Lenkijos regioniniu laikraščiu „Centrum Europy“ praneša „TVP World“. 1986 m. balandžio 26 d. Ukrainoje esančios Černobylio AE 4-asis reaktorius sprogo bandymo metu, o į atmosferą pateko didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį patvirtino pirmąsias bendras Europos taisykles katėms ir šunims apsaugoti, įskaitant draudimus dėl netinkamo elgesio ir nelegalios prekybos augintiniais. Europos Komisijos (EK) duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) gyvena daugiau nei 72 mln. šunų ir 83 mln. kačių. Iki šiol 27 valstybių blokas turėjo tik taisykles dėl sveikatos reikalavimų katėms ir šunims, drauge su šeimininkais keliaujantiems ES viduje.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) gegužės 1 d. pasitrauks iš naftos kartelių OPEC ir OPEC+, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, kuri tai pavadino strateginiu pagrindinio gamintojo sprendimu. „Šis sprendimas atspindi JAE ilgalaikę strateginę ir ekonominę viziją ir kintantį energijos profilį“, – skelbė oficialioji naujienų agentūra WAM. „Būdami organizacijos nariais, mes įnešėme reikšmingą indėlį ir dar daugiau paaukojome visų labui.

Rusijoje tęsiasi mįslingų mirčių virtinė. Netoli Volgogrado, žvejybos Volgos upėje metu, nuskendo 42 metų Sergejus Loiteris. Jis buvo Vilniaus licėjaus mokinys, nuo 2022 iki 2024 metų ėjo Rusijos interneto milžinės „Yandex“ komercijos direktoriaus pareigas, o pastaruosius dvejus metus dirbo tarptautiniame bendrovės padalinyje „Yango“. Kaip praneša V1.ru, remdamasis šaltiniais, S. Loiterio kūnas buvo identifikuotas tarp trijų žuvusių žvejų, apie kurių dingimą tapo žinoma praėjusios savaitės paba...

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sureagavo į Lenkijos premjero Donaldo Tusko pareiškimą apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO artimiausiais mėnesiais. Jo pasisakymas buvo susijęs su D. Tusko interviu leidiniui „Financial Times“ praėjusios savaitės pabaigoje, kuriame jis teigė, kad Rusijos išpuolis prieš kai kurias NATO šalis Europoje gali įvykti jau po kelių mėnesių, o ne metų. „Visam rytiniam flangui, mano kaimynams.

Vokietijoje atliekant tyrimą dėl galimo karinio transporto šnipinėjimo buvo apieškotas vieno lietuvio butas, antradienį pranešė portalas „Tagesschau“. Tyrimas pradėtas po to, kai Mindeno geležinkelio stotyje buvo aptikta kamera. Įtariama, kad ja galėjo būti stebimas karinis transportas, įskaitant galimas ginklų siuntas į Ukrainą, taip pat svarstoma ir sabotažo prieš Bundesverą versija.

Per apsikeitimą kaliniais pasienyje Baltarusija paleido įkalintą lenkų ir baltarusių žurnalistą Andrzejų Poczobutą. Apie tai pranešė portalas „TVP World“. Baltarusija paleido žurnalistą Andrzejų Poczobutą Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį patvirtino paleidimą, paskelbdamas nuotrauką, kurioje jis pasienyje spaudžia ranką A. Poczobutui.

Branduolinės katastrofos rizika yra didžiausia nuo Šaltojo karo laikų. Apie tai Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi pareiškė kalbėdamas 11-ojoje Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūros konferencijoje Niujorke. Pasak R. Grossi, ši sutartis galioja jau daugiau nei penkis dešimtmečius ir išlieka labiausiai palaikomas dokumentas šioje srityje. Jis priminė, kad susitarimo dalyvės yra 191 valstybė, kurias vienija bendra atsakomybė.