Užsienis

Rusija karui Ukrainoje išleidžia milžiniškas pinigų sumas, o regionų politikai, norėdami įsiteikti centrinei valdžiai, suka galvas, iš kur gauti papildomų lėšų. Pasirodė pranešimai apie siūlymą išskaičiuoti iš mokytojų atlyginimų ar įtraukti specialų mokestį į komunalines paslaugas.

Didžiojoje Britanijoje saugumo sumetimais iš prekybos atšaukiami kai kurie vaistai nuo kosulio, kurių sudėtyje yra folkodino (pholcodine). Sveikatos ekspertai teigia, kad egzistuoja labai reta tikimybė, jog kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija, susijusi su būtent su folkodinu. Gyventojai raginami patikrinti namuose turimų tablečių ar sirupų nuo kosulio pakuotes, ar tarp sudedamųjų dalių nėra įrašytas folkodinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido trijų regionų administracijų vadovus, rodo trečiadienį prezidentūros tinklalapyje paskelbti įsakymai. Šie sprendimai palietė rytinės Luhansko srities gubernatorių Serhijų Haidajų, pietinės Odesos srities gubernatorių Maksymą Marčenką bei vakarinės Chmelnyckio srities gubernatorių Serhijų Hamalijų. Kas juos pakeis, kol kas nepranešama.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad Turkija priėmė sprendimą dėl Suomijos siekio įstoti į NATO. Penktadienį jis turi susitikti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. „Turkai tikėjosi, kad būsiu ten, kad gaučiau atsakymą, kai jie paskelbs sprendimą. Žinoma, priėmiau kvietimą ir vyksiu priimti jo ketinimų pareiškimo“, – sakoma S. Niinisto pareiškime.

Rusija pareiškė, kad bandys susigrąžinti JAV drono, nukritusio į Juodąją jūrą, liekanas, rašo „Sky news“. Vis dėlto JAV perspėjo, kad drono gali nepavykti atgauti ir pabrėžė, kad jis yra JAV nuosavybė. Vakar JAV pranešė, kad Rusijos naikintuvas, skrisdamas virš Juodosios jūros tarptautinėje oro erdvėje, užkliudė vieno iš amerikiečių dronų sraigtą, dėl to jis nukrito. Rusija iš karto paneigė kaltinimus atakavus droną ir pareiškė, kad santykiai su JAV pasiekė žemiausią tašką.

Praėjusį mėnesį įvykusio žemės drebėjimo nuniokotose Turkijos provincijose dėl liūčių sukeltų potvynių žuvo mažiausiai 13 žmonių, dar keli asmenys laikomi dingusiais be žinios, trečiadienį pranešė pareigūnai ir žiniasklaida.  Vietos žiniasklaida pranešė, kad dar kelis žmones nusinešė vanduo, kuris praėjusį mėnesį 7,8 balo žemės drebėjimo nusiaubtose vietovėse gatves pavertė purvinomis upėmis.

Neseniai Turkiją ir Siriją sukrėtęs pražūtingas žemės drebėjimas padarė milijardų dolerių žalą ir padidino kadaise daugelio atstumto Sirijos prezidento galimybes išeiti iš santykių įšalo su kitomis arabų šalimis, tačiau nepanašu, kad jis ketina greit pradėti plataus masto atstatymo darbus dar ir karo nuniokotoje šalyje.

Tiltu, kertančiu San Fransisko įlanką, važiavęs vilkikas pakliuvo į labai nemalonią situaciją. Stiprus vėjas vilkiką nubloškė ant šono, o jį pakelti prireikė ir tarnybų pagalbos. Kovo 14-ąją nufilmuotame įraše matyti, kaip ant tilto šonu guli vilkikas.

Prancūzų atsargos generolas Michelis Yakovleffas, anksčiau ėjęs ir NATO kariuomenė vado Europoje pavaduotojo pareigas, pareiškė, kad rusai turi „suprasti“, jog karas nėra išeitis, o tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu Ukraina susigrąžins visą savo teritoriją. Pokalbių laidoje kalbėjęs ekspertas įvertino Rusijos ir Ukrainos kariuomenių pasirodymą ir paaiškino, kokią šio karo pabaigą mato.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį priima Sirijos lyderį Basharą al Assadą, Kremliui imantis aktyviau taikyti Ankarą ir Maskvos sąjungininką Damaską. Pagalba atkuriant Turkijos ir Sirijos santykius suteikia Kremliui progą didinti savo diplomatinę įtaką, Vakarams stengiantis vis labiau izoliuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

Šią savaitę Kinijos, Irano ir Rusijos karinės jūrų pajėgos rengia bendras pratybas Omano įlankoje, pranešė Kinijos gynybos ministerija. Kitos šalys taip pat dalyvauja „Security Bond-2023“ pratybose, antradienį pranešė ministerija, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. Prie Omano įlankos įsikūrę Iranas, Pakistanas, Omanas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Azerbaidžanas trečiadienį apkaltino Armėniją pradėjus šaudyti į jo kariuomenės pozicijas prie šių nesutaikomų priešininkių sienos ir ginčijamame Kalnų Karabacho regione, dėl kurio Baku ir Jerevanas kariavo du karus. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasiskundė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl problemų rusų taikdarių atsakomybės zonoje Kalnų Karabache ir įspėjo dėl eskalacijos šiame neramiame regione.

Vokietijos visuomenę ir teisėsaugą ištiko šokas – dvi moksleivės prisipažino mirtinai subadžiusios savo 12 metų draugę. Apie tai pranešė vietos policija. Užsienio žiniasklaidoje skelbiama, kad auka tapusios 12-metės vardas – Luise. Mergaitės tėvai pasigedo dar šeštadienio popietę, po to, kai ši išėjo apsilankyti pas draugę netoli Freudenbergo miesto, vakarinėje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Tėvai dukros pasigedo po to, kai ši negrįžo į namus šeštadienio vakarą.

Kyjivas trečiadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandymu išplėsti karą Ukrainoje po to, kai Vašingtonas pareiškė, kad virš Juodosios jūros sudužo amerikiečių dronas, Rusijos lėktuvams pabandžius jį perimti. „Incidentas su amerikiečių dronu „MQ-9 Reaper“, kurį Rusija išprovokavo virš Juodosios jūros, yra Putino būdas parodyti, kad jis pasirengęs išplėsti konfliktą ir įtraukti į jį kitas šalis.

Ukrainos karinės pajėgos Rytų Ukrainoje, Bachmute, trečiadienį numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-24, kuris skrido šturmuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijų, skelbia UNIAN. Lėktuvą numušė 93-iosios brigados gynėjai. Smūgio momentą užfiksavo vaizdo kamera. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, pilotas katapultavosi, lėktuvas buvo visiškai sunaikintas. Nuo karo pradžios Ukraina skelbia nukovusi 304 Rusijos lėktuvus ir 289 sraigtasparnius.

Rusija pareiškė, kad jos pajėgos virš pietinės, prie Ukrainos sienos esančios Belgorodo srities numušė tris raketas. „Oro gynybos sistema virš Belgorodo ir Belgorodo rajono numušė tris raketas. Nuolaužos nukrito Belgorodo gyvenamojoje zonoje. Padaryta žalos“, – sakoma vėlai antradienį paskelbtame srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pareiškime. Belgorodo meras Valentinas Demidovas sakė, kad nuolaužos apgadino devynis namus ir keturis daugiabučius, bet pridūrė, kad žmonės nenukentėjo.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį gedėjo kartu su masines šaudynes Los Andželo priemiestyje išgyvenusiais azijiečių kilmės amerikiečiais ir pasinaudojo savo ribotais įgaliojimais sugriežtinti šaunamųjų ginklų kontrolę, kartu spausdamas Kongresą „padaryti ką nors didelio“. Prezidentas kreipėsi į Monterei Parko imigrantų bendruomenę, gyrė jų tvirtybę ir priminė kiekvieno iš 11 žmonių, nužudytų sausio mėnesį per Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventę, bruožus.

Vokietijos ir Didžiosios Britanijos karinės oro pajėgos, šiuo metu saugančios NATO oro erdvę Baltijos šalyse, perėmė rusų naikintuvą netoli Estijos teritorijos, skelbiama „Sky News“. Skelbiama, kad rusų lėktuvas, skridęs netoli NATO šalies oro erdvės, buvo perimtas pirmą sykį bendros dviejų šalių pilotų misijos metu – patruliuoti išskrido britų ir vokiečių „Typhoon“ naikintuvai.

JAV gynybos departamentas įspėja Ukrainą, kuri pavasarį ketina pradėti kontrpuolimą, kad jos laukia sunki kova. Tai spaudos konferencijoje pareiškė Pentagono atstovas Patas Ryderis.

Kitą savaitę Kinijos lyderys Xi Jinpingas turėtų vykti į Rusiją ir susitikti su Vladimiru Putinu. Tai ne tik dar viena kregždė, rodanti, kad Pekinas pilna jėga grįžta į tarptautinės politikos areną, kurią buvo apleidęs dėl koronaviruso ir vidaus neramumų, bet ir ženklas, kad formuojasi ir stiprėja autoritarų koalicija. Kitaip tariant, mūsų laikų Ašis.

Danija 2023 metais įsteigs 1 mlrd. dolerių (apie 931 mln. eurų) pagalbos Ukrainai fondą, trečiadienį pranešė danų vyriausybė, kai tam pritarė beveik visos parlamento partijos. Vakarų šalys nuolatinę paramą Ukrainai žada nuo pat Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip metus. „Vyriausybė sutiko 2023 metais įsteigti Ukrainai skirtą fondą, kurio bendra suma sieks apie septynis milijardus kronų (1 mlrd. JAV dolerių)", – teigiama Finansų ministerijos pareiškime.

Rusijos, Kinijos ir Irano karinis laivynas kovo 15-19 dienomis surengs bendras karines pratybas Omano įlankos akvatorijoje, skelbiama kinų gynybos ministerijos pranešime.

Virš Juodosios jūros Rusijos naikintuvui antradienį susidūrus su dideliu Jungtinių Valstijų stebėjimo dronu, įvyko retas, bet rimtas incidentas, kuris išprovokavo JAV diplomatinį protestą ir sukėlė susirūpinimą dėl galimybės, kad Rusija gali atkurti jautrią technologiją. JAV ir Rusijos pareigūnai prieštaringai aiškino apie drono „MQ-9 Reaper“ ir Rusijos naikintuvo Su-27 susidūrimą ir kaltino vieni kitus.

Vinilinių plokštelių pardavimai Jungtinėse Valstijose praėjusiais metais pirmą kartą nuo 1987-ųjų viršijo kompaktinių diskų (CD) pardavimus, teigiama Amerikos įrašų pramonės asociacijos (RIAA) ataskaitoje. „Vinilinių plokštelių rinka 2022-aisiais rodo, kad vinilas tampa neatsiejama šiuolaikinės muzikos rinkos dalimi“, – pareiškė RIAA vadovas Mitchas Glaseris. Pernai Jungtinėse Valstijose parduota kiek daugiau nei 41 mln. vinilinių plokštelių, kurių vertė siekė 1,2 mlrd. dolerių.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį patvirtino draudimą į šalį patekti Rusijos propagandistams – RT vyriausiajai redaktorei Margaritai Simonian ir bulvarinio laikraščio „Life“ įkūrėjui Aramui Gabrelianovui. „Armėnija yra suvereni valstybė ir turi teisę tikėtis pagarbaus požiūrio į save.

Trims rusams, sulaikytiems po to, kai jie prisijungė prie eilėraščių prieš Maskvos karą Ukrainoje skaitymo, gresia įkalinimas iki dešimties metų, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė advokatas. Artiomas Kamardinas, Jegoras Štovba ir Nikolajus Dainenka buvo suimti praėjusių metų rugsėjį, kai dalyvavo poezijos skaitymuose Maskvos aikštėje, kur disidentai renkasi nuo sovietmečio.

Per mėnesį Rusijos karinėms pajėgoms pavyko užgrobti tik mažiau nei 0,04 proc. Ukrainos teritorijų, skaičiuoja JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. ISW analitikų teigimu, nuo šių metų sausio 31 iki vasario 28 dienos Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos papildomai pajėgė užimti tik 0,039 proc. Ukrainos žemės, o tai prilygsta 233,94 kvadratinių kilometrų.  Tuo pat metu stebėjimo grupė „War Mapper“ praneša, kad vasarį rusams pavyko užimti tik 0,01 proc. Ukrainos teritorijų.

JAV neprieštarauja, kad kitos valstybės aprūpintų Ukrainą naikintuvais. Kaip žurnalistams antradienį sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, tai turėtų būti savarankiškas bet kurios šalies sprendimas. Paprašytas pakomentuoti Lenkijos ketinimus perduoti Ukrainai naikintuvus MiG-29, J. Kirby sakė, kad tai yra savarankiškas šalies sprendimas. Jis sakė, kad JAV nieko nespaudžia ir neįtikinėja, kai reikia suteikti Ukrainai karinę pagalbą.

Dienai po incidento virš Juodosios jūros praėjus telefonu kalbėjosi JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Anot abiejų pusių, pokalbis įvyko telefonu, tačiau išsakesnės pokalbio detalės kol kas nepateikiamos.

Iš Rusijos pozicijų į negyvenamą teritoriją prie Časiv Jaro miesto Rytų Ukrainoje antradienį buvo paleisti baltojo fosforo šaudmenys, iš Ukrainos praneša naujienų agentūros AFP žurnalistai. Du sviediniai buvo paleisti penkių minučių intervalu apie 16 val. 45 min. vietos ir Lietuvos laiku kelyje pietiniame Časiv Jaro pakraštyje, vedančiame į netoliese esantį Bachmutą – ilgiausio ir kruviniausio mūšio per metus trunkančią Rusijos invaziją centrą.

Jordanijos karališkoje šeimoje – ypatingas įvykis. Jordanijos princesė ištekėjo už Niujorke gyvenančio finansininko. Nors vestuvių ceremonija buvo jautri, privati ir gana kukli, nustebino ir įspūdingomis tradicijomis. Jordanijos sostinėje Amane – ilgai laukta, ypatinga diena. Karališkuose Beit Al-Urdon privačiuose Jordanijos monarchų rūmų soduose sosto įpėdinis lydi savo seserį – vyriausią monarchų dukrą Iman.

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnyba antradienį pareiškė, kad ji turi užtikrinti, jog Jungtinių Valstijų, Australijos ir Jungtinės Karalystės branduolinių povandeninių laivų paktas nekels platinimo pavojaus.

Rusija antradienį nusitaikė į civilius – paleido raketą į daugiabutį Kramatorske, deja, yra aukų. Zelenskis sako, kad ir fronte situacija labai skausminga, bet Bachmutą Ukrainos karo vadai nusprendė ginti ir toliau, nepaisant didelių nuostolių. Bet štai britų žvalgyba siunčia vilties teikiančių signalų – skelbia, kad Rusijos kariuomenei smarkiai trūksta artilerijos sviedinių.

Malavio valdžios institucijos antradienį pranešė, kad nuo savaitgalio, kai ciklonas „Freddy“ įsiveržė į pietų Afriką ir sukėlė potvynius bei purvo nuošliaužas, šalyje žuvo mažiausiai 190 žmonių. „Žuvusiųjų skaičius padidėjo nuo 99... iki 190, 584 sužeisti ir 37 laikomi dingusiais be žinios“, – sakoma Malavio nelaimių valdymo departamento pranešime.

Dirbtinio intelekto pokalbių robotą „ChatGPT“, kuris pagal komandą sukuria esė, eilėraščius ar kompiuterinį kodą, sukūrusi bendrovė antradienį išleido ilgai lauktą technologijos atnaujinimą. „Sukūrėme GPT-4 – naujausią „OpenAI“ pastangų plėsti gilųjį mokymąsi etapą“, – rašoma bendrovės tinklaraštyje ir priduriama, kad dirbtinio intelekto technologija rodo žmogaus lygio rezultatus atliekant kai kurias profesines ir akademines užduotis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad ketina apsilankyti Airijoje ir Jungtinės Karalystės Šiaurės Airijos provincijoje, kurios netrukus minės Didžiojo penktadienio taikos susitarimo 25-ąsias metines.

Lenkijos aktyvistė Justyna Wydrzynska antradienį buvo pripažinta kalta dėl nėščios moters aprūpinimo abortą sukeliančiais vaistais, pranešė jos nevyriausybinė organizacija. Tai pirmoji tokia byla Lenkijoje. Lenkijoje galioja vienas iš griežčiausių Europoje nėštumo nutraukimo įstatymų ir visi abortai yra draudžiami, išskyrus išžaginimo ir incesto atvejus arba kai kyla pavojus motinos gyvybei ar sveikatai.

Po to, kai žlugo trys Jungtinių Valstijų bankai, akcijų kaina biržose smunka žemyn. Ypač krenta net didžiausių pasaulio bankų akcijos – to nesustabdė net Jungtinių Valstijų prezidento Džo Bideno raminimai, kad šalies bankų sistema – saugi. Vis dėlto finansininkai bando raminti, kad tai tik laikini akcijų svyravimai ir kad 2008-ųjų finansų krizės scenarijus nepasikartos. Frankfurto akcijų biržos darbuotojų veiduose – susirūpinimas ir nerimas.

Šimtai Izraelio rašytojų, menininkų ir intelektualų antradienį paragino Vokietiją ir Jungtinę Karalystę atšaukti būsimus jų šalies premjero Benjamino Netanyahu vizitus, teigdami, kad dėl jo plano pertvarkyti Izraelio teismų sistemą šalis pasuko destruktyviu keliu. B. Netanyahu valdančioji koalicija, kurią sudaro ultranacionalistinės ir ultraortodoksų partijos, parengė teisės aktus, kuriais siekiama susilpninti šalies Aukščiausiąjį Teismą.

Karas Ukrainoje, regis, tampa klampia pelke. Žvalgybos visame pasaulyje sako, kad toks karas, kokį matome dabar, dar gali užsitęsti bent du metus. Rusija galimai turi tiek išteklių, o ir laikas, Kremliaus manymu, yra jų sąjungininkas. Vakarai gi nekantrauja vienaip ar kitaip baigti šį konfliktą, galimai artėjant vasarai bus imtasi spaudimo Ukrainai. Abi kariaujančios pusės šiuo metu yra įstrigusios, nors nė viena nenori to pripažinti, rašo Meduza.io.

Rusijos naikintuvui virš Juodosios jūros atakavus JAV bepilotį, JAV iškvietė Rusijos ambasadorių, praneša „Sky news“. Tuo pačiu metu Kremlius pateikė savo versiją ir pareiškė, kad JAV drono nekliudė.

Laikinai okupuotame Melitopolyje nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo UNIAN. Anot miesto mero Ivano Fiodorovo, miesto centre sprogo automobilis. „Melitopolio centre dega automobilis“, – pranešė jis ir pasidalijo vaizdo įrašu iš vietos. Anot jo, sprogimą girdėjo praktiškai visas miestas. RIA Melitopol praneša, kad, preliminariais duomenimis, žuvo pareigūnas.

Buvusio Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro advokatai, kuriuos pirmadienį citavo vietos žiniasklaida, sakė, kad jis sutiko perduoti pareigūnams Saudo Arabijos padovanotus juvelyrinius dirbinius, atvežtus į šalį jų nedeklaravus.

Kruviną karą prieš Ukrainą pradėjusios Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad kare ant kortos yra pastatytas Rusijos, kaip valstybės, egzistavimas, rašo „Sky news“. Antradienį jis kalbėjosi su vienos aviacijos gamyklos darbuotojais. Pokalbio metu Kremliaus vadovas kartojo jau ne kartą girdėtus propagandinius teiginius, neva Vakarai siekia sunaikinti Rusiją.

Ukrainos Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus traukiasi iš einamų pareigų. Apie tai remdamiesi savo šaltiniais paskelbė LB.ua, rašo UNIAN. Anot šaltinių, oficialiai apie savo sprendimą trauktis S. Haidajus turėtų paskelbti trečiadienį. Pranešama, kad atsistatydinimas susijęs su svarstymu S. Haidajų skirti Ukrainos ambasadoriumi Kazachstane.

JAV prezidento Joe Bideno administracija pirmadienį pranešė suteikianti tūkstančiams ukrainiečių, pabėgusių iš savo tėvynės po Rusijos prieš metus pradėto karo, galimybę pratęsti buvimą šalyje. Šis sprendimas palengvina padėtį tiems, kurių vienerių metų trukmės leidimas pasilikti JAV turėjo netrukus baigtis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas padėkojo Lietuvos Seimui už sprendimą privačią Rusijos karinę bendrovę „Wagner“ pripažinti teroristine organizacija. Padėkos žinute jis antradienį pasidalijo savo „Twitter“ paskyroje. „Dėkojame Lietuvos Seimui už priimtą rezoliuciją, kuria Rusijos „Wagner“ įvardijama kaip teroristinė organizacija. Kitos šalys turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu. Turėtų kaltininkus vadinti kaltininkais“, – rašo jis.

Tebetvyrant itin įtemptiems santykiams tarp Baltarusijos ir Ukrainos, kuomet iš kaimyninės šalies prieš metus link Kyjivo pajudėjo rusų kariuomenės daliniai, pasienyje nuolat kyla vietinės reikšmės konfliktų. Baltarusiai skundžiasi, kad ukrainiečių pasieniečiai rodo jiems nepadorius gestus, o neseniai, ant šalia augančio medžio, „pakorė Valerą“. Baltarusijos propagandinės televizijos ONT eteryje praėjusią savaitę buvo parodytas siužetas apie situaciją pasienyje su Ukraina.

Gegužę vyksiančiuose rinkimuose sieksiantis trečios kadencijos iš eilės Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį mini 20 metų valdžioje sukaktį. 69-erių vyras, 2003–2014 metais ėjęs ministro pirmininko, o vėliau – prezidento pareigas, iš pradžių buvo reformatorius, išplėtęs teises ir laisves, o tai leido jo šaliai, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.